- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-536-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00897-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- B. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., L. L., R. K., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. K. patikslintą pareiškimą ir suinteresuotų asmenų V. J. ir L. L., pareiškusių savarankiškus reikalavimus, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys R. K., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas B. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas po brolių R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), ir L. K., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jų palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas priešinį reikalavimą dėl fakto nustatymo prašė atmesti, tačiau nurodė, kad teismas gali ir patenkinti abiejų šalių prašymus.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina O. K., kuriai asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei pastatas – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jos palikimą įstatymo nustatytu laiku priėmė ir turtą po 1/5 dalį paveldėjo jos įstatyminiai įpėdiniai – 5 vaikai (B. K., V. K., R. K., L. K., M. L.). V. K. paduodamas pareiškimą notarui savo paveldėjimo teises 2019 m. rugsėjo 11 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo B. K., tokiu būdu pareiškėjui atiteko 2/5 dalys O. K. priklausiusio turto. Broliai R. K. ir L. K. priėmę motinos palikimą, palikimo priėmimo fakto neišviešinę viešame registre, neišsiėmę paveldėjimo teisės liudijimų, mirė. M. L. (duomenys neskelbtini) mirė, M. L. palikimą priėmė jos vaikai – L. L., J. L., A. S., M. L., A. L., V. J., V. N., S. V., V. L.. M. L., A. L., S. V. savo paveldėjimo teises 2017 m. vasario 10 d. perleido V. J., J. L., A. S., V. N. 2017 m. kovo 27 d., o J. L. 2017 m. vasario 13 d. savo paveldėjimo teises perleido L. L.. Tokiu būdu V. J. tapo 4/45 dalies, o L. L. 1/9 dalies turto savininkais, 2019 m. vasario 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3-990 pagrindu. Kadangi L. K. ir R. K., priėmę palikimą po O. K. mirties, palikimo priėmimo fakto neišviešino, todėl Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro bazės išraše nurodyta, kad O. K. nuosavybės teise priklauso 2/5 dalys turto (t. y. turto dalis, kuri po palikimo priėmimo priklausė L. K. bei R. K. po 1/5 kiekvienam). R. K. vaikų neturėjo, sutuoktinė S. K. po vyro mirties pageidavimo priimti palikimo neišreiškė, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. L. K. buvo nevedęs, tačiau turi sūnų R. K.. Po tėvo mirties jis pageidavimo priimti palikimą neišreiškė, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Po R. K. mirties, jam priklausančią turto dalį, pareiškėjas pradėjo tvarkyti ir prižiūrėti, valdyti kaip savo. Tą patį padarė ir po brolio L. K. mirties. Pareiškėjas moka mokesčius, valdo ir prižiūri paveldėtą turtą asmeniškai arba tai daro jo įgalioti asmenys. Notaras neišduoda paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi nenustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų R. ir L. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų paneigiančių ar patvirtinančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštarauja pareiškėjo prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Pareiškėjas yra R. K. tėvo L. K. brolis. L. K. mirė (duomenys neskelbtini). R. K. po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, palikimo nepriėmė ir nepageidavo priimti. Kiek žinoma, visais paveldėjimo ir palikimo reikalais rūpinosi ir tvarkė B. K. arba jo įgalioti asmenys. Kaip O. K. įpėdiniai, priėmę palikimą pasidalino turtą, jam nežinoma. Po O. K. mirties, B. K. tvarkė, prižiūrėjo ir valdė dalį jai priklausiusio turto, todėl sutinka, kad palikimą po brolių R. K. ir L. K. mirties jis priimtų turtą pradėdamas faktiškai valdyti.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime nurodė, jog NŽT nėra žinomi jokie kiti faktai susiję su O. K. palikimo priėmimu pradėjus jį faktiškai valdyti. NŽT nesikreipė dėl turto paveldėjimo valstybės vardu po O. K. mirties ir neprieštaraus dėl priėmimo fakto nustatymo, nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
6. Suinteresuoti asmenys V. J. ir L. L. su pareiškėjo B. K. patikslintu pareiškimu nesutiko ir pateikė teismui savarankiškus reikalavimus/pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog po brolių R. K. ir L. K. mirties, jų palikimą priėmė jų sesuo M. L..
7. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad mirus R. K. įstatymo nustatyta tvarka jo palikimas nebuvo priimtas. Po palikėjo R. K. mirties palikimą priėmė jo sesuo M. L. faktiškai pradėjusi turtą valdyti. M. L. su savo vaikų pagalba organizavo R. K. laidotuves ir prižiūrėjo kapus. Po R. K. mirties, suinteresuotų asmenų motina M. L. ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, sutvarkė mirusio brolio kambarį, perdažė aprūkusias lubas, atnaujino grindis, pakeitė pečių. M. L. surūšiavo/atrinko brolio asmeninius daiktus, dalį jų pasiliko, o kurie buvo nebenaudojami – sudegino. Po R. K. mirties liko jo šuo vardu B., kuriuo M. L. rūpinosi, šėrė ir jį augino kaip savo. Po R. K. mirties liko jo arklys Š., kuriuo taip pat rūpinosi M. L.. 2012 m. pavasarį M. L. pradėjo ruošti daržus, juos pati sodino ir broliui priklausančiuose plotuose. Nors po R. K. mirties kartu liko gyventi ir brolis L. K., tačiau dėl savo gyvenimo būdo, žalingų įpročių, jis nebuvo pajėgus priimti sprendimų, tinkamai tvarkytis, todėl jis jokia forma neišreiškė savo valios priimti po brolio mirties likusį palikimą. Visus mokesčius mokėjo M. L.. Mirus L. K. įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas. Po palikėjo L. K. mirties palikimą priėmė jo sesuo M. L. faktiškai pradėjusi turtą valdyti. L. K. laidotuvėmis taip pat rūpinosi M. L.. L. sūnus R. K. skyrė laidotuvėms pinigų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad gyveno ne Lietuvoje, į laidotuves atvykti negalėjo. Po L. K. mirties jo visus likusius asmeninius daiktus tvarkė sesuo M. L.. Ji iškuopė, išplovė brolio kambarį, perdažė su vaikais grindis, surūšiavo likusius brolio daiktus. Mirus broliui liko du šunys – B. ir P. bei katės, kuriais M. L. pasirūpino, juos toliau augino, šėrė, mylėjo kaip savus. L. K. priklausančiuose žemės plotuose ganėsi jo karvė V., po brolio mirties karve toliau rūpinosi sesuo M. L., ji ją ganė, šėrė ir melžė. Kadangi L. L. mirė rudenį, o jis buvo apsisodinęs savo daržą, reikėjo nuimti užaugintą derlių. Visus šiuos darbus darė M. L., jai talkino jos vaikai. M. L. rūpinosi ne tik brolio namų dalimi, bet ir jam priklausančia žemės plotų dalimi. M. L. visą laiką mokėjo mokesčius už visus namus nuo pat motinos mirties. Pareiškėjas B. K. jokių aktyvių veiksmų po brolių mirties neatliko. Nei vienas iš jo pateiktų priedų nepatvirtina, kad jis priėmė palikimą likusį po brolių mirties. Niekada prie brolių turto išlaikymo ir priežiūros neprisidėjo ir jokių nuolatinių darbų neatliko. Pirmą kartą likusiuose motinos namuose apsilankė, kai atvyko pasiimti mokesčių knygelių.
