Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-03-25 · Civilinė byla Nr. e2-2362-1167/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-25
Bylos Nr.
e2-2362-1167/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16535-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Adomaitytė
Ieškovas
E. Ž.
Atsakovas
V. Ž.
Advokatai
Dovydas Raišutis, Gitana Gudaitė, Dovilė Baškytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2362-1167/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16535-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė,sekretoriaujant Viktorijai Beduchai,dalyvaujant ieškovei E. Ž., jos atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,atsakovui V. Ž., jo atstovei advokato padėjėjai Dovilei Baškytei,trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – I. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė E. Ž. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. priteisti ieškovei iš atsakovo V. Ž. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, kol ieškovei sukaks 24 metai ir ji mokysis aukštojoje mokykloje.

1.2. priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. lapkričio 13 d. – 4 800 Eur.

2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19367-127/2011 panaikintas jos tėvų – I. Ž. ir V. Ž. – santuokos apskaitos akto įrašas civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškovės teigimu, jos mama I. Ž. užtikrina ieškovei gyvenamąjį būstą bei tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškovė 2023 m. įgijo vidurinį išsilavinimą baigusi (duomenys neskelbtini), iš karto įstojo į aukštąją mokyklą į valstybės nefinansuojamas studijas. Ieškovė pažymi, kad jos poreikiai vis auga ir jai bus reikalingas išlaikymas iki 24 metų amžiaus, kadangi nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. studijuoja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) profesinio bakalauro, (duomenys neskelbtini) studijų krypties grupės nuolatinėje – dieninėje studijų formoje ir neturi galimybių dirbti bei gauti pajamų. Per pastarąjį laikotarpį Lietuvoje ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos, kas lemia, kad reikalingos didesnės lėšos maistui, drabužiams ir avalynei, sveikatos ir higienos reikmėms, studijoms ir laisvalaikiui, be to, ieškovė įstojo į valstybės nefinansuojamas studijas, tad už šias studijas taip pat reikės apmokėti savo lėšomis. Ieškovė nurodo, kad tam, jog galėtų patenkinti savo poreikius, kas mėnesį patiria šių išlaidų: avalynė, apranga, higienos priemonės, sveikatos priežiūrai reikalingos priemonės, studijoms reikalingos priemonės – 250 Eur; maistas – 150 Eur; būsto išlaidos (komunalinės išlaidos, mokesčiai už interneto ir telefono ryšį) – 150 Eur; kultūrinė veikla (pramogos, ekskursijos, kino teatras ir kita) – 60 Eur; studijų kaina – 200 Eur (metams 2 400 Eur), dienpinigiai (maistui bei vykimui iki / iš studijų vietos) – 150 Eur, ir kitos išlaidos. Taigi iš viso vidutiniškai 1 000 Eur per mėnesį. Be to, ieškovė šiuo metu ruošiasi mokytis ir laikyti vairuotojo pažymėjimo egzaminą, todėl atsirado papildomų išlaidų. Ieškovė savo vardu neturi jokio registruoto turto ir neturėjo pajamų. Ieškovė dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui mokslo metų laikotarpiu neturi galimybių, kadangi privalo skirti dėmesį ir laiką mokslo rezultatams pasiekti. Ieškovė, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau besimokydama aukštojoje mokykloje, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, studijų lankymui, žinių tobulinimui, siekdama įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ieškovei, besimokančiai aukštojoje mokykloje, neabejotinai reikalingos lėšos sąsiuvinių, rašymo priemonių, kompiuteriui bei būtinos sporto aprangos ir avalynės įsigijimui, taip pat lėšos maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, laisvalaikiui. Ieškovė nurodo, kad ją išlaiko jos mama: moka mokesčius už gyvenamajam būstui teikiamas komunalines paslaugas, kiek gali, tiek aprūpina ieškovę finansiškai, jog ieškovė būtų aprūpinta maistu, drabužiais, avalyne. Todėl užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą ieškovei, besimokančiai formaliojo mokymo programoje, būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiem tėvams. Didesnę materialinę paramą pilnametei ieškovei teikia jos motina, tuo tarpu atsakovas ieškovei tapus pilnamete (duomenys neskelbtini) teikė nereguliarią paramą, o būtent laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos iš viso suteikė 1 200 Eur dydžio išlaikymą, kas atitinka apie 100 Eur dydžio sumą mėnesiui. Už šį laikotarpį atsakovas skolingas 4 800 Eur sumą (12 mėn. x 500 Eur = 6 000 Eur; 6 000 Eur - 1 200 Eur = 4 800 Eur), kurią ieškovė prašo priteisti kaip išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus. Ieškovė nurodo, kad pagal 2021 m. sausio 25 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5082-1040/2021 atsakovas turėjo galimybę teikti išlaikymą po 220 Eur per mėnesį, todėl daro prielaidą, jog atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą ir ieškovei tapus pilnametei.

