- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-594-436/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06660-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Gintautas Koriaginas, Arūnas Rudzinskas (pran.)
- Atsakovas
- R. J., V. Š.
- Ieškovas
- BUAB Vaistinė „Melisanus“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10507-191/2014 pagal ieškovės BUAB Vaistinė „Melisanus“ ieškinį atsakovėms V. Š. ir R. J. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB Vaistinė „Melisanus“ prašė priteisti solidariai iš atsakovių V. Š. ir R. J. 75 175,99 Lt negrąžintų piniginių lėšų. Ieškovo atstovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2011-12-12 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB Vaistinė „Melisanus“ bei įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Ši nutartis įsiteisėjo 2012 metų sausio mėnesį. Nuo 2011-10-18 įsakymu Nr. 2011-45 direktorės R. J. ligos laikotarpiu, UAB Vaistinė „Melisanus“ vadovo bei kasininko pareigos buvo perduotos vyr. buhalterei V. Š.. Vykdant 2011-12-12 Kauno apygardos teismo nutartį, 2012-01-24 dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktu l.e.p. vadovė V. Š. perdavė BUAB Vaistinė „Melisanus“ bankroto administratorei E. K. dokumentus ir turtą - 18 Lt, pinigus esančius kasoje. Bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose lėšų nebuvo. Patikrinus bankrutuojančios UAB Vaistinė „Melisanus“ finansinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2011-12-31 dienos duomenimis bankrutuojančios įmonės kasoje turėjo būti 75 193,99 Lt. Šis turtas nebuvo įvertintas balanse, sudarytame nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir nebuvo perduotas administratorei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės R. J. pavadavimo pradžios laikotarpiu nebuvo atlikta dokumentinė ir faktinė inventorizacija, neatliktas turto vertinimas ,negalima nustatyti koks turtas buvo perduotas kitai atsakovei, kokiu laikotarpiu prašė priteisti solidariai iš materialiai atsakingų asmenų - atsakovių V. Š. ir R. J. ieškinyje nurodomą piniginių lėšų sumą.
Atsiliepimas
Atsakovė V. Š. teismo posėdyje nedalyvavo su ieškiniu nesutiko.
Atsakovė R. J. prašė jos dalyje ieškinį atmesti, nurodė, kad ji nuo 2011-10-18 iki 2012-02-01 sirgo, įmonėje nedirbo, tuo laikotarpiu įmonės vadovo bei kasininko pareigas buvo pavesta eiti kitai atsakovei- įmonės vyr. buhalterei V. Š., kuri tvarkė visus įmonės dokumentus bei finansus, dėl specialisto 2014-05-07 išvados sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei BUAB Vaistinė „Melisanus“ solidariai iš atsakovių V. Š. ir R. J. 75.175,99 Lt / 21.772,47 Eur dydžio žalos atlyginimą, už specialisto išvadą – 242,00 Lt / 70,09 Eur. Taip pat priteisė solidariai iš atsakovių Virginijos ir R. J. valstybės naudai 2255 Lt /653,09 Eur žyminio mokesčio, 48,00 Lt / 13,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad įvertinęs buhalterinės apskaitos specialisto išvadą, ieškovės bankrutuojančios UAB Vaistinė “Melisanus“ administratorės teiginius, kad atsakovės R. J. ir V. Š., būdamos bendrovės vadovėmis, materialiai atsakingais asmenimis, netinkamai atliko pareigas. Keičiantis bendrovės vadovėms, susirgus atsakovei R. J., nebuvo atlikta įmonės turto apskaita ir inventorizacija, neaišku ir negalima pagal esamus dokumentus tiksliai nustatyti, koks buvo perduotas turtas, kuriuo