8. Suinteresuotas asmuo R. K. su suinteresuotų asmenų V. J. ir L. L. pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad B. K. po tėvo L. K. mirties priėmė palikimą, pradėdamas tėvui priklausiusį turtą valdyti ir juo naudotis. R. K. po tėvo mirties buvo atvykęs į Lietuvą, susitarė su B. K., kad jis prižiūrėtų, valdytų ir naudotųsi L. K. priklausiusiu turtu. B. K. iki ir po O. K. mirties tvarkė, prižiūrėjo ir valdė jai priklausiusio turto dalį. Jis palikimą po brolių mirties priėmė, pradėjo turtą faktiškai valdyti ir valdė bei turtą prižiūrėjo dar esant gyvai O. K.. M. L. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir brolių turto tikrai neprižiūrėjo. Tikėtina, kad tik B. K. pateikus pareiškimą, M. L. įpėdiniai inicijavo priešinio pareiškimo pateikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo B. K. patikslintą pareiškimą atmetė, suinteresuotų asmenų V. J. ir L. L. priešinį pareiškimą tenkino. Teismas nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, ir po L. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jų palikimus priėmė M. L., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
10. Teismas nustatė, kad:
10.1. (duomenys neskelbtini) mirė O. K.. O. K. turėjo vaikus – M. L., mirusią (duomenys neskelbtini), B. K., L. K., mirusį (duomenys neskelbtini), R. K., mirusį (duomenys neskelbtini), V. K., mirusį (duomenys neskelbtini).
10.2. Po O. K. mirties jos palikimą priėmė V. K., R. K., L. K., B. K. ir M. L.. 2019 m. rugsėjo 11 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi V. K. padovanojo broliui B. K. savo paveldėjimo teises po motinos O. K. mirties.
10.3. O. K. nuosavybės teisės įregistruotos į 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
10.4. M. L. palikimą priėmė jos vaikai – L. L., J. L., A. S., M. L., A. L., V. J., V. N., S. V., V. L.. M. L., A. L., S. V. savo paveldėjimo teises 2017 m. vasario 10 d. perleido V. J., J. L., A. S., V. N. 2017 m. kovo 27 d., o J. L. 2017 m. vasario 13 d. savo paveldėjimo teises perleido L. L.. 2017 m. rugsėjo 7 d. liudijimas patvirtina, kad M. L. palikimą priėmė V. J. ir L. L..
10.5. R. K. mirė santuokoje, sutuoktinė S. K., duomenų apie vaikus nėra. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po R. K. mirties, nėra registruotų palikimo priėmimo faktų.
10.6. L. K. turi sūnų R. K.. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra registruota L. K. palikimo priėmimo faktų.
10.7. Iš pateiktos 2023 m. rugsėjo 21 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos pažymos apie pastatus Nr. IG-49, matyti, kad (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), M. L. po brolio R. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) ir brolio L. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) liko gyventi šiuose namuose, juos tvarkė ir prižiūrėjo.
10.8. Byloje pateiktas 2012 m. balandžio 6 d. leidimas laidoti R. K. Nr. LL-13 išduotas M. L. dukrai A. S., taip pat uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Priegolė“ kasos pajamų orderio kvitas, už R. K. laidojimą bei užsakymas sutartis, PVM sąskaita faktūra Nr. PRI 401377, iš kurios matyti, jog L. K. laidojimą organizavo A. S..
10.9. Iš 2013 m. kovo 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad M. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini), šalia minėto namo degino atliekas. Taip pat, iš pateikto 2013 m. kovo 20 d. patikrinimo akto Nr. 20, nustatyta, kad 2013 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini), gyventoja M. L., tvarko atliekas privačioje valdoje ir prie bendro naudojimo kelio.
10.10. Iš byloje pateiktos 2023 m. rugsėjo 26 d. SI „Kaišiadorių paslaugos“ pažymos Nr. S-246, matyti, jog M. L. vardu per 2013–2014 metus buvo gautos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), taip pat iš byloje pateiktų mokėjimų matyti, kad už minėtą objektą buvo atliekami mokėjimai ir už elektros energiją.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės į bylą teikė giminystės ryšį bei paveldėjimo santykius patvirtinančius dokumentus, taip pat rėmėsi aplinkybėmis, jog po brolių mirties palikimą priėmė, faktiškai valdydamas žemės sklypus, juos nuomodamas. Taip pat teikė komunalinių atliekų tvarkymo sutartį, kurią pareiškėjo įgaliojimo pagrindu sudarė S. K., tačiau daugiau į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad per tris mėnesius nuo L. K. ir R. K. mirties pareiškėjas būtų priėmęs palikimą. Dar daugiau, pareiškėjo nurodomas aplinkybes paneigia kiti byloje esantys įrodymai, faktinės aplinkybės ar liudytojų parodymai.
12. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas į bylą teikia komunalinių atliekų tvarkymo sutartį, tačiau minėta sutartis sudaryta 2022 m. lapkričio 1 d., mokėjimas už atliekų tvarkymą atliktas 2023 m. balandžio 27 d., tuo tarpu L. K. mirė (duomenys neskelbtini), o R. K. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, šie veiksmai buvo atlikti jau praėjus trijų mėnesių terminui. Ne kartą pareiškėjo akcentuotą aplinkybę, kad po brolių L. K. ir R. K. mirties, jis palikimą priėmė faktiškai valdydamas ir tvarkydamas žemės sklypų dalis priklausiusias broliams, t. y. jas nuomodamas, kitaip tvarkydamas, paneigia liudytojo Ž. Ž. parodymai. Nors liudytojas patvirtino, jog iš tiesų, B. K. leidimu, naudojosi žemės sklypais, tačiau tai vyko (duomenys neskelbtini) po M. L. mirties, o ne po L. K. ir R. K. mirties.
13. Teismas sprendė, kad pareiškėjo paaiškinimai ir pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog po L. K. ir R. K. mirties, jis priėmė jų palikimą faktiškai pradėdamas valdyti jų turtą, todėl pareiškėjo patikslintas pareiškimas atmestinas kaip neįrodytas.
14. Teismas nurodė, kad įvertinus byloje surinktus bei suinteresuotų asmenų V. J. ir L. L. pateiktus įrodymus, apklaustų liudytojų nurodytas aplinkybes, paaiškėjo, kad po R. K. ir L. K. mirties jų palikimo niekas nepriėmė, tačiau tuose pačiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), likusi gyventi M. L. toliau rūpinosi nekilnojamuoju turtu, jį tvarkė, su dukros A. S. pagalba organizavo brolių laidotuves, ką patvirtina byloje esantys įrodymai, šienavo žemės sklypus ir visa tai M. L. atliko per tris mėnesius nuo kiekvieno iš brolių mirties.
15. Teismas konstatavo, kad M. L. priėmė palikimą po palikėjų R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir L. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, kadangi naudojosi nekilnojamuoju turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, po brolių mirties liko gyventi tuose namuose, juos tvarkė, prižiūrėjo žemę, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl suinteresuotų asmenų priešinį pareiškimą tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu pareiškėjas B. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – suinteresuotų asmenų V. J. ir L. L. priešinį pareiškimą atmesti, pareiškėjo patikslintą pareiškimą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, be faktinio ir teisinio pagrindo pareiškėjo patikslintą pareiškimą atmetė, o suinteresuotų asmenų priešinį pareiškimą tenkino. Sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas, todėl turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.
16.2. Apeliantas dar motinai O. K. esant gyvai, o paskui ir jai mirus, administravo visas O. K. priklausiusias žemes, kurias paveldėjo 5 vaikai. Tą patį B. K. darė ir po brolių R. bei L. mirties, jis žodinės nuomos sutarties pagrindu žemės sklypus nuomojo, leido naudotis tretiesiems asmenims. Tokiu būdu apeliantas po brolių R. ir L. mirties jų palikimą priėmė, pradėdamas broliams priklausiusio žemės sklypų dalis faktiškai valdyti kaip savo ir tai padarė nepraleisdamas trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai, kad apeliantas valdė, prižiūrėjo, administravo broliams priklausiusius žemės sklypus, patvirtino liudytojas G. L., kuris paaiškino, jog jam žinoma (yra girdėjęs), kad apeliantui priklausė žemės, jog žemes nuomojo Ž., kad gyvenamajame name, kuriame gyveno R. ir L. K. būdavo ir M. L.. M. L. turėjo savo namų valdą per namą. Liudytojas Ž. Ž. parodė, kad dėl žemės nuomos kreipėsi į apeliantą, tačiau tai buvo jau po M. L. mirties, pinigus už žemės nuomą mokėjo B. K. žmonai.
