- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-943-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14814-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Entafarma“, uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 140.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Entafarma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2FB-784-285/2015 pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė Vaistinė Melisanus, uždaroji akcinė bendrovė „Tamro“, uždaroji akcinė bendrovė „Limedika“, uždaroji akcinė bendrovė „Entafarma“, akcinė bendrovė „Citadele bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, antstolis R. S., antstolis R. B., V. Š., L. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėja buvo UAB Vaistinė „Melisanus“ vadovė, jai priklausė 60 proc. įmonės akcijų. UAB Vaistinė „Melisanus“ nustatytu terminu neatsiskaitė su kreditoriumi UAB „Limedika“ už vaistinius preparatus ir kitą pirktą produkciją, dėl to UAB „Limedika“ kreipėsi į teismą. 2014 m. gegužės 30 d. buvo priimta teismo nutartis, kuria iš pareiškėjos (įmonės akcininkės) buvo solidariai priteista sumokėti 161 030,42 Lt (46 637,63 Eur) sumą, o taip pat delspinigius bei sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. UAB Vaistinė „Melisanus“ neatsiskaitė ir su kreditoriais UAB „Tamro“, UAB „Entafarma“, kreditoriams reikalaujant, įmonės akcininkai laidavo asmeniškai pasirašydami vekselius. Pareiškėja pasirašė vekselių 110 000 Lt (31 858,20 Eur) sumai. Antstolis R. S. vykdydamas išieškojimą UAB „Entafarma“ naudai buvo pritaikęs areštus visoms turimoms sąskaitoms. 2012 m. kovo 13 d. buvo paskelbtos varžytynes pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio buto ½ daliai parduoti. Iškėlus bankroto bylą UAB Vaistinė „Melisanus“ pareiškėja neteko savo darbo vietos, o taip pat ir pragyvenimo šaltinio, pareiškėjai teko skolintis pinigų pragyvenimui iš L. Ž.. Pareiškėjos įsiskolinimus kreditoriams didina atsiradusios išlaidos dėl bylinėjimosi. Pareiškėjos finansinę būklę sunkina ne tik dėl įmonės bankroto atsiradę įsiskolinimai, tačiau ir jos asmeniniai įsiskolinimai pagal 2006 m. gruodžio 27 d. būsto kreditavimo sutartį sudarytą tarp pareiškėjos, jos sutuoktinio A. J. ir AB Citadele bankas. 2008 m. susirgo pareiškėjos sutuoktinis, kuris yra neįgalus ir dėl savo sveikatos būklės negali prisidėti prie šeimos pajamų, jam nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, jam būtina nuolatinė slauga ir gydymas, kas įtakoja gerokai padidėjusias šeimos išlaidas. Pareiškėjos darbingumo lygis taip pat nėra didelis, šiai dienai siekia tik 45 proc. (netektas darbingumas 55 proc.). Pareiškėja stengėsi padengti susidariusius įsiskolinimus kreditoriams, tačiau dėl šalyje susiklosčiusios ekonominės situacijos, o taip pat pašlijusios sveikatos to padaryti nepavyko. Pradelsti įsiskolinimai siekia 320 062,97 Lt (92 696,64 Eur), nepradelsti įsiskolinimai siekia 635 221,84 Lt (183 972,96 Eur), o laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 161 060,42 Lt (46 637,63 Eur) sumai.
Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, bendra suma viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA), pareiškėja prašė pripažinti ją nemokia ir iškelti jai bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“. Nurodė, kad ji neturi transporto priemonių, santaupų, pardavus turimą turtą negalės atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo metu pareiškėja dirba, jos gaunamos pajamos yra 3 027 Lt (876,68 Eur) pareiginė alga ir 602,31 Lt (174,44 Eur) netekto darbingumo pensija.
