- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-2017-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, O. B., E. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnasteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (pareiškėjų)B. S. ir G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagalpareiškėjų B. S. ir G. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, O. B. ir E. R.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1.Pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos po brolių J. A. B. (mirė (duomenys neskelbtini)), ir F. B. (mirė (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimą, pradėdamos paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad jos po savo brolių J. A. B. ir F. B. mirties priėmė jų palikimą, faktiškai pradėjusios valdyti jų turtą, tačiau dokumentų iki šiol nėra susitvarkiusios. Pareiškėjos teigė, kad jų tėvai buvo P. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) ir P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), jie turėjo 6 vaikus:B. S. gimusią (duomenys neskelbtini), G. J., gimusią (duomenys neskelbtini), O. B., gimusią (duomenys neskelbtini), E. R., gimusią (duomenys neskelbtini), F.B., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), J. A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), S. M., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini) Paaiškino, kad pareiškėjai B. S. nuosavybės teise priklauso 89/1206 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 12,0600 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto įregistravimo pagrindas 2002 m. liepos 8 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. 85-6910.Pareiškėjai G. J. priklauso 89/1206 dalys to paties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 12,0600 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., turto įregistravimo pagrindas 2002 m. liepos 8 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. 85-6877. Nurodė, kad pareiškėjų seseriai O. B. priklauso 147/1206 dalys to paties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 12,0600 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto įregistravimo pagrindas 2002 m. liepos 8 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. 85-6911. Nurodė, kad mirusiam pareiškėjų broliui J. A. B. priklausė 147/1206 dalys minėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 12,0600 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto įregistravimo pagrindas 2002 m. liepos 8 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. 85-6876, mirusiam pareiškėjų broliui F. B. priklausė 147/1206 dalys minėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 12,0600 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto įregistravimo pagrindas 2002 m. liepos 8 d.Apskrities viršininko sprendimas Nr. 85-6876. Teigė, kad visi pirmiau nurodyti asmenys yra vieno bendro žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai (du iš kurių NTR nurodyti kaip savininkai, tačiau yra beveik prieš 30 metų mirę).
3. Pareiškimė nurodyta, kad po brolių J. A. B. ir F. B. mirčių pareiškėjos nesikreipė dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius, kadangi seserys yra tolimesnės giminaitės ir pareiškėjos tuo metu nematė pagrindo tvarkytis palikimo, manė, kad palikėjų turtą galimai paveldės pirmesnės eilės įpėdiniai. Pabrėžė, kad po brolių mirties valdomo nekilnojamojo turto atžvilgiu niekas nepasikeitė, pareiškėjos ir toliau prižiūrėjo ir valdė visą bendrą žemės sklypą, kadangi žemės sklypas nėra suskaidytas į atskirus turtinius vienetus, taip pat nėra teismo sprendimu nustatyta šio turto naudojimosi tvarka, žemės sklypo dalys nėra atidalintos, todėl pareiškėjos, valdydamos ir saugodamos joms priklausančią turto dalį, tuo pačiu saugojo, valdė ir naudojo brolių J. A. B. ir F. B. turtą, kadangi turto dalis kiekvienam konkrečiam bendraturčiui nėra nustatyta.Paaiškino, kad pareiškėjos tuo metu net neįtarė, kad palikimo nesusitvarkius pirmesnės eilės įpėdiniams, pačios neteks galimybės tinkamai valdyti ir joms priklausančias turto dalