- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- A2-55-503/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00025-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Ieškovas
- BUAB „BIC Capital“
- Atsakovas
- E. O.
- Advokatai
- Edita Gaubienė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant ieškovės BUAB „BIC Capital“ bankroto administratoriaus UAB „Actualis“ įgaliotam asmeniui N. S., atsakovui E. O., atsakovo atstovei advokatei Editai Gaubienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „BIC Capital“ ieškinį atsakovui E. O. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB „BIC Capital“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Actualis“, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo E. O. BUAB „BIC Capital“ naudai 44 162,13 Lt (12 790,24 Eur) žalos atlyginimo.
Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2013-06-10 nutartimi (bylos Nr. B2-1910-230/2013) iškėlė bankroto bylą UAB „BIC Capital“, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Actualis“. UAB „BIC Capital“ įregistruota registrų centre 2011-05-04. UAB „BIC Capital“ nuo veiklos pradžios piktnaudžiavo kreditorių suteiktu pasitikėjimu. Negalėdama atsiskaityti su jais, UAB „BIC Capital“ kreditorių apie tai neinformavo ir nenutraukė paslaugų/prekių gavimo bei apmokėjimo. Atsakovas kaip UAB „BIC Capital“ vadovas ir vienintelis savininkas aplaidžiai vystė įmonės ūkinę veiklą, piktnaudžiavo kreditorių pasitikėjimu, neįvertino verslo rizikos, buvo nesąžiningas. Tokia atsakovo veikla pasireiškė nuo įmonės veiklos pradžios. Tai suponuoja mintį, kad atsakovas, pradėjęs įmonės veiklą, nuo pradžių neplanavo atsiskaityti su tiekėjais, atlikdamas neteisėtą veiklą, už kurią turi būti taikoma atsakomybė. Atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepaisant įmonėje susidariusios situacijos ir nesikreipiant į teismą, buvo didinamas įsiskolinimas kreditoriams. Įmonės nepatenkintų reikalavimų suma išaugo iki 44 162,13 Lt (tokią sumą patvirtino bankroto bylą nagrinėjantis teismas), ši suma laikytina žala, padaryta įmonei, ir priteistina iš atsakovo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su savo kreditoriais. Tai – neteisėtas neveikimas. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama. Atsakovas nesikreipė į teismą dėl UAB „BIC Capital“ bankroto bylos iškėlimo, nors įmonė jau nuo 2012 m. pradžios nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, buvo jau nemoki. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės vadovas privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tarp žalos ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys. Atsakovui kaip įmonės vadovui ir savininkui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jis privalo veikti sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir išimtinai įmonės interesais. Atsakovas žinojo įmonės finansinę padėtį, žinojo, kad įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nesiėmė jokių priemonių tam, kad įmonės skola nedidėtų. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti padarytą žalą (1 t., b. l. 4-7).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės bankroto administratoriaus UAB „Actualis“ atstovas palaikė ieškinyje nurodytus motyvus. Nurodė, jog į bylą pateiktais dokumentais yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Iškėlus įmonei bankroto bylą, buvo konstatuota, kad įmonei padaryta žala. Nors įmonė buvo nemoki, bet atsakovas laiku ir tinkamai nevykdė pareigų, t. y. laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, vykdė įmonės nuostolingą veiklą, ko pasėkoje ji buvo privesta prie bankroto. Dėl to kilo žala kreditoriams. Bylos antro tomo 5 lape esančiame dokumente matyti, kad įmonė nuo 2011 metų turėjo finansinių sunkumų. Apie įmonės sunkumus atsakovas turėjo žinoti, kai buvo sudarytas įmonės 2011 metų balansas. Mokėtinos sumos viršijo turimą turtą apie 10 procentų, įsiskolinimo koeficientas buvo 1,1. Įmonė veikė nuostolingai – tai užfiksuota 2011 metų balanse. 2012 metais veiklos rezultatas dar prastesnis. Įsipareigojimai buvo 3 kartus didesni nei turtas. Turto buvo už 27 000 litų, o įsipareigojimų – už 69 604 Lt. Tokie duomenys buvo žinomi atsakovui. Atsakovas žinojo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, ĮBĮ 8 straipsnyje. Nurodė, jog bylos antro tomo 5 lape esančiame dokumente matyti, kad visi bendrovės įsipareigojimai atsirado nuo 2011 metų gruodžio iki 2012 metų rugpjūčio. Visi patvirtinti kreditoriniai įsipareigojimai susidarė, kai atsakovas žinojo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet toliau vykdė įmonės veiklą ir didino žalą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad įmonės vadovas neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl to susidarė 44 162,13 Lt skola. Atsakovas veikė ne įmonės interesais, o savo interesais, vietoje to, kad išmokėti kreditoriams skolas, jis 2013 m. išsimokėjo sumas sau, tai patvirtina Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimas, priimtas kitoje byloje. CK 6.248 straipsnis numato, kad vadovo kaltė preziumuojama. