- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-1588-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03768-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- S. V.
- Ieškovas
- J. A.
- Trečiasis asmuo
- K. A.
- Kategorijos
- 2.1.3.3.1Piniginiai vertybiniai popieriai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui S. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – K. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 9 000 Lt (2 606,58 Eur) skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas 2014 m. rugsėjo 13 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – Vekselis), kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovei 9 000 Lt (2 606,58 Eur) sumą, tačiau šio savo įsipareigojimo nevykdė ir skolos ieškovei negrąžino. Kadangi Vekselyje nurodytame atsakovo asmens kode buvo padaryta klaida ir vienas skaitmuo nurodytas neteisingai, notarai atsisakė išduoti padaryti vykdomąjį įrašą. Todėl ieškovė teikia ieškinį dėl skolos pagal Vekselį priteisimo. Vekselyje nurodyta suma, susijusi su automobilių šoninio slydimo varžybų organizavimu. Atsakovui pinigai buvo perduoti per kelis kartus.
2. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Vekselio nepasirašė, jame esantis parašas yra ne atsakovo. Pasibaigus apmokėjimo terminui, Vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Atsakovui nebuvo perduotas paskolos dalykas (pinigai) ir paskolos sutartis su ieškove nebuvo sudaryta. Tokio dydžio išlaidų, kokia yra reikalaujama priteisti pagal vekselį suma, negalėjo susidaryti už automobilių šoninio slydimo varžybų organizavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo S. V. 2 606,58 Eur skolos ir 58,66 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. A.. Priteisė iš atsakovo S. V. 26,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai.
4. Teismas nustatė, jog 2017 m. sausio 18 d. ekspertizės akte pateiktos išvados, kad Vekselyje rankraštinį įrašą „S. V.“ parašė atsakovas, o eilutėje (asmens kodas, parašas) pasirašė taip pat atsakovas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl neigė Vekselio pasirašymo faktą. Kadangi atsakovo tikrasis asmens kodas skiriasi nuo nurodyto Vekselyje, todėl labai tikėtina, kad dėl tos priežasties notaras galėjo neišduoti vykdomojo įrašo. Kai yra praleistas terminas vekseliui apmokėti, pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 55 straipsnio 1 dalį vekselio turėtojas praranda teisę reikalauti apmokėti vekselį ne ginčo tvarka. Todėl Vekselis laikomas paprastuoju paskolos rašteliu ir vertinama, ar tarp šalių susiklostė paskolos civiliniai teisiniai santykiai ir, ar išnyko atsakovo prievolė pagal vekselį.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo paaiškino, jog atsakovo skola susidarė VšĮ „D1 Sport“ ir VšĮ „Anello“ bendrai organizuojant automobilių greituminio slalomo ir šoninio slydimo varžybas. Vilniaus miesto savivaldybės gauti dokumentai patvirtina, kad 2014 m. vasario 25 d. buvo pateiktas bendras VšĮ „D1 Sport“ ir VšĮ „Anello“ prašymas leisti 2014 m. gegužės 3 ir 4 d. organizuoti varžybas ir pareiškimą pasirašė atsakovas bei trečiasis asmuo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidime nurodyta, kad reikia sumokėti 120 Lt už 1 val. vietinės rinkliavos mokestį už komercinio renginio organizavimą. Varžybų vieta sutampa su Vekselyje nurodyta mokėjimo vieta. VšĮ „D1 Sport“ sumokėjo 6 520 Lt už komercinio renginio organizavimą. VšĮ „D1 Sport“ ir VšĮ „Anello“ 2014 m. gegužės 2 d. prašyme nurodyta, kad varžybų teritoriją numatoma aptverti 2 m aukščio statybine tvora, o pavojingose vietose bus papildomai statomi apsauginiai betoniniai blokai, o 2014 m. gegužės 2 d. leidime nurodyta, kad organizatoriai įpareigoti aptverti varžybų teritoriją bei užtikrinti žiūrovų ir dalyvių saugumą neišskiriant, kuri įstaiga – VšĮ „D1 Sport“ ar VšĮ „Anello“ turi pasirūpinti varžybų teritorijos aptvėrimu. VšĮ „D1 Sport“ ir VšĮ „Anello“ 2014 m. gegužės 2 d. prašyme nurodyta, kad renginio metu numatomi du prekybos maistu ir nealkoholiniais gėrimais taškai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Trečiasis asmuo taip pat pateikė UAB „Gotas“ 2014 m. gegužės 12 d. sąskaitą, pagal kurią VšĮ „D1 Sport“ turėjo sumokėti 5 935,20 Lt už nuomą ir kitas paslaugas, taip pat įrangą. Pagal 2013 m. balandžio 10 d. garantinį raštą VšĮ „D1 Sport“ įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 31 d. apmokėti visas VšĮ „Anello“ skolas, susidariusias nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2014 metų. UAB „Gotas“ 2017 m. spalio 20 d. paaiškinime nurodė, kad VšĮ „D1 Sport“ 2015 m. birželio 6 d. sumokėjo 450 Eur ir 2015 m. liepos 27 d. – 700 Eur, kurie buvo įskaityti kaip VšĮ „Anello“ skolos padengimas pagal 2013 m. balandžio 10 d. garantinį raštą. Pagal UAB „Gotas“ pirkėjų skolos – apyvartos balansą VšĮ „Anello“ skola nuo 2013 m. balandžio mėn. yra 4 040 Lt. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-43827-912/2014 iš atsakovės VšĮ „Anello“ buvo priteista 4 040 Lt skola UAB „Gotas“ naudai. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3159-562/2016 VšĮ „Anello“ iškelta bankroto byla, 2015 m. liepos 13 d. nutartimi patvirtinti 3 419,08 Eur kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių ir UAB „Gotas“ 1 404,95 Eur skola su 30,04 Eur netesybomis, o 2016 m. spalio 4 d. nutartimi VšĮ „Anello“ pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, likusi nesumokėta skola kreditoriams – 3 483,50 Eur. Todėl teismas padarė išvadą, jog UAB „Gotas“ kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas.