Atsiliepimas

3. Atsakovas V. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka, jog iš jo būtų priteista parama ieškovei 100 Eur / mėn. iki 2026 m. gegužės 30 d. Atsiliepime nurodo, kad ieškovei teisė į išlaikymą atsiranda nuo pilnametystės ir įstojimo mokytis į aukštąją mokyklą, studijų sutartis sudaryta 2023 m. rugpjūčio 3 d., todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės į išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai jai sukako pilnametystė ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovas taip pat nurodo, kad supranta, jog jo dukra dar mokosi, ir neatsisako jos remti, jei tokia būtinybė būtų bei leistų jo turtinė padėtis. Tačiau šiuo atveju, atsakovo teigimu, ieškovė nepaisant to, kad dar mokosi, yra sveika, darbinga ir pati dar gali užsidirbti pajamų pragyvenimui. Ieškovė nebandė pasinaudoti valstybės remiamomis paskolomis studijoms bei gyvenimo išlaidoms finansuoti. Be to, ieškovė pasirinko dienines studijas, nors (duomenys neskelbtini) universitetas tai pačiai programai siūlo ir „nuolatines sesijines“ studijas, kurios yra derinamos su darbu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovė sunkiai baigė mokslus ir dėl nepakankamai gerų vidurinio mokslo baigimo vertinimų negavo valstybės finansuojamos vietos. Atsakovas pažymi, kad ir po ieškovės pilnametystės pagal galimybes teikė paramą dukrai. Nurodo, kad jo pajamos yra minimalios, atsakovas užsiima individualia statybos veikla, kuri 2023 m. patyrė sunkumų, ir atsakovo pajamos krito iki minimalių rodiklių. Nepaisant to, atsakovo teigimu, jis 2023 m. dukrą rėmė ne mažiau kaip 100 Eur / mėn. Didesnės paramos atsakovas ieškovei teikti negali, nes augina dar vieną nepilnametę dukrą, gimusią 2012 m. gegužės 18 d., atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir santaupų.