iš atsakovių vadovavimo laikotarpiu bendrovės turtas buvo prarastas, pasisavintas ar išvaistytas, todėl bendrovei padaryta žala. Atsakovės R. J. ir V. Š. netinkamai vykdė savo pareigas, neišsaugojo įmonės pinigų kasoje, neperdavė kasos likučio bankroto administratorei, todėl turi atlyginti žalą abi atsakovės solidariai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti,, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei R. J. atmesti, priteisti iš ieškovės apeliantas visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas vertino išimtinai tik buhalterinės apskaitos specialisto išvadą ir ieškovės bankrutuojančios UAB Vaistinė „Melisanus“ administratorės teiginius. Teismo priimtame ginčo sprendime materialiosios teisės normų pažeidimas pasireiškė tuo, kad teismas, spręsdamas reikalaujamos atlyginti žalos iš dviejų juridinio asmens valdymo organų (dalyvių) klausimą, atskirai nevertino kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos, priežastinio ryšio), apsiribojo tik CK 2.50 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio nuostatomis bei faktine aplinkybe, kad atsakovės V. Š. ir R. J. buvo bendrovės valdymo organais (akcininkėmis). Dėl to teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės privalo atsakyti solidariai. Teismas nepasisakė nei dėl atsakovės R. J. duotų parodymų (ne)vertinimo bei jos nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių, todėl palikus galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą būtų pažeista asmens nekaltumo prezumpcija, bei atsakovės teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, bei kiti pamatiniai civilinės teisės principai.Teismas patenkino ieškinį remdamasis buhalterinės apskaitos specialisto išvada, ieškovės bankrutuojančios UAB Vaistinė „Melisanus“ administratorės teiginiais, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių nevertino kitų byloje surinktų įrodymų, bei atsakovių V. Š. ir R. J. duotų parodymų. Liko neįvertinta aplinkybė, kad atsakovė V. Š. nebuvo naujas asmuo bendrovėje, ji buvo bendrovės akcininke nuo jos įkūrimo 2001 metais, turėjo 40 procentų visų akcijų, visą laiką dirbo vyriausiąja buhaltere. Kadangi atsakovė V. Š. buvo viena iš bendrovės dalyvių, galinti aktyviai dalyvauti bendrovės valdyme, taip pat ji buvo tiesiogiai atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nepagrįstai pervertintas pinigų perdavimo-priėmimo akto nebuvimas. Nagrinėjamu atveju atsakovė R. J. vadove paskyrė asmenį, kuris jau buvo bendrovės dalyvis ir tvarkė buhalterinę apskaitą. Nevertinti atsakovės V. Š. parodymai teismo posėdyje, kad ji faktiškai rūpinosi ir grynaisiais bendrovės pinigais. Kadangi atsakovei V. Š. buvo žinoma bendrovės finansinė padėtis, turėjo būti atsižvelgta į pačios atsakovės V. Š. sudarytą ir pasirašytą 2011 m. spalio 31 d. balansą (1 t., b. l. 39–40) bei kasos knygą (1 t., b. l. 48–50), kurie patvirtina, kad grynųjų pinigų likutis jai buvo perduotas.Neatsižvelgta į aplinkybę, kad atsakovė V. Š. atsakovei R. J. nereiškė pretenzijų dėl neperduoto pinigų likučio. Atsakovei V. Š. bendrovės finansinė padėtis ir pinigų kiekis seife visą laiką buvo žinomi, todėl, perėmusi vadovės ir kasininkės pareigas, ji iš karto turėjo nustatyti, kad nėra buhalteriniuose dokumentuose jos pačios užfiksuotų pinigų ir imtis atitinkamų veiksmų. Atsakovės V. Š. neveikimas turėtų būti