Kauno apygardos teismo sprendimas, 2-793-254/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-07-08
Bylos Nr.: 2-793-254/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00411-2012-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Burdulienė
Atsakovas: R. J., V. Š.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“
Advokatai: Rūta Čilinskaitė, Sondra Venclovienė

Kategorijos

99.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-793-254/2013,Proceso Nr. 2-56-3-00411-2012-7, Procesinio sprendimo kategorija 99.1.; 99.5.; 99.7; 99.9.;

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 8 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Sondrai Venclovienei, atsakovės R. J. atstovei advokatei Rūtai Čilinskaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ ieškinį atsakovėms R. J. ir V. Š. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys likviduojama uždaroji akcinė bendrovė Vaistinė „Melisanus“, uždaroji akcinė bendrovė „Entafarma“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovių R. J. ir V. Š. 161 030,42 Lt žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-08-03 ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB Vaistine „Melisanus“ pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2009, kurios pagrindu trečiasis asmuo pirko vaistinius preparatus, vaistinių prekes ir kitą produkciją. Sutarties įvykdymui užtikrinti vaistinė įkeitė ieškovei visas apyvartoje esančias prekių atsargas 200 000,00 Lt sumai. Šalys susitarė, kad prievolės įvykdymo terminas 90 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2019-12-31 dienos. Vaistinei vėluojant atsiskaityti, ieškovė ne kartą kreipėsi dėl skolos padengimo, tačiau trečiojo asmens atstovai tvirtino, kad atsiskaitys, o priverstinio išieškojimo procedūros atveju įkeisto turto užteks išieškojimui. Vaistinės skolą ieškovei sudaro 161 030,42 Lt suma, tame tarpe 151 438,17 Lt skola už prekes, 8 152,25 Lt delspinigių, 1 430 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 10 Lt už įspėjimo įteikimą. UAB Vaistinei „Melisanus“ iškėlus bankroto bylą, 2012-04-12 bankroto administratorės pateiktos veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2011-12-31 iki 2012-04-19 duomenimis paaiškėjo, kad trumpalaikis turtas, kurį sudaro atsargos (36 579,00 Lt) ir kurios įkeistos ne tik ieškovei, tačiau ir kitai kreditorei UAB „Entafarma“ pasiskirsto sekančiai: įkeistos kreditorei UAB „Entafarma“ sudaro 31 908,44 Lt, įkeistos ieškovei – 1 499,66 Lt sumą, neįkeistos – 1 233,80 Lt sumą, naikintinos prekės, perduotos pagal nurašymo aktą sudaro 1 936,71 Lt sumą. Taigi ieškovė iš jos naudai įkeisto trečiojo asmens turto geriausiu atveju galėtų patenkinti savo kreditorinį reikalavimą 1 499,66 Lt apimtyje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovei įkeistos prekių atsargos yra greitai gendanti prekė, galimybė patenkinti savo reikalavimus 1 499,66 Lt apimtyje yra labai abejotina. Ieškovė nurodė, kad trečiojo asmens vadovo pareigas iki 2011-10-18 ėjo 60 % visų bendrovės akcijų turinti R. J.. Nuo 2011-10-18 įmonės vadove paskirta 40 % visų bendrovės akcijų turinti V. Š., kuri bendrovės veiklos vykdymo metu ėjo ir vyr. buhalterės pareigas. Atsakovės, kaip trečiojo asmens atstovės, iki bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo buvo atsakingos už įkeitimo objekto ieškovės naudai išsaugojimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų turto išsaugojimui, elgėsi nerūpestingai, todėl neliko įkeitimo objekto. Be to, R. J. kaip bendrovės vadovė ir akcininkė, o V. Š. kaip bendrovės vyr. buhalterė ir akcininkė, žinojusi bendrovės tikrąją finansinę padėtį, tyčia klaidino ieškovę, tvirtindamos, kad trečiasis asmuo turi pakankamai įkeisto turto atsiskaityti su ieškove. Ieškovė būtent dėl bendrovės vadovių (atsakovių) veiksmų ir neveikimo patyrė ieškiniu prašomą priteisti 161 030,42 Lt žalą, nes prarado galimybę savo kreditorinį reikalavimą patenkinti iš trečiojo asmens turto (atsargų). Kadangi atsakovių veiksmai ir neveikimas neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams, pažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, jų atžvilgiu taikytina deliktinė atsakomybė. Ieškovė nurodė, kad priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovės R. J. veiksmų bei neveikimo egzistuoja akivaizdžiai, o skolininkės kaltė pagal CK 6.248 straipsnį preziumuojama. Bendrovės akcininkė atsakovė V. Š., tiesiogiai gavusi ir analizavusi visą bendrovės finansinę informaciją, yra atsakinga už tai, kad žinodama apie bendrovės atsargų įkeitimą ieškovei, nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią įkeisto turto praradimui. Taip pat nurodė, kad įmonės balansai neatspindėjo tikrosios bendrovės finansinės padėties, apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo, todėl priežastinis ryšys tarp ieškovei kilusios žalos ir atsakovės V. Š. veiksmų ir neveikimo taip pat egzistuoja ir jos kaltė pagal CK 6.248 straipsnį preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, kad žalą atsakovės ieškovei padarė savo veiksmais abi kartu organizuodamos bei vykdydamos kasdieninę bendrovės veiklą, todėl vadovaujantis CK 6.6 straipsniu jų atsakomybė dėl 161 060,42 Lt žalos atlyginimo yra solidari.