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų atsakovo kaltę. Mano, kad ieškinys įrodytas, todėl prašo priteisti padarytą žalą. Žalos suma nustatyta pagal Kauno apygardos teismo 2013-08-26 nutartį bei kitomis nutartimis, kuriomis patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Nurodė, kad atsakovas iš pradžių neplanavo atsiskaityti su kreditoriais, nes už prekes atsakovas gaudavo pinigus, bet atsiskaitymo su kreditoriais nevykdė, be to matyti iš balansinių duomenų – nuostoliai tik didėjo, neketinant jų vykdyti. Atsakovas veikė mažmeninėje rinkoje, tikimybė buvo maža savo klientams daryti atidėjimus, cirkuliacija turėjo vykti grynaisiais pinigais, ieškovė gaudavo pinigus, bet jais neatsiskaitydavo. Prieš nutraukiant patalpų nuomos sutartį 2012-06-14, susidarė įmonės skolos. Pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo tvirtinant 2011 metų finansinę atskaitomybę. Jei atsakovas būtų vykdęs pareigą – skolos nebūtų susidarę.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nepagrįstas ieškovės teiginys, kad UAB „BIC Capital“ nuo veiklos pradžios piktnaudžiavo jai kreditorių suteiktu pasitikėjimu. UAB „BIC Capital“ įregistruota 2011-05-04, tačiau realiai veiklą pradėjo 2011 m. gruodžio viduryje, tada pradėtas prekių ir paslaugų pirkimas. Todėl įmonė 2012 m. dar negalėjo veikti pelningai. Per šį laiką kreditorių kiekis ir skolų dydis kito, o tai rodo, kad įmonė iš dalies vykdė savo įsipareigojimus. Ieškinyje neteisingai nurodyta, kad įmonė beveik visiškai neatsiskaitė su UAB „Bennet distributors“, nes ši įmonė neteikdavo prekių, jei su ja nebūdavo atsiskaityta už ankstesnes prekes. Pateikti dokumentai (atsiskaitymų žiniaraščiai už 2011, 2012 m.) patvirtina, kad su kreditoriais vyko pastovūs bei reguliarūs atsiskaitymai visą įmonės veiklos laikotarpį. Atsiskaitymų žiniaraščiai ir tai, kad atsakovas pats paskolos sutartimis 2011-12-30 ir 201-07-02 paskolino įmonei savo asmeninių lėšų 23000 Lt, paneigia ieškovės teiginį, kad atsakovas nuo pradžių neplanavo atsiskaityti su tiekėjais. Kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentas siejamas su įmonės nemokumo faktu. Administracijos vadovas privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas, tokiai pareigai atsirasti, t. y. įmonės nemokumo atsiradimą. Nurodė, kad ieškovė jokių faktinį žalos dydį patvirtinančių dokumentų prie ieškinio nepateikė. Mano, kad UAB „BIC Capital“, vykdydama savo veiklą, nebuvo nemoki, o susidarę finansiniai sunkumai buvo laikini. Pažymėjo, kad 2013 m. vasarį įmonei buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą. Bankroto byla iškelta tik 2013-06-10. Nurodė, kad vadovas atsako ne vien tik dėl to, kad įmonė negali padengti skolų, bet tik už tyčinius veiksmus, siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelį neatsargumą, pasireiškusį aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Negalima taikyti civilinės atsakomybės, jei vadovas vykdė veiklą, siekdamas išsaugoti įmonę, tęsti ir atgaivinti jos veiklą. Mano, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 44 162,13 Lt. Turi būti vertinama ne bendra įmonės skola, o konkreti skolų suma, išaugusi būtent dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, ieškovė neįrodinėjo tariamos žalos dydžio, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp 44 162,13 Lt ir atsakovo veiksmų (1 t., b. l. 102-105).
Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog atsakovas, suradęs patalpas įmonės veiklai, realiai veikti pradėjo 2011 m. gruodį – įrengė naktinį klubą. 2011 m. vyko tik pirkimai, 2011 m. klubas veikė tik kelis savaitgalius. Su tiekėjais buvo susitarta, kad jie atveža vienas prekes, atsakovas mažina skolą, o tiekėjai papildo prekes. 2011 m. balanse buvo minusas, nes vyko prekių užpirkimas. Be to buvo avansiniai mokėjimai už baldus. 2012 m. trūko lėšų, todėl atsakovas skolinosi iš artimųjų, kad vykdyti įmonės įsipareigojimus. Tiekėjai nebūtų tiekę alkoholio, jei nebūtų atsiskaityta. Atsiskaitydavo su tiekėjais kas savaitę. Nurodė, kad kreditorius „Bennet distributors“ griežtai nurodė, jog negali būti kitų tiekėjų, konkurentų. Bet atsirado kitas tiekėjas UAB „Mineraliniai vandenys“. Todėl atsirado tiekėjų konkurencija, dėl ko 2012 m. birželį atsirado turto areštas „Bennet distributors“ naudai. Iš gaunamų pinigų įmonė atsiskaitinėjo su tiekėjais, piktnaudžiavimo nebuvo, atsakovas įnešė į įmonės sąskaitą savo asmenines lėšas – 8000 Lt ir 15000 Lt. Atsiskaitymai tiekėjams matosi iš važtaraščių, buhalterinių dokumentų. Balanso minusą sudarydavo prekių užpirkimai. Atsakovo išsilavinimas – specialusis vidurinis, pagal darbo sutartį nedirba, turi kitą įmonę, kurioje yra direktoriumi nuo 2007 metų. Nurodė, kad verslo vizija – naktinis klubas – atsirado dar prieš įmonės įregistravimą. Naktinis klubas įrengtas 2011 m. gruodį, tik tada pradėta vykdyti veikla. Su tiekėjui „Bennet distributors“ atsiskaitinėjo grynaisiais. Dokumentuose debetas – tai reiškia atsiskaitymą. Patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta, nes buvo sutarta, kad nedidinti įsiskolinimų, kadangi įmonei buvo areštas, be to vasaros metu naktiniai klubai neveikia. Buvo vizija galbūt tęsti veiklą rudenį, bet areštas veiklą apsunkino. Suprato, kad įmonė nemoki – po turto arešto. Nurodė, kad išsimokėjo sau pinigus tam, kad galėtų vystyti verslo projektus. Papildomų nišų ieškojo su eksportu, ieškojo kitų alternatyvų. Darbuotojų įmonėje buvo skirtingas skaičius: ir 7 ar 8, ir 2 ar 3. Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) skola susidarė po arešto per kelis mėnesius, nes areštuoti pinigai buvo skirti VSDFV. Dėl kreditoriaus „Švyturio Utenos alus“ – neatsiskaitė su juo, per 3-4 mėnesius skola susidarė. Šis tiekėjas po to, kai nutraukta veikla ir liko nepanaudotų prekių, ko negalėjo, to nepaėmė iš įmonės. Iš prekių likučio neėmė, nes buvo prasukti buteliai ar pan. „Tele2“ paslaugomis naudojosi, nes reikėjo susisiekti su kreditoriais. „Bennet distributors“ skola buvo sumažinta. „Dvigubas įrašas“ vedė buhalterinę apskaitą. „Mineraliniai vandenys“ – iš jų pirktas alkoholis, sirupai. Nurodė, kad apie pritaikytą areštą sužinojo nuėjęs į banką. „UCS Baltic“ – jam susidarė skolą už kasos aparatą. „Besta.lt“ – baldai, skola buvo apie 10000 Lt, sumažinta iki 5000 Lt. Z. M., buvo darbuotoja – su ja pilnai atsiskaityta. Po pritaikyto arešto dėl bankroto bylos iškėlimo kreiptasi beveik tik po metų. Per tą laiką su verslo partneriais vyko derybos, bet verslas nesisekė. Kai areštavo pinigus – nemanė, kad yra tokia rizika, kad tik pusmetį padirbus, jau reikia kreiptis dėl bankroto. Po sąskaitų arešto, kasa nebuvo areštuota. Iš kasos sumokėti kreditoriams nebuvo galima, nes kasoje nieko nebuvo. Po arešto prekės nebuvo užpirktos. Nurodė, kad su VSDFV susisiekė dėl skolos atidėjimo. 2012 m. birželį atidavė patalpas nuomotojui ir veiklos nuo tada naktinis klubas nebevykdė. Įstatuose buvo daugiau veiklų nurodyta, ne tik ta, kurią vykdė. Patalpų savininkui mokėjo ir grynais, ir pavedimais, per mėnesį – 1000 Lt, t. y. 250 Lt už savaitgalį, nuomos kaina derinta su banku, nes patalpos įkeistos bankui. Baldai ir kas įmanoma buvo parduoti. Įmonė nuomavosi transporto priemonę – Mercedes markės automobilį, kurio kubatūra 2 litrai, 2000 metų, benzinas. Automobilis nuosavybės teise priklausė atsakovui, t. y. atsakovas kaip vadovas pats iš savęs jį nuomavosi. Tiekėjų neatsiimtos prekės pergamintos, sugedo, utilizuotos. Kur yra prekių likučiai, kuriuos pasiėmė iš atlaisvintų naktinio klubo patalpų, nenurodė. Po pritaikyto arešto, susitikinėjo su užsieniečiais dėl verslo vizijų, alternatyvų. Apie 4-5 kartus važiavo į Vilnių, 4-5 – į Kauną per 3 mėnesių laikotarpį po arešto. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012-08-06 kreditoriui „UCS Baltic“ priteisė 1500 litų, taip pat delspinigius, palūkanas. Taip dar padidinta skola įmonei. Po arešto nei viena prekė nebuvo nupirkta, bet skola didėjo, nes tai buvo veikianti įmonė, todėl reikėjo buhalterijos, telefono. Tokia situacija susiklostė įmonei veiklą vykdant mažiau nei pusę metų. Bet tai natūralus procesas, nes vyksta pirkimai avansu, kažkas neatsiskaito ir pan., bet dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovas veikė neapdairiai. Nurodė, kad ne tiesa, jog veikė taip, kad sužlugdyti įmonę. Tai patvirtina tokios aplinkybės: areštas pritaikytas 2012 m. birželį, sau pinigus išsimokėjo 2013 m. balandį, tai rodo, kad vadovas jokių blogų ketinimų neturėjo. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius nesidomėjo pagal buhalterinius dokumentus, ar kreditoriniai reikalavimai pateikti tokie, kokie turėjo būti. Pavyzdžiui, įmonė „Švyturys Utenos alus“ – pateikta 2012 m. rugpjūčio mėnesio sąskaita virš 880 litų, nors jokių parašų joje nėra, bet atsakovas 2012 m. alaus neužpirko, neturėjo jo kur dėti, bet šis kreditorinis reikalavimas patvirtintas, administratorius turėjo tai sutikrinti. Kitas pavyzdys – UAB „Mineraliniai vandenys“ – yra skirtumų tarp delspinigių. Vienu atveju delspinigiai skaičiuojami 0,06 procento, o kitu atveju – 0,2 procento. Pripažino, kad sutartyje su UAB „Mineraliniai vandenys“ nustatyta netesybų suma buvo tinkama. Skola UAB „Mineraliniai vandenys“ pagal pateiktus dokumentus – 3596,82 Lt, o patvirtintas kreditorinis reikalavimas – 3989,41 Lt. Dėl to, kad patvirtinti kreditoriniai reikalavimai neatitinka dokumentų – niekur nesikreipė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje pasisakoma, kad kreditorinių reikalavimų suma nereiškia, kad už ją atsakingas įmonės vadovas. Pirma, turi būti nustatoma sąlyga – ar buvo pagrindas bankroto bylai iškelti, t. y. įmonės nemokumo fakto atsiradimas. Byloje nemokumo fakto momentas turėjo būti nurodytas. Šioje byloje neįrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovui kilo pareiga pagal ĮBĮ 8 straipsnį. Nors vadovas nesikreipė į teismą, bet tęsė veiklą, siekdamas atgaivinti įmonę, jam negalima taikyti civilinės atsakomybės. Vien aplinkybė, kad įmonė negali padengti skolos, nesukelia atsakomybės vadovui. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį pareiga kyla atlyginti tik tą žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustatant žalą, vertinama ne bendra skolų apimtis, o konkreti suma, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo. Šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos. Dėl to ieškinys nepagrįstas. 8000 litų atsakovas 2012-07-02 įnešė į įmonės sąskaitą tuo tikslu, kad gelbėti įmonę, iš jų mokėta už kurą – UAB „Lietuva Statoil“, taip pat mano, kad buvo atsiskaityta su patalpų nuomotoju, nes jis nepareiškė reikalavimų. Įmonės įstatyminis kapitalas - 10000 Lt. Nurodė, kad siekiant gelbėti įmonę, kreipėsi į banką dėl paskolos, bet bankas paskolos nesuteikė. Nurodė, kad įsigijo telefoną Blue Berry už 1500 Lt. Jame turėjo būti internetas, „Skype“, kad būtų galima bendrauti su tiekėjais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal teismui pateiktus dokumentus, šalių paaiškinimus nustatyta, kad 2011-05-04 Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruota UAB „BIC Capital“, kurios įstatinis kapitalas 10 000,00 Lt, nuo 2011-05-04 vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas (generalinis direktorius) yra E. O. (1 t., b. l. 9-10).
VSDFV Marijampolės skyriaus prašymas dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo ir finansinė ataskaita patvirtina, jog UAB „BIC Capital“ turėjo darbuotojų iki 2013-07-17, įsiskolinimas VSDFV (6526,95 Lt) susidarė 2013 m. trečią ketvirtį (2 t., b. l. 5, 28).