16.3. Teismas suabsoliutindamas suinteresuotų asmenų ir jų kviestų liudytojų parodymus, padarė netinkamas išvadas. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausė valstybei (ir dabar dalis šio žemės sklypo priklauso valstybei, 2/5 dalis šio žemės sklypo yra išsipirkęs tik apeliantas), todėl negalėjo būti paveldėjimo teisės objektu ir jos dirbimas ar priežiūra negalėjo būti vertinama kaip palikimo priėmimą įrodantis faktas. Teismo proceso metu nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp liudytojos J. B. parodymų, kuri parodė, kad L. K. turėjo arklį, o kieno karvė negali pasakyti. Tuo tarpu liudytojas R. K. parodė, kad arklys ir karvė buvo M. L. ir ji juos prižiūrėjo. Iš tokių šių liudytojų parodymų negalima daryti išvados, kad po brolio L. mirties M. L. perėmė L. K. daiktus-gyvulius, tokiu būdu pradėdama turtą faktiškai valdyti. Tai, kad M. L. gyveno, ar dažnai būdavo broliams ir jai priklausančioje valdoje dar nepatvirtina, kad po R. ir L. mirties palikimą ji priėmė. Buvimas bendrame name neįrodo jos valios priimti palikimą po brolių mirties. Labiausiai tikėtina, kad ji, šalia turėdama savo namų valdą, brolius R. ir L. lankė ne tikslu priimti palikimą, bet juos visus vienijo žalingas įprotis.
16.4. Suinteresuoti asmenys pateikė teismui Palomenės seniūnijos 2023 m. rugsėjo 21 d. Pažymą apie pastatus Nr. IG-49, kurioje pažymima, kad M. L., mirusi (duomenys neskelbtini), po brolių R. K. ir L. K. mirties liko gyventi šiuose namuose, juos tvarkė ir prižiūrėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažymoje nenurodytas joks dokumentas, kurio pagrindu remiantis išduota pažyma, koks dokumentas patvirtina pažymoje nurodomos informacijos tikrumą. Manytina, pažyma išduota V. J. iniciatyva, kadangi jos vyras liudytojas byloje G. J. yra Palomenės seniūnijos seniūnaitis. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms tikėti pažymoje esančiais duomenimis nėra pagrindo. Palikimo priėmimo fakto neįrodo ir M. L. paskirtos administracinės nuobaudos už šiukšlių deginimą.
16.5. Apeliantas palikimo priėmimo faktą įrodinėja aplinkybe, kad jis palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti broliams priklausiusias žemės sklypų dalis, o suinteresuoti asmenis priešiniu pareiškimu akcentuoja, kad M. L. palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti gyvenamojo namo ir ūkinių statinių dalis. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis priėmęs palikimo dalį laikomas priėmęs visą palikimą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas turėjo pagrindą svarstyti ir galimai patenkinti tiek pareiškėjo, tiek suinteresuotų asmenų prašymus ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tiek pareiškėjas B. K., tiek suinteresuotų asmenų mama M. L. priėmė palikimą po brolių R. ir L. mirties.