Atsiliepimas

Atsakovė R. J. prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad įmonei vadovavo iki 2011-10-18, todėl kaip įmonės vadovė ji yra atsakinga tik iki šio laikotarpio. 2011 m. rugsėjo mėnesį, siekdama išsiaiškinti ar vaistinė dirba pakankamai efektyviai, kokios perspektyvos susiklosčius sunkiai ekonominei situacijai, ką reikia tobulinti ir pan., kreipėsi į UAB „Verslo konsultantai“ bei vėliau į UAB „Prekių apskaita“ tikslu atlikti turimų prekių atsargų inventorizaciją. Atliekant inventorizaciją vaistinės filialuose laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2011-10-15 buvo rasta prekių iš viso už 173 639,07 sumą. Ieškovės reikalavimas vaistinei yra 161 030,42 Lt, todėl akivaizdu, jog iki UAB „Melisanus“ vadovu paskiriant V. Š., atsakovės R. J. vadovaujama bendrovė turėjo pakankamai prekių atsargų ieškovės reikalavimui patenkinti. Dėl to civilinė atsakomybė jos atžvilgiu negali būti taikoma. Iš kartu su ieškiniu pateiktų ieškovės pretenzijų UAB vaistinei „Melisanus“ matyti, kad 2011-09-16 pagrindinė įmonės skola ieškovei buvo 169 403,42 Lt, tuo tarpu 2011-10-26 – 152 767,12 Lt, t. y. paskutiniu atsakovės R. J. vadovavimo įmonei laikotarpiu skola ieškovei buvo sumažinta. 2011-10-01 uždarius vaistinės filialą (duomenys neskelbtini) gatvėje, visos jame buvusios prekės tą pačią dieną buvo perkeltos į pagrindinę vaistinę (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, iš karto apie tai raštu informavus UAB „Limedika“ direktorę ir pagal sutartinio įkeitimo lakšto 8 punkto reikalavimus gavus rašytinį leidimą prekes sandėliuoti kitoje vietoje. Nurodė, kad negali būti atsakinga už V. Š. vadovavimo įmonei laikotarpį, kadangi sunkiai sirgo ir įmonėje nuo 2011-10-18 iki 2012-02-02 nedirbo. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp atsakovės R. J. veiksmų ir ieškovei padarytos 161 030,42 Lt žalos priežastinio ryšio nėra. Tuo tarpu ieškinyje nenurodyta, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko kiekviena iš atsakovių. Ieškovė taip pat nepagrįstai remiasi Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalimi, kadangi šiuo atveju atsakovės neveikė kartu.

