Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. I., patikslintą ieškinį R. L., G. P., J. V. A. dėl nepagrįsto praturtėjimo, atlygintino servituto nustatymo ir įpareigojimo atlyginti žemės mokestį ir pagal atsakovų R. L., G. P., J. V. A. priešieškinį ieškovei L. I. dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovams dėl nepagrįsto praturtėjimo, atlygintino servituto nustatymo ir įpareigojimo atlyginti žemės mokestį ir pagal atsakovų priešieškinį ieškovei dėl servituto nustatymo.

2. 2022 m. gegužės 17 d. teisme gautas ieškovės atstovės advokatės R. G. pareiškimas dėl eksperto nušalinimo. Ieškovė bei jos atstovė prašė nušalinti teismo ekspertą R. G. nuo paskirtos ekspertizės, o jei ieškovės pareiškimas dėl nušalinimo būtų tenkintas, prašė teismo savo nuožiūra parinkti teismo ekspertą iš tokią ekspertizę sutikusių atlikti ekspertų kandidatūrų ar papildomai užklausiant kitus ekspertus, bei naujai apsvarstant užduotiną ekspertizei klausimą.

3. Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovės atstovės advokatės R. G. pareiškimas dėl eksperto R. G. nušalinimo tenkintinas.

4. 2022 m. gegužės 31 d. gautas atsakovo atstovo advokato E. J. Š. atskirasis skundas dėl 2022 m. gegužės 17 d. nutarties kuriuo prašoma panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atstovo advokato E. J. Š. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties. Nurodė, kad atsakovo R. L. atstovas advokatas E. J. Š. atskirąjį skundą padavė dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės

7.1. Nurodė, kad iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, skundo dalyką vertino tik eksperto nušalinimo teisėtumo kontekste. Atkreipė dėmesį į tai, kad atskirajame skunde, kurį teismas atsisakė priimti, visų pirmą yra keliamas ne eksperto nušalinimo klausimo teisėtumas, bet 2022 m. gegužės 9 d. (įsiteisėjusios) teismo nutarties vykdymo atšaukimo teisėtumo klausimas, (kuris yra motyvuojamas eksperto nušalinimu) taip pat teismo sprendimų stabilumo ir nuoseklumo teisminio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų pažeidimo klausimas, o taip pat tinkamo teisminio proceso užtikrinimo klausimas. Mano, kad teismo atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimas vien tik eksperto nušalinimo ginčijimo kontekste neatspindi realaus teisminio ginčo keliamo atskirajame skunde ir tai turi būti įvertinta apeliacinės instancijos teismo.

7.2. Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju, teismas be jokio teisinio pagrindo, atšaukė galiojančios nenuginčytos teismo nutarties vykdymą, prisidengdamas neteisėtu eksperto nušalinimo faktu, taip pažeidžiant teismo sprendimų nuoseklumo ir jų vykdymo stabilumo principus, kas apelianto nuomone akivaizdžiai prasilenkia su tinkamo teisminio proceso užtikrinimu ir teisingumo vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atstovo pateiktą atskirąjį skundą teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi paskyrė žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti ekspertui R. G.. 2022 m. gegužės 17 d. teisme gautas ieškovės atstovės advokatės R. G. pareiškimas dėl eksperto nušalinimo. 2022 m. gegužės 17 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi pareiškimas dėl eksperto R. G. nušalinimo tenkintinas. 2022 m. gegužės 31 d. gautas atsakovo R. L. atstovo advokato E. J. Š. atskirasis skundas dėl 2022 m. gegužės 17 d. nutarties, kuriuo prašoma panaikinti 2022 m. gegužės 17 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

11. Pažymėtina, jog asmuo, manantis, kad jo teisės nebuvo užtikrintos pirmosios instancijos teisme, turi teisę inicijuoti apeliacinį procesą paduodamas apeliacinį (atskirąjį) skundą (CPK 301, 334 straipsniai). Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

12. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, jog pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis dažniausiai sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, visgi yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis (liet. tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).

13. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo nutartis, kuria yra išsprendžiamas eksperto nušalinimo klausimas, nėra skundžiama atskiruoju skundu, nes to nenumato įstatymas ir ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Apeliantas neneigia šio pirmosios instancijos teismo nutarties motyvo, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su skundžiama nutartimi nustatytomis aplinkybėmis bei atliktu jų teisniu vertinimu konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

14. Atskiruoju skundu apeliantas iš esmės teigia, kad atskirajame skunde, kurį teismas atsisakė priimti, visų pirmą yra keliamas ne eksperto nušalinimo klausimo teisėtumas, bet 2022 m. gegužės 9 d. (įsiteisėjusios) teismo nutarties vykdymo atšaukimo teisėtumo klausimas, (kuris yra motyvuojamas eksperto nušalinimu). Mano, kad teismo atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimas vien tik eksperto nušalinimo ginčijimo kontekste neatspindi realaus teisminio ginčo keliamo atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

15. CPK 212 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kilusius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Skiriant ekspertizę, svarbu ne tik nuspręsti, ar nustatant bylai reikšmingas aplinkybes tam tikram klausimui išaiškinti reikia specialiųjų žinių, tinkamai suformuluoti klausimus ekspertui, bet ir parinkti tokį ekspertą, kurio nešališkumas nekeltų abejonių. Pagal CPK 67 straipsnio 1 dalį, ekspertas gali būti nušalintais CPK 65 straipsnyje nurodytais teisėjo nušalinimo pagrindais. Pagal CPK 67 straipsnio 2 dalį, ekspertas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų; jeigu jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti. Akcentuotina, kad klausimas dėl eksperto nušalinimo gali būti pareikštas tik po eksperto paskyrimo, kadangi nesant nutartimi paskirtos ekspertizės ir nesant paskirto ją atliekančio eksperto, objektyviai net nėra galimybės reikšti nušalinimo ekspertui. Be to, nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad faktiškai nušalinimas ekspertui gali būti pareikštas bet kurioje stadijoje, t. y. prieš atliekant ekspertizę, arba vėliau paaiškėjus CPK 65 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose bei CPK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams tiek ekspertizės atlikimo metu, tiek ir vėliau, teismo posėdžio metu.

16. Kaip minėta šios nutarties 10 punkte, Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi paskyrė žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę, o ją atlikti pavedė ekspertui R. G.. Tačiau 2022 m. gegužės 17 d. teisme gautas ieškovės atstovės advokatės R. G. pareiškimas dėl eksperto nušalinimo, kurį teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi tenkino. Šiuo atveju akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, proceso dalyviams kylant klausimų dėl eksperto nušalinimo ne tik galėjo, bet ir privalėjo spręsti klausimą dėl eksperto nušalinimo, todėl laikytina, kad apelianto argumentai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti. Tai, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartyje nušalinęs ekspertą pasiūlė šalims pateikti savo nuomonę dėl eksperto kandidatūros bei pateikti patikslintus klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą, nelaikoma galiojančios nenuginčytos teismo nutarties vykdymo atšaukimu, nes pagal CPK 213 straipsnį, šalys turi teisę teikti klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą, tačiau klausimus ekspertui galutinai suformuluoja teismas nutartimi.

17. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos baigties

18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.