UAB „Dvigubas įrašas“ teikė UAB „BIC Capital“ buhalterijos tvarkymo paslaugas pagal 2011-05-04 sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 39, kuri buvo nutraukta 2013-01-02. Už suteiktas paslaugas UAB „Dvigubas įrašas“ pateikdavo PVM sąskaitas faktūras, kurias UAB „BIC Capital“ privalėdavo apmokėti. Skola susidarė pagal 2013-02-28 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 185,66 Lt iki 2013-03-29, 2012-12-31 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 72,60 Lt iki 2013-01-31, 2012-11-30 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 72,60 Lt iki 2012-12-31, 2012-10-31 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 72,60 Lt iki 2012-11-30, 2012-09-28 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 121,00 Lt iki 2012-10-31, 2012-08-31 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 121,00 Lt iki 2012-09-28, 2012-07-31 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 121,00 Lt iki 2012-08-31, 2012-06-29 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 605,00 Lt iki 2012-07-31, 2012-05-31 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 605,00 Lt iki 2012-06-29, 2012-04-30 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 605,00 Lt iki 2012-05-31, 2012-03-30 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 605,00 Lt iki 2012-04-30, 2012-02-27 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 605,00 Lt iki 2012-02-27 (2 t., b. l. 7-14). UAB „BIC Capital“ vėlavo atsiskaityti su UAB „Dvigubas įrašas“ nuo 2012-02-28 (2 t., b. l. 5, 14). Nuo 2012-02-28 iki 2013-03-30 UAB „BIC Capital“ skola šiai įmonei susidarė 3738,46 Lt. Nors 2012-01-09, 2012-03-13, 2012-03-28, 2012-04-13 ir 2012-08-18 UAB „Dvigubas įrašas“ sumokėta 1284 Lt, bet šiam kreditoriui UAB „BIC Capital“ tuo metu turėjo finansinių įsipareigojimų už 2011 m. – 726 Lt, bei 484 Lt už paslaugas, pajamuotas 2012-01-31, ko visiškai 2012 m. vykdyti mokėjimai nepadengė (1 t., b. l. 107-108).
2011-12-14 Didmeninio prekių pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 483/11 UAB „Bennet Distributors“ įsipareigojo perduoti prekes UAB „BIC Capital“ pastarojo verslo poreikiams tenkinti, o UAB „BIC Capital“ įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti jų kainą per 21 kalendorinę dieną nuo prekių jam perdavimo dienos (1 t. b. l. 17, 2 t., b. l. 33-35). Liko nepamokėtos 2011-12-29 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 7223,68 Lt iki 2012-01-19, 2012-02-03 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 1182,12 Lt iki 2012-02-24, 2012-03-01 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 1,956,72 Lt iki 2012-03-22, 2012-03-08 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 377,23 Lt iki 2012-03-29, 2012-03-15 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 1025,46 Lt iki 2012-04-05, 2012-03-23 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 402,97 Lt iki 2012-04-13, 2012-03-23 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 93,51 Lt iki 2012-04-13, 2012-03-30 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 1061,80 Lt iki 2012-04-20, 2012-04-06 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 551,79 Lt iki 2012-04-27, 2012-04-13 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 535,91 Lt iki 2012-05-04, 2012-04-27 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 564,76 Lt iki 2012-05-18 (2 t., b. l. 37-49). UAB „BIC Capital“ vėlavo atsiskaityti su UAB „Bennet Distributors“ nuo 2012-01-20 (2 t., b. l. 5, 33). Nuo 2012-01-20 iki 2013-05-19 UAB „BIC Capital“ skola šiai įmonei susidarė 13935,42 Lt (1 t., b. l. 11, 17, 2 t., b. l. 5, 33, 37-49). Nors UAB „BIC Capital“ šiam kreditoriui per 2012 m. sumokėjo 19400 Lt, bet finansinių įsipareigojimų už 2011 m. jam turėjo 27923,40 Lt (1 t., b. l. 106-107), t. y. finansiniai įsipareigojimai didėjo.
UAB „Švyturys – Utenos alus“ tiekė savo produkciją UAB „BIC Capital“, kuris pilnai neapmokėjo ir liko skolingas UAB „Švyturys – Utenos alus“ 4238,55 Lt (1 t., b. l. 11, 15-16, 2 t., b. l. 5, 50). Liko nepamokėtos 2012-08-01 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 880,88 Lt iki 2012-08-08, 2012-05-11 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 1871,32 Lt iki 2012-05-18 (2 t., b. l. 5, 51-58). UAB „BIC Capital“ vėlavo atsiskaityti su „Švyturys – Utenos alus“ nuo 2012-05-19 (2 t., b. l. 5, 51, 53). Nuo 2012-05-19 iki 2013-08-09 UAB „BIC Capital“ skola šiai įmonei susidarė 4238,55 Lt (1 t. b. l. 11, 15-16, 2 t., b. l. 5, 51). Nors šiam kreditoriui 2012 m. buvo vykdyti mokėjimai, bet finansiniai įsipareigojimai 2011 m. pabaigoje buvę 533,35 Lt, iki 2012 m. pabaigos išaugo iki 3357,67 Lt (1 t., b. l. 118-119), t. y. finansiniai įsipareigojimai didėjo.
UAB „Tele2“ teikė UAB „BIC Capital“ telekomunikacines paslaugas. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad UAB „BIC Capital“ buvo skolinga įmonei 224,66 Lt, kuriuos ji turėjo apmokėti iki 2012-08-25. 2012-08-31 Buvo išrašyta sąskaita 260,96 Lt sumai, kurią sudarė suma už 2012 m. rugpjūtį suteiktas paslaugas bei minėta skola. Iš viso UAB „BIC Capital“ skola šiai įmonei susidarė 260,96 Lt (1 t. b. l. 11, 18, 19, 2 t., b. l. 5). Pagal 2012 m. detalų atsiskaitymų žiniaraštį nustatyta, kad su šiuo kreditoriumi iki 2012-04-19 atsiskaitymai buvo vykdomi, o skola atsirado, neatsiskaičius už paslaugas pajamuotas 2012-06-01, t. y. patvirtintas kreditorinis reikalavimas atsirado ne anksčiau kaip 2012-06-01 (1 t., b. l. 119).
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Apsaugos komanda“ pagal Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 80512030119 iki 2012-06-13 teikė UAB „BIC Capital“ patalpų saugojimo paslaugas. UAB „BIC Capital“ įsipareigojo apmokėti už paslaugas tokia tvarka – už einamąjį mėnesį iki mėnesio 20 dienos. UAB „BIC Capital“ liko skolinga įmonei už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2012-06-13 (2 t., b. l. 23). Liko nepamokėtos 2012-04-30 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 121,00 Lt, 2012-05-23 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 60,50 Lt, 2012-06-01 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „BIC Capital“ privalėjo sumokėti 60,50 Lt (2012-06-18 ši suma sumažinta iki 26,22 Lt dėl sutarties nutraukimo) (2 t., b. l. 5, 23-25). UAB „BIC Capital“ vėlavo atsiskaityti su UAB „Apsaugos komanda“ nuo 2012-05-21 (2 t., b. l. 5, 23). Nuo 2012-05-21 iki 2012-06-21 UAB „BIC Capital“ skola šiai įmonei susidarė 207,72 Lt (1 t. b. l. 11, 2 t., b. l. 5, 23). Jokių atsiskaitymų su šiuo kreditoriumi nebuvo (1 t., b. l. 106).
