Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui UAB „Augida“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant įrodinėjimo taisykles ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi tik vienu atsakovo pateiktu daiktiniu įrodymu – vandens apskaitos prietaisu ir neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus bei nevertino byloje esančių duomenų visumos. Atsakovas ir buvusi buto savininkė G. T. 2004-12-22 sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties 4.5. p. šalys susitarė, be kita ko, apmokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus ir kitas teikiamas paslaugas. Tuo atveju, jei paaiškėtų, kad yra įsiskolinimų ar nesumokėtų mokesčių už komunalinius patarnavimus ir kitas teikiamas paslaugas, pardavėja įsipareigojo atlyginti juos savo lėšomis. 2005-01-10 tarp šalių buvo pasirašytas buto perdavimo-priėmimo aktas. 2005-01-10 UAB „Augida“ atstovė A. G. ir G. T. atstovė I. Č. pasirašė patvirtinimą, kuriame fiksavo patalpų priėmimo – perdavimo momentu užfiksuotus skaitiklių parodymus ties riba 25,1 m³. UAB „Augida“ atstovė A. G. ranka dar kartą užrašė nustatytus rodmenis – 25,1 m³ ir patvirtino jų teisingumą. Pagal į bylą pateiktą vandens suvartojimo ir įmokų lentelę, Buto pardavimo diena vandens apskaitos prietaiso rodmenys buvo 25,0 m³. Šiuos rodmenis buvusi buto savininkė deklaravo 2004 m. lapkričio mėn. ir už deklaruotą vandens kiekį sumokėjo ieškovui 11,90 Eur (41,10 Lt), tačiau liko skolinga 1,22 Eur (4,22 Lt), nes pagal deklaruotus rodmenis buvo apskaičiuota mokėtina suma – 13,13 Eur (45,32 Lt). Ieškovui 2007-02-22 patikrinus geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis ir perplombavus vandens apskaitos prietaisą užfiksuoti rodmenys ties riba 380 m3. Pažymi, kad ieškovas neturi pareigos tikrinti vandens apskaitos prietaiso rodmenis, tai nėra ieškovo ir atsakovo sutartinių vandens teikimo – naudojimo santykių dalykas, tai yra ieškovo administracinės veiklos dalis. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, vandens tiekėjo pareigos tikrinti ir fiksuoti vandens apskaitos prietaisų rodmenis, tačiau teisės aktai numato abonento pareigą deklaruoti vandens apskaitos rodmenis. Taigi pagal nuo 2005-01-10 iki 2013-10-07 konkliudentiniais veiksmais sudarytą sutartį, o nuo 2013-10-08 pasirašytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties pagrindu ieškovas tiekia vandenį ir tvaiko nuotekas, o atsakovas privalo kiekvieną mėnesį deklaruoti suvartojamo vandens kiekį ir visiškai atsiskaityti už suvartotą vandens kiekį. Tačiau atsakovas šios savo pareigos nevykdė – suvartotą geriamąjį vandenį deklaravo netiksliai ir neteisingai, nepilnai atsiskaitė už patiektą geriamąjį vandenį, nors turėjo galimybę pats įsitikinti geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenų teisingumu. Atsakovo nuosavybės teisė į butą įregistruota 2004-12-22 pirkimo – pardavimo sutarties, 2005-01-03 susitarimo ir 2005-01-10 priėmimo – perdavimo akto pagrindu. Elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai atsakovas privalėjo iki buto įsigijimo domėtis esamais įsiskolinimais, duomenimis apie geriamojo vandens deklaravimą, kadangi 2005-01-10 patvirtinime buvo suderinti sveiki skaičiai – 25 m³, todėl nuo šios sumos ieškovas ir pradėjo skaičiuoti vandens suvartojimą atsakovui. Dešimtainių dalių nurodymas patvirtinime buvo buvusios buto savininkės ir atsakovo susitarimas, kuris neįpareigoja ieškovo. Ieškovas vadovaujasi tik deklaruotais kubais, o ne litrais. Atsakovas, siekdamas užfiksuoti tikslius rodmenis, įvertinti vandens apskaitos prietaiso būklę, nedelsiant po buto įgijimo turėjo kreiptis į vandens tiekėją ar antstolį dėl tokių rodmenų fiksavimo, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas tokį veiksmą buvo atlikęs. Taigi teismas nepagrįstai nesuteikė jokios teisinės reikšmės aplinkybėms, kad buvęs buto savininkas ir atsakovas