Šalies argumentai
7. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji vekselyje (eilutėje „pinigų gavėjas“) įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamosios vietos adresą. Skolos sumos Vekselyje ieškovė nerašė ir tuomet, kai Vekselyje buvo įrašytas kitas tekstas, ji nedalyvavo, bet matė Vekselyje parašytą sumą. Ieškovė su trečiuoju asmeniu bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovo skola susidarė panaudojus (paskolinus) atsakovui abiejų – ieškovės ir trečiojo asmens pinigus. Trečiasis asmuo, aiškindamas Vekselyje nurodytos skolos susidarymo pagrindą, teigė, kad buvo padengtos atsakovo išlaidos, kurios buvo susijusios su atsakovo veikla – automobilių varžybų organizavimu. Ieškovė taip pat bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dalį atsakovo skolos sudaro įsiskolinimas už tvoros, skirtos aptverti varžybų vietą, nuomą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Vekselį išdavė būtent ieškovei. Nors iš pradžių atsakovas iš viso neigė, kad pasirašė Vekselį ir net teigė, jog Vekselis yra suklastotas, tačiau atsakovo argumentai yra paneigti rašysenos ekspertizės išvadomis. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl pasirašė Vekselį, kodėl nesiėmė veiksmų jį ginčyti. Nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas Vekselį pasirašė dėl grasinimų, apgaulės ar kitokių neteisėtų ieškovės ar trečiojo asmens veiksmų. Atsakovas teigė, kad trečiasis asmuo primygtinai ir kelis kartus reikalavo pasirašyti Vekselį, tačiau tai neįrodo trečiojo asmens ar ieškovės neteisėtų veiksmų. Atsakovas buvo nurodęs, kad kreipsis į policiją dėl galimo Vekselio suklastojimo, tačiau įrodymų, kad atsakovas su tokiu pareiškimu kreipėsi į policiją, nebuvo pateikta. Teismas padarė išvadą, jog mažai tikėtina, kad būdamas realiai neskolingas atsakovas būtų pasirašęs skolos dokumentą gana reikšmingai 9 000 Lt sumai.
9. Teismas pripažino, kad labai tikėtinu, jog atsakovas turėjo su trečiuoju asmeniu finansinių reikalų dėl automobilių varžybų organizavimo, dėl ko tarp jų galėjo susidaryti paskoliniai santykiai (atsakovo įsiskolinimas). Vekselio davėjas – atsakovas neįrodė, kad Vekselio išdavimo pagrindas neegzistuoja. Aiškinantis aplinkybes, ar skola UAB „Gotui“ nebuvo padengta po Vekselio išdavimo, šie faktai iš dalies pasitvirtino. Tačiau tai nesudaro galimybės tiksliai identifikuoti skolos elementus, iš kurių susidaro bendra atsakovo skola. Pagal aplinkybių visumą teismas pripažino, jog nebūdamas skolingas, atsakovas Vekselio turėjo nepasirašyti. Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba, kad jis negalioja. Labai tikėtina, jog notaras neišdavė vykdomojo įrašo dėl netikslaus Vekselyje nurodyto atsakovo asmens kodo. Tačiau tai nereiškia, kad savaime išnyko Vekselio turėtojo reikalavimo teisė Vekselio davėjui ir, kad Vekselio turėtojas neturi teisės reikalauti priteisti skolą teismine tvarka. Vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, todėl nagrinėjamoje byloje laikytina, jog ieškovė yra sąžininga vekselio turėtoja, o atsakovo besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš jos atsiradusi ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą nepaneigta.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Atsakovas S. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas pažeidė CPK 12 ir 14 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir betarpiškumo principus, vadovavosi neišsamiai ištirtais įrodymais ir vienas kitam prieštaraujančiais ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, jų iškeltomis versijomis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Vekselis buvo pateiktas notarui dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl pagal ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalį vekselio turėtojas praranda teisę reikalauti apmokėti vekselį ne ginčo tvarka. Tokiu atveju Vekselis laikomas paprastuoju skolos rašteliu, todėl turi būti taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios paskolos sutartį, ir turi būti vertinama, ar tarp šalių realiai susiklostė paskolos civiliniai teisiniai santykiai.
