- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-1970-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30317-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- N. C.
- Atsakovas
- R. C.
- Trečiasis asmuo
- J. C.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo N. C. ieškinį atsakovui R. C. dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys J. C., J. C., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas N. C. prašė priteisti iš atsakovo (savo tėvo) R. C. materialinę paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 323,87 Eur išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2015-09-03 iki jis užbaigs mokslą pagal vidurinio ugdymo programą dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, priteistą išlaikymą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka; priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškovo pilnametystės (2015-01-06) iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2 461,03 Eur.
Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu N. C. buvo priteistas išlaikymas iš tėvo R. C. po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki N. C. sulauks pilnametystės. N. C. 2015-01-06 sulaukus pilnametystės, atsakovas nutraukė išlaikymo teikimą. Iki bylos iškėlimo dienos pilnamečio sūnaus išlaikymui atsakovas skyrė 330 Eur, t. y. 165 Eur pervedė 2015-04-28 d. (už balandžio mėnesį) ir 165 Eur pervedė 2015-05-11 d. (už gegužės mėnesį). N. C. nors ir sulaukęs pilnametystės mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje baigiamojoje IVP klasėje ir jam reikalingas išlaikymas. Ieškovas mokosi baigiamojoje klasėje ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti sąžiningą ir pažangų jo mokymąsį. Šiuo metu išlaikymą teikia tik ieškovo motina J. C., su kuria ieškovas gyvena. Ieškovas pajamų neturi, neturi ir nekilnojamojo turto, todėl jam priteistina 100 procentų visos reikalingos paramos dalis. Ieškovo poreikiai per mėnesį sudaro apie 691,23 Eur. Prie N. C. išlaikymo prisideda jo močiutė, mamos J. C. mama.
Atsakovo vardu registruotas 4 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis užsiima sportu, reikalaujančiu didelių lėšų, nuolat dalyvauja automobilių lenktynėse, jo vardu yra registruotos keturios transporto priemonės.
Ieškovo motina J. C. dirba auklėtoja, jos pajamos per mėnesį yra 442 Eur. J. C. nekilnojamojo turto neturi, su N. C. gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame bute. J. C. turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo. J. C. vardu taip pat nėra registruotų transporto priemonių.
Ieškovas pats neturi galimybės gauti pajamų dėl objektyvių priežasčių, jis siekia įgyti pagrindinį išsilavinimą pagal vidurinio ugdymo programą dieniniame skyriuje.
Ieškovo teisė reikalauti iš atsakovo išlaikymo atsirado nuo 2015-01-06, kuomet sulaukė pilnametystės ir toliau mokėsi mokykloje. Iš atsakovo priteistinas 2260,96 Eur išlaikymo įsiskolinimas iki bylos iškėlimo dienos, t. y. už 8 mėnesius x 323,87 Eur (atėmus sumokėtus 330 Eur); 200,07 Eur išlaikymo įsiskolinimas už vairavimo kursus 390 Eur ir už išlaikytą vairavimo teorijos egzaminą 10,14 Eur. Išlaikymo įsiskolinimą sudaro 1/2 dalis, viso 2 461,03 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad prašomas išlaikymas yra pakankamai didelis ir nepagrįstas būtinaisiais ieškovo poreikiais, įvertinus tai, kad ieškovas gyvena motinos motinai priklausančiame bute, nemokėdamos nei už jo nuomą nei išlaikymą, nei už maitinimą. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau dėl nedidelių atsakovo ir jo sutuoktinės pajamų ir didelių kitų įsipareigojimų išlaikant mažametį vaiką ir šeimą bei būstą, ieškinio reikalavimo patenkinimas iš esmės pažeistų atsakovo ir jo šeimos interesus. Nurodo, kad atsakovo mėnesinės pajamos sudaro 468 Eur, o jo sutuoktinės 270 Eur, šeimos mėnesiniai įsipareigojimai siekia 630 Eur (172,25 Eur banko paskolai, 35 Eur daugiabučio namo renovacijai, 124 Eur būsto ir komunalinėms išlaidoms, 112 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, 420 Eur maistui, kurui, draudimams ir kitoms pragyvenimo išlaidoms).