sutartyje susitarė dėl skolų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos, kad 2005-01-10 patvirtinime užfiksavo apskaitos prietaisų rodmenis. Atsakovas, kaip juridinis asmuo, privalėjo žinoti, kad įsigydamas butą, prisiima visas prievoles, susijusias su jo išlaikymu ir privalėjo pastebėti neatitikimus tarp faktiškai apskaitos prietaiso rodomų skaičių ir užfiksuotų 2005-01-10 patvirtinime, tačiau atsakovas nedėjo jokių pastangų, kad būtų išvengta skolos susidarymo. Taip pat ieškovo atstovams 2007-02-22 konstatavus didesnį vandens suvartojimą, nei buvo deklaruota, atsakovas dėl sutartinių pareigų nevykdymo galėjo kreiptis į buvusią buto savininkę, tačiau tokių įrodymų nepateikta. Visiškas atsiskaitymas už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas buto pardavimo momentu buvo atsakovo ir buvusios buto savininkės sutartinių santykių dalykas. Atsakovas, atsiskaitęs su Ieškovu, turės teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą asmeniui, kuris kaltas dėl netinkamo sutartinių pareigų vykdymo.Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas. Teismas, priimdamas sprendimą, nurodė deklaratyvią aplinkybę, kad 2007 m. patikrinimo akte nurodyta klaidingai deklaruojami skaičiai – jų turi būti ne keturi, o penki (ne 0037, o 00380). Teismas pateikė nepakankamai motyvų skundžiamo sprendimo priėmimui, kadangi tinkamai ir visapusiškai ištirti bylą buvo reikalinga ištirti ir pasisakyti apie visus byloje esančius įrodymus. Teismas pažeidė procesinę šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ir rungimosi principą. Ieškovas įrodė, kad atsakovas yra skolingas už šalto vandens tiekimo paslaugas, t.y. kad tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai, pagal kuriuos atsakovas nevykdė jam priklausančių pareigų bei netinkamai deklaravo šalto vandens skaitiklių parodymus. Ieškovas įrodė neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą. Ieškovas taip pat pateikė geriamojo vandens mokesčių skaičiuotes, skaitiklių patikrinimo aktą, kur matyti aiškus skirtumas taip skaitiklio rodmenų ir atsakovo deklaruojamų rodmenų bei įmokų už šaltą vandenį, už ką ir yra susidariusi skola (CK 6.249 str.). Atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad 2005-01-10 patvirtinime tariamai klaidingai buvo nurodyti geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenys, t.y. kad buvo ne 25,1 m³, o 251 m³, tačiau nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas šiuo atveju neįrodė skolos nebuvimo fakto ir nepaneigė kaltės prezumpcijos. Be to, atsakovas į bylą nepateikęs įrodymų, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių išsiaiškinti dėl skolos susidarymo, elgėsi nerūpestingai, netinkamai vykdė savo pareigas, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti iš vandens tiekėjo, kad vandens tiekėjas atsiskaitymo pareigą perkeltų kitam asmeniui. Teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakė dėl trečiojo asmens, G. T., neįtraukto į bylą, teisių ir pareigų, t.y. absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).Šioje byloje dar nėra suėjęs ieškinio senaties terminas. Teismas peržengė ieškinio ribas ir pažeidė dispozityvumo ir rungimosi principus, konstatuodamas ieškovo galimybę prisiteisti skolą iš į bylą neįtraukto asmens ir pasisakydamas, kad šio asmens atžvilgiu yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Ieškovas, teikdamas ieškinį nurodė asmenį, kuris atsakingas dėl skolos susidarymo bei prašė priteisti susidariusią skolą ir tai buvo ginčo ribos, kurių teismas neturėjo teisės peržengti. Ieškovui apie jo pažeistas teises tapo žinoma 2007-02-22, nuvykus į butą patikrinti ir užplombuoti geriamąjį vandens apskaitos prietaisą. Skolos susidarymo faktas ieškovui negalėjo būti žinomas anksčiau, kadangi atsakovas, įsigijęs butą, nesikreipė į ieškovą dėl sutarties sudarymo, ieškovo neinformavo apie buto savininkų pasikeitimus.