4. 2024 m. vasario 12 d. atsakovas byloje pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus bei papildomai paaiškino, kad ieškovė studijuodama turi galimybę gauti vienos arba kitos rūšies stipendiją. Be to, ieškovė turi visišką civilinį veiksnumą – ji gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, t. y. ieškovė turi visas galimybes derinti mokslą su darbu ir įsidarbinti pasirinkdama jai tinkamą darbo laiką, t. y. po paskaitų pradėdama darbą 15 val. – 17 val. ir baigdama 20 val. – 22 val., dirbdama darbo dienomis ir pasirinkdama dienas darbui ir dirbdama savaitgaliais lanksčiai pasirinkdama darbo valandas, taip pat mokslo atostogų metu dirbdama visą darbo dieną. Atsakovo teigimu, laisvą nuo studijų laiką patvirtina ir ieškovės neatlygintinas dalyvavimas studentų atstovybės veikloje (ir aktyvus pramoginis gyvenimas savaitgaliais), šiuo atveju ieškovei trūkstant lėšų būtiniesiems poreikiams, ji, būdama suaugusi, visą laisvą laiką nuo paskaitų gali skirti atlygintinam darbui. Atsakovo teigimu, ieškovės skaičiuojami poreikiai ir reikalavimas priteisti pilnamečiam vaikui po 500 Eur prasilenkia su realiomis jo, kaip tėvo, galimybėmis. Atsakovo pajamos 2021 m. buvo 15 383 Eur, iš jų buvo sumokėta 2 428,21 Eur mokesčių, vadinasi, grynosios pajamo buvo 12 955 Eur (15 383 Eur - 2 428 Eur) arba 1 080 Eur / mėn. Atsakovo pajamos 2022 m. buvo 13 430,20 Eur, iš jų buvo sumokėta 2 100,67 Eur mokesčių, vadinasi, grynosios pajamos buvo 11 330 Eur (13 430 Eur - 2 100 Eur) arba 944 Eur / mėn. Atsakovas pažymėjo, kad 2022 m. spalio 28 d. dėl lėšų trūkumo išlaikant du nepilnamečius vaikus pardavė savo automobilį Chrysler Pacifica už 3 000 Eur. Atsakovas yra individualiai dirbantis asmuo, dėl to jo atostogų laikas nėra apmokamas, atsakovas išgyvena tik iš už darbą gautų lėšų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jo apsirūpinimas darbo priemonėmis taip pat yra apmokamas iš tų pačių pajamų. 2023 m. rugpjūčio 21 d. atsakovas įsigijo transporto priemonę Mirsubishi Pajero už 500 Eur ir 2020 m. vasario 7 d. yra įgijęs transporto priemonę Subaru Forester kurios kaina yra apie 4 000 Eur. 2020 m. rugpjūčio 4 d. atsakovas dėl lėšų trūkumo išlaikant du nepilnamečius vaikus pardavė vienintelį turėtą žemės sklypą, kurio vertė yra 2 000 Eur. Atsakovo sąskaitos likutis 2024 m. vasario 2 d. – 111,67 Eur. Iš atsakovo pridėto sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. matyti, kad 2022 m. lapkričio 1 d. atsakovas santaupų neturėjo, likutis sąskaitoje – 172,69 Eur, sąskaitos apyvarta nurodytu laikotarpiu, per 15 mėnesių – 20 148,45 Eur, tarp jų 4 900 Eur pervestos atsakovo motinos santaupos. Atsakovas pažymi, kad jo motinai 2022 m. gegužės 19 d. yra neterminuotai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. Atsakovo motina dėl senatvės ir neįgalumo šiuo metu negali savimi pasirūpinti, savo priežiūrą ir visokeriopą pagalbą yra pavedusi atsakovui, kuris dalį savo laiko skiria jos priežiūrai. Atsakovui nuo 2016 metų yra diagnozuota (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Atsakovui yra diagnozuotos ir gretutinės ligos: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Atsakovui yra rekomenduotas tausojantis režimas, nekelti sunkaus svorio. Atsakovas be pilnametės dukros šiuo metu augina ir išlaiko nepilnametę dukrą A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, šiuo atveju taip pat svarbu užtikrinti kito nepilnamečio vaiko ir savęs išlaikymo pusiausvyrą: paramos priteisimas pilnamečiam vaikui negali pažeisti nepilnamečio vaiko išlaikymo galimybių ir paties tėvo galimybių užsitikrinti bent minimalius savo poreikius ir įvykdyti prievoles valstybei, pavyzdžiui, mokesčių sumokėjimą ir kita. Atsakovas pažymi, kad neturi realių galimybių teikti paramos pilnamečiam vaikui.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo I. Ž. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su ieškovės pareikštu ieškiniu visiškai sutinka. Patvirtino, kad ieškovės išlaikymui per mėnesį išleidžiama ne mažiau kaip 1 000 Eur suma, kurią šiuo metu privalo viena pati padengti už dukrą. Dukrai išlaikymą teikia geranoriškai, o atsakovas ieškovei suėjus 18 metų netinkamai teikė išlaikymą, kas yra nesąžininga. Trečiojo asmens nuomone, atsakovas lygia dalimi privalo prisidėti prie ieškovės išlaikymo jai mokantis auštojoje mokykloje iki jos baigimo. Šiuo metu ieškovė studijuoja valstybės nefinansuojamoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) profesinio bakalauro, (duomenys neskelbtini) studijų krypties grupės nuolatinėje – dieninėje studijų formoje ir neturi galimybių dirbti bei gauti pajamų. Per pastarąjį laikotarpį Lietuvoje ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos, kas lemia, kad reikalingos didesnės lėšos maistui, drabužiams ir avalynei, sveikatos ir higienos reikmėms, mokslui ir laisvalaikiui. Šiuo atveju trečiasis asmuo, atsižvelgdama į būtinąsias išlaidas ir siekdama užtikrinti ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, mano, kad ieškovei yra būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiem tėvams. Trečio asmens teigimu, 500 Eur prašoma suma patenkintų pagrindinius ieškovės poreikius. Atsakovo pozicija, kad jis ieškovei gali teikti 100 Eur išlaikymą, kadangi jo pajamos yra minimalios, pažeidžia visus įmanomus teisės principus ir negali būti vertinama kaip pagrįsta. Atsakovas nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų apie tai, kad jis neturi galimybių papildomai įsidarbinti (iš pateiktų dokumentų daroma išvada, kad atsakovo darbas yra sezoninis ir jo gaunamos pajamos yra nereguliarios) ir tokiu būdu padidinti savo pajamas, atkreipiamas dėmesys į atsakovo darbingą amžių, fizines savybes, sveikatą. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas vengia pareigos teikti išlaikymą savo pilnamečiam vaikui. Atsakovas gali ir privalo skirti ieškiniu prašomą 500 Eur / mėn. išlaikymo dydį. Trečiasis asmuo paaiškino, kad elektroninės ryšio priemonės – nešiojamasis kompiuteris „MacBook Pro16“, mobilaus ryšio telefonas „iPhone“, kontroleris „Pioneer DDJ-400“ ir prie jo esantys priedai yra būtini studijoms. Trečiasis asmuo pažymi, kad ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokosi aukštojoje mokykloje, pirmojoje (profesinio bakalauro) studijų pakopoje, dieninėje studijų formoje, taip pat po studijų dalyvauja (duomenys neskelbtini) studentų atstovybės organizuojamose veiklose, kurios narė yra, tad ieškovė dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui mokslo metų laikotarpiu neturi galimybių, kadangi privalo skirti dėmesį ir laiką mokslo rezultatams pasiekti. Trečiojo asmens teigimu, ieškovei tapus pilnamete atsakovas teikė nereguliarią paramą (apie 100 Eur / mėn.), nors atsakovas žodžiu ieškovei žadėjo teikti reguliarią ir būtiną paramą, kol ji mokysis. Atsakovas tinkamai neišlaikė pilnamečio vaiko, besimokančio mokykloje – paskutinėje gimnazijos klasėje, neteikė paramos, todėl ieškovės išlaikymu rūpinosi tik ji, t. y. ieškovės mama. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad tuo metu, kai ieškovė mokėsi paskutinėje gimnazijos klasėje ir ruošėsi baigiamiesiems brandos egzaminams, 2023 m. sausio 14 d. ieškovė patyrė kulkšnies traumą – šokikaulio lūžį, dėl ko buvo skirtas lovos rėžimas, dėl to ieškovė negalėjo dalyvauti mokymo įstaigos ugdymo procese. Atsižvelgiant į tai, kad artėjo brandos egzaminai, buvo kreiptasi dėl papildomo mokymosi ir pagalbos, siekiant išlaikyti brandos egzaminus bei užpildyti mokymosi spragas, kurios atsirado dėl patirtos traumos.