vertinamas kaip patvirtinantis jos pačios sutikimą, kad pinigų likutis buvo perduotas. Atsakovės R. J. sveikatos būklė netrukdė atsakovei V. Š. imtis oficialių veiksmų, kad piniginių lėšų trūkumas būtų užfiksuotas. Pradėjusi eiti vadovės ir kasininkės pareigas, atsakovė V. Š. nenustatė pinigų trūkumo, 2011 m. spalio 31 d. kasos knygoje užfiksavo 72 266,86 Lt pinigų likutį, kuris negalėjo susidaryti, jeigu atsakovė R. J. nebūtų jai perdavusi piniginių lėšų. 2013 m. spalio 14 d. teismo posėdyje atsakovė V. Š. nurodė, kad R. J. savo ligos metu net ir dirbo vaistinėje ( 1 t., b. l. 183–187), t. y. ji patvirtino, jog turėjo visas galimybes pareikšti pretenzijas atsakovei R. J. ir pareikalauti perduoti jai trūkstamą pinigų likutį.Nepagrįstai 2011 metų spalio mėnesio kasos knyga nevertinta kaip pakankamas įrodymas, kad realiai grynųjų likutis buvo perduotas. Kasos knyga yra privalomas buhalterinės apskaitos dokumentas, kurio pildymas yra reglamentuotas teisės aktais. Atsakovė V. Š., būdama bendrovės vyriausiąja buhaltere, visą laiką buvo atsakinga už tai, kad kasos knygos duomenys būtų tikslūs ir teisingi. Turėjo būti atsižvelgta, kad atsakovės kategoriškas neigimas, jog jokio pinigų likučio ji negavo, neatitinka rašytiniame įrodyme užfiksuotų duomenų ir tokie atsakovės parodymai turėjo būti laikomi nepagrįstais.Atsakovė V. Š., tapusi įmonės vadove ir kasininke, pastarųjų pareigų nepavedusi eiti kitam asmeniui, dėl ligos į darbą neatvykus atsakovei R. J., privalėjo paskirti inventorizacijos komisiją kasoje esančių pinigų inventorizavimo aprašo surašymui (LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 26 p.). Šios pareigos ji neatliko, todėl pinigų nebuvimo faktas teisės akto nustatyta tvarka nėra konstatuotas.Atsakovė V. Š. 2011 m. spalio 31 d. savo parašu patvirtino mėnesio kasos knygą, kurioje pinigų likutis kasoje nurodomas 72.266,86 Lt (1 t., b. l. 59). Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), priėmęs šiuos dokumentus ir privalantis kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga (Taisyklių 18 p.). Nuo 2011 m. spalio 18 dienos atsakovė V. Š. buvo ne tik dokumentus priėmusi įmonės buhalterė, bet ir kasininkė, materialiai atsakanti už visų jos priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jos veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo (Taisyklių 22 p.). Nuoroda kasos knygoje į konkrečius kasos pajamų orderius ir įrašai „pirkėjai už grynus Petrašiūnų v-nė“ ir kt. leidžia spręsti, jog UAB Vaistinė „Melisanus“ kasininkė priėmė į kasą grynuosius pinigus, todėl atsakovės V. Š. parašas 2011 m. spalio 31d. kasos knygoje apie 72266,86 Lt grynųjų pinigų likutį reikštų ne tik kasininkes patvirtinimą, jog 2011 m. spalio 18 d. įmonė gavo pajamas grynais pinigais, bet ir pinigų, nurodytų kaip likutis 2011 m. spalio 1 dieną ir pažymėtų kaip likutis mėnesio pabaigoje, faktinį buvimą įmonės kasoje, 2011 m. spalio 18 dieną įmonės direktore ir kasininke tapus atsakovei V. Š..Atsakovė V. Š. savo parašu patvirtino, kad 2011 m. spalio 31 d. bendrovės kasoje buvo 72.266,86 Lt, be to, šią pinigų sumą ji pakartotinai fiksavo kito mėnesio kasos knygoje. Kasos knygoje užfiksuotas piniginių lėšų judėjimas taip pat patvirtina, kad išlaidos buvo daromos būtent iš atsakovei V. Š. perduotų grynųjų pinigų likučio. Dėl to visa atsakomybė už 2011 m. spalio mėnesį buvusio