16.6. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, reikšmingų aplinkybių, galėjusių padėti objektyviai įvertinti šalių argumentus, todėl yra būtina apeliacinio proceso metu, išklausyti šalių paaiškinimus, susijusius su faktinių bylos aplinkybių vertinimu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliantas mano, kad šiai bylai tinkamai išnagrinėti yra būtina skirti žodinį nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys V. J. ir L. L. prašo pareiškėjo B. K. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų bei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad trys mėnesiai po R. K. mirties ir trys mėnesiai po L. K. mirties apeliantas B. K. kokiu nors būdu išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Apeliantas teigė, kad žemės sklypą nuomojo, tačiau nei nuomos sutarties, nei pakvitavimų (t. y. įrodymų, kad gavo nuomos mokestį) teismui nepateikė. Žemės sklypų savininku bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo ir apeliantas, todėl jei jis galimai ir leido kažkam dirbti žemę, tai rūpinosi savo žeme ir nauda iš savo žemės bei tai darė ne dėl to, kad brolio R. K. žemės sklypų dalį laikė kaip savo, tačiau dėl to, kad siekė pasipelnyti, t. y. gauti nuomos pinigų ne tik už savo dalį, bet ir už mirusio brolio.
17.2. Apklausus liudytoją Ž. Ž., kuris dirbo ginčo žemę, paaiškėjo, kad jokių susitarimų nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) (po brolių R. K. mirties ir L. K. mirties) tarp apelianto ir liudytojo Ž. Ž. nebuvo. Susitarimas buvo sudarytas daug vėliau, t. y. (duomenys neskelbtini) jau po M. L. mirties. Tikėtina, kad galimai savo žemės sklypus apeliantas kažkam nuomavo, rūpinosi savo turto dalimi, o kadangi sklypai nebuvo padalinti, ta nuoma galėjo apimti ir kitų savininkų dalis, tačiau vien pavienis žemės nuomos faktas, jei ir tikėti, kad toks buvo, nepatvirtina aplinkybės, kad apeliantas mirusių brolių sklypų dalis laikė kaip savas, jomis rūpinosi kaip savomis ir priėmė palikimą faktiniu valdymu.
17.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Palomenės seniūnijos 2023 m. rugsėjo 21 d. pažyma Nr. IG-49 apie pastatus apeliantui kelia abejonių, kadangi suinteresuoto asmens V. J. vyras G. J. yra Palomenės seniūnijos seniūnaitis. Ši nurodyta aplinkybė yra melaginga, kadangi V. J. vyras šiuo metu nėra seniūnaitis. Be to, teismui pateiktą dokumentą parašu patvirtina seniūnas, kuris prisiima atsakomybę už dokumento turinį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra grindžiamas tik šiuo dokumentu. Teismas, priimdamas sprendimą vertino visumą pateiktų dokumentų/įrodymų, o ne pavienę pažymą.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – suinteresuotų asmenų V. J. ir L. L. priešinį pareiškimą atmesti, pareiškėjo patikslintą pareiškimą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliantas palikimą po brolių R. K. ir L. K. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti, kadangi paveldimą turtą jis prižiūrėjo dar esant gyvai O. K. ir turto valdymas bei jo priežiūrą tęsėsi ir po R. bei L. mirties. M. L. kaip ir jos broliai R. bei L. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, palikimo priėmimo reikalais nesirūpino, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Tik apeliantui pateikus pareiškimą teismui, M. L. įpėdiniai ėmė įrodinėti, kad palikimą po brolių mirties priėmė M. L..
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo NŽT prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
21. Apeliantas, siekiant atskleisti bylos esmę ir išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
23. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laiko reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso tvarka. Be to, dalyvaujantys byloje asmenys jau pirmosios instancijos teisme pateikė savo žodinius paaiškinimus, apeliantas nenurodo kokios konkrečios aplinkybės bus geriau išnagrinėtos žodinio proceso tvarka. Kadangi bylos esmė gali būti atskleista ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: Nacionalinės mokėjimo agentūros 2023 m. gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio mėn. atsakymus į pareiškėjo atstovo užklausas dėl asmenų laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 m. deklaravusių žemės sklypus išmokoms gauti. Apelianto teigimu, gauti duomenys patvirtina, jog liudytojas Ž. Ž. galimai teikė teismui melagingus parodymus, kad žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojosi ir naudojosi tik po M. L. mirties (duomenys neskelbtini), kas turėjo įtakos pagrįsto/nepagrįsto sprendimo priėmimui.