Pažymi, kad ieškovas nesikreipė dėl savivaldybės skiriamos socialinės paramos moksleiviams, kuri yra skiriama vaikams, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose. Moksleiviams yra nustatytos dvi socialinės paramos mokiniams rūšys: nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti. Teisė į paramą atsiranda, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau - VRP) dydžio (nuo 2015-01-01 153 Eur). Ieškovo pamokų tvarkaraštis leidžia susirasti darbą po pamokų arba savaitgaliais.
Trečiasis asmuo J. C. prašė ieškinį patenkinti visiškai, nurodė, kad abiejų tėvų pareigos išlaikyti pilnametį paramos reikalingą vaiką yra lygios. N. C. pažangiai mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje IV P (12) klasėje, šiais mokslo metais jo laukia baigiamieji egzaminai, kuriems ruošiasi papildomai, samdomas lietuvių kalbos korepetitorius.
Dirbti mokslo metu sūnus neturi galimybės, nes tai gali pakenkti mokslams ir jo sveikatai, jam buvo diagnozuotas širdies nepakankamumas, širdies ūžesiai ir šiuo metu sūnui nerekomenduojami fiziniai krūviai. Nurodė, kad sūnus Naurius 2015 m. lankė vairavimo kursus, jiems apmokėti irgi buvo reikalingos papildomos išlaidos. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas, kadangi ateityje jis galės lengviau susirasti darbą. Atsakovas nuo 2015 m. gegužės mėnesio neteikia išlaikymo. Nurodo, kad jos mėnesio pajamos sudaro 450 Eur į rankas, kurių nepakanka net minimaliems poreikiams užtikrinti, todėl materialinę paramą nuolat teikia jos motina.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo J. C. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra atsakovo sutuoktinė, su kuriuo santuokoje augina nepilnametį sūnų N. C., gimusį 2003 metais. Ji dirba bendrovėje „Gėlės ir manufaktūra“, jos mėnesinis darbo užmokestis po mokesčių sudaro 380 Eur. Šeimoje yra sunki materialinė padėtis, iš gaunamų pajamų jie neturi galimybių užtikrinti nepilnamečio sūnaus N. poreikių, nors sūnus labai norėtų lankyti karatė, dailės būrelius. R. C. turi kreditorių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė N. C. iš atsakovo R. C. materialinę paramą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis 50 Eur dydžio išmokomis nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki N. C. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą dieniniame skyriuje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 metai. Priteistą materialinę paramą nurodė indeksuoti teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismas nustatė, kad N. C., gimęs 1997 m. sausio 6 d., yra atsakovo R. C. ir trečiojo asmens J. C. sūnus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu N. C. iš jo tėvo R. C. buvo priteistas išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki N. C. pilnametystės.
Sulaukus pilnametystės, atsakovas suteikė materialinę paramą du kartus: 2015-04-28 pervedė 165 Eur ir 2015-05-11 pervedė 165 Eur, šiuo metu materialinės paramos neteikia. Ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos III P klasėje, nuo 2015-09-01 mokysis IV P klasėje. Ieškovas mokosi baigiamojoje klasėje ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti sąžiningą ir pažangų jo mokymąsį, ieškovo pažangų mokymąsį patvirtina ir ieškovo dienyno išrašas bei Ozo gimnazijos direktoriaus padėkos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad ieškovui, nors ir sulaukusiam pilnametystės, yra reikalinga tėvų materialinė parama, nes jis negali pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir jo pragyvenimui.