Šalies argumentai

6. Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Atsiliepimas

7. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, atsakovas sutiko teikti ieškovei paramą po 100 Eur / mėn.

8. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

9. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra pilnametė atsakovo V. Ž. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini).

10. Vadovaujantis 2023 m. rugpjūčio 3 d. studijų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė studijuoja „(duomenys neskelbtini)“ kolegijoje pirmojoje (profesinio bakalauro) studijų pakopoje, dieninėse valstybės nefinansuojamose nuolatinėse studijose, studijų programos pavadinimas – (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui, studijuojančiam aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, priteisimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl minėtos nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl paramos priteisimo būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinami du kriterijai: pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

14. Sprendžiant dėl paramos būtinumo, visų pirma turi būti vertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan., taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1951-467/2020). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

15. Nors atsakovas bylą nagrinėjant teisme laikėsi pozicijos, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir save išlaikyti, t. y. net nesvarstė galimybės pasinaudoti valstybės remiama paskola, nebandė įsidarbinti laisvu nuo mokslų laiku, nepateikė įrodymų, kad aukštojoje mokykloje neveikia stipendijų / mokslų kompensacijos sistema, tačiau tuo pačiu atsakovas su ieškiniu iš dalies sutiko, sutikdamas mokėti ieškovei 100 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgdamas taip pat į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė nekilnojamojo, vertingo kilnojamojo turto neturi, pajamų negauna, gyvena jos motinai (trečiajam asmeniui) priklausančiame būste ir yra jos (trečiojo asmens) išlaikoma, mokosi dieninėse studijose, ieškovės mokymosi rezultatai yra teigiami (el. b. 1 t., b. l. 194), teismas daro išvadą, kad ieškovei parama yra reikalinga, o esminis ginčas byloje yra dėl tokios paramos apimties, įskaitant atsakovo galimybes ją teikti.

16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, kol ieškovei sukaks 24 metais ir jo mokysis aukštojoje mokykloje. Ieškinyje nurodė, kad jos poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 998 Eur suma, pridėjo poreikių lentelę, pagal kurią, maistui ieškovei kas mėnesį reikalinga 150 Eur, higienos priemonėms – 40 Eur, drabužiams ir avalynei – 80 Eur, sveikatos priežiūrai – 60 Eur, komunaliniams mokesčiams – 150 Eur, mokymosi priemonėms, kompiuteriui, telefonui, interneto ryšiui – 60 Eur, studijų kainai apmokėti – 200 Eur, dienpinigiams, transporto išlaidoms – 150 Eur, laisvalaikiui ir pramogoms – 60 Eur, „Saugi vaikystė“ vaiko apsaugos draudimui – 48 Eur.

17. Jau minėta, kad sprendžiant dėl paramos priteisimo pilnamečiam vaikui laikomasi principo, jog vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1951-467/2020). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės poreikių lentelėje nurodytų išlaidų laisvalaikiui ir pramogoms (60 Eur), spręsdamas dėl ieškovei, kaip pilnamečiam asmeniui, priteistino išlaikymo dydžio, nevertina.