UAB „Mineraliniai vandenys“ tiekė UAB „BIC Capital“ prekes, už kurias pagal UAB „Mineraliniai vandenys“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą pastaroji nesumokėjo 3 989,41 Lt. Atsiskaityti privalėjo iki 2012-05-18, t. y. skola atsirado 2012-05-19. Kartu su paskaičiuotomis netesybomis skola sudarė 5 425,81 Lt (1 t., b. l. 11, 2 t., b. l. 5, 22). Nors šiam kreditoriui 2012 m. buvo vykdyti mokėjimai, bet finansiniai įsipareigojimai 2011 m. pabaigoje buvę 874,10 Lt, iki 2012 m. pabaigos išaugo iki 3596,82 Lt (1 t., b. l. 114), t. y. finansiniai įsipareigojimai didėjo.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „UCS Baltic“ už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas pagal nuomos sutartį Nr. N1112/14V pateikė UAB „BIC Capital“ PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui. Pagal 2011-12-29 PVM sąskaitą faktūrą liko neapmokėta 55,78 Lt (turėjo apmokėti iki 2012-01-18), pagal 2012-01-25 PVM sąskaitą faktūrą liko neapmokėta 304,92 Lt (turėjo apmokėti iki 2012-02-14), pagal 2012-02-24 PVM sąskaitą faktūrą liko neapmokėta 304,92 Lt (turėjo apmokėti iki 2012-03-15), pagal 2012-04-19 PVM sąskaitą faktūrą liko neapmokėta 304,92 Lt (turėjo apmokėti iki 2012-05-15), pagal 2012-04-30 PVM sąskaitą faktūrą liko neapmokėta 114,95 Lt (turėjo apmokėti iki 2012-05-15), pagal 2012-05-27 PVM sąskaitą faktūrą liko neapmokėta 114,95 Lt (turėjo apmokėti iki 2012-06-11), pagal 2012-05-30 PVM sąskaitą faktūrą liko neapmokėta 304,92 Lt(turėjo apmokėti iki 2012-06-19) (2 t., b. l. 16-19). 2012-08-06 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme išduotas teismo įsakymas išieškoti UAB „UCS Baltic“ 1505,36 Lt skolą, 19,64 Lt delspinigius, 6 procentus metines palūkanas ir 377 Lt bylinėjimosi išlaidų iš UAB „BIC Capital“ (2 t., b. l. 20). UAB „BIC Capital“ vėlavo atsiskaityti su UAB „UCS Baltic“ nuo 2012-01-19 (2 t., b. l. 5, 23). Nuo 2012-01-18 iki 2012-06-20 UAB „BIC Capital“ skola kartu su netesybomis šiai įmonei susidarė 1978,25 Lt (1 t. b. l. 13, 2 t., b. l. 5, 15-19).
UAB „Besta.lt“ suteikė UAB „BIC Capital“ krovinių pervežimo paslaugą ir išrašė 2011-12-12 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „BIC Capital“ liko skolinga 5076,40 Lt (skola su netesybomis) (1 t. b. l. 13, 2 t., b. l. 5, 26-27). Pažymėtina, kad delspinigių paskaičiavimo sąskaitoje nurodyta, jog mokėjimo terminas yra 2011-12-10, o BUAB „BIC Capital“ kreditorių reikalavimų atsiradimo lentelėje nurodyta, kad skola atsirado 2012-12-11, tačiau PVM sąskaita faktūra išrašyta 2012-12-12, todėl ji turėjo būti apmokėta nedelsiant po jos išrašymo.
Antstolis Algimantas Maliukevičius atliko vykdymo veiksmus vykdymo byloje pagal vykdomąjį dokumentą (Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-08-06 teismo įsakymą), kurioje skolininkas buvo UAB „BIC Capital“, dėl ko ji liko skolinga vykdymo išlaidas 266,30 Lt (1 t. b. l. 13, 2 t., b. l. 5, 21). Byloje nėra duomenų, kada tiksliai atsirado pareiga apmokėti vykdymo išlaidas, tačiau pareiga atsirado ne anksčiau nei įsiteisėjo teismo įsakymas, pagal kurį vykdytas išieškojimas. Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad teismo įsakymas įsiteisėjo 2012-10-25.
Kauno apygardos teismo nutartimi į BUAB „BIC Capital“ kreditorių sąrašą įtraukti pirmos eilės kreditoriai: E. O., kurio reikalavimas 96,96 Lt, ir Z. M., kurios reikalavimas 5178,79 Lt. Tai įmonės darbuotojai, kuriems UAB „BIC Capital“ yra skolinga (1 t. b. l. 14). Byloje nėra duomenų, kada atsirado skola šiems darbuotojams.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Vilkauja“ pardavė UAB „BIC Capital“ prekes ir išrašė 2012-02-27 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „BIC Capital“ liko skolinga 202,45 Lt, kurie turėjo būti sumokėti iki 2012-02-27 (2 t., b. l. 5, 30). Tai reiškia, kad skola šiai įmonei atsirado 2012-02-28.
UAB „BIC Capital“ liko skolinga VĮ Turto bankui 7193,66 Lt. VĮ Turto bankui reikalavimo teisė į tokią sumą perėjo, sudarius reikalavimų perleidimo sutartį (2 t., b. l. 5, 29, 31-32). Byloje nėra duomenų, kada atsirado 3000 Lt skola. 4193,66 Lt skola atsirado po bankroto bylos iškėlimo (2 t., b. l. 31).
Pagal UAB „BIC Capital“ balanso duomenis nustatyta, kad jos turto vertė 2011 metais buvo 45641 Lt (2 t., b. l. 5), o pagal 2011 m. detalų atsiskaitymų žiniaraštį – finansiniai įsipareigojimai 2011-12-31 dienai buvo 40045,49 Lt (1 t., b. l. 122-131). Byloje nėra duomenų, kad visi finansiniai įsipareigojimai, kurie buvo 2011-12-31 dieną, tuo metu jau buvo pradelsti. Byloje yra duomenų, kad tik vienam kreditoriui, t. y. UAB „Besta.lt“, pagal 2011-12-12 PVM sąskaitą faktūrą buvo pradelsta skola (2 t., b. l. 26-27).