Trečiasis asmuo UAB „ Entafarma“ pasisakė prieš bankroto bylos iškėlimą, prieštaravo dėl pareiškėjos prašomos nustatyti sumos savo poreikių tenkinimui, taip pat nesutiko su pareiškėjos siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Limedika“ prašė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo, prieštaravo pareiškėjos siūlomai bankroto administratoriaus kandidatūrai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Lexuna“.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos pradelstų įsiskolinimų kreditoriams kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą datai yra 320 062,97 Lt (92 696,64 Eur), nepradelstų 635 221,84 Lt (183 972,96 Eur), turimo nekilnojamojo turto vertė apie 138 400 Lt (40 083,41 Eur), todėl teismas sprendė, kad minėto turto pardavimas nepakeistų pareiškėjos mokumo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuota, kad pareiškėja pagal jos turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kadangi atėmus pareiškėjos turimo turto vertę skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėja negali įvykdyti, bendra skola akivaizdžiai viršija 25 MMA. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjos gaunamų pajamų nepakaktų padengti skolinius įsipareigojimus. Taigi - pareiškėja yra nemoki. Teismas pažymėjo, kad neturi duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jai bankroto bylą. Teismas laikė, kad pareiškėjos nemokumą sukėlė pareiškėjos nepatyrimas, įmonės bankroto bylos iškėlimas bei pareiškėjos ir jos sutuoktinio sveikatos problemos, sumažėjusios šeimos pajamos. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjos finansinė būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą. Teismas įvertinęs tai, kad trečiojo asmens siūlomo administratoriaus UAB „Vermosa“ veiklos vieta yra Vilniaus mieste, o pareiškėjos siūlomo administratoriaus UAB „Lexuna“ veiklos vieta yra Kauno mieste, kuri sutampa su bankroto bylą nagrinėjančio teismo buveinės vieta (kas sudarytų galimybę operatyviau spręsti bankroto administravimo proceso metu kylančius klausimus bei būtų mažesni bankroto administravimo kaštai) ir neturint duomenų apie UAB „Lexuna“ suinteresuotumą bankroto proceso baigtimi, administratoriumi skyrė UAB „Lexuna“.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Entafarma“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti, jeigu nutartis būtų palikta galioti, pakeisti bankroto administratorių.
Skunde nurodo, kad teismo nutartis nemotyvuota, priimta netinkamai ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, nesilaikant suformuotos teisminės praktikos fizinių asmenų bankroto bylose. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjos mokumą, neatsižvelgė į 10 035 Lt (2 906,34 Eur) sumą, grąžintą pareiškėjai po bylos teisme užvedimo dienos, nenustatė viso pareiškėjai priklausančio turto vertės, taip pat netinkamai įvertino pareiškėjos gaunamas pajamas. Apeliantės vertinimu, pareiškėjos gaunamos pajamos pakankamos dengti įsipareigojimus vykdymo procese, be to, pareiškėjos duktė dirba odontologe, todėl ši galėtų remti savo motiną, pareiškėjos sutuoktinis taip pat galėtų prisidėti prie solidarių prievolių vykdymo. Apeliantė taip pat mano, kad teismas be pagrindo sprendė, jog pareiškėja laikytina sąžininga. Iš byloje esančios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-747/2014, matyti, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai trečiojo asmens atžvilgiu, dėl ko apeliantė patyrė žalą, be to, Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-525-324/2014 konstatuota, kad UAB Vaistinė „Melisanus“ buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant įstatymų reikalavimų, o vaistinės piniginės lėšos pasisavintos. Taigi, apeliantė teigia, kad tarp pareiškėjos nesąžiningumo ir mokumo sumažėjimo yra priežastinis ryšys. Be to, apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai pareiškėjos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lexuna“, neatsižvelgdamas į šio administratoriaus užimtumą ir administravimui skirtinas lėšas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Linmedika“ atsiliepimu į UAB „Entafarma“ atskirąjį skundą prašo jį tenkinti skunde nurodytais pagrindais.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Limedika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų nutartį palikti galioti, prašo pakeisti bankroto administratorių.
Atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėja yra nemoki, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji turi protingas galimybes dengti įsiskolinimus. Apeliantė teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja nepagrįstai išlaidavo ir tai turėjo tiesioginės įtakos jos finansinei būklei. Be to, pareiškėja pasirinktinai atsiskaitinėja su kai kuriais kreditoriais, nors teigia, kad jos finansinė būklė yra kritinė. Nors pareiškėja teigianti turinti 161 030,42 Lt (46 637,63 Eur) priteistą įsiskolinimą, ši suma yra priteista ne iš jos vienos. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjos gaunamas pajamas, nes vien tik gaunamas darbo užmokestis pagal pateiktus dokumentus yra didesnis nei nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje. Atskirajame skunde teigiama, kad net ir pripažinus, jog pareiškėja yra nemoki, jai bankroto bylą atsisakytina iškelti dėl nesąžiningumo. Apeliantė pažymi, kad byloje pateikta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-747/2014, patvirtina, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai trečiojo asmens atžvilgiu, dėl ko apeliantė patyrė žalą, Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-525-324/2014 konstatuota, kad UAB Vaistinė „Melisanus“ buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant įstatymų reikalavimų, o vaistinės piniginės lėšos pasisavintos. Taigi, apeliantė teigia, kad tarp pareiškėjos nesąžiningumo ir mokumo sumažėjimo yra priežastinis ryšys. Be to, apeliantės manymu, teismas nepagrįstai pareiškėjos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lexuna“, neatsižvelgdamas į šio administratoriaus užimtumą ir administravimui skirtinas lėšas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Tamro“ atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo juos tenkinti iš dalies. Nurodo, kad pareiškėjos gaunamos pajamos pakankamos skoloms dengti, todėl bankroto bylą pareiškėjai atsisakytina iškelti. Tačiau trečiasis asmuo nesutinka su atskirųjų skundų dalimis, kuriose prašoma paskirti kitą bankroto administratorių, kadangi trečiojo asmens vertinimu UAB „Lexuna“ yra pajėgi vykdyti bankroto procedūrą.
Pareiškėja atsiliepimais į trečiųjų asmenų atskiruosius skundus prašo juos atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantės netinkamai vertina pareiškėjos gaunamas pajamas, skunduose minima 10 035 Lt (2 906,34 Eur) suma buvo gauta jau pradėjus nagrinėti pareiškėjos bankroto bylą, ir ši suma bus skiriama kreditoriniams reikalavimams dengti. Pareiškėja teigia, kad tretieji asmenys be reikalo kaltina pareiškėją nesąžiningumu. Ji dėl savo sveikatos būklės nuo 2011 m. spalio 18 d. realiai nevadovavo UAB Vaistinei „Melisanus“, todėl negali būti kaltinama jos žlugdymu. Pareiškėjos vertinimu pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas įstatyme numatytas sąlygas bankroto bylai iškelti, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Nors apeliantai nesutinka su paskirtu bankroto administratoriumi, pareiškėjos nuomone vien ta aplinkybė, kad bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūlė pareiškėja, nelaikytina reikšminga sprendžiant dėl bankroto administratoriaus tinkamumo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta bankroto bylą fiziniam asmeniui, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, teigiant, kad teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai taikęs teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjos mokumo ir sąžiningumo.
Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus Fizinių asmenų bankroto įstatyme (FABĮ) nustatytas išimtis (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama iškelti jai bankroto bylą, kadangi ji nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Nustatyta, kad pareiškėjos pradelsti įsiskolinimai siekia 92 696,64 Eur (320 062,97 Lt) (2 t. b. l. 138-139), ji neturi transporto priemonių (1 t. b. l. 19), santaupų (1 t. b. l. 20-28), turi bendrąją jungtine nuosavybės teise ½ buto (1 t. b. l. 14-18), gaunamos pajamos yra 876,68 Eur pareiginė alga ir 174,44 Eur netekto darbingumo pensija (1 t. b. l. 29-33). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė pareiškėjai bankroto bylą konstatavęs, kad iš pareiškėjos skolų ir turimo turto balanso galima daryti išvadą, kad pareiškėja yra nemoki, t. y. skolų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, bendra suma viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA), pardavus pareiškėjos turimą turtą ji neturės galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantės nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodydamos, kad pareiškėjos gaunamos pajamos yra pakankamos skoliniams įsipareigojimams dengti.