pinigų likučio neišsaugojimą tenka atsakovei V. Š.. Byloje esantis 2011 m. spalio 31 d. balansas, kurį sudarė ir pasirašė atsakovė V. Š. ir kuriame nurodyta, kad tą dieną bendrovės pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 78 856 Lt, (1 t., b. l. 39–40) patvirtina aplinkybę, kad bendrovės piniginių lėšų sumažėjo būtent atsakovės V. Š. vadovavimo laikotarpiu. Į 2011 m. spalio 31 d. balansą nebuvo atsižvelgta, nors jo duomenys nėra paneigti leistinomis priemonėmis.Neatsižvelgta į 2013 m. spalio 14 d. teismo posėdyje atsakovės V. Š. pasakytą baigiamosios kalbos teiginį, kad „J. padėtį įmonėje žinojo, jeigu susidarė tokia padėtis, tai turime atsakomybę nešti abidvi“, kuriuo ji patvirtino savo atsakomybę už neišsaugotas bendrovės pinigines lėšas. Taip pat neatsižvelgta į atsakovės V. Š. parodymų nenuoseklumą ir nelogiškumą. Atsakovė teigė, kad bendrovės seife rasdavo raštelių, kuriuose būdavo nurodoma, jog iš seifo yra paimti pinigai, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ji taip pat teigė, kad seniai žinojo, jog įmonėje nėra lėšų, tačiau oficialiuose buhalteriniuose dokumentuose nuolat nurodydavo atitinkamus grynųjų pinigų kiekius. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad „buvo net, kad trūko pinigų, surašiau aktą“, tačiau nepateikė tai patvirtinančio įrodymo. Atsakovė taip pat teigė, kad pinigų trūko ir 2011 m. spalio 18 d., tačiau neužsiminė apie akto surašymą ar panašaus pobūdžio veiksmų atlikimą.Jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, pirmiausia turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės atsakovėms taikymo, apskritai nenustatinėjo ir nenustatė aplinkybės koks yra tikrasis žalos dydis. Atkreiptinas dėmesys i tai, jog teismas vertindamas atsakovių tame tarpe ir apeliantės padarytos žalos aplinkybes rėmėsi buhalterinės apskaitos specialisto išvada, tačiau iš priimto teismo sprendimo akivaizdu, jog pagal minėtą išvadą, nesivadovavo priteisdamas 1477,60 Lt. didesnę skolą nei ji realiai egzistavusi. Tai yra iš 2014 m. Gegužės 7 dienos UAB „Apskaitos Credo“ išvados matyti jog: UAB Vaistinė „Melisanus“ kasos likutis 2011.12.22 dienai buvo 73 698,39 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB vaistinė „Melisanus“, atstovaujama bankroto administratorės E. K., prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, atsakovių veiksmus, susijusius su bendrovės turto bei finansinės atskaitomybės dokumentų priėmimu–perdavimu vienas kitam, jų praradimu, sprendžiama, kad bendrovės ginčo turtas prarastas abiejų atsakovų bendrai padarytais veiksmais (neveikimu), esant tyčiai: atsakovė R. J. privalėjo perduoti turtą, o V. Š. – jį patikrinti, tinkamai priimti ir išsaugoti. Atsakovių neveikimą pateisinančių įrodymų nepateikta. Pasikeitus bendrovės vadovams, atsakovės nepatikrino turto, jo neįvertino ir neapskaitė, ignoravo bendrovės turto bei jų apskaitos dokumentų perdavimo–priėmimo procedūrą, dėl ko bendrovė neteko turto, patyrė turtinę žalą ir neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės minėtas bendrais nesąžiningais veiksmais sąmoningai leido atsirasti žalai, todėl 75.175,99 Lt privalo būti atlyginti bendrovei solidariai.Teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus bei teisingai aiškino solidariosios atsakomybės taikymo nuostatas, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė R. J. nuo 2006 m. gruodžio 28 d. buvo paskirta UAB vaistinės „Melisanus“ direktore. Laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 18 d. iki 2012 m. vasario 2 d. apeliantė sirgo. Tai patvirtina VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. birželio 25 d. pažyma, 2011 m. gruodžio 8 d. išrašas iš medicininių dokumentų, 2012 m. sausio 12 d. medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą (1 t., b. l. 32–37). 