Pagal UAB „BIC Capital“ balanso duomenis nustatyta, kad jos turto vertė 2012 metais buvo 27020 Lt (2 t., b. l. 6), o pagal 2012 m. detalų atsiskaitymų žiniaraštį – finansinių įsipareigojimų 2012-12-31 dienai turėjo 42581,44 Lt (1 t., b. l. 122-131). Kaip nurodyta anksčiau, daugumos finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminas suėjo, t. y. buvo pradelsti, 2012 metais (2 t., b. l. 5).
Žemesnės instancijos teismas
Nuo 2012-06-14 buvo nutraukta patalpų, kurias UAB „BIC Capital“ nuomavosi savo veiklos vykdymui, nuomos sutartis (2 t., b. l. 75). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo patalpų nuomos pabaigos, t. y. atlaisvinus patalpas, įmonė veiklos nebevykdė.
2011-12-30 atsakovas suteikė UAB „BIC Capital“ paskolą – 15000 Lt, o 2012-07-02 – 8000 Lt (2 t., b. l. 71-72).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-29 nutartimi pagal kreditoriaus UAB „Bennet distributors“ prašymą areštuotas UAB „BIC Capital“ turtas 18519,30 Lt sumai (2 t., b. l. 63). 2012-06-20 pagal minėtą nutartį priimti antstolio patvarkymai areštuoti lėšas (2 t., b. l. 81-84).
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012-08-06 išdavė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš UAB „BIC Capital“ kreditorei UAB „UCS Baltic“ 1505,36 Lt skolą, delspinigius, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 20).
UAB „Noble Group“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau Kauno apygardos teismo 2013-03-25 nutartimi prašymas netenkintas, nes pareiškėja nepagrindė UAB „BIC Capital“ nemokumo būsenos (2 t., b. l. 64-65).
Kauno apygardos teismo 2013-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1910-230/2013 UAB „BIC Capital“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Actualis“ (1 t., b. l. 8). Minėtoje nutartyje nustatyta, jog 2011 metais UAB „BIC Capital“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo balanse įrašyto turto vertę, susidarė skola VSDFV, nuo 2012 metų neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų institucijoms, kurioms privalo jas teikti, nekilnojamojo turto neturi, dėl ko darytina išvada, kad ji yra nemoki ir dėl to keltina bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2013-08-26, 2013-12-02, 2013-12-17 nutartimis patvirtintas bankrutuojančios UAB „BIC Capital“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: VSDFV Marijampolės skyrius – 3 758,78 Lt sumai; UAB „Švyturys – Utenos alus“ – 4 238,55 Lt, UAB „Tele2“ – 260,96 Lt, UAB „Bennet Distributors“ – 13 935,42 Lt, UAB „Apsaugos komanda“ – 207,72 Lt, UAB „Dvigubas įrašas“ – 3 738,46 Lt, UAB „Mineraliniai vandenys“ – 5 425,54 Lt, UAB „UCS Baltic“ – 1 978,25 Lt, UAB „Besta.lt“- 5 076,40 Lt, antstolis A. Maliukevičius – 266,30 Lt, E. O. – 96,96 Lt, Z. M. – 5 178,79 Lt sumai (1 t., b. l. 11, 13, 14). Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014-06-02 nutartimi byloje Nr. B2-784-230/2014 patvirtinti patikslinti kreditoriniai finansiniai reikalavimai Z. M. – 2178,79 Lt, VSDFV Marijampolės skyriaus – 6526,95 Lt sumai, į kreditorių sąrašą įtraukti – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) (reikalavimas 4193,66 Lt), VĮ Turto bankas (reikalavimas 3000 Lt), UAB „Vilkauja“ (reikalavimas 202,45 Lt). Pagal LITEKO duomenis taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014-09-17 nutartimi byloje Nr. B2-784-230/2014 kreditorius VMI pakeistas kreditoriumi VĮ Turto bankas. Kauno apygardos teismo 2013-11-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1910-230/2013 UAB „BIC Capital“ pripažinta bankrutavusia (1 t., b. l. 12).
ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, jog pažeidus šią pareigą, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aptariama pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui, savininkui (savininkams) nustatyta todėl, kad šie subjektai geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus, tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimas, kai jis laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei. Šis asmuo buvo ir vienintelis uždarosios akcinės bendrovės akcininkas. Galiojančiuose teisės aktuose pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta tiek įmonės administracijos vadovui, tiek savininkui.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario priimtų sprendimų vertinimas yra skirtingas (LAT 2009-06-01 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009). Juridinio asmens dalyvių susirinkimas formuoja juridinio asmens valią, kurią įgyvendina per valdymo organus. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Tuo tarpu juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 straipsnis) interesai ne visada gali sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl juridinio asmens dalyvio veiksmų vertinimui netaikomas CK 2.87 straipsnis. Tuo atveju, kai juridinio asmens dalyvis yra ir juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo interesų skirtumas labai sumažėja.
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas (LAT 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; LAT 2012-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Taigi įmonės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas buvo juridinio asmens UAB „BIC Baltic“ vienintelis akcininkas (savininkas) ir vienasmenis jos valdymo organas (jos vadovas). Būdamas vieninteliu bendrovės akcininku ir bendrovės vadovu, jis iš esmės buvo vienintelis bendrovės valios reiškėjas tiek valdant įmonę, tiek išoriniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, turėjęs teisę priimti visus sprendimus, o taip pat vienintelis šių sprendimų vykdytojas. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, nebuvo saistomas akcininkų susirinkimų nustatytų vienokių ar kitokių veiklos apribojimų ir kontrolės. Taigi, nustačius, kad atsakovas visą įmonės veikimo laikotarpį jai vadovavo ir buvo jos savininku, svarbu išsiaiškinti, ar jam atsirado ir nuo kada konkrečiai atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nustatyti momentą, kada įmonė tapo nemokia, yra svarbu kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iš tokio nemokumo, taikymo. Todėl privalu nustatyti, kada įmonės pradelstų įsipareigojimų suma viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, taip pat tai, kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir pan.
