- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-16
- Bylos Nr.
- 2VP-1825-1077/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“
suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovui vadovui M. L.,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Daliaus Traigio pareiškimą dėl teismo įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenis byloje V. P. individuali įmonė, V. P. ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas antstolis Dalius Traigys kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 7 d. vykdomasis raštas Nr. e2-4428-960/2022 nėra įvykdytas, spręsti klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo skolininko atžvilgiu, t. y. baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.
2. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. (tikėtina, suklysta, ir turėta omenyje 2022 m. gegužės 9 d. – teismo pastaba) išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4428-960/2022, kuriuo teismas nusprendė įpareigoti atsakovą V. P. individualią įmonę perduoti ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. L. šiuos ieškovui priklausančius dokumentus: 1) Ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto sąrašą su likutine verte ir nusidėvėjimu už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 2) Kasos knygas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 3) Banko dokumentus ir ataskaitas 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 4) Suderinimo aktus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 5) Didžiąją knygą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 6) 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtintą Balanso ir 2021 m. sausio 31 d. kontrolinį Balansą; 7) įmonės apskaitos politikos dokumentus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 8) Darbo užmokesčio dokumentus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 9) Darbo sutartis (dirbančių ir atleistų darbuotojų), įsakymus, prašymus, darbuotojų sukauptas atostogas 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 10) Ateinančių laikotarpių sąnaudų likučius nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31d.; 11) Lizingo dokumentus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 12) įmonės medžiagų nurašymo dokumentus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 13) Pirkimo dokumentus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir pirkimų už 2021 m. sausio mėn.; 14) Pardavimo dokumentus 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir pardavimų už 2021 m. sausio mėn.; 15) Mokesčių inspekcijos ataskaitas (GPM, PVM, pelno mokesčio nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 16) komandiruočių apskaitos dokumentus ir įsakymus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 17) Paskolų apskaitos dokumentus su apyvartomis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.
3. Antstolis 2022 m. gegužės 23 d. patvarkymu Nr. S-22-241-15159 dėl informacijos pateikimo įpareigojo skolininką per 5 kalendorines dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolį raštu, ar yra įvykdęs teismo įpareigojimą perduoti dokumentus ir pateikti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Jeigu neįvykdytas, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas, įvykdyti sprendimą ir antstoliui pateikti tai patvirtinančius įrodymus. 2022 m. birželio 13 d. ieškovas elektroniniu paštu informavo antstolį, kad skolininkas minėtų dokumentų neperdavė.
4. 2022 m. birželio 14 d. skolininkas raštu informavo antstolį, kad materialūs dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. buvo nuvežti 2021 m. gruodžio mėn. Taip pat kiti dokumentai bei informacija susiję su buhalterine apskaita buvo siunčiami nedelsiant. Paskutinį kartą ir pakartotinai 2022 m. sausio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. buvo paštu pateikta informacija apie įmonės kontrahentus (apyvartos), pagal kurias turėjo V. P. atsiųsti nepristatytus dokumentus, kad galėtų visapusiškai užbaigti buhalterinės apskaitos darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. prieš tai 2021 m. kovo 10 d., 2021 m. kovo 26 d., 2021 m. gegužės 6 d., 2021 m. gegužės 13 d., buvo išsiųsta informacija su kontrahentų apyvartomis, kad peržiūrėtų apyvartas ir pristatytų pirminius apskaitos dokumentus, tačiau to nepadarė. Taigi V. P. norint įvykdyti reikalavimus, reikia gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. nepristatytus pirminius apskaitos dokumentus. Tai susiję su pirkėjų, tiekėjų, sandėlio, ilgalaikio turto apskaita. Taip pat V. P. informavo ir patvirtino, kad buhalterinė apskaita buvo vedama laikantis VAS bei įstatymų tiek kiek vadovas M. iš savo pusės pristatydavo pirminius apskaitos dokumentus bei pranešdavo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykius.