Atsakovė V. Š. prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti ir teismo posėdžių metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad faktiškai vaistinės direktorės pareigose buvo nuo 2011-10-19 iki 2011-11-15. R. J., paskyrusi ją laikinai eiti įmonės vadovės pareigas, įmonės turto neperdavė. Per jos vadovavimo laikotarpį neturėjo galimybės imtis veiksmų, siekiant išsaugoti prekių likutį, tačiau pasirašė dvi prekybines sutartis, kurios būtų buvę pagrindu sumažinti įsiskolinimą UAB „Limedika“. Paaiškino, kad 2011-10-18 tikslaus prekių likučio nežinojo, kad prekės buvo perkamos atsiskaitant grynaisiais pinigais, papildomų pinigų atsiskaitymams nebuvo, o asmens, atsakingo už prekių išsaugojimą, įmonėje taip pat nebuvo. Susipažinusi su 2011m. spalio mėnesį atliktos inventorizacijos duomenimis rado netikslumų, kaip pavyzdžiui, neteisingai surašytos kainos ir kiekiai, neteisingai suvestos prekės. Susidariusią vaistinei nepalankią situaciją sprendė uždarydama nuostolingus filialus, tačiau prekių atsargų UAB „Limedika“ reikalavimui užtikrinti pagal balansą užteko. Paaiškino, kad prekių apskaita Škirpos gatvėje buvo daryta mažmeninėmis kainomis, tuo tarpu skola skaičiuojama didmeninėmis kainomis. Paskutinė jos atlikta inventorizacija prieš perduodant administratorei buvo atlikta didmeninėmis kainomis. UAB „Limedika“ įkeistos prekės pakartotinai įkeistos nebuvo, tačiau šias prekes galėjo paimti kitas kreditorius, o būtent UAB „Entafarma“, nes ji prekes rinkosi iš visų filialų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Limedika“ (pardavėja) su trečiuoju asmeniu BUAB „Melisanus“ (pirkėja) 2009-08-03 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2009 dėl vaistinių preparatų, vaistinių prekių ir kitos pirkėjo užsakytos produkcijos pardavimo. Šios sutarties 4 punktu buvo susitarta dėl pirkėjo apyvartoje esančių prekių ne mažesnei negu 200 000 Lt vertei įkeitimo, kurios visą sutarties galiojimo laikotarpį turi būti apdraustos pardavėjo naudai (4.1, 4.4 p.). Tačiau byloje nustatyta, kad prekių atsargos buvo apdraustos tik nuo 2009-08-20 iki 2010-08-19 (III t., b.l. 90-94). Dėl tokio prievolių įvykdymo užtikrinimo BUAB „Melisanus“ akcininkės V. Š. (40%) ir R. J. (60%) 2009-08-03 visuotiniame akcininkų susirinkime (protokolas Nr. 24) nutarimą priėmė vienbalsiai (II t., b.l. 116-118). 2009-09-04 sutartinio įkeitimo lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neatsiejamas priedas 2009-08-24 įkeičiamų prekių atsargų apyrašas (I t., b.l. 21), UAB „Melisanus“ įsipareigojo visu sutarties galiojimo terminu turėti prekių ne mažiau kaip už 200 000 Lt., kurios priklauso jai nuosavybės teise, be raštiško kreditoriaus sutikimo nekeisti prekių atsargų sandėliavimo vietos, iki įkeitimas bus baigtas tęsti prekių draudimą, o pabloginęs įkeitimo objektą, įkeitęs kitam ar perleidęs jį, ar apribojęs savo teises į jį, skolininkas privalo atlyginti kreditoriui visus nuostolius, atsiradusius dėl negalėjimo patenkinti kreditoriaus reikalavimų į įkeistą turtą. Įkeitimo objektu buvo prekių atsargos, sandėliuojamos adresu (duomenys neskelbtini) 33, Kaune – viso už 120 000 Lt bei adresu (duomenys neskelbtini) g. 17, Kaune – viso už 80 000 Lt pagal 2009-08-24 įkeičiamų prekių apyrašą. Šiame apyraše buvo nurodytos tik prekių atsargų rūšys, nenurodant konkrečiai įkeičiamų prekių ir tai atitinka CK 4.202 straipsnio nuostatas, kad įkaito davėjas, įkeitęs esančias apyvartoje prekių atsargas, turi teisę keisti įkeistų prekių atsargų sudėtį ir formą su sąlyga, kad nemažės bendra jų vertė.