Ieškovas neturi nei kilnojamųjų, nei nekilnojamųjų daiktų, gyvena kartu su motina J. C. jo senelei nuosavybės teise priklausančiame būste, būsto išlaikymo mokesčių jam tenkančią dalį apmoka jo motina J. C.. Ieškovo motinos J. C. mėnesinis darbo uždarbis sudaro vidutiniškai apie 442 Eur. Iš gaunamų pajamų ji turi išlaikyti save ir ieškovą, jai materialinę paramą nuolat teikia jos motina. J. C. nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi, neturi turtinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Atsakovas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-11-30 dirbo UAB „Dažyti verta“, jo draudžiamosios pajamos per 11 mėnesių sudarė 6 401,84 Eur, po 582 Eur per mėnesį. Atsakovas nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 kas mėnesį, atskaičius mokesčius vidutiniškai gaudavo po 447,15 Eur darbo užmokesčio.
R. C. 2003-03-05 yra sudaręs santuoką su J. C., santuokoje turi išlaikytinį nepilnametį sūnų N. C., gimusį 2003-05-20. Atsakovas turi kreditorių, su kuriais atsiskaito iš darbo užmokesčio, iš jo pasilikdamas šeimos pragyvenimui tik 110-120 Eur. Atsakovas kas mėnesį AB SEB bankui sumoka 184,31 Eur kredito; galutinė kredito grąžinimo data 2019-06-01. Iš R. C. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai 470 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti; iš nuteistųjų, tame tarpe ir iš R. C., solidariai priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui 1 450 Eur nukentėjusiajam išmokėtai ligos pašalpai atlyginti; iš nuteistųjų, tame tarpe ir iš R. C., solidariai priteista nukentėjusiajam 1 592 Eur proceso išlaidoms padengti.
Atsakovui ir jo sutuoktinei J. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 4 kambarių 77,36 kv. m bendro ploto butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris yra areštuotas antstolio D.Traigio patvarkymu, butui 2004-07-13 įregistruota hipoteka.
J. C. dirba bendrovėje „Gėlės ir manufaktūra“ ir jos mėnesinis darbo užmokestis siekia 380 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius.
Atsakovo vardu įregistruotos keturios transporto priemonės: automobilis VW Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintas 1984 metais; automobilis VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 1993-06-01; keleivinis automobilis Opel Kadett, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintas 1992 metais; motociklas Malaguti, Phantom max, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2006-08-02.
Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad atsakovas turi tik minimalią galimybę materialiai remti N. C..
Ieškovo abu tėvai yra darbingi, turi pastovias pajamas, jų materialinė padėtis nėra itin sunki. J. C. turtinė padėtis yra geresnė, kadangi ji turi pareigą materialiai paremti tik vieną sūnų, atsakovas turi prioritetinę pareigą teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui N., taip pat turi įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankui, kitiems kreditoriams. Atsakovo šeimos pajamos, atskaičius mokesčius, yra apie 827 Eur, šeimos nariui tenka apie 276 Eur.
Teismo vertinimu, mėnesinė 50 Eur parama ieškovui užtikrintų jo minimalių būtinų poreikių patenkinimą. 323,87 Eur parama pernelyg didele, ir pažeistų N. C. interesus, žymiai pablogėtų atsakovo finansinė padėtis. Ieškovui būtina pačiam ieškoti kitų protingų galimybių kaip gauti papildomų lėšų pragyvenimo išlaidoms padengti.
Teismas atmetė reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo. Ieškovas pats betarpiškai nesikreipė į atsakovą su prašymu teikti materialinę paramą. Su atsakovu dėl paramos sūnui kalbėjosi ieškovo motina. Ieškovas turėjo galimybes moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu užsidirbti bent nežymią pinigų sumą mokymosi išlaidoms bei savo pragyvenimo išlaidoms padengti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas N. C. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
Nurodo, kad teismas neanalizavo vaiko poreikių ir neaišku, kaip nustatė paramos dydį. Ieškovas pateikė poreikių lentelę, tačiau teismas ją ignoravo. Teismas nesirėmė vieno mėnesio išlaikymo kriterijumi minimalia mėnesio alga. 100 Eur poreikiai vos užtikrina korepetitorius, kurie būtini ruošiantis baigiamiesiems egzaminams.