2011 m. spalio 18 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2011-45 savo ligos laikotarpiu įmonės vadovo pareigas bei kasininko pareigas eiti R. J. paskyrė vyr. buhalterę V. Š. (1 t., b. l. 7). Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi UAB vaistinei „Melisanus“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė E. K. (1 t., b. l. 5–6). Vykdydamas teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, bankroto administratorė iš l. e. direktoriaus pareigas V. Š. perėmė UAB vaistinės „Melisanus“ dokumentus ir iš perimtos kasos knygos nustatė, kad 2011 m. gruodžio 31 d. įmonėje pinigų likutis užfiksuotas 75.193,99 Lt, tačiau dokumentų perdavimo–priėmimo akte užfiksuota, jog bendrovės kasoje pinigų likutis yra tik 18,00 Lt (1 t., b. l. 11, 8), todėl ieškovės bankroto administratorė kreipėsi į l.e. direktoriaus pareigas V. Š. dėl 75.175,99 Lt perdavimo bankroto administratorei, tačiau šie pinigai bankroto administratorei perduoti nebuvo.
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies (1 t., b. l. 188–193). Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės R. J. apeliacinį skundą 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (2 t., b. l. 32–37). Šioje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad turi būti patikrinta, ar UAB „Melisanus“ laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d. turėjo 2011 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių kasos knygose nurodomą pajamų ir išlaidų kiekį, ar per tą laikotarpį išlaidos pagrįstai sumažino 2011 m. spalio 31 d. turėtus grynuosius pinigus iki 18 Lt. Nagrinėjamoje byloje nėra nei šių duomenų, nei, apeliacinės instancijos teismo manymu, specialių žinių reikalaujančio apskaitos dokumentų įvertinimo, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar 2011 m. spalio 31 d. atsakovės V. Š. parašu patvirtintos piniginės lėšos iki nutarties iškelti bankroto bylą buvo teisėtai panaudotos, ar neišsaugotos dėl jos kaltės.
Ieškovo atstovė bankroto administratorė, vadovaudamasi prieš tai minėta Kauno apygardos teismo nutartimi, kreipėsi į buhalterines paslaugas teikiančią UAB „Apskaitos Credo“ ir pateikė tą pačią užduotį, kuri buvo suformuota prieš tai minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje – įvertinti, ar UAB vaistinė „Melisanus“ laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d. turėjo 2011 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių kasos knygose nurodomą pajamų ir išlaidų kiekį, ar per tą laikotarpį išlaidos pagrįstai sumažino 2011 m. spalio 31 d. turėtus grynuosius pinigus iki 18 Lt (2 t., b. l. 49).
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atlikta 2014 m. gegužės 7 d. UAB „Apskaitos Credo“ ataskaita, kurioje pateikta išvada, kad UAB „Melisanus“ kasos likutis 2011-12-22 dienai buvo 73.698,39 Lt (2 t., b. l. 52–67), tačiau ši suma bankroto administratorei perduota nebuvo, patenkino ieškovės ieškinį visiškai.