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2011-12-12 nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-3526-259/2011 UAB Vaistinė „Melisanus“ iškelta bankroto byla, bendrovės administratore paskirta E. K.. Kauno apygardos teismo 2012-03-05 nutartimi buvo patvirtintas ieškovės 161030,42 Lt kreditorinis reikalavimas, kuris užtikrintas 2009-09-04 sutartinio įkeitimo lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 15-16).

Iki bankroto bylos iškėlimo trečiasis asmuo UAB Vaistinė „Melisanus“, atstovaujama atsakovės R. J., 2011-09-29 sudarė paslaugų sutartį su UAB „Prekių apskaita“ dėl prekių inventorizavimo (I t., b.l. 90-91). Inventorizacijos (duomenys neskelbtini) pr. 33, Kaune 2011-10-12 duomenimis nustatyta, kad šiuo adresu esančioje UAB Vaistinė „Melisanus“ vaistinėje rastas prekių likutis pinigine išraiška 38 383,92 Lt (I t., b.l. 130-158), kuomet pagal 2009-09-04 sutartinio įkeitimo lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-08-24 apyrašą prekių atsargos šiuo adresu turėjo būti ne mažesnės negu 120 000 Lt. Inventorizacijos (duomenys neskelbtini) g. 17, Kaune 2011-10-01 duomenimis nustatyta, kad šiuo adresu prekių likutis pinigine išraiška 18 670,953 Lt (II t., b.l. 37-63), kuomet pagal 2009-09-04 sutartinio įkeitimo lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-08-24 apyrašą prekių atsargos šiuo adresu turėjo būti ne mažesnės negu 80 000 Lt. Pagal UAB „Vaistinė „Melisanus“ 2011-10-17 raštą (II t., b.l. 123), ši prekes iš vaistinės (duomenys neskelbtini) g. 17, Kaune perkėlė į vaistinę (duomenys neskelbtini) g. 228-1, be išankstinio kreditoriaus sutikimo pakeisti įkeistų prekių atsargų sandėliavimo vietą pagal hipotekos lakšto 8 punkto nuostatas.

Trečiasis asmuo UAB „Entafarma“ 2011-11-20 iš vaistinės A. J. pr. 33, Kaune susigrąžino prekių (medikamentų), kurios buvo jo nuosavybė už 12 000 Lt (II t., b.l. 124), o 2011-11-19 iš vaistinės (duomenys neskelbtini) g. 228-1, Kaune - už 13 000 Lt (II t., b.l. 125), tačiau išanalizavus prekių grąžinimo aktus Nr. 1-111 (III t., b.l. 136-200, IV t., b.l. 4-52) pats konstatavo, kad skolininkė UAB Vaistinė „Melisanus“ grąžino jai prekių 1720,58 Lt suma daugiau, t.y. į grąžinimo aktus buvo įtrauktos ir prekės, kurios nuosavybės teise nepriklausė UAB „Entafarma“ (IV t., b.l. 109-110).