10.2. Pagal teismų praktiką bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, tai yra – kreditoriui. Nagrinėjamoje byloje teismas įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė atsakovui, pažeisdamas teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Ieškovė neįrodė, kad tarp šalių realiai susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, kad atsakovui buvo perduota reikalaujama suma, ir kad atsakovas realiai įsipareigojo ją grąžinti. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog vekselyje nurodyta lėšų suma yra jos asmeninė, tuo tarpu trečiasis asmuo posėdžio metu nurodė, kad lėšos yra jo ir ieškovės. Skyrėsi ieškovės ir trečiojo asmens versijos dėl pinigų perdavimo, nė viena iš šalių tiksliai negalėjo pasakyti, kada lėšos buvo perduotos.
10.3. Ieškovė iš pradžių teigė, jog jai pasirašant vekselį suma jau buvo įrašyta, vėliau, bylos nagrinėjimo eigoje, poziciją pakeitė ir teigė, jog suma buvo įrašyta vėliau. Ieškovė realiai negalėjo paaiškinti, kur ir kada, kokiu būdu buvo perduotos jos nurodomos lėšos. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo negalėjo nurodyti tikslių esminių aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, tačiau savo poziciją nuolat keitė, derino ją tarpusavyje, atsižvelgdami į bylos eigą. Šios aplinkybės teismas neįvertino. Teismas, vadovaudamasis tokiais nenuosekliais bylos šalių parodymais, nepagrįstai suabsoliutino ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, nepagrįstai perkėlė atsakovui pareigą paneigti šiuos paaiškinimus, todėl pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
10.4. Esminėmis paskolos sutarties sąlygomis pripažintinas paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Ieškovė neįrodė, kad tarp šalių susiklostė realūs paskoliniai teisiniai santykiai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovui buvo perduotos kokios nors ieškovės lėšos, kad realiai tarp šalių buvo paskoliniai teisiniai santykiai. Trečiojo asmens iškelta deklaratyvi versija, jog Vekseliu buvo sumokėtos VšĮ „Anello“ skolos, teismas visiškai nepagrįstai patikėjo. Trečiojo asmens pateikti duomenys, paaiškinimai patvirtina, jog buvo susiklostę tam tikri santykiai tarp dviejų juridinių asmenų, kuriems kartu organizuojant renginius buvo apmokamos vienos ar kitos sąskaitos. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakomybė dėl tarp minėtų juridinių asmenų kilusių santykių tektų atsakovui. VšĮ „D1 Sport“ išlaidos už VšĮ „Anello“ visiškai neatitinka ieškovės reikalaujamos priteisti sumos. Teismas nepagrįstai analizavo VšĮ „D1 Sport“ ir VšĮ „Anello“ teisinius santykius.
Atsiliepimas
11. Ieškovė J. A. ir trečiasis asmuo K. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į atsakovo S. V. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovo buvo priteista 2 606,58 Eur suma pagal atsakovo iškovei išduotą parastąjį neprotestuotiną vekselį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
13. Nagrinėjamoje byloje yra vertinamas reikalaujamos priteisti skolos pagal atsakovo 2014 m. balandžio 13 d. ieškovei išduotą Vekselį, kuris nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo, pagrįstumas. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮPVĮ įtvirtintas taisykles dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir jų patenkinimo, yra konstatavęs, kad vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnis). Įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, 20 punktas).
14. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai ĮPVĮ reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-701/2016, 18 punktas).
15. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog ieškovė bei trečiasis asmuo, jos sutuoktinis, suteikė atsakovui lėšas, reikalingas bendrai organizuojant automobilių greituminio slalomo ir šoninio slydimo varžybas bei atlygino atsakovo skolas kitiems civilinių teisių subjektams, už įrangą bei paslaugas, reikalingas minėtų varžybų rengimui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselis gali būti atsiskaitymo priemonė kaip įsipareigojimas sumokėti pinigus, tačiau šis įsipareigojimas atsiranda nebūtinai iš paskolos santykių. Vekselio abstraktumas reiškia, kad įsipareigojimo prisiėmimo pagrindas (paskola, dovanojimas, atsiskaitymas, savo ar svetimos prievolės garantavimas, kitoks prievolės įvykdymo užtikrinimas ar kitoks įstatymu nedraudžiamas pagrindas) neturi teisinės reikšmės vekselyje prisiimtos prievolės sumokėti pinigus nurodytam asmeniui galiojimui, jei ši prievolė byloje neginčijama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016, 42 punktas). Taigi aptariamo Vekselio išdavimo pagrindas buvo mišrūs bylos šalių teisiniai santykiai, turintys ir paskolos, ir atsakovo prievolių užtikrinimo požymių.
16. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog sprendime buvo neišsamiai ištirti įrodymai, neatsižvelgta į ieškovės ir trečiojo asmens parodymų prieštaringumą, be jokių įrodymų remtasi tik trečiojo asmens paaiškinimais. Priešingai, pirmos instancijos teismas detaliai aptarė visus byloje esančius duomenis, lygino juos su bylos šalių paaiškinimais ir išsamiai argumentavo visas savo išvadas, susijusias su Vekselio sudarymo aplinkybėmis bei atsakovo pareiga vykdyti Vekseliu prisiimtą prievolę.
17. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
18. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai taip pat yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Pagal CPK 186 straipsnio 4 dalį šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).
19. Nagrinėjamoje byloje, vertinant ieškovės ir trečiojo asmens parodymų išsamumą ir nuoseklumą, yra reikšmingas ir paties atsakovo teismui teiktų atsikirtimų į pareikštus reikalavimus pobūdis bei jų prieštaringumas ir nenuoseklumas viso proceso metu. Atsakovas bylos nagrinėjimo pradžioje teigė, jog jis nepasirašė Vekselio, bet nesutiko, jog būtų skirta teismo ekspertizė jo parašo ir kitų Vekselyje esančių įrašų autentiškumui ištirti. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. birželio 17 d. sprendimu patenkinus ieškinį, apeliaciniu skundu taip pat teigė, jog Vekselio nepasirašė, jokie pinigai jam nebuvo perduoti, tačiau jau prašė ekspertizės skyrimo.
20. Vilniaus apygardos teismui 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, teismo paskirtos ekspertizės išvadoje buvo nustatyta, jog Vekselyje atsakovo vardas, pavardė bei parašas buvo įrašyti paties atsakovo. Tolesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas neigė pinigų jam perdavimo faktą ir aplinkybę, jog buvo bendras jo ir trečiojo asmens pareiškimas leisti organizuoti automobilių varžybas. Tačiau pastarąją aplinkybę paneigė neginčijami rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į aptartą atsakovo gynybinę poziciją, ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nesikeitė. Aplinkybė, jog buvo tam tikras neatitikimas paaiškinimuose, kam iš tikrųjų priklausė visi ar dalis atsakovui perduotų pinigų, nėra reikšminga nagrinėjamai bylai, kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo yra sutuoktiniai, o pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Vekselis buvo išduotas ieškovei ir bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo neginčijo ir neneigė aplinkybės, jog atsakovas jame nurodytą sumą turi grąžinti jo sutuoktinei.
21. Atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, jog bylos dokumentuose nurodytų juridinių asmenų VšĮ „D1 Sport“ ir VšĮ „Anello“ tarpusavio santykiai ir prievolės negali kelti atsakomybės atsakovui – fiziniam asmeniui. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog VšĮ „D1 Sport“ vadovu aptariamų faktinių aplinkybių metu buvo trečiasis asmuo, o VšĮ „Anello“ vadovas iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo atsakovas. Abi įmonės kartu organizavo automobilių varžybas, o tam reikalingas lėšas, kurių neturėjo VšĮ „Anello“, jos vadovui suteikė trečiasis asmuo. Visi byloje esantys duomenys: Vekselio išrašymo datos ir vietos sutapimas su varžybų organizavimo vieta ir metu, VšĮ „D1 Sport“ už VšĮ „Anello „ sumokėtų 1 150 Eur UAB „Gotas“ ir pusės sumokėto mokesčio už renginio organizavimą – 944,16 Eur (6 520 Lt (1 888,32 Eur)/2) sumos – 2 094,16 Eur (1 150+944,16) – iš dalies atitikimas Vekselyje nurodytai 9 000 Lt (2 606,58 Eur) sumai, leidžia pripažinti, jog atsakovui buvo suteiktos Vekselyje nurodytos lėšos ir jis turi jas atlyginti ieškovei.
22. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.