Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lošimų priežiūros tarnybos prie LR finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarimo A. E. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. E. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 ¹⁸ straipsnio 1 dalyje, sudėties. A. E. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, eidamas UAB „ (duomenys neskelbtini) “ lošimo automatų salono vadovo pareigas, veikdamas pagal 2012 m. kovo 22 d. pasirašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimo automatų salono vadovo pareigybinę instrukciją (2012 m. sausio 2 d. patvirtintą bendrovės direktoriaus), turėdamas pareigą prižiūrėti lošimo automatų salonus (pareigybinės instrukcijos 4.1 punktas) priėmė sprendimą įrengti ertmes ir koordinavimo ertmių įrengimo veiksmus bendrovės lošimo automatų salonuose šiais adresais: (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje įrengus ertmes stiklinėse pertvarose (ertmių įrengimo faktas užfiksuotas 2016 m. birželio 15 d. Priežiūros tarnybos darbuotojų apsilankymo aukščiau nurodytuose lošimo automatų salonuose metu), skiriančiose minėtus lošimo automatų salonus nuo tuo pačiu adresu įsikūrusių lažybų punktų patalpų (2016 m. birželio 28 d. ir 2016 m. liepos 18 d. A. E. paaiškinimai) buvo pažeistas LR azartinių lošimų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas automatų salonus įrengti izoliuotose patalpose.Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad A. E. veiksmuose nėra ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.Apeliaciniu skundu Lošimų priežiūros tarnybos prie LR finansų ministerijos direktorius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-9-738/2017 ir priimti naują nutarimą – A. E. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam baudą sankcijos ribose.Skunde nurodė, jog teismo nutarimas nėra pakankamai argumentuotas, motyvuotas ir aiškus, teismas neįvertino esminės reikšmės turinčių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą.Apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su teismo pozicija, jog asmenys iš tuo pačiu adresu esančio lažybų punkto patalpų, per ertmę, įrengtą stiklo pertvaroje, negalėjo patekti į lošimo automatų salono patalpas ar atvirkščiai, bei mano, kad teismas, vertindamas tik bendrovės patalpų atitikimą LR azartinių lošimų įstatymo reikalavimams iki leidimo steigti automatų salonus išdavimo, neįvertino esminės reikšmės turinčių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Minėto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad automatų salonai yra įrengiami izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą. Patalpų izoliuotumo reikalavimas turėtų būti suprantamas kaip lošimų organizatoriaus pareiga lošimo automatų salono patalpas izoliuoti taip, kad jos būtų visiškai atskirtos nuo visų kitų patalpų. Bendrovei stiklinėje pertvaroje, skiriančioje lošimo automatų salonų patalpas nuo tuo pačiu adresu esančių lažybų punktų patalpų, įrengus ertmes, aukščiau nurodyta stiklinė pertvara nebeatlieka patalpų izoliavimo (patalpų atskyrimo viena nuo kitos) funkcijos.Skunde paaiškino, jog faktą, kad patalpos nebuvo izoliuotos, patvirtina Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 20 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-868 užfiksuotas video įrašas, kuriame matyti, jog 2016 m. birželio 16 d. 14 val.43 min., bendrovės lažybų punkte adresu (duomenys neskelbtini), bendrovės darbuotoja pakeičia pinigus lažybų punkto kasos patalpoje ir tuomet per ertmę stiklinėje pertvaroje pinigus perduoda lošimo automatų salono klientui.Skunde teigiama, kad teismas padarė išvadą, kad patalpos izoliacijos reikalavimai, išdėstyti LR azartinių lošimų įstatymo 15 straipsnyje nėra aiškinami plečiamai, izoliacijos sąvokos negalėjo paaiškinti ir Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija, nurodžiusi, kad teisės aktuose sąvokos „izoliuota patalpa“ išaiškinimo nepateikiama. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, nes sąvoka „izoliacija“ yra suformuluota teismų praktikoje.Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lošimų priežiūros tarnybos prie LR finansų ministerijos direktoriaus apeliacinis skundas atmetamas.2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR administracinių nusižengimų kodeksas (LR 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, įsigal. 2017 m. sausio 1 d. (TAR, 2015-07-10) redakcija) (toliau – įstatymas). Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal LR administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal LR administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad A. E. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas.Iš bylos medžiagos matyti, kad A. E. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas vadovaujantis ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalies nuostatomis už tai, kad jo sprendimu buvo įrengtos ertmės stiklinėse pertvarose, skiriančiose lošimo automatų salonus nuo tuo pačiu adresu įsikūrusių lažybų punktų patalpų.ATPK 173¹⁸ straipsnio numato administracinę atsakomybę už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimus. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė – pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą arba už lošimo organizatoriaus parengto ir Priežiūros komisijos patvirtinto lošimų reglamento pažeidimus. Nagrinėjamu atveju A. E. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už LR azartinių lošimų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies reikalavimo, numatančio, kad automatų salonai įrengiami izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą, nesilaikymą. Tačiau apylinkės teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą konstatavo, kad įrengus ertmes stiklo sienoje 20 cm aukščio ir apie 50 cm pločio nėra pagrindo teigti, kad patalpos izoliacija buvo pažeista, nes patalpos izoliacijos reikalavimai, išdėstyti LR azartinių lošimų įstatymo 15 straipsnyje nėra aiškinami plečiamai. Savo išvadas teismas pagrindė įstatymo nustatyta tvarka surinktais (užfiksuotais) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kuriuos įvertino pagal ATPK 257 straipsnyje numatytas taisykles. Teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovo A. D., ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. E. teisme duotais paaiškinimais, Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 20 d. tarnybiniu pranešimu bei Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 3 d. ir 2016 m. gegužės 12 įsakymais dėl leidimų išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, lošimų automatų salonų bei lažybų punktų patalpų planais, foto nuotraukomis, kitais skundžiame nutarime išsamiai išanalizuotais rašytiniais duomenimis ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju A. E. veiksmuose nėra ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Procesinių pažeidimų, vertinant byloje surinktus įrodymus, nenustatyta, teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, atitinka faktines aplinkybes. Pagrindine nagrinėjamos bylos ginčo kilimo priežastimi yra įstatymo aiškinimas. Kaip jau minėta LR azartinių lošimų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas reikalavimas, kad automatų salonai turi būti įrengiami izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą. Šių salonų patalpos turi atitikti minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktų reikalavimus, t.y. patalpose turi būti: 1) įrenginys, garantuojantis nuolatinį apšvietimą ir vientisą be sutrikimų lošimo procesą; 3) atskira kasa, kurioje pinigai būtų keičiami į žetonus, o žetonai – į pinigus; 4) įrengta priešgaisrinė sistema. Tačiau įstatymų leidėjas izoliuotos patalpos sąvokos apibrėžimo nepateikė, o to paties įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje izoliuotai patalpai yra nustatytas vienintelis reikalavimas – atskiras įėjimas. Šiuo gi atveju tiek lošimų automatų patalpos, tiek lažybų punktai minėtąjį reikalavimą atitinka, t.y. salonuose, esančiuose adresais: (duomenys neskelbtini), atskiri įėjimai yra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, kadangi per ertmę, įrengtą stiklo pertvaroje, negalėjo asmenys patekti į lošimo automatų salono patalpas ar atvirkščiai, tai rodo patalpų izoliacijos buvimą, tačiau su tokiais teismo argumentais apeliantas nesutinka ir teigia, jog šiuo atveju reikėtų vadovautis suformuota teismų praktika, t.y .Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-277-121/2008, kur teismas, aiškindamas patalpų izoliuotumo reikalavimo užtikrinimą, rėmėsi bendrąją izoliacijos sąvoka bei aiškiai nurodė, kad dabartinis lietuvių klabos žodynas (jo internetinė versija) sąvoką „izoliacija“ aiškina kaip iš(si)skyrimą, at(si)skyrimą. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismų praktikos suformuotas „izoliacijos“ - iš(si)skyrimo ar at(si)skyrimo – požymis nėra pažeistas, nes atskirų patalpų - lošimo automatų patalpos nuo lažybų punkto patalpos - yra atskirtos stikline pertvara, o joje esanti ertmė (apie 20 cm aukščio ir 50 cm pločio) dėl savo dydžio nėra pakankama spręsti, jog yra pažeistas „izoliacijos“ reikalavimas. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos argumentu, jog neesant kitų reikalavimų, keliamų izoliuotai patalpai, išskyrus LR azartinių lošimų įstatyme, jos plečiamai aiškinti nėra jokio teisinio pagrindo. Vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-3-976/2015, 2AT-7-3-2013).Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad aplinkybę, jog patalpos nebuvo izoliuotos, patvirtina Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 20 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-868 užfiksuotas video įrašas, kuriame matyti, jog 2016 m. birželio 16 d. 14 val.43 min., bendrovės lažybų punkte adresu (duomenys neskelbtini), bendrovės darbuotoja pakeičia pinigus lažybų punkto kasos patalpoje ir tuomet per ertmę stiklinėje pertvaroje pinigus perduoda lošimo automatų salono klientui. Tačiau pastebėtina, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminė aplinkybė yra ne tai, jog atskirų azartinių lošimų salonų klientus aptarnauja tas pats asmuo (tai susiję su galimu kitu pažeidimu), o tai, ar tarp toje pačioje patalpoje įrengto lažybų punkto ir lošimų automatų patalpos esanti stiklinė pertvara su joje esančia ertme atitinka patalpų izoliuotumo reikalavimą, imperatyviai įtvirtintą LR azartinių lošimų įstatymo 15 straipsnyje. Kaip jau minėta, aukštesniojo teismo vertinimu, stiklinėje pertvaroje esanti ertmė šių reikalavimų nepažeidžia.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarimą nepakeistą ir Lošimų priežiūros tarnybos prie LR finansų ministerijos direktoriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.