Ieškovui teikė išlaikymą nepilnamečiui sūnui, todėl jo turtinė padėtis nepasikeistų jei šis išlaikymas būtų teikiamas ir ieškovui sulaukus pilnametystės. Atsakovas pats pripažinto išlaikymo būtinumą, pervesdamas dvi mėnesines įmokas po 165 Eur.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kreditorius, neatsižvelgė, kad kreditorius atsakovas įgijo padaręs nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas. Tuo atsakovas pats pateko į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio ir tai nėra priežastis paramai mažinti. Teismas netinkamai vertino kredito grąžinimo tvarką, nes kreditas yra solidari ieškovo ir jo sutuoktinės prievolė, atsakovo mokėtina kredito įmoka sudaro 92,16 Eur.
Pirmosios instancijos teismo išvada, jog paaugliui sūnui atsakovas turi skirti 175 Eur, o ieškovui 50 Eur, yra nesąžininga ir neteisinga. Teismas ignoravo Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą, kurioje nurodyta, jog per 2015 metus atsakovas vidutiniškai kiekvieną mėnesį gaudavo apie 778,36 Eur pajamų. Atsakovas daug metų dirba jo tėvui priklausančioje įmonėje ir neieško geriau apmokamo darbo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, jog ieškovo motinos turtinė padėtis yra geresnė.
Nepriteisdamas išlaikymo įsiskolinimo teismas nustatė nei įstatyme, nei teismų praktikoje neegzistuojančią pilnamečio sūnaus pareigą betarpiškai kreiptis į tėvą dėl išlaikymo skyrimo. Ieškovą išlaiko motina, kuri kreipėsi į atsakovą prašydama skirti išlaikymą. Atsakovas puikiai žino, jog sūnui sulaukus pilnametystės jo turtinė padėtis nepasikeitė, jis ir toliu mokėsi mokykloje, atsakovas atliko dvi įmokas sūnui po 165 Eur.
Ieškovas vasarą įgijo vairuotojo pažymėjimą, todėl negalėjo dirbti. Ieškovas jau vasarą pradėjo ruoštis baigiamiesiems egzaminams, jis negali dirbti fizinio darbo dėl savo sveikatos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Apeliacinis procesas vyksta dėl dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteista parama vidurinėje mokykloje besimokančiam pilnamečiam vaikui bei atmestas jo reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo. Tarp šalių ginčas kilo dėl pilnamečiam vaikui priklausančios paramos dydžio, tėvo turtinės padėties nustatymo bei vaiko pareigos kreiptis į tėvą, prašant geranoriškai teikti paramą, kaip paramos priteisimo sąlygos.
Bylos duomenimis patvirtinta, kad N. C. pilnametystės sulaukė 2015-01-06. Tuo metu jis mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijos III P klasėje, o nuo 2015-09-01 mokėsi IV P klasėje, vidurinio ugdymo pabaiga 2016 m. gegužės 31 d. Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti paramą po 323,87 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos 2015-09-03 iki jis užbaigs mokslą pagal vidurinio ugdymo programą dieniniame skyriuje, bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškovo pilnametystės (2015-01-06) iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2 461,03 Eur.
Paramos pilnametystės sulaukusiems vaikams teikimas reglamentuotas CK 3.192-1 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Apeliaciniame procese nėra ginčo dėl atsakovo pareigos teikti paramą pilnamečiui vidurinės mokyklės dieniniame skyriuje besimokančiam pilnamečiam vaikui. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ši pareiga atsakovui buvo pripažinta, atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja pareigos mokėti paramą atsiradimo pagrindų, o pasisako tik dėl paramos dydžio.