Iš byloje esančios 2014 m. gegužės 7 d. UAB „Apskaitos Credo“ ataskaitos matyti, kad buvo išanalizuotas UAB vaistinės „Melisanus“ 2011 m. spalio 31 d. – 2011 m. gruodžio 22 d. kasos dokumentai, nustatyti neatitikimai tarp pirminių apskaitos dokumentų (kasos pajamų, kasos išlaidų orderių) bei suvestinių dokumentų (kasos knygos), o taip pat dalis pirminių kasos dokumentų yra nepasirašyti. Šioje išvadoje nustatyta, kad susumavus 2011 m. lapkričio 1 d. ir 2011 m. lapkričio 30 d. (2 t. b. l. 63–64) kasos pajamų ir išlaidų orderių sumas bei palyginus šias sumas su 2011 m. lapkričio kasos knygos suminiais skaičiais, nustatyta, kad kasos pajamos per lapkritį sutampa ir yra 73.060,08 Lt, o išlaidos nesutampa, t. y. pagal kasos išlaidų orderius nustatyta, kad išlaidos per laikotarpį buvo 75.845,52 Lt, o kasos knygoje bendra kasos išlaidų suma nurodyta 73.396,92 Lt. Šio neatitikimo skirtumas yra 2.448,60 Lt. 2013 m. lapkričio mėnesio kasos knygoje nurodytas 2011 m. lapkričio 14 d. kasos išlaidų orderis Nr. 168, kaip darbo užmokesčio išmokėjimas darbuotojams pagal mokomąjį žiniaraštį, tačiau patikrinus dokumentus, tarp kasos išlaidų orderių tokio orderio Nr. 168 ir kurio data 2011 m. lapkričio 14 d. – nėra. Specialistas padarė išvadą, kad toks buhalterinis įrašas bendrovės kasos knygoje yra neteisingas ir dirbtinai padidino kasos likutį 2448,60 Lt sumai (2 t., b. l. 53). Taip pat specialistas nustatė, kad kasos išlaidų orderiai Nr. 276 ir Nr. 277 yra be privalomųjų parašų, todėl pagal LR Vyriausybės nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punktą, laikoma, kad pinigai nebuvo išmokėti. Taigi, UAB „Apskaitos Credo“ įvertino visus jai pateiktus BUAB vaistinės „Melisanus“ buhalterinius dokumentus, nurodė, kad kasos knygos, kasos dokumentų, avansinių apyskaitų duomenimis jokių atsiskaitymų su tiekėjais po 2011-12-22 UAB vaistinės „Melisanus“ atsakingi darbuotojai nebevykdė, todėl bendrovės kasos likutis sumoje 73.698,39 Lt yra faktinis ir galutinis bendrovės kasos likutis 2011 m. gruodžio 22 d. (2 t., b. l. 54).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės R. J. ir V. Š. netinkamai vykdė savo pareigas, neišsaugojo įmonės pinigų kasoje, neperdavė kasos likučio bankroto administratorei, todėl turi atlyginti žalą abi atsakovės solidariai. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju negali kilti solidari atsakomybė, nes likutis kasoje, kuris nebuvo perduotas bankroto administratoriui, pagal specialisto išvadą buvo nustatytas būtent tuo laikotarpiu, kai laikinai ieškovės įmonėje direktoriaus pareigas ėjo kita atsakovė – V. Š., kuri tuo metu buvo atsakinga ir už apskaitos įmonėje organizavimą.
CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams, yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014). Taigi, kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad solidarioji deliktinė atsakomybė galima, net jei vienas iš solidariųjų skolininkų tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2014).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad UAB vaistinės „Melisanus“ direktorės apeliantės ligos laikotarpiu iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės direktoriaus pareigas laikinai eiti buvo paskirta atsakovė V. Š.. Buhalterinių dokumentų patikrinimas atliktas būtent už laikotarpį, kai apeliantė turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir išvadoje įvertintos įmonės pajamos ir išlaidos už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d. ir būtent šiuo laikotarpiu nustatyta, kad bendrovės kasos likutis nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovės įmonei įsiteisėjimo dieną turėjo būti 73.698,39 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, solidariajai atsakomybei taikyti šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką nėra sąlygų solidariai atsakomybei atsirasti.