5. Tą pačią dieną gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. atsakymas, kuriuo V. P. prašoma pateikti perduotų materialių dokumentų aprašą su priėmimo/perdavimo aktu; pateikti laiškų kopijas su perduotais dokumentais elektroniniu paštu, pagal teismo patvirtintą sąrašą. Pažymi, kad dokumentų perdavimo/priėmimo procese dalyvauja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, kuri tikrins perduodamų dokumentų atitikimą pagal teismo priimtą sprendimą. Klaidingi, blogai suvesti, su nesuderintais likučiais ar kitaip dėl V. P. individualios įmonės aplaidžios buhalterinės apskaitos vedimo pateikti dokumentai, neatspindintys realios finansinės tam laikotarpiui įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ būsenos, nebus laikomi dokumentais, skirtais perdavimui.
6. 2022 m. spalio 7 d. ieškovas informavo antstolį, jog nėra gavęs iš V. P. individualios įmonės aukščiau nurodytų dokumentų, kuriuos turėjo pateikti pagal pateiktą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-4428-960/2022.
7. 2022 m. spalio 17 d. vadovaujantis vykdomojoje byloje vykdymo proceso šalių pateiktais rašytiniais įrodymais surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus neįvykdymo aktas Nr. S-22-241-26646, kuriame nurodyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo gegužės mėn. vykdomasis raštas Nr. e2-4428-960/2022 nėra įvykdytas.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo A. P. individuali įmonė pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimą atmesti. Prašo įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių pateikti trūkstamą informaciją. Patvirtino, kad negali vykdyti ir įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 7 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4428-960/2022, nes nėra gavęs visų pirminių apskaitos dokumentų, paaiškinimų ir komentarų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdyje išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas palaikė pareiškime pateiktus argumentus, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad nuo 2021 m. pradžios apskaitą yra perdavę kitai buhalterei. V. šiai dienai nėra nieko išsprendęs, nors su juo bendravau tiek aš, tiek nauja buhalterė. Jis turi tik skaičių kratinį, kuris neatspindi įmonės finansinės situacijos. Turėjo suderinti likučius su tiekėjais ir tuomet pateikti dokumentus. Per dvejus metus neperdavė dokumentų. Tai yra atsakovo gynybinė pozicija. Perduotos popierinės sąskaitos faktūros (pirkimai pardavimai), ar ten yra visi dokumentai, ar ne, negaliu atsakyti. Kai perdavė dokumentus, atsakovas įsipareigojo po savaitės atvažiuoti, šis perdavimas įvyko 2022 m. vasario mėn., bet atsakovas taip ir neatvažiavo. Buvo planuojama daug susitikimų, bet dėl su atsakovu susijusių priežasčių taip nė vieno gyvo susitikimo neįvyko. Elektroniniu paštu esam gavę dalinai apdorotos informacijos, kuri neatitinka realybės. Manau, kad atsakovas pats gali viską sutvarkyti iki galo, gal jam trūksta kurių nors duomenų, šito nežinau. Aš tų skaičių neturiu, gal atsakovas kažko iki galo nepadarė reikiamu laiku. Neteisingų likučių niekam nereikia. V. įmonės darbuotojos derindavo likučius su tiekėjais, paskui tas darbas nebuvo daromas ir todėl V. dabar sunku pabaigti savo darbą. Direktorius neturi kompetencijų atsakyti, ar tie likučiai geri, direktorius negali pasakyti, kurie skaičiai teisingi ir kur gali būti klaida. Mūsų įmonėje neperduotų dokumentų nėra. Kai 2022 m. vasarį V. atvežė dokumentus, jis atvežė be jokių lydraščių, siūlėme duoti patalpas mūsų įstaigoje, kad V. galėtų pabaigti darbus. V. turėjo visas galimybes pabaigti darbą.