Kaip minėta anksčiau, UAB „BIC Capital“ turto vertė 2011 metais buvo 45641 Lt, o pagal 2011 m. detalų atsiskaitymų žiniaraštį – finansiniai įsipareigojimai 2011-12-31 dieną buvo 40045,49 Lt tačiau tik vienam kreditoriui, t. y. UAB „Besta.lt“, buvo pradelsta skola, kuri su netesybomis sudaro 5076,40 Lt. Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovui 2011 metais neatsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai nesudarė pusės į balansą įrašyto turto vertės, t. y. UAB „BIC Capital“ neatitiko nemokios įmonės būsenos ĮBĮ prasme.
UAB „BIC Capital“ į balansą įrašyto turto vertė 2012 metais buvo 27020 Lt, o pagal 2012 m. detalų atsiskaitymų žiniaraštį – finansiniai įsipareigojimai 2012-12-31 dieną buvo 42581,44 Lt. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad per 2012 m. sausio mėnesį pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudarė 7279,46 Lt (vėluota atsiskaityti pagal UAB „Bennet Distributors“ 2011-12-29 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią skola buvo 7223,68 Lt, pagal UAB UCS Baltic“ 2011-12-29 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią skola buvo 55,78 Lt). 2012 m. vasario mėnesį pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudarė 2294,49 Lt (vėluota atsiskaityti pagal UAB „Dvigubas įrašas“ 2012-02-27 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią skola buvo 605 Lt, UAB „Bennet Distributors“ 2012-02-03 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią skola buvo 1182,12 Lt, pagal UAB „UCS Baltic“ 2012-01-25 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią skola buvo 304,92 Lt, pagal „Vilkauja“ 2012-02-27 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią skola buvo 202,45 Lt). UAB „BIC Capital“ pradelsti finansiniai įsipareigojimai iki 2012 m. vasario pabaigos sudarė 14650,35 Lt ir viršijo pusę į 2012 m. balansą įrašyto turto vertės. Dėl to atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo 2012 m. vasario mėnesį ir jis ją pažeidė.
Byloje esančių duomenų visetas patvirtina, kad atsakovui 2012 metų pirmoje pusėje turėjo būti žinoma apie sunkią finansinę įmonės padėtį: pritaikytas turto areštas, vėliau išduotas teismo įsakymas kreditorės UAB „UCS Baltic“ naudai, pats atsakovas nurodė, kad 2012 m. skolinosi iš artimųjų lėšų, kadangi jų trūko įmonei, 2012-06-14 nutraukė patalpų nuomos sutartį tam, kad nedidinti įsipareigojimų, posėdžio metu taip pat nurodė, kad po 2012 m. birželio mėnesį pritaikyto turto arešto įmonės veikla nebegalėjo tinkamai vykti. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad po 2012 m. birželį pritaikyto turto arešto jam tapo aišku, jog įmonė nemoki. Tai patvirtina, kad atsakovui 2012 m. pirmoje pusėje jau buvo žinoma apie sunkią įmonės finansinę būklę. Atsakovas, kaip įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas jokių sprendimų, užtikrinančių kreditorių interesus, darančių teigiamą įtaką bendrovės mokumui, užkertančių kelią dar didesnių nuostolių susidarymui, nepriėmė, o priešingai – tęsė įmonės nuostolingą veiklą, t. y. toliau užsakinėjo produkciją, nors iš esmės turėjo būti žinoma, jog įmonė neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Kaip nurodė atsakovas posėdžio metu, įmonės veikla nutrūko 2012 m. birželio mėnesį, kai buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis, tačiau atsakovas ir po to nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau vykdė pirkimus (pirktos prekės iš UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Stop“, paslaugos iš UAB „Dvigubas įrašas“ (1 t., b. l. 106-121)), neatleido įmonės darbuotojų. Tokie atsakovo veiksmai laikytini ne tik neprotingais, bet ir neatsakingais. Pažymėtina, kad atsakovas nurodė, jog nuo 2007 metų jis yra kitos įmonės vadovu, t. y. vadovavimo versle patirties jis jau turėjo iki UAB „BIC Capital“ tapimo nemokia. Todėl teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovas privalėjo kreiptis į teismą dėl UAB „BIC Baltic“ bankroto bylos iškėlimo, o tokia pareiga atsakovui kilo 2012 m. vasario mėnesį.
Atsakovo argumentai, kad jis nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylą, nes siekė atgaivinti įmonės veiklą, laikytini nepagrįstais. Atsakovas nurodė, kad įmonės būklės pagerinimui jis atliko tokius veiksmus: skolinosi iš artimųjų pinigų, kuriuos paskolino įmonei, po turto arešto 4-5 kartus važiavo į Vilnių, 4-5 – į Kauną susitikti su potencialiais verslo partneriais, vykdė derybas, siekė gauti paskolą, kreipėsi į VSDFV dėl skolos atidėjimo. Atsakovas 2012-07-02 įnešė į įmonės kasą 8000 Lt, t. y. po to, kai, kaip pats nurodė, įmonės veiklos jau nebevykdė. Pagal 2012 m. detalų atsiskaitymų žiniaraštį nustatyta, kad po 2012-07-02 buvo sumokėta UAB „Dvigubas įrašas“ 200 Lt ir UAB „Lietuva Statoil“ 1921,78 Lt (1 t., b. l. 106-121). Byloje nėra duomenų, kad likę 5878,22 Lt būtų mokėti kitiems kreditoriams. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad važiuodavo į Kauną ir Vilnių verslo reikalais, kad siekė gauti paskolą ar skolos atidėjimą VSDFV (kelionių lapų, susirašinėjimo su potencialiais verslo partneriais ir pan.), atsižvelgiant į tai, kad paskolinti įmonei 8000 Lt buvo naudoti degalams, t. y. automobiliui, kuris atsakovui priklausė nuosavybės teise, bei kad įmonė nuo 2012 m. birželio mėnesio realiai veiklos nevykdė, laikytina, kad atsakovas neįrodė argumentų, jog siekė išsaugoti įmonę, tęsti ir atgaivinti jos veiklą. Teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog atsakovas 2011-12-30 įnešė į įmonės sąskaitą 15000 Lt, nepatvirtina atsakovo siekio išsaugoti ar atgaivinti įmonę, nes tuo metu įmonė buvo ką tik pradėjusi realiai vykdyti veiklą, tuo metu dar buvo moki, todėl jos atgaivinimo ir išsaugojimo klausimas tuo metu nebuvo aktualus.