Apeliaciniame skunde ieškovas kelia ginčą dėl jam nustatytos paramos dydžio ir teigia, jog teismas neatsižvelgė į jo poreikius ir nevertino jo pateiktos poreikių paskaičiavimo lentelės. Ieškovas prie ieškinio buvo pridėjęs lentelę, pagal kurią savo poreikius vertino 647,73 Eur. Iš lentelės matyti, jog išlaidų paskaičiavimą sudaro net 17 pozicijų. Dalis prašomų išlaidų yra akivaizdžiai nebūtinos, pernelyg didelės, pavyzdžiui vien dienpinigiams skaičiuojama po 4 Eur dienai, vieno žmogaus maistui 267,30 Eur, 84,24 Eur rūbams ir avalynai, 36,60 Eur išlaidos higienos prekėms, 10 Eur kanceliarinėms išlaidoms. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog abiejų ieškovo tėvų turtinė padėtis nėra gera ir tai lemia, jog ieškovas turi gyventi pagal galimybes, savo poreikius tenkindamas ne tokiu mastu, kokiu pageidautų, o turi galimybę tenkinti tik būtinuosius poreikius. Esant blogai turtinei padėčiai galima išsiversti su gerokai mažesnėmis išlaidomis, nei nurodytos ieškovo pateiktoje poreikių paskaičiavimo lentelėje. Ieškovo nurodyti poreikiai yra gerokai didesni už minimalią mėnesinę algą, tokie poreikiai gali būti tenkinami tik turint gerokai už minimalią mėnesinę algą didesnes pajamas. Ieškovo pateikta lentelė sudaryta pagal jo norimas galimybes, neįvertinus realios ekonominės situacijos bei konkrečios finansinės jo paties ir jo tėvų padėties, todėl lentelė detaliai neanalizuotina ir dėl kiekvienos pozicijos atskirai nepasisakytina.
Ieškovas nurodo, jog jo poreikiai turėtų būti vertinami taikant minimalios mėnesio algos kriterijų, kaip kad tai daroma bylose dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje yra daromas skirtumas tarp išlaikymo nepilnamečiams vaikams sąlygų bei paramos pilnamečiams vaikams sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013 yra pažymėta, kad paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Pilnamečio ir nepilnamečio vaiko išlaikymo apimtis nėra tokia pati dėl to, jog pilnametis vaikas gali dirbti, jei tėvai neturi galimybių jį išlaikyti tokiu būdu, kokio pilnametis vaikas norėtų. Minimali mėnesinė alga yra vertinama kaip suma, kuri skirta būtinųjų poreikių tenkinimui. Įvertinus tai, kad minimalią mėnesinę algą gauna nemaža dalis dirbančiųjų, iš jos dar sumoka mokesčius ir išlaiko paramos reikalingus asmenis, minimali mėnesinė alga vertintina kaip užtikrinanti pakankamai gerą poreikių tenkinimo lygį. Nagrinėjant bylas dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo turi būti įvertinama, ar tėvai gali teikti minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Tėvams negalint teikti minimalios mėnesinės algos dydžio paramos, pilnametis vaikas gali pats užsidirbti papildomai, jei turi papildomų poreikių. Ieškovas nėra pateikęs duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas, todėl teigti, jog jis iš viso negali dirbti būtų neteisinga. Dirbamas darbas gali būti ne tik fizinis, bet ir įvairios paslaugos ir panaši veikla.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį nurodoma besąlyginė tėvų pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, nustatant, kad tėvai privalo teikti išlaikymą. Tuo tarpu CK 3.192-1 straipsnio 1 dalis teisę į paramą numato tik sąlyginai, nurodant, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti pilnamečius vaikus, jei vaikai atitinka toliau teisės akte dėstomas sąlygas. Toks įstatymo leidėjo požiūris parodo, jog nustatydamas paramos dydį teismas turi atkreipti didesnį didesnį dėmesį į tėvų materialinę padėtį ir išsamiau vertinti, ar tėvų materialinė padėtis leidžia teikti paramą pilnamečiui vaikui, ne vien tik vadovautis vaiko poreikiais.