25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, 3) ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrindė savo nurodomų aplinkybių, kad negalėjo anksčiau pateikti duomenų apie asmenis deklaravusius žemės sklypus išmokoms gauti, nes pats apeliantas dėl šių duomenų gavimo į Nacionalinę mokėjimo agentūrą kreipėsi tik po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise, pateikti nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, įrodymai susiję su byla, teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apelianto teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
Dėl palikimo priėmimo turto faktinio valdymo būdu
28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą, o suinteresuotų asmenų (V. J. ir L. L.), pareiškusių savarankiškus reikalavimus, pareiškimą tenkino.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, kad neįrodė pareiškimo pagrįstumo, ir tuo, kad suinteresuoti asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, pagrindė savo reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Kita vertus, kaip nurodo apeliantas, kadangi tiek jis, tiek suinteresuoti asmenys palikimo priėmimo faktą įrodinėja dėl skirtingo turto valdymo (pareiškėjas – dėl žemės sklypų dalių, o suinteresuoti asmenys – dėl gyvenamojo namo ir ūkinių statinių dalių), teismas turėjo svarstyti ir galimai patenkinti tiek pareiškėjo, tiek suinteresuotų asmenų prašymus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t. y., kad B. K. ir jo sesuo M. L. palikimą, likusį po jų brolių mirties, priėmė kartu.
30. Taigi apeliacijos dalyką sudaro teik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo B. K. reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jis po brolių R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), ir L. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jų palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, tiek teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas suinteresuotų asmenų V. J. ir L. L. (M. L. teisių perėmėjų), pareiškusių savarankiškus reikalavimus, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
31. Pagal CK 5.50 straipsnį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 dalis).
32. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba jo dalį. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).
33. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimus atmetė, padaręs išvadą, kad byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių pareiškėjo per įstatymo nustatytą terminą atliktus aktyvius veiksmus priimant brolių palikimą faktiniu jo valdymu. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai, jog jis po kelerių metų po to kai mirė broliai sudarė komunalinių atliekų tvarkymo sutartį (dėl nekilnojamojo turto, esančiu adresu (duomenys neskelbtini)) bei sumokėjo už atliekų tvarkymą, taip pat tai, kad leido naudotis tretiesiems asmenims jam bei mirusiems jo broliams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia žeme, nėra pakankamas teisinis pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė jų palikimą faktiškai valdydamas.
35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.
36. Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė O. K.. O. K. turėjo vaikus – M. L., mirusią (duomenys neskelbtini), B. K., L. K., mirusį (duomenys neskelbtini), R. K., mirusį (duomenys neskelbtini), V. K., mirusį (duomenys neskelbtini). Po O. K. mirties jos palikimą priėmė jos vaikai: V. K., R. K., L. K., B. K. ir M. L.. M. L. palikimą priėmė V. J. ir L. L..
37. Iki šiol viešajame registre O. K. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą: 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kaip palikimas buvo priimtas jos vaikų L. K., mirusio (duomenys neskelbtini), ir R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), tačiau jų vardu neįregistruotas.