Dėl pareiškėjos mokumo vertinimo
Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko (fizinio ar juridinio asmens) sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. Taigi nemokumas yra priešinga būsena – nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo skolinių įsipareigojimų. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Kaip jau minėta, pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 92 696,64 Eur (320 062,97 Lt) (2 t. b. l. 138-139), taigi, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, ji viršija 25 MMA. Byloje esančios pažymos apie pareiškėjos gaunamas pajamas ir būtinas išlaidas pragyvenimui patvirtina tai, kad pareiškėja per mėnesį gauna 1 051,12 Eur pajamų (876,68 Eur pareiginė alga ir 174,44 Eur netekto darbingumo pensija) (1 t. b. l. 29-33), būtiniesiems poreikiams pareiškėjai reikalinga suma sudaro 424 Eur (1 464 Lt) (1 314 Lt (380,56 Eur) vasarą ir 467,45 Eur (1 614 Lt) žiemą)(2 t. b. l. 137, 3 t. b. l. 88), be to, byloje pateikti duomenys apie sutuoktiniui, turinčiam neįgalumą, reikalingą išlaikymą (1 t. b. l. 9-13, 2 t. b. l. 137, 3 t. b. l. 10-51), duomenys apie nepradelstus įsiskolinimus, iš ko spręstina, kad pareiškėja objektyviai neturi galimybės susidariusių įsiskolinimų padengti, be to, mažai tikėtina, kad jos turtinė padėtis pagerės dėl prastėjančios jos pačios ir sutuoktinio sveikatos. Taigi, konstatuotina, kad byloje yra nustatytos aplinkybės apie tai, kad pareiškėja yra nemoki ir ji nėra pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus, todėl atskirųjų skundų argumentai, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjos nemokumą, atmestini kaip nepagrįsti.
Atskiruosiuose skunduose teigiama, kad teismas neįvertino 10 035 Lt (2 906,34 Eur) sumos, kuri buvo pareiškėjai grąžinta jau po bankroto bylos teisme užvedimo dienos, taip pat nenustatė kito pareiškėjai priklausančio turto vertės, netinkamai vertino pareiškėjos gaunamas pajamas, nes nurodė kitą darbo užmokesčio sumą nei buvo pateikta byloje. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pažymėdamas, kad 10 035 Lt (2 906,34 Eur) suma, atsižvelgiant į visus pareiškėjos įsipareigojimus nelaikytina esmingai reikšminga, be to, teismų praktikoje formuojamas vertinimas, kad sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pažymėtina, kad FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos jam iškėlimo privalo pateikti duomenis apie turimą turtą ir nurodyti turto vertę. Taigi įstatyme pareiškėjui nenustatyta pareigos įrodinėti aplinkybių, kad jis kito turto, išskyrus tą, apie kurį pateikė duomenis, neturi ir to patvirtinti rašytiniais įrodymais, gautais iš registrų ir kitų įstaigų. Be to, bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus. Tačiau, kaip nurodyta, bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas tiek bankroto bylos iškėlimo stadijoje, tiek jau iškėlus bankroto bylą.
Dėl pareiškėjos sąžiningumo vertinimo
Apeliantai teigia, kad nepaisant pareiškėjos mokumo (nemokumo) vertinimo, bankroto bylą jai atsisakytina kelti ir tuo pagrindu, kad ji nelaikytina sąžininga, t. y. pareiškėja, būdama UAB Vaistinė „Melisanus“ vadove, veiklą vykdė aplaidžiai, todėl apeliantų nuomone ji savo veiksmais prisidėjo prie skolų susidarymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais.