18. Antra, teismas neturi pagrindo spręsti, kad nurodytos išlaidos vaiko apsaugos draudimui (48 Eur) patenka į ieškovės kasdieniams poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų kategoriją. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad, kaip nustatyta byloje iš ieškovės paaiškinimų, nurodytą draudimo sutartį sudarė ieškovės motina (trečiasis asmuo), pati ieškovė šios sutarties sąlygų tiksliai nežino, duomenų, kad draudimo sutarties sudarymas buvo derintas su atsakovu, taip pat draudimo mokėjimo dokumentų byloje nepateikta, todėl išlaidų draudimui (48 Eur), spręsdamas dėl ieškovei priteistino išlaikymo dydžio, teismas taip pat nevertina. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, sprendžiant dėl tokio pobūdžio išlaidų priteisimo kaip nepilnamečių vaikų išlaikymo sudėtinės dalies, vertinama, ar sprendimas priimtas abipusiu tėvų sutarimu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-997-565/2023, 22 punktas). Teismo vertinimu, tokia nuostata pagal savo pobūdį aktuali ir paramos pilnamečiams vaikams priteisimo bylose.

19. Trečia, pagal ieškovės pateiktą studijų sutartį, ieškovė studijuoja valstybės nefinansuojamose studijose, ieškovės vienerių studijų metų kaina yra 2 400 Eur arba, kaip nurodoma poreikių lentelėje, 200 Eur / mėn. (2 400 Eur / 12 mėn.). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė rinkosi studijas savo nuožiūra, tarėsi su motina (trečiuoju asmeniu), su atsakovu nesitarė. Taigi sprendimas studijuoti mokamą (duomenys neskelbtini) programą buvo priimtas ieškovės vienasmeniškai, daugiausia tariantis tik su trečiuoju asmeniu. Jokių svarių priežasčių, dėl kurių nesirinko valstybės finansuojamų studijų, ieškovė nenurodė. Kita vertus, iš ieškovės pateikto brandos atestato matyti, kad ieškovės mokymosi rezultatai vidurinėje mokykloje nebuvo itin aukšti (el. b. 1 t., b. l. 40–41), kas, vertinant logiškai, savaime apribojo ieškovės galimybes pretenduoti į valstybės finansuojamas studijas. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. kai sprendimą dėl studijų ieškovė priėmė vienasmeniškai, nesitardama su atsakovu, o studijų finansavimo pobūdį (valstybės nefinansuojamos studijos) lėmė ir pačios ieškovės mokymosi rezultatai, teismo vertinimu, nėra pagrindo studijų kainos kaip ieškovės poreikio perkelti atsakovui (CK 1.5 straipsnis).

20. Kaip jau minėta, turi būti vertinamos ne tik realiai pilnamečio asmens gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovė dėl paskolos gavimo nesikreipė, tokios galimybės net nesvarstė, tik abstrakčiai nurodė, jog paskolą reikėtų grąžinti; trečiojo asmens principinė pozicija buvo ta, kad išlaikymą vaikams turi teikti tėvai, kas nepilnamečių vaikų atveju yra visiškai teisinga, tačiau pilnamečių vaikų atveju turi savo ypatumų. Iš atsakovo pateiktų papildomų įrodymų, konkrečiai Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje skelbiamos informacijos matyti, kad yra nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo; paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų; valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas; palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (el. b. 2 t., b. l. 1–2). Dėl to, kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

21. Kita ieškovės neišnaudota galimybė gauti lėšų mokymuisi yra už studijas sumokėtos kainos kompensacija, apie ką yra skelbiama jau minėtoje Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje Studijų kainos kompensavimas - Valstybinis studijų fondas (lrv.lt). Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat pripažino, kad jos lankomoje aukštojoje mokykloje egzistuoja stipendijos gavimo galimybė, ką patvirtina ir atsakovo pateikti dokumentai (el. b. 2 t., b. l. 38–43); nors tuo pačiu ieškovė nurodė, jog stipendijų sistema praktiškai neveikia, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), pati pripažino, kad dėl jos kreipėsi, o rezultatą sužinos kitų mokslo metų rugsėjo mėn.

22. Ieškovė taip pat pateikė 2024 m. vasario 6 d. pažymą apie studijas, iš kurios matyti, kad paskaitos vyksta tokiu grafiku: pirmadieniais nuo 9 val. iki 14.30 val., antradieniais nuo 10.45 val. iki 16.15 val., trečiadieniais nuo 9 val. iki 14.30 val., ketvirtadieniais nuo 9 val. iki 14.30 val., penktadieniais nuo 13 val. iki 16.15 val. Ieškovė taip pat paaiškino, kad bent kartą per savaitę įvyksta išvykstamoji paskaita, apie kurią sužino kelias dienas prieš, todėl dėl neapibrėžto mokslinio užimtumo darbo dienomis negalėtų dirbti. Nors atsakovas pažymėjo, kad kitokių duomenų, nei paskaitų grafikas, byloje nepateikta, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais dėl pasitaikančio faktinio nukrypimo nuo oficialaus paskaitų tvarkaraščio (CPK 185 straipsnis). Šiame kontekste teismas pažymi, kad ieškovė studijuoja dieninėse studijose, kas savaime suponuoja jos ribotas galimybes, ypač pirmaisiais studijų metais, įsidarbinti darbo dienomis ar dirbti savaitgaliais (t. y. apskritai gyventi be poilsio). Tačiau ieškovės galimybės dirbti dalį laisvo nuo mokslo laiko (pavyzdžiui, atostogų metu) ir taip bent iš dalies prisidėti prie savo poreikių tenkinimo byloje apskritai nebuvo paneigtos; kad galėtų dirbti vasarą neneigė ir pati ieškovė.