10. Teismo posėdyje skolininkės V. P. individualios įmonės atstovas prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pirminiai apskaitos dokumentai išieškotojai tikrai yra grąžinti. Likę dokumentai negrąžinti dėl to, kad trūksta kai kurių duomenų. Visi pirminiai dokumentai suvesti į apskaitos sistemą. Nuo 1995 m. turiu reikalų su buhalterine apskaita. Tie pirminiai dokumentai, kurie mums buvo pateikti, yra neteisingi, gali būti, kad pateikti ne visi dokumentai. Dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašydavome ir mes. Pavyzdžiui, gauti pinigai, o sąskaita neišrašyta. Dalis duomenų suvesti tik pagal išankstines sąskaitas, nesant faktūrų. Mano darbuotojai prašydavo M., kad trūkstamus dokumentus pristatytų. Mes tikrai bandėme susitikti, bet aš nemačiau noro iš M. pusės, kad apskaita būtų suvesta. Pirminius dokumentus gavo M., jis juos pateikdavo mums, tai arba mums pateikė ne visus, ar pateikė neteisingus, gal dėl darbų krūvio M. nekoordinuotai tuos dokumentus pateikė. Mes niekuomet nesikreipdavome į tiekėjus dėl likučių derinimo, ko dabar reikalauja išieškotoja. Apie priimtą sprendimą už akių nežinojau, todėl neprašiau jo peržiūrėti. Kokius kontaktus turėjome, su tais tiekėjais derindavome. Niekas iš tiekėjų su manimi nekontaktuos, nes kas aš toks. Sąskaitų planą su atsiliepimu į pareiškimą pateikiau todėl, kad pagrįsčiau, kuriuos dokumentus siunčiau elektroniniais laiškais, nes jų pavadinimuose nurodydavau kodą pagal sąskaitų planą. Aš tik prašau, kad direktorius peržiūrėtų turimus pirminius dokumentus, ar visus perdavė, ar teisingus, neprašau įvertinti klaidų. Perdavimo akto negali būti, nes M. mums dokumentus perduodavo irgi be perdavimo aktų, jokių pirminių dokumentų neišėmiau, atidaviau sąžiningai viską.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
11. Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0241/22/00855 medžiagos nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolininko V. P. individualios įmonės įpareigojimo perduoti ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. L. šiuos ieškovui priklausančius dokumentus: 1) Ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto sąrašą su likutine verte ir nusidėvėjimu už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 2) Kasos knygas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 3) Banko dokumentus ir ataskaitas 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 4) Suderinimo aktus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 5) Didžiąją knygą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 6) 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtintą Balanso ir 2021 m. sausio 31 d. kontrolinį Balansą; 7) Įmonės apskaitos politikos dokumentus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 8) Darbo užmokesčio dokumentus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 9) Darbo sutartis (dirbančių ir atleistų darbuotojų), įsakymus, prašymus, darbuotojų sukauptas atostogas 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 10) Ateinančių laikotarpių sąnaudų likučius nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 11) Lizingo dokumentus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 12) Įmonės medžiagų nurašymo dokumentus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 13) Pirkimo dokumentus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir pirkimų už 2021 m. sausio mėn.; 14) Pardavimo dokumentus 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir pardavimų už 2021 m. sausio mėn.; 15) Mokesčių inspekcijos ataskaitas (GPM, PVM, pelno mokesčio) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 16) komandiruočių apskaitos dokumentus ir įsakymus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d.; 17) Paskolų apskaitos dokumentus su apyvartomis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. sausio 31 d. (v. b. l. 3).
12. 2022 m. birželio 3 d. antstolis Dalius Traigys patvarkymu Nr. S-22-241-15159 dėl informacijos pateikimo įpareigojo skolininką V. P. IĮ per 5 kalendorines dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolį raštu, ar yra įvykdytas teismo įpareigojimas perduoti dokumentus ir pateikti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Jeigu teismo sprendimas neįvykdytas, nurodė nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas, įvykdyti teismo sprendimą ir antstoliui pateikti tai patvirtinančius įrodymus (v. b. l. 11). Patvarkymas išsiųstas elektroniniu būdu (siunčiant elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com) (v. b. l. 12-14). Skolininkas 2022 m. birželio 6 d. patvirtino jam elektroniniu paštu siųsto patvarkymo gavimą (v. b. l. 14).
13. 2022 m. birželio 13 d. ieškovas elektroniniu paštu informavo antstolį, kad skolininkas minėtų dokumentų neperdavė (v. b. l. 21).