Atsakovas, kaip įmonės dalyvis ir vadovas būdamas informuotas apie minėtą sunkią įmonės finansinę būklę, turėjo ir galėjo žinoti, kad jo neveikimas neigiamai veikia galimybę atsiskaityti su jos kreditoriais, todėl nepriimdamas jokių būtinų sprendimų, kuriuos turi teisę priimti įmonės dalyviai, ir nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jis atliko veiksmus, sudarančius pagrindą taikyti jo atžvilgiu ieškovo reikalaujamą atsakomybę.
LAT 2011-03-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 pažymėjo, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti objektyvios ar subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę. Todėl laikytini nereikšmingais ieškovės argumentai, kad atsakovas, pradėjęs įmonės veiklą, nuo pat pradžių neplanavo atsiskaityti su tiekėjais.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei ir kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (LAT 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Pažymėtina, kad ne visais atvejais patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma atspindi įmonei ir kreditoriams padarytą žalą. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, nustatant žalos, kilusios dėl nesavalaikio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dydį teismų praktikoje yra vertinama ne bendra įmonės skolų apimtis, o konkreti skolų suma išaugusi būtent dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku (Lietuvos apeliacinio 2014-01-27 nutartis Nr. 2A-229/2014). Žalos dydžiui nustatyti reikia tikrinti, kiek tuo metu, kai atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonė turėjo nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, ir kiek jie padidėjo dėl to, kad įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad dalis teismo BUAB „BIC Capital“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsirado tuo laikotarpiu, kai buvo delsiama kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas patvirtino 44162,13 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus. Kaip nurodyta anksčiau, 14650,30 Lt pradelsti finansiniai įsipareigojimai atsirado iki pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo, t. y. iki 2012 m. vasario mėnesio pabaigos. Todėl šios sumos negalima laikyti žala, kilusia dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kuriuo metu atsirado 96,96 Lt skola E. O., 5178,79 Lt skola Z. M. bei 3000 Lt skola VĮ Turto bankui, t. y. iš viso 8275,75 Lt skola. Nesant duomenų apie tai, kada ši skola susidarė, teismo vertinimu, yra neįrodytas toks žalos dydis bei priežastinis ryšys tarp šios skolos ir atsakovo neteisėtų veiksmų.
Pažymėtina tai, kad atsižvelgiant į bendrą bendrovės turtinės padėties pokytį per 2012 m., bendrovės finansiniai įsipareigojimai išaugo (1 t., b. l. 121). 2011-12-31 bendrovės balanse fiksuojama 56513 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, o 2012-12-31 – jau 69604 Lt (2 t., b. l. 6), t. y. bendrovės finansiniai įsipareigojimai didėjo. Esant tokioms aplinkybėms, pagal byloje surinktus įrodymus yra pagrindas spręsti, kad per laikotarpį, per kurį atsakovas nepagrįstai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „BIC Capital“ skolos kreditoriams augo. Spręstina, kad žala, kuri kilo dėl atsakovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra 21236,08 Lt (44162,13 Lt - 14650,30 Lt – 8275,75 Lt), t. y. skolos, atsiradusios po 2012 m. vasario mėnesio. Taigi, nagrinėjamoje byloje buvo įrodyta viena iš būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – žala.
Laikytina, kad tarp žalos (21236,08 Lt skolos) ir neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes žala kilo dėl atsakovo pareigos neįvykdymo, todėl konstatuotina, kad yra nustatytos atsakovo kaip UAB „BIC Capital“ dalyvio ir vadovo civilinės atsakomybės sąlygos. Pripažintina, kad atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti šioje dalyje yra nustatytos visos įstatymu numatytos sąlygos ir ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 6150,39 Eur (21236,08 Lt) žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškovės reikalavimai netenkintini, neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų.
Ieškinį patenkinus iš dalies (ieškovės 48 procentai reikalavimų buvo patenkinti, o 52 procentai – atmesti), iš atsakovo valstybei priteistina dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 8,14 Eur (16,95 Eur x 48 proc.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina dalis žyminio mokesčio – 184,32 Eur (48 procentai x 384 Eur (12790,20 Eur (44162,13 Lt) x 3 proc.)), nuo kurio sumokėjimo teikiant ieškinį ieškovė buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 4 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 83 straipsnio 2 dalis, 93, 96 straipsniai). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 192,46 Eur (8,14 Eur + 184,32 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas patyrė 463,39 Eur (1600 Lt) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 76-77). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina dalis atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingų atmestų reikalavimų daliai, – 240,96 Eur (463,39 Eur x 52 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Iki sprendimo įvykdymo paliktinos galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-01-13 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-239-482/2014, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovui nuosavybės teise ar tokio dydžio jo dalies bendrose nuosavybėse su kitais asmenimis, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, jeigu tai nemažina turto vertės; jų nesant ar esant nepakankamai, 44162,13 Lt (keturiasdešimt keturių tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt dviejų litų ir 13 ct) sumai (jei kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų nėra) arba trūkstamai sumai (jei kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų nepakanka) atsakovo, turtinių teisių bei piniginių lėšų, esančių bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, bankams ir kitoms kredito įstaigoms uždraudžiant tokio dydžio piniginėmis atsakovo lėšomis atlikti finansines operacijas, išskyrus mokėjimus ieškovui, areštas, tačiau sumažintinas areštuoto atsakovo E. O. turto ir piniginių lėšų dydis iki 6150,39 Eur (21236,08 Lt).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti BUAB „BIC Capital“, į. k. 302622648, iš atsakovo E. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 6150,39 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų 39 euro ct) žalos.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo E. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 192,46 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 46 euro ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta VMI, įmonės kodas 188659752, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovės BUAB „BIC Capital“, į. k. 302622648, atsakovo E. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 240,96 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 96 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.
Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-01-13 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-239-482/2014, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, priklausančių E. O., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise ar tokio dydžio jo dalies bendrose nuosavybėse su kitais asmenimis, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, jeigu tai nemažina turto vertės; jų nesant ar esant nepakankamai (jei kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų nėra) arba trūkstamai sumai (jei kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų nepakanka) atsakovo, turtinių teisių bei piniginių lėšų, esančių bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, bankams ir kitoms kredito įstaigoms uždraudžiant tokio dydžio piniginėmis atsakovo lėšomis atlikti finansines operacijas, išskyrus mokėjimus ieškovui, areštą, sumažinant areštuoto atsakovo E. O. turto ir piniginių lėšų dydį iki 6150,39 Eur (21236,08 Lt).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.