23. Taigi byloje nustatyta ne viena galimybė ieškovei gauti pajamų mokymuisi, įskaitant mokymosi priemones ir studijų apmokėjimą.

24. Ieškovė, įrodinėdama kas mėnesį jos poreikių tenkinimui reikalingą išlaidų sumą (998 Eur / mėn.), pateikė įrodymus, susijusius su atskirais lentelėje nurodytais poreikiais, tokiais kaip komunaliniai mokesčiai ir laisvalaikio išlaidos (el. b. 1 t., b. l. 66, 106). Pripažino, kad įsigyto kompiuterio čekio ar sąskaitos neišsaugojo; nurodė, kad perpirko mokslams reikalingą DJ pultą, tačiau įrodymų, patvirtinančių, už kiek perpirko, nepateikė, rėmėsi arba vidutine kompiuterio kaina arba kito asmens DJ pulto įsigijimo dokumentais (el. b. 1 t., b. l. 68, 88–90). Kitų lentelėje nurodytų poreikių (išskyrus dar studijų kainą) atskirai neįrodinėjo. Kita vertus, suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog ir pilnametis vaikas turi poreikį drabužiams ir avalynei, higienos priemonėms, būstui, internetui, telefono ryšiui, transportui ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio, o nagrinėjamu atveju ieškovės nurodoma suma jos poreikiams tenkinti (neįskaitant studijų kainos, laisvalaikio bei draudimo išlaidų) viršija net minimalią mėnesinę algą (atskaičius mokesčius) ieškinio padavimo metu.

25. Bet kuriuo atveju teismas pažymi, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams vaikams daromas skirtumas tarp išlaikymo nepilnamečiams vaikams sąlygų bei paramos pilnamečiams vaikams sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013 yra pažymėta, kad paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Pilnamečio ir nepilnamečio vaiko išlaikymo apimtis nėra tokia pati dėl to, jog pilnametis vaikas gali dirbti, jei tėvai neturi galimybių jį išlaikyti tokiu būdu, kokio pilnametis vaikas norėtų. Minimali mėnesinė alga yra vertinama kaip suma, kuri skirta būtinųjų poreikių tenkinimui. Įvertinus tai, kad minimalią mėnesinę algą gauna nemaža dalis dirbančiųjų, iš jos dar sumoka mokesčius ir išlaiko paramos reikalingus asmenis, minimali mėnesinė alga vertintina kaip užtikrinanti pakankamai gerą poreikių tenkinimo lygį. Nagrinėjant bylas dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo turi būti įvertinama, ar tėvai gali teikti minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Tėvams negalint teikti minimalios mėnesinės algos dydžio paramos, pilnametis vaikas gali pats užsidirbti papildomai, jei turi papildomų poreikių (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1970-580/2016).

26. Bylose, kuriose sprendžiami išlaikymo priteisimo besimokančiam pilnamečiam vaikui klausimai, laikomasi horizontaliosios praktikos, kad pilnamečio būtiniesiems poreikiams tenkinti suma iš vieno tėvo svyruoja nuo 170 Eur iki 200 Eur per mėnesį (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1951-467/2020 47 punktą ir jame nurodytą praktiką). Nors nurodytos sumos, praėjus tam tikram laikui, dėl infliacijos, gali keistis, tačiau nurodyta praktika patvirtina bendrąją nuostatą, kad nepilnamečių ir pilnamečių vaikų išlaikymui taikomi skirtingi kriterijai.

27. Be kita ko, kaip minėta, sprendžiant dėl paramos būtinumo, šiuo atveju – paramos apimties, turi būti vertinama ne tik sunki vaiko turtinė padėtis, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas, bet ir tai, kad paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; taip pat, kaip minėta, turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų.