38. Pareiškėjas byloje iš esmės įrodinėjo, kad po brolių R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), ir L. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties likusį turtą, jis kaip palikimą priėmė faktiškai šį turtą (palikėjams priklausančias žemės sklypų dalis) valdydamas. Šią aplinkybę įrodinėjo savo paaiškinimais bei rėmėsi liudytojo Ž. Ž. parodymais. Tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, t. y. nei Ž. Ž., nei kiti, nepatvirtino, jog žemės sklypais kokiu nors būdu po brolių mirties rūpinosi pareiškėjas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis kaip žemės sklypų bendraturtis, po sesers M. L. mirties, sutiko su tuo, kad tretieji asmenys naudotųsi jam bei kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia žemės sklypų dalimi, nėra pakankama pareiškėjo prašomiems juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys, patvirtina, jog Ž. Ž., kuris byloje buvo apklaustas liudytoju, 2013 – 2017 m. kaip naudotojas deklaravo žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išmokoms gauti, tačiau šie įrodymai nei paneigia pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad brolių palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti priėmė jų sesuo M. L., nei patvirtina, kad ir pareiškėjas B. K. tuo metu faktiniu valdymu buvo priėmęs mirusių brolių R. K. ir (ar) L. K. turtą. Kaip patvirtino liudytojas Ž. Ž., bei ko nenuginčijo pareiškėjas, jis su pareiškėjo sutuoktine dėl naudojimosi žemės sklypais tarėsi tik po M. L. mirties. Liudytojas G. J. patvirtino, kad jis M. L. prašymu nupjaudavo pievas, kurios jai buvo reikalingos dėl laikomų gyvulių, o su B. K. pirmą kartą bendravo tik po M. L. mirties, kai jam paskambino ir paprašė susimokėti už dirbamą žemę. Liudytojai J. B., R. K., Ž. Ž., G. J. byloje taip pat aiškiai ir nuosekliai patvirtino, kad kartu su R. K. ir (ar) L. K. name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno ir jų sesuo M. L., kuri ir po jų mirties liko šiame name gyventi. Nėra jokio pagrindo nesivadovauti šiais liudytojų parodymais. 2023 m. rugsėjo 21 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos seniūnas taip pat patvirtino, kad M. L. po brolio R. K. mirties ir brolio L. K. mirties liko gyventi namuose, (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), juos tvarkė ir prižiūrėjo. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad anksčiau šioje seniūnijoje dirbo liudytojas G. J., nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti šiuo rašytiniu įrodymu (2023 m. rugsėjo 21 d. pažyma), kuris tik papildomai patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes bei neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. L. po brolių mirties gyvendama tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo namų valdą, mokėjo komunalinius mokesčius, naudojosi ten buvusiais daiktais, laikė naminius gyvulius bei iki savo pačios mirties naudojosi tiek jai, tiek jos broliams priklausančiais žemės sklypais (jų dalimis), t. y. pradėjo valdyti palikėjų turtą kaip savo.
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas į bylą nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis broliams priklausančia žemės sklypų dalimi būtų pradėjęs rūpintis per tris mėnesius po brolių R. K. ir (ar) L. K. mirties. Priešingai, byloje esančių įrodymų visetas iš esmės patvirtina, kad po brolių R. K. ir (ar) L. K. mirties palikimą priėmė tik jų sesuo M. L., o pareiškėjas B. K. žeme pradėjo rūpintis tik mirus M. L.. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo paties paaiškinimus, jog jis kaip įpėdinis po brolių mirties per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą nekilnojamąjį turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo (-ų) turtą kaip savo. Vien tik deklaratyvūs pareiškėjo B. K. paaiškinimai, kurių nepagrindžia kiti byloje esantys įrodymai, nėra pakankami jo prašomiems juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Nors apeliantas nurodo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių palikimo priėmimą faktiniu jo valdymu, tačiau akivaizdu, kad tokie argumentai prieštarauja bylos medžiagai (įrodymams), yra deklaratyvūs ir nepagrįsti šiuos teiginius patvirtinančiais kitais įrodymais. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas neįrodė, jog jis po brolių mirties per įstatymo nustatytą terminą atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjų turtą kaip savo. Taip pat teismas pagrįstai tenkino suinteresuotų asmenų V. J. ir L. L. (M. L. teisių perėmėjų), pareiškusių savarankiškus reikalavimus, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, apeliantas nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus bei šalių parodymus, o tiesiog teikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų ir paaiškinimų turinio. Taigi apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia suinteresuotų asmenų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti šį teismo procesinį sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
43. Suinteresuoti asmenys V. J. ir L. L. prašė priteisti atstovavimo išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių įrodymų, dėl to prašymas negali būti tenkinamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.