Apibendrinant pirmiau nurodytus duomenis, paminėtos inventorizacijos metu, atėmus prekes, kurios buvo UAB „Limedika“ nuosavybė, skolininkė UAB Vaistinė „Melisanus“ turėjo ieškovės naudai įkeistų prekių už 30 334,29 Lt (38383,92 + 18670,95 Lt – 13000 Lt – 12000 Lt – 1720,58 Lt). Iškėlus skolininkei bankroto bylą, atsakovė V. Š. administratorei perdavė įkeistų ieškovei prekių tik iš vaistinės (duomenys nekslebtini) 33, Kaune už 1499,6633 Lt sumą (II t., b.l. 142-143). Ieškovė pateikė detalų skolos paskaičiavimą, t.t. suvestinę (IV t., b.l. 60-96), kuriuo įrodė, kad skolininkė UAB Vaistinė „Melisanus“ nesilaikė nei 2009-08-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)2009 4 punkto, nei 2009-09-04 sutartinio įkeitimo lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatų dėl įkeitimo objekto, nes įsiskolinimas ieškovei turėjo pastovų pobūdį, nebuvo laikomasi 2009-08-03 pirkimo-pardavimo sutarties 3.4 punkte numatytos atsiskaitymo tvarkos. Ieškovė reiškė pretenzijas dėl skolos padengimo (pvz. 2011-09-16, 2011-10-26, I t., b.l. 25, 26). 2011-07-05 raštu atsakovė R. J. patvirtino ieškovei, kad prekių atsargų, esančių įkeitimo objektu, visiškai pakaks tinkamam ir savalaikiam įkeitimu užtikrintų prievolių įvykdymui (I t., b.l. 27), tačiau šis patvirtinimas neatitiko inventorizacijos duomenų, todėl kreditorė neteko galimybės patenkinti savo reikalavimo iš įkeisto turto (CK 4.419 str. 5 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad sutarčių dėl prekių pirkimo bei įkeitimo lakšto įregistravimo metu ieškovės skolininkės UAB Vaistinė „Melisanus“ direktore ir akcininke (60%) buvo R. J., kurios įgaliojimai baigėsi 2011-12-23 ryšium su bankroto bylos skolininkei iškėlimu (I t., b.l. 55). Tačiau ši atsakovė dėl savo ligos vadovės pareigų faktiškai nevykdė nuo 2011-10-18, kuomet bendrovės vadovės pareigas pavedė atlikti atsakovei V. Š. (I t., b.l. 89), kuri bendrovėje ėjo kasininkės ir vyr. finansininkės pareigas bei buvo jos akcininke (40%). Šios atsakovės darbo santykiai nutrūko dėl bankroto bylos iškėlimo 2012-01-17 (I t., b.l. 79). Taigi abi atsakovės buvo juridinio asmens UAB Vaistinė „Melisanus“ dalyvėmis bei paminėtais periodais vykdė vadovių pareigas.