28. Be to, kaip minėta, sprendžiant dėl paramos priteisimo būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinami du kriterijai, t. y. ne tik nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, bet ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymima, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotos dvi transporto priemonės, vieną iš jų atsakovas yra įsigijęs už 500 Eur, kitos vidutinė rinkos vertė, pagal pateiktus duomenis, apie 4 000 Eur (el. b. 2 t., b. l. 50–54). Atsakovas verčiasi individualia veikla statybų sektoriuje, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, jo specializacija – (duomenys neskelbtini), anksčiau yra dirbęs gamykloje operatoriumi, tačiau išėjo iš darbo dėl sveikatos problemų. Iš atsakovo pateiktos 2016 metų epikrizės matyti, kad atsakovui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat diagnozuotos gretutinės ligos: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., b. l. 64). Nors bylą nagrinėjant teisme ieškovės atstovas pažymėjo, kad nėra pateikta naujų duomenų apie atsakovo sveikatą, tačiau iš nurodytoje epikrizėje aprašytos gyvenimo anamnezės, jog atsakovas serga daug metų, diagnozuotų ligų pobūdžio (lėtinės) teismas sprendžia, kad atsakovas linkęs turėti su sveikata susijusių problemų, kita vertus, pačioje epikrizėje nurodoma atsakovo darbingumo prognozė – darbingas, ką patvirtina ir tai, jog atsakovas faktiškai dirba.

30. Byloje nustatyta, kad atsakovo išsilavinimas – nebaigtas vidurinis. Pagal pateiktas Pajamų mokesčio deklaracijas, atsakovo individualios pajamos 2021 metais buvo 12 955 Eur (atskaičius mokesčius) arba 1 080 Eur / mėn., 2022 metais – 11 330 Eur (atskaičius mokesčius) arba 944 Eur / mėn. (el. b. 2 t., b. l. 80–84). Pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 metus atsakovas, bylą nagrinėjant teisme, nebuvo pateikęs, tačiau pateikė banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d., iš kurio matyti, kad minėtu laikotarpiu atsakovo banko sąskaitoje (įvairios paskirties) gauta 20 148,44 Eur arba vidutiniškai 1 343 Eur / mėn. (el. b. 2 t., b. l. 65–73). Taigi pagal byloje esančius duomenis ir atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsakovas vidutiniškai generuoja 1 000 Eur / mėn. pajamų, iš kurių turi išlaikyti nepilnametį vaiką – A. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), taip pat tenkinti savo būtinuosius poreikius. Taigi atsakovo pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį pagrindžia, kad ieškovės prašomo dydžio išlaikymo atsakovas nėra pajėgus teikti – sumokėjus ieškovei 500 Eur dydžio išlaikymą, atsakovui liktų pusė jo vidutiniškai gaunamų pajamų, tuo tarpu ieškovei, kartu su ieškovės motinos (trečiojo asmens) teikiamu išlaikymu, tektų iki dviejų kartų didesnė suma (apie 1 000 Eur). Šiuo metu ieškovė jau yra pilnametė, turi visišką civilinį ir darbinį veiksnumą, todėl jai tenka didesnė atsakomybė išnaudoti visas protingas galimybes pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 500 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kuris, be kita ko, yra du kartus didesnis nei teismo sprendimu buvo priteistas iš atsakovo nepilnametės ieškovės išlaikymui (220 Eur), yra nepagrįstas.

31. Teismo vertinimu, abiejų šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo atsakovo turtinei padėčiai, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus užtikrintų 180 Eur dydžio išlaikymo priteisimas ieškovei iš atsakovo. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis neatitinka byloje nustatytos atsakovo turtinės padėties, prašomas priteisti neįvertinus būtinybės pačiai ieškovei išnaudoti visas protingas galimybes pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, tuo tarpu atsakovas, turėdamas darbinės patirties, versdamasis pastovia individualia veikla, gali bent iš dalies prisidėti prie paramos reikalingos dukros poreikių tenkinimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

32. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (t. y. ieškovės pilnametystės) iki ieškinio padavimo dienos (2023 m. lapkričio 13 d.), išlaikymo įsiskolinimą skaičiuodama po 500 Eur per mėnesį ir atimdama iš šios sumos atsakovo nurodytu laikotarpiu ieškovei pervestas pinigų sumas.

33. Iš bylos duomenų matyti, kad į minėtą išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį patenka laikas, kai ieškovė mokėsi vidurinėje mokykloje (gimnazijoje) (t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. liepos 17 d. (brandos atestato įteikimo dienos), iš viso suapvalinus – 8 mėnesiai) ir, kai studijavo aukštojoje mokykloje (t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d., iš viso – 2,5 mėnesio).

34. Nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. lapkričio 13 d. atsakovas ieškovei pervedė 1 200 Eur (el. b. 1 t., b. l. 21).

35. Ieškovė, kaip minėta, išlaikymo įsiskolinimą už visą minėtą laikotarpį skaičiuoja pagal 500 Eur / mėn., t. y. remiasi ta pačia poreikių lentele prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą tiek už laikotarpį, kai mokėsi vidurinėje mokykloje, tiek už laikotarpį, kai studijavo aukštojoje mokykloje, kas yra akivaizdžiai nepagrįsta, nes mokydamasi vidurinėje mokykloje ieškovė, pavyzdžiui, nepatyrė išlaidų, susijusių su studijų kainos ir joms reikalingų mokymosi priemonių apmokėjimu.