14. 2022 m. birželio 14 d. skolininkas elektroniniu paštu informavo antstolį, kad materialūs dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. buvo nuvežti 2021 m. gruodžio mėn. Taip pat kiti dokumentai bei informacija, susiję su buhalterine apskaita, buvo siunčiami nedelsiant. Paskutinį kartą ir pakartotinai 2022 m. sausio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. buvo paštu pateikta informacija apie įmonės kontrahentus (apyvartos), pagal kurias turėjo V. P. atsiųsti nepristatytus dokumentus, kad galėtų visapusiškai užbaigti buhalterinės apskaitos darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. prieš tai 2021 m. kovo 10 d., 2021 m. kovo 26 d., 2021 m. gegužės 6 d., 2021 m. gegužės 13 d., buvo išsiųsta informacija su kontrahentų apyvartomis, kad peržiūrėtų apyvartas ir pristatytų pirminius apskaitos dokumentus. Jis to nepadarė. Taigi norint įvykdyti reikalavimus, reikia gauti iš M. nepristatytus pirminius apskaitos dokumentus. Tai susiję su pirkėjų, tiekėjų, sandėlio, ilgalaikio turto apskaita. Taip pat informavo ir patvirtino, kad buhalterinė apskaita buvo vedama laikantis VAS bei įstatymų tiek, kiek M. iš savo pusės pristatydavo pirminius apskaitos dokumentus bei pranešdavo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykius (v. b. l. 23). Tą pačią dieną, t. y. 2022 m. birželio 14 d., antstolių kontoroje buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. atsakymas, kuriuo prašoma V. P. pateikti perduotų materialių dokumentų aprašą su priėmimo/perdavimo aktu. Taip pat pateikti laiškų kopijas su perduotais dokumentais elektroniniu paštu, pagal teismo patvirtintą sąrašą. Pažymėjo, kad dokumentų perdavimo/priėmimo procese dalyvauja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, kuri tikrins perduodamų dokumentų atitikimą pagal teismo priimtą sprendimą. Klaidingi, blogai suvesti, su nesuderintais likučiais ar kitaip dėl V. P. individualios įmonės aplaidžios buhalterinės apskaitos vedimo pateikti dokumentai, neatspindintys realios finansinės tam laikotarpiui įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ būsenos, nebus laikomi dokumentais, skirtais perdavimui. Dar kartą paragino V. P. imtis realių veiksmų ir perduoti visus dokumentus (v. b. l. 25).
15. 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. spalio 7 d. ieškovas elektroniniu paštu informavo antstolį, kad skolininkas teismo sprendimu įpareigotų pristatyti dokumentų neperdavė (v. b. l. 29).
16. Antstolis 2022 m. spalio 17 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-241-26646, kuriuo konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-4428-960/2022 nėra įvykdytas.
17. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).
18. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
19. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas).
20. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad vykdomasis raštas, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas, nėra visiškai įvykdytas. Skolininkės V. P. individualios įmonės atstovas vadovas V. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad išieškotojai perduoti ne visi vykdomajame rašte nurodyti dokumentai, tačiau, skolininkės teigimu, tą padaryti negalima, kol išieškotoja nepateiks skolininkei tam tikrų trūkstamų duomenų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas nei vykdymo procese antstoliui atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, nei iki teismo posėdžio dienos.
21. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas, spręsdamas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo klausimą, negali kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio įpareigojimai nevykdomi, t. y. pakeisti ar panaikinti jame nurodytus įpareigojimus (CPK 18 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, jog įvykdyti teismo sprendimo įpareigojimus skolininkei būtų objektyviai neįmanoma. Civilinio proceso santykiai įpareigoja visus vykdymo proceso dalyvius bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo, gerbti kitų teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad A. P. individuali įmonė būtų išnaudojusi visas įmanomas priemones kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą. Nors iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad V. P. individuali įmonė su antstoliu bendradarbiavo ir elektroniniu paštu teikė informaciją apie tai, kad dalį teismo sprendime nurodytų dokumentų išieškotojai perdavė, tačiau nei antstoliui, nei išieškotojui nepateikė teismo sprendimu nurodytų pateikti įmonės dokumentų priėmimo–perdavimo akto, kuris patvirtintų jų perdavimą. Pažymėtina, kad iš skolininkės antstoliui ir teismui pateiktų duomenų nėra galimybės objektyviai įvertinti, kokius konkrečius dokumentus skolininkė perdavė išieškotojai. Pažymėtina, kad vien elektroninio failo pavadinimas, sukurtas vienašališkai skolininkės, neleidžia įsitikinti šiuo faktu.