Ieškovė pareiškė tiesioginį ieškinį BUAB „Melisanus“ vadovėms ir dalyvėms nepasibaigus bankroto procesui, t.y nelikvidavus bankrutavusią įmonę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-19/2012 konstatavo, kad tiesioginis kreditoriaus ieškinys iki bankrutuojančios įmonės pabaigos negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas iš esmės, nes neužbaigus bankroto bylos, be kita ko, nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turi spręsti bylos sustabdymo klausimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1477/2013 (IV t., b.l. 158-161) buvo konstatuota, kad iš bankrutuojančios UAB Vaistinė „Melisanus“ administratorės veiklos ataskaitos matyti, kad vien tik pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimai siekia 145 405,28 Lt, kreditorių susirinkimo patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata siekia 27 500 Lt (t. 1, b. l. 15, 30, 59); tuo tarpu neparduoto ir nenurašyto ilgalaikio turto likutinė vertė tėra 12 518,96 Lt, o iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad administratorė yra pareiškusį ieškinį dėl 75 194 Lt išieškojimo įmonei Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23-435/2013 bei šio teismo civilinėje byloje Nr. 2-965-748/2013 jau yra įsiteisėjęs sprendimas dėl 3 000 Lt priteisimo. Taigi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad geriausiu (priteistų/būsimų priteistų sumų išieškojimo) atveju įmonė galėtų turėti 90 000- 100 000 Lt turto, t.y. akivaizdžiai mažiau negu vien pirmosios ir antrosios eilės kreditorių reikalavimų suma. Todėl atsižvelgiant į ĮBĮ 35 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias bankroto administratoriaus išlaidų atlyginimo bei kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, galima spręsti, kad apelianto reikalavimas bankroto byloje nebus patenkintas. Be to, šias aplinkybes ne kartą patvirtino ir pati įmonės administratorė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu (t. 2, b. l. 128, t. 4, b. l. 123). Todėl pagal bylos duomenis galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovė savo reikalavimo bankroto byloje kaip kreditorė negalės patenkinti ir iš kito likusio skolininkės UAB Vaistinė „Melisanus“ turto (CK 4.219 str. 6 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-02-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Panevėžio spaustuvė“ ieškinį atsakovams R. Š. , A. B. , A. G., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB „Studio Gazo“ dėl žalos atlyginimo, bylos Nr. 3K-3-19/2012) nurodyta, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo - dalyvių susirinkimo - narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka tokiam organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu. Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtingumą, šiuo konkrečiu atveju būtina spręstina, ar atsakovės R. J. ir V. Š. atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Kaip nustatyta byloje abi atsakovės yra juridinio asmens dalyvės ir abi 2009-08-03 visuotiniame akcininkų susirinkime (protokolas Nr. 24) nutarimą priėmė vienbalsiai dėl prekių atsargų įkeitimo (II t., b.l. 116-118) bei 2009-08-24 abi sudarė įkeičiamų prekių atsargų apyrašą (I t., b.l. 129).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje A. R. v. kooperatinė bendrovė „Kėdainių šilas“, bylos Nr. 3K-3-147/2009, išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Čeltaura“ v. A. Č. , Š. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2009). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. AB ,,Mažeikių nafta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-650/2003; kt.). Atsakovė V. Š. paaiškino, kad trūko finansinių galimybių tokį sprendimą įgyvendinti, todėl akcininkių sprendimas dėl tokios apimties vaistinės prekių atsargų įkeitimo ir palaikymo buvo priimtas nepakankamai įvertinus ilgalaikę įmonės veiklos perspektyvą. Atsakovė V. Š. buvo vyr. finansininke, todėl jai buvo žinoma ne tik apie sudarytą įkeitimo sutartį, bet ir apie įsiskolinimo dydį, galimybes jį likviduoti, bendrovės finansinėje atskaitomybėje apskaitytas įkeistų prekių atsargas, t.y. jų nepakankamumą ir nebuvimą, todėl abiejų atsakovių, kaip dalyvių elgesys buvo nesąžiningas, nes jos, kaip juridinio asmens dalyvės bei vadovės, nesiėmė jokių veiksmų dėl įkeisto turto - prekių atsargų apimties užtikrinimo ir realizuotų prekių pakeitimo kitomis lygiavertėmis, savalaikiai neinicijavo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, todėl šie jų neatidūs ir nerūpestingi veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su ieškovei atsiradusia žala, kurią atsakovės turi atlyginti solidariai tarpusavyje, tačiau subsidiariai su skolininke UAB Vaistinė „Melisanus“ (CK 2.50 str. 3 d., 6.6 str. 3 d., 6.245 str. 5 d., CK 6.246–6.249 str.).

Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Už ieškinį ji sumokėjo 4221 Lt žyminį mokestį, kuris lygiomis dalimis po 2110,50 Lt priteisiamas iš atsakovių ieškovei (CPK 93 str. 1 d.) ir valstybei po 25,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“, juridinio asmens kodas 134056779 naudai solidariai iš atsakovių R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) 161030,42 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt vieną tūkstantį trisdešimt litų 42 ct) žalos atlyginimo, išieškojimą vykdant subsidiariai su bankrutuojančia uždarąja akcine bendrove Vaistinė „Melisanus“, juridinio asmens kodas 135703970, pagal Kauno apygardos teismo 2012-03-05 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1141-259/2012 dėl ieškovės 161030,42 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ naudai iš atsakovių R. J. ir V. Š. po 2110,50 Lt (du tūkstančius vieną šimtą dešimt litų 50 ct) iš kiekvienos žyminio mokesčio.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovių R. J. ir V. Š. po 25,76 Lt iš kiekvienos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „Swedbank", AB, banko kodas 73000.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Dalė Burdulienė