Kaip žinia, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. FABĮ sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Minėta, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningais veiksmais pripažįstami: 1) CK 6.67 straipsnyje nurodyti sandoriai, jeigu jie pažeidžia kreditorių teises ir šių sandorių pareiškėjas neprivalėjo sudaryti; 2) kitokie veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad dėl UAB Vaistinė „Melisanus“ bankroto bylos iškėlimo kreiptasi 2011 m. lapkričio 22 d. Iš civilinės bylos Nr. 2-793-254/2013, kurioje kreditorė UAB „Limedika“ reiškė reikalavimus taikyti bendrovės akcininkėms civilinę atsakomybę, nustatyta, kad UAB Vaistinės „Melisanus“ vadovės pareigas pareiškėja R. J. ėjo iki 2011 m. spalio 18 d., nuo šios datos įmonės vadove paskirta kita bendrovės akcininkė V. Š., kuri taip pat ėjo ir vyr. buhalterės pareigas. Byloje nustatyta, kad vadovės neužtikrino, jog būtų įvykdytos pagal kreditorės ir UAB Vaistinė „Melisanus“ 2009 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo pardavimo sutarties 4.1, 4,2, 4.3, 4,4 punktus numatytos sąlygos - UAB Vaistinė „Melisanus“ (pirkėjas) privalėjo įkeisti jo apyvartoje esančias prekių atsargas ne mažesnei kaip 200 000 Lt (57 924 Eur) vertei; užtikrinti, kad įkeičiamas turtas nebūtų suvaržytas, perleistas ir neturi kitų apribojimų jo įkeitimui; turtas turi būti apdraustas visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovo naudai. 2009 m. rugsėjo 4 d. įregistruotas sutartinio įkeitimo lakštas. Nepaisant sutarties sąlygų įkeistos atsargos nebuvo išsaugotos, todėl liko neužtikrinti kreditorės (UAB „Limedika“) interesai. Minėtas aplinkybes apeliantai traktuoja kaip sudarančias pagrindą vertinti pareiškėjos šioje byloje R. J. veiksmus kaip nesąžiningus. Tačiau pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės vyko 2009-2011 metais (UAB Vaistinė „Melisanus“ bankroto byla iškelta 2011 m. gruodžio 12 d.), taigi, daugiau kaip treji metai iki pareiškimo iškelti R. J. bankroto bylą priėmimo (pareiškimas priimtas nagrinėti 2014 m. rugpjūčio 20 d.).
Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjos veiksmai, kurie buvo atlikti anksčiau nei treji metai iki pareiškimo iškelti R. J. bankroto bylą priėmimo, pagal įstatymo nuostatas ir susiklosčiusią teismų praktiką, neturėtų būti vertinami sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos sąžiningumo keliant jai bankroto bylą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitinka toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207 (kreditinis sukčiavimas), 208 (skolininko nesąžiningumas), 209 (nusikalstamas bankrotas), 216 (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), 222 (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 (aplaidus apskaitos tvarkymas) straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Taigi net asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui) įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent šitaip nurodyta teisės norma, t. y. kad sprendžiant dėl pareiškėjos sąžiningumo turi būti įvertinti jos veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, turėtų būti aiškinama. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja sudarė kokius nors nesąžiningus sandorius ar atliko kokius nors nesąžiningus veiksmus per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti pareiškėjai bankroto bylą nenustačius FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų laikytina pagrįsta ir teisėta.
Dėl administratoriaus kandidatūros
Apeliantai nurodo, kad nesutinka su paskirtu administratoriumi, todėl nutarus teismo nutarties iškelti bankroto bylą R. J. nekeisti, prašo spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo. Apeliantai siūlo administratoriaus UAB „Vermosa“ kandidatūrą.
FABĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros suteikta teismui. Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Dėl to skirdamas bankroto administratorių teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 straipsnio 3 dalis), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 straipsnio 5 dalis) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas. Taigi, jei byloje pateikta vieno bankroto administratoriaus kandidatūra, jis atitinka nurodytus reikalavimus ir nėra aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų būti paskirtas bankroto administratoriumi, tai teismas tokį asmenį skiria fizinio asmens bankroto administratoriumi. Tuo atveju, kai yra pateiktos kelios bankroto administratorių kandidatūros, atsiranda administratorių konkurencija ir teismas turi paskirti vieną jų.
Fizinio asmens bankroto įstatyme nenustatyta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų parinkti fizinio asmens bankroto administratorių. Teismas turėtų atsižvelgti į: pirma, kriterijus, susijusius su nuolatiniais bankroto administratoriaus požymiais (bankroto administratorius yra juridinis ar fizinis asmuo; bankroto administratoriaus dydis, darbuotojų skaičius, bankroto administratoriaus patirtis, šiuo metu administruojamų fizinių asmenų, taip pat įmonių skaičius ir pan.); antra, kriterijais, susijusiais su asmeniu, kurį reikia administruoti (asmens, kuriam keliama bankroto byla, valdomą turtą, kreditorių skaičių ir pan.); trečia, kriterijus, atskleidžiančius bankroto administratoriaus santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu (bankroto administratoriaus teritorinė buveinė (veiklos vieta) ir atstumas iki fizinio asmens, kuriam keliama bankroto byla, gyvenamosios vietos teismo, bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūliusį asmenį, daugumos kreditorių (didžiausių kreditorių) pritarimas siūlomai kandidatūrai, siūlomo administratoriaus sutikimas vykdyti bankroto procedūras ir pan.). Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, teismas gali suteikti teisinės reikšmės ir kitiems kriterijams, kurie negali būti diskriminaciniai, prieštaraujantys įstatymams ir kitiems teisės aktams. Taigi, fizinio asmens bankroto administratoriaus kandidatūroms įvertinti teismas gali pasirinkti bet kuriuos nurodytus ar kitus teisinės reikšmės turinčius kriterijus, tačiau kandidatūras turi vertinti pagal tuos pačius aiškius ir objektyvius kriterijus ir argumentuoti tokį savo pasirinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015).
Nagrinėjamu atveju iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriaus kandidatūras siūlė tiek pareiškėja, tiek jos kreditoriai. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad abi siūlomos kandidatūros atitiko FABĮ fizinio asmens administratoriui keliamus reikalavimus, pasirinko pareiškėjos siūlomą administratorių. Teismo apsisprendimą nulėmė tai, kad pareiškėjos siūlomo administratoriaus buveinė yra tame pačiame mieste kaip ir pareiškėjos gyvenamoji vieta, o kreditorių siūlomo administratoriaus – kitame mieste. Pirmosios instancijos teismas pasirinko pareiškėjos siūlomą kandidatūrą, siekdamas operatyvesnio bankroto proceso. Apeliantai nurodo, kad jų siūloma administratoriaus kandidatūra būtų tinkamesnė, nes būtų išvengta galimų administratoriaus ir kreditorių ginčų, dėl kurių galėtų užsitęsti ar strigti bankroto procesas, taip pat atsižvelgtina ir į jų siūlomo administratoriaus mažesnes administravimo išlaidas. Pažymėtina, kad nei vienas šių kriterijų savaime negali lemti ar suteikti pranašumo siūlomam administratoriui prieš kitą administratorių, todėl, apeliacinės instancijos teismas mano, kad apylinkės teismas tinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, taikė teisiškai reikšmingus kriterijus, nebuvo šališkas, šį savo pasirinkimą tinkamai motyvavo.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, dėl to skundžiama nutartis paliktina galioti, atskirieji skundai netenkintini (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.