Apeliaciniu skundu ieškovas nesutiko su atsakovo turtinės padėties įvertinimu, laikė, jog teismas rėmėsi netinkamais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo pajamas rėmėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, kad dirbdamas UAB „Dažyti verta“ atsakovas, atskaičius mokesčius vidutiniškai gaudavo į rankas po 447,15 Eur darbo užmokesčio. Ieškovas apelaiciniame skunde teigia, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymoje nurodyta, kad atsakovas kas mėnesį gavo 778,36 Eur pajamų kiekvieną mėnesį. Ieškovas nenurodo, kokios datos bei registracijos numerio Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma remdamasis teigia, jog atsakovas turėjo 778,36 Eur pajamų. Byloje esančioje Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-01-13 pažymoje Nr. (27.4-40-4)RD-95 nurodyta, jog 2015 m. atsakovas yra turėjęs 778,36 Eur pajamų iš UAB „Rubis“, tačiau šios pajamos buvo vienkartinės, todėl turi būti dalinamos iš 12 mėnesių. Pridėjus nurodytas pajamas prie gauto darbo užmokesčio, gaunama, jog atsakovas kas mėnesį turi 512,31 Eur pajamų.
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog kredito AB SEB bankui įmokos turi būti dalinamos pusiau tarp atsakovo ir jo sutuoktinės J. C.. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2015-08-14 išrašo seka, kad butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso atsakovui ir jo sutuoktinei J. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Preziumuojant, jog bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), daroma išvada, kad ir turto įsigijimo bei išlaikymo išlaidos yra lygios. J. C. dirba, gauna 380 Eur pajamas, todėl turi iš ko mokėti kredito įmokos dalį.
Pažymėtina tai, jog kiti teismo nustatyti atsakovo kreditoriai yra atsiradę dėl atsakovo nusikalstamos veikos. Atsakovas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį 30 MGL (1 129 Eur) dydžio bauda, iš jo solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai 470 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti, Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui 1 450 Eur ligos pašalpai atlyginti, nukentėjusiajam 4 344 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1 592 Eur turėtoms proceso išlaidoms atlyginti. Motyvas, jog atsakovas į sunkią turtinę padėtį pateko dėl nusikalstamų veiksmų, dėl ko negali teikti išlaikymo jo reikalingam pilnamečiui vaikui nėra sąžiningas civilinės teisės principų prasme. Kita vertus, byloje nėra konkrečių duomenų, jog prievolės nėra įvykdytos, ar kad atsakovas realiai šiuo metu patiria nuosprendžiu priteistas išlaidas. Šios išlaidos yra priteistos ne tik iš atsakovo, bet ir iš kitų asmenų solidariai, todėl bet kuris solidarus skolininkas galėjo įvykdyti prievolę. Tokiu būdu atsakovas išlaidas patirtų tik tada, kai jam būtų pareikštas reikalavimas.
Įvertinus atsakovo pajamas ir išlaidas, konstatuojama, jog iš 512,31 Eur pajamų atsakovas turi išlaikyti nepilnametį sūnų N. C., gimusį 2003 m. gegužės 20 d., ir mokėti 92,16 Eur kredito įmoką. Atlikus šias pareigas, atsakovui lieka apie 250 Eur, kuriuos jis gali skirti pragyvenimo išlaidoms. Atsakovas dirba įmonėje, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas pagal Juridinių asmenų registro duomenis yra jo tėvas. Iki ieškovo pilnametystės atsakovas tinkamai vykdė teismo sprendimą ir išlaikė N. C.. Įvertinus išdėstytą, teigtina, jog atsakovo galimybės mokėti išlaikymą sūnui yra didesnės nei nustatė pirmosios instancijos teismas.