Pagal LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintas Inventorizacijos taisykles, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, grynieji pinigai turi būti inventorizuoti, t. y. suskaičiuoti pagal jų nominaliąją vertę (3,5,39 punktai). Nors keičiantis ieškovės įmonės vadovams 2011 m. spalio mėnesį pinigai nebuvo inventorizuoti, tačiau iš byloje esančio 2011 m. lapkričio 10 d. balanso, kuris sudarytas 2011 m. spalio 31 dienai, matyti, kad nurodytą dieną į įmonės turto balanso sudėtį įėjo ir pinigai ir pinigų ekvivalentai – 78.856 Lt (1 t., b. l. 39, 2 t., b. l. 20). Iš 2011 m. spalio mėnesio kasos knygos matyti, kad 2011 m. spalio 31 dienai pinigų likutis buvo 72.266,86 Lt (1 t., b. l. 48–50). Šios aplinkybės patvirtina apeliantės argumentus, jog apeliantei vykdant direktoriaus funkcijas pinigai kasoje buvo perduoti kitai atsakovei, kuri nuo 2011 m. spalio 18 d. paskirta laikinai vykdyti ieškovės įmonės direktoriaus funkcijas visą apeliantės ligos laikotarpį. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad reikia atsižvelgti į tai, jog laikinai eiti įmonės direktoriaus pareigas buvo pavesta ieškovės įmonės vyr. buhalterei, kuri vedė visą buhalterinę apskaitą prieš tai ir privalėjo žinoti, kiek pinigų įmonė turėjo prieš jai pradedant laikinai eiti direktoriaus pareigas. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės V. Š. parašas 2011 m. spalio 31 d. kasos knygoje ir 2011 m. spalio 31 d. balanse. Be to pažymėtina, nors atsakovė V. Š. neigia aplinkybę, kad pinigai buvo realiai perduoti jai, tačiau tuo metu dėl to jokių pretenzijų niekam nepareiškė. Taigi šios nustatytos aplinkybės, kad kasos knygoje užfiksuotas piniginių lėšų judėjimas vyko būtent iš atsakovei V. Š. perduotų grynųjų pinigų likučio, o dėl pinigų likučio neišsaugojimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visa atsakomybė tenka būtent atsakovei V. Š..
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. V. P., bylos Nr. 3K-3-560/2012), teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-969/2015).
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti atsakovės R. J. atžvilgiu, t.y. nenustatytas priežastinis ryšys tarp apeliantės veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos įmonei, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės R. J. solidariai su atsakove V. Š. priteista 75.175,99 Lt žala ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atsakovės R. J. atžvilgiu atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį ir ieškovės ieškinį apeliantės atžvilgiu atmesti, atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.), t. y. visos ieškovės turėtos bylinėjimosi priteistinos iš atsakovės V. Š., o apeliantės turėtos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.). Iš ieškovės atsakovės R. J. naudai priteistinos 500,00 Lt / 144,81 Eur teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
atsakovės R. J. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai su atsakove V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteista 75.175,99 Lt žala ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovės R. J. atžvilgiu atmesti bei teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 75.175,99 Lt (septyniasdešimt penkis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt penkis litus 99 ct) / 21.772,47 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt du eurus 17 ct) žalos atlyginimą, 242,00 Lt (du šimtus keturiasdešimt du litus 00 ct) / 70,09 Eur (septyniasdešimt eurų 09 ct) už specialisto išvadą ieškovei BUAB Vaistinė „Melisanus“ (j.a.k. 135703970, adresas R. Kalantos g. 106-20, Kaunas).
Priteisti iš atsakovės V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2.255,00 Lt du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis litus 00 ct) /653,09 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 9 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai ir 48,00 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 00 ct) / 13,09 Eur (trylika eurų 9 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant atitinkamą mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“ ir įmokos kodą 5660.“
Priteisti iš ieškovės BUAB Vaistinė „Melisanus“ (j.a.k. 135703970, adresas R. Kalantos g. 106-20, Kaunas) 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) / 144,81 Eur (penkis šimtus litų 81 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.