Teismas tinkamai įvertino įrodymus. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas vertino 2005-01-10 buto priėmimo – perdavimo aktą, 2004-12-22 buto pirkimo – pardavimo sutartį, Nekilnojamojo turto registro išrašą, 2008-02-13 aktą, 2007-02-22 UAB „Vilniaus vandenys“ šaltojo vandens skaitiklių patikrinimo aktą, „Rubikon“ apskaitos prietaisą Nr. 20355387, 2005-01-10 priėmimo–perdavimo metu skaitiklių parodymų patvirtinimą. Todėl teismas savo sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visetą, kurių pagrindu buvo išaiškintos nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės ir pagal teismo vidinį įsitikinimą bei logikos dėsnius buvo padarytos nešališkos išvados ir priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas.Skundžiamame sprendime nėra CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodyto sprendimo negaliojimo pagrindo. Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui. Negalima nustatyti, kaip konkrečiai skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paveikė G. T. teisinę padėtį ir kokius įstatymo nustatytas teisinius padarinius jis sukėlė, nes sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad atsakovui mokesčiai turi būti skaičiuojami būtent nuo 251 m³ rodmens ir iš to padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas piktnaudžiauja teise, pasirinkdamas lengvesnį ir neteisėtą būdą, kuriuo perkelia buvusios buto savininkės skolą atsakovui. Taip pat G. T. ir jos teisių perėmėjai skundžiame sprendime nustatytus faktus galės ginčyti kitose bylose, nors G. T. šiuo meru gyvena užsienyje, yra senyvo amžiaus, o butas buvo perduotas atsakovui daugiau negu prieš 10 m.Teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje abstrakčiai pasisako, kad yra suėję ieškinio senaties terminai, nenurodydamas, kieno atžvilgiu ir dėl kokio reikalavimo yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Todėl toks teismo pasisakymas ad hoc atveju turėtų būti vertinamas ne lingvistiškai, o visame kontekste, kuriame buvo kalbama apie ieškovo nesąžiningumą dėl piktnaudžiavimo teise. Teismas nenurodė, kurio asmens atžvilgiu, nei dėl kokio reikalavimo yra suėjęs ieškinio senaties terminas, todėl teismas nepažeidė CK 1.126 str. 2 d., o tik nurodė, kad ieškinio senaties terminas galimai gali būti suėjęs.Ieškovas nurodė, kad atsakovui, atsižvelgiant į jo teisinę padėtį, yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis galėjo ir privalėjo pastebėti neatitikimus tarp faktiškai apskaitos prietaiso rodomų skaičių ir rodmenų, užfiksuotų 2005-01-10 patvirtinime. Tokiu savo teiginiu ieškovas pripažįsta minėtų neatitikimų buvimo faktą, kad atsakovas tinkamai ir sąžiningai mokėjo už jam suteiktas paslaugas ir nėra skolingas ieškovui. Be to, atsakovas yra įsitikinęs, kad nepažeidė jam keliamų rūpestingumo ir atidumo standartų, nes prieš pirkdamas butą patikrino „Rubikon“ apskaitos prietaiso Nr. 20355387 rodmenis, susipažino su G. T. atsiskaitymo knygele, t.y. atliko visus veiksmus, kurių iš jo buvo galima tikėtis šioje situacijoje, atsižvelgiant į jo teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis, ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Augida“, prašydamas priteisti iš atsakovo 258,54 Eur (892,70 Lt) skolą už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neteisingai deklaravo skaitliuko rodmenis ir nesumokėjo už 208,5 m³ vandens.

Nesutiktina su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad CPK 12 bei 13 str. nustatyti dispozityvumo bei rungimosi principai nustato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Vadovaujantis CPK 42 str. 1 d., 46 str. 2 d., 47 str. 2 d., 50 str. ir 54 str. 1 d. šalys turi teisę teikti teismui įrodymus, o pagal CPK 12 ir 178 str. privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2012; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-85/2014; 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė visas šiai bylai svarbias aplinkybes ir pritaikė joms teisės normas. Bylos duomenimis, atsakovo nuosavybės teisė į butą, esantį Tilto g. 21-1, Vilnius, įregistruota 2004-12-22 pirkimo – pardavimo sutarties, 2005-01-03 susitarimo ir 2005-01-10 priėmimo – perdavimo akto pagrindais (b.l. 49-55), t.y. atsakovas faktiškai minėto buto savininku tapo 2005-01-10. Bylos šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties iki 2013-10-08, kuomet buvo sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis (b.l. 56-59) tarp šios bylos šalių. Sudarant 2005-01-10 priėmimo-perdavimo aktą, užfiksuotas vandens suvartojimas 25,1 kubiniai metrai (b.l.45). Pagal Šalto vandens skaitliukų patikrinimo 2007-02-22 aktą skaitliuko rodmenys buvo 380 m³, o pagal 2008-02-13 aktą rodmenys – 00397 (b.l. 34, 69). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, Vandens suvartojimo ir įmokų lentelės duomenis (b.l. 98), ieškovo 2015-02-20 raštą su vandens suvartojimo ir įmokų 2004-06-01–2005-01-31 laikotarpiu lentele (b.l. 86,87), Nekilnojamojo turto registro 2014-11-26 išrašą (b.l. 28-30), ieškovo 2013-10-18 PVM sąskaitą–faktūrą atsakovui (b.l.117), taip pat aplinkybę, kad minėtame bute yra tik tualetas ir plautuvė, pateiktą skaitliuką Nr.20355387 (iš kurio matyti, kad jame dešimtainių negalima paskaičiuoti), padarė išvadą, kad 2005-01-10, fiksuojant skaitliukų duomenis apie suvartotą vandenį (b.l. 45), buvo padaryta rašybos apsirikimo klaida fiksuojant suvartoto vandens rodmenis, nes turėjo būti įrašyta ne 25,1 m³, o 251 m³. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l. 28) matyti, kad 2000-06-20–2005-01-11 laikotarpiu buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nuo buvo G. T., kuri, bylos duomenimis, nuomojo butą kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad per 5 metus suvartoti tik 25, 1 kubus vandens yra mažai tikėtina, nors ir minėtame bute yra tik tualetas ir plautuvė. Todėl manytina, kad iki atsakovui įsigyjant minėtą butą, galėjo būti neteisingai deklaruojami vandens suvartojimo duomenys, tačiau ieškovas, būdamas profesionalu savo veiklos srityje, 2000-06-20–2005-01-11 laikotarpiu nenustatė tokių faktų. Ieškovas, teigdamas, kad būtent atsakovas sunaudojo 208,5 m³ vandens, už kurį nesumokėjo, neįrodė šių teiginių atsakovo atžvilgiu (CPK 12 str.). Be to, teismas teisingai ir pagrįstai šioje byloje paskirstė įrodinėjimo naštą lygiateisiškai abiem šalims, remdamasis CPK 12-13 str., nesuteikdamas nei vienai bylos šaliai per didelės įrodinėjimo naštos. Todėl kaip matyti iš nurodytų aplinkybių ir tiek ieškovo, tiek atsakovo į bylą pateiktų įrodymų, kuriais teismas rėmėsi, buvo įvertintas byloje pateiktų įrodymų visetas, o ne vien atsakovo pateiktas įrodymas – skaitliukas Nr.20355387, kaip teigia ieškovas skunde. Konstatuotina, kad teismas skundžiamą sprendimą, kad ieškovas leistinais, objektyviais ir patikimais įrodymais savo ieškinio pagrindo neįrodė, priėmė pagrįstai paskirstęs įrodinėjimo naštą abiem šalims ir visapusiškai bei objektyviai įvertinęs minėtų įrodymų visumą, kurių pagrindu buvo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su ieškovo argumentais, kad teismas pateikė nepakankamai motyvų skundžiamo sprendimo priėmimui. CPK 270 str. 4 d. nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo argumentai dėl jų, taip pat teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas bei kiti teisiniai įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymo sprendime faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-370/2013; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra glausti ir konkretūs, nesudaro pagrindo išvadai, kad jais visiškai nebuvo atsakyta į ieškinio reikalavimus, nevertinti ieškovo pateikti paaiškinimai, argumentai ir byloje esantys įrodymai. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.

Atmestinas ieškovo argumentas, kad skundžiamame sprendime yra CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodytas sprendimo negaliojimo pagrindo dėl neįtrauktos į bylą trečiuoju asmeniu – G. T., buvusios buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės 2000-06-20–2005-01-11 laikotarpiu. Pažymėtina, kad pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai, t.y. absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 str. 2 d. nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-17/2011). Šiuo atveju ieškovas, teigdamas, kad teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl G. T. teisių ir pareigų, nenurodė konkrečiai kokių teisių ir pareigų, koks teisinis poveikis jai nedalyvaujant byloje buvo padarytas jos atžvilgiu ir kokias teisines pasekmes tai turės.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo motyvuojamą dalį, sutinka su atsakovu, kad teismo sprendimas nepaveikė G. T. teisinės padėties, nesukėlė teisinių padarinių ir G. T. ar jos teisių perėmėjai skundžiame sprendime nustatytus faktus galėtų ginčyti kitose bylose, todėl ieškovo argumentas atmestinas kaip paneigtas byloje esančia medžiaga.

Ieškovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nepagrįstai konstatavęs, kad šiuo atveju suėjo ieškinio senaties terminas ieškinio pateikimui G. T. atžvilgiu, yra atmestinas. Skundžiamame teismo sprendime teismas nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja teise, bandydamas išsiieškoti skolą iš atsakovo, o ne buvusios buto savininkės G. T., nes akivaizdu, kad padaryta vandens suvartojimo deklaravimo klaida, besitęsianti nuo buvusios buto savininkės G. T. atliktų įmokų, tačiau iš užsienyje gyvenančios G. T. ieškovui išieškoti skolą būtų sunku, yra suėję ieškinio senaties terminai, todėl siekia prisiteisti skolą iš atsakovo. Taigi kaip matyti iš teismo šalutinio argumento (dėl suėjusių ieškinio senaties terminų) pagrindžiant pagrindinį teiginį, kad ieškovas nenori patraukti atsakove G. T., šis argumentas yra labiau bendrinio pobūdžio, teismas tik abstrakčiai pasisakė, kad yra suėję ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties teismas apskritai netaikė šioje byloje, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 1.126 str. 2 d., nurodančio, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos teisingai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (b.l. 149). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015-03-19 redakcijos) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ iš ieškovo UAB „Augida“ priteistinos 60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ iš ieškovo UAB „Augida“ 60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.