36. Vis dėlto savaime suprantama, kad moksleivis, besimokantis vidurinėje mokykloje, taip pat turi poreikį drabužiams ir avalynei, higienos priemonėms, būstui, internetui, telefono ryšiui ir pan., tačiau išlaidos šiems poreikiams turi būti protingo ir realaus dydžio. Be to, nors aktualiu laikotarpiu ieškovė, kaip moksleivė, taip pat jau buvo pilnametė ir turėjo visišką civilinį bei darbinį veiksnumą, tačiau akivaizdu taip pat tai, kad jos, kaip moksleivės, besiruošiančios brandos egzaminams, galimybės gauti pajamų pragyvenimui ir mokymuisi buvo iš esmės mažesnės nei ieškovės kaip studentės. Dėl to, teismo vertinimu, šiuo atveju teisinga, protinga ir sąžininga išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai ieškovė mokėsi vidurinėje mokykloje, skaičiuoti pagal atsakovo tais pačiais mokslo metais ieškovei, kaip nepilnamečiam vaikui, mokėto išlaikymo dydį, t. y. po 220 Eur / mėn. Trečiasis asmuo į bylą pateikė įrodymus, kad paskutiniais mokslo vidurinėje mokykloje metais ieškovė turėjo poreikį korepetitoriams, ką aiškino 2023 m. sausio 14 d. ieškovės patirta kojos trauma ir negalėjimu dalyvauti mokymo įstaigos ugdymo procese. Tačiau iš pateiktų medicinos dokumentų matyti, kad ieškovei imobilizacija buvo taikomas tris savaites (el. b. 1 t., b. l. 147–149), todėl nėra pagrindo spręsti, jog visos išlaidos, patirtos dėl papildomo mokymosi, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su patirta kojos trauma (CPK 185 straipsnis). Kita vertus, trečiojo asmens pateikti dokumentai patvirtina, kad šios išlaidos buvo apmokėtos trečiojo asmens, o šiuo atveju sprendžiama dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovei iš atsakovo, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista didesnė išlaikymo įsiskolinimo suma.

37. Pagal pirmiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, atsakovo išlaikymo ieškovei įsiskolinimas yra 1 010 Eur: (220 Eur x 8 mėn.) + (180 Eur x 2,5 mėn.) - 1 200 Eur = 1 010 Eur.

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 010 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

40. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 530 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (el. b. 1 t., b. l. 121–123; 2 t., b. l. 87–90).

41. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 700 Eur išlaidų advokato / advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (el. b. 2 t., b. l. 85–86). Nors bylą nagrinėjant teisme ieškovės atstovas pažymėjo, kad išlaidos apmokėtos advokatei, o bylą nagrinėjant teisme atsakovui atstovavo advokato padėjėja, teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje pateikto Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo išrašo bei pavedimo matyti, jog sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo buvo sudaryta tarp atsakovo ir advokatų profesinės bendrijos, o advokatei Gitanai Gudaitei ir advokato padėjėjai Dovilei Baškytei pavesta bendrijos vardu teikti atsakovui teisines paslaugas (el. b. 1 t., b. l. 186–187). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti dokumentai pagrindžia patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens teisės į išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginimą, tai, kieno iš jų vardu surašyti apmokėjimo dokumentai, neturi esminės reikšmės; tarp šių asmenų nesant ginčo, teismas neturi vertinti jų vidinių finansinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022, 23 punktas).

42. Ieškovės ieškinio suma yra 10 800 Eur ((500 Eur x 12 mėn.) + 4 800 Eur = 10 800 Eur)) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista 180 Eur periodinių išmokų (kas už 12 mėn. yra 2 160 Eur) ir 1 010 Eur išlaikymo įsiskolinimo, taigi ieškinys patenkintas 29 proc. ((3 170 Eur x 100 proc.) / 10 800 Eur = 29,35 proc.).

43. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 153,70 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (530 Eur x 29 proc. = 153,70 Eur), o atsakovui iš ieškovės – 497 Eur išlaidų advokato / advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (700 Eur x 71 proc. = 497 Eur) (CPK 98 straipsnis). Įskaičius abiem šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsakovui iš ieškovės priteisiama 343,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

44. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteisiama 70,47 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (243 Eur x 29 proc.) = 70,47 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

45. Byloje patirta 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl dėl šių išlaidų paskirstymo tarp šalių nesprendžiama (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. lapkričio 13 d.), kol ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau, kol ieškovė sulauks 24 metus, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti ieškovei E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 010 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Priteisti iš ieškovės E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 343,30 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus, 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 70,47 Eur (septyniasdešimt eurų, 47 ct) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Adomaitytė