23. Skolininkė šioje byloje iš esmės pripažino, kad ne visus teismo sprendime nurodytus dokumentus išieškotoja perdavė, teigdama, kad negali iki galo sutvarkyti buhalterinės apskaitos, kol išieškotoja nepateiks (nepatikslins) tam tikrų pirminės apskaitos dokumentų. Nors iš skolininkės pateiktų įrodymų matyti, kad skolininkė dėl tam tikrų duomenų nesutapimo į išieškotoją kreipėsi, tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad skolininkė būtų prašiusi išieškotoją pateikti konkrečius dokumentus (duomenis) ar uždavusi konkrečius klausimus, į kuriuos išieškotoja būtų atsisakiusi pateikti atsakymą. Skolininkė taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų kreipusis į išieškotoją dėl bendradarbiavimo, gaunant iš trečiųjų asmenų duomenis apie skolų likučius (prašiusi išduoti įgaliojimą skolininkei gauti tokius duomenis ar pan.). Skolininkė negalėjimą iki galo įvykdyti teismo įpareigojimų iš esmės grindė didelėmis laiko ir darbo sąnaudomis, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra objektyvi priežastis, kuri pagrįstų negalėjimą įvykdyti teismo sprendimo.
24. Remiantis CPK 771 straipsnio 8 dalimi, tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui. Taigi nagrinėjamu atveju pripažintina, kad skolininkė nesiėmė visų reikalingų veiksmų įvykdyti teismo sprendimą, nedėjo maksimalių pastangų tam, kad įpareigojimas būtų tinkamai ar alternatyviais būdais ir kiek įmanoma operatyviau įvykdytas, todėl yra pagrindas spręsti dėl baudos skyrimo V. P. individualios įmonės vadovui V. P., kuris yra atsakingas už įmonės veiklą, t. y. kuris privalo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų vykdomi institucijų sprendimai (nutarimai). Taigi darytina išvada, jog yra pagrindas skolininkui taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą.
25. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje (šiuo metu – 6 dalyje) nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Kita vertus, baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
27. Teismas, nagrinėjamu atveju parinkdamas skirtinos baudos dydį, atsižvelgia į tai, kad, viena vertus, teismo sprendimas nevykdomas pakankamai ilgą laiką (nuo 2022 m. birželio 10 d. iki 2023 m. sausio 5 d. teismo posėdžio, kuriame išnagrinėta ši byla, t. y. 209 dienos), kita vertus, skolininkas išreiškė ketinimą bendradarbiauti su antstoliu ir išieškotoja, dalį teismo sprendime nustatytų įpareigojimų įvykdė, dėl baudos skyrimo nagrinėjamoje byloje yra kreipiamasi pirmą kartą. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas V. P. individualios įmonės vadovui V. P. skirti vienkartinę 418 Eur baudą už visą teismo sprendimo ir antstolio įpareigojimo jį įvykdyti laiką, skaičiuojant iki 2023 m. sausio 5 d., apskaičiuotą taikant 2 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną (209 d. x 2 Eur).
28. Teismo vertinimu, paskirta bauda yra pakankama sudrausminti skolininką ir paskatinti įvykdyti teismo sprendimą bei adekvati satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, yra optimali, atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, sprendimo vykdymo tvarkos pažeidimo pobūdį bei faktines bylos aplinkybes (CK 1.5 straipsnis) bei neprieštarauja CPK 771 straipsnio nuostatoms. Be to, teismas pažymi, kad paskirta bauda siekiama ne nubausti asmenį, o jį paskatinti kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą.
29. Skolininkei išaiškintina, kad tuo atveju, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsniu, 290-292 straipsniais,
nutaria:
antstolio Daliaus Traigio pareiškimą tenkinti.
Skirti skolininko V. P. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 418 Eur (keturių šimtų aštuoniolikos eurų) baudą išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-4428-960/2022 neįvykdymo laiką, jį skaičiuojant iki 2023 m. sausio 5 d.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.