Pirmosios instancijos teismo nustatyta 50 Eur dydžio paramos suma yra itin maža. Ieškovas mokymosi vidurinėje mokykloje metu negali susirasti darbo, iš kurio galėtų gauti 200 Eur pajamų ir pridėjus abiejų tėvų teikiamą 100 Eur paramą turėtų pragyvenimui būtiną 300 Eur sumą. Ieškovas mokosi paskutinėje mokyklos klasėje, turi daug mokytis bei rengtis baigiamiesiems egzaminams. Nors jis tam tikra dalimi gali pats prisidėti prie savo poreikių tenkinimo ir užsidirbti, dėl mokymosi intensyvumo ieškovas negali skirti daug laiko darbui.
Apeliacinės instancijos teismo tesiėjų nuomone, įvertinus šalių gaunamas pajamas, tinkama paramos suma sudarytų 100 Eur.
Apeliaciniame procese taip pat kyla ginčas dėl ieškovo prašomo įsiskolinimo priteismo. Ieškiniu N. C. reikalavo priteisti įsiskolinimą už 8 mėnesius ir 200,07 Eur už vairavimo kursus, tačiau šis jo reikalavimas pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas.
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teisės aktai nenumato paramos reikalingo pilnamečio vaiko kreipimosi į tėvus dėl išlaikymo davimo, kaip tokio išlaikymo priteisimo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015 išaiškino, jog aplinkybė, kad asmuo iš karto nesikreipė į teismą, nepatvirtina, jog tėvų parama nereikalinga, kreipimasis į atsakovą dėl paramos teikimo nebūtų turėjęs prasmės. Nors šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo nustatytos aplinkybės, jog tėvas nesirūpino vaiku jam būnant nepilnamečiu, o nagrinėjamoje byloje ieškovo tėvas tinkamai vykdė nepilnamečio sūnaus išlaikymo pareigą, kreipimosi į tėvą nebūtinumas vertintinas analogiškai.
Įstatymai teisės kreiptis į teismą su CK 3.192-1 straipsniu grindžiamu ieškiniu nesieja su tuo, kad pilnametis vaikas jau būtų gavęs neigiamą tėvvo atsakymą dėl paramos teikimo, todėl teisės akto nenustatytos ir niekam nežinomos sąlygos įvedimas aiškinant teisės normą, būtų nesuderinamas su teisinio aiškumo principu ir siurpriziškai pažeistų ieškovo teises. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovui buvo žinoma apie ieškovo poreikį paramai, nes jis kalbėjosi su ieškovą išlaikančia motina J. C., kuri prašė teikti vaikui išlaikymą. Atsakovas, kaip tėvas, turėjo žinoti, jog sūnus mokosi vidurinėje mokykloje ir įvertinti, jog dauguma mokyklą lankančių vaikų negali užsidirbti pragyvenimui.
Ieškovas prašo kompensuoti išlaidas vairavimo kursams apmokėti, tačiau šios išlaidos nepripažintinos būtinomis ieškovo išlaidomis. Ieškovas vairuotoju nedirba ir iš to pajamų negauna. Gauti vairuotojo pažymėjimą galima bet kuriuo metu, vairuotojo pažymėjimas apskritai nėra būtinas. Atsakovo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis turėtų apmokėti sūnaus išlaidas vairuotojų kursams apmokėti.
Apibendrinant daroma išvada, kad už laikotarpį nuo 2015-01-06 iki 2015-09-01 ieškovui skaičiuojamas paramos įsiskolinimas po 100 Eur.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant priteistos paramos dydį bei priteisiant įsiskolinimą už 8 mėnesius po 100 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiasi ieškinio tenkinimo proporcija, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas, kadangi pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pakankamos. Itin didelės ieškovo bylinėjimosi išlaidos nesudaro pagrindo reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pripažįstama, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti protingos ir daromos atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą bei ieškinio sumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Ieškovo N. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti, padidinant ieškovui N. C. iš R. C. priteistą materialinę paramą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 100 Eur.
Priteisti iš R. C. N. C. naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) materialinės paramos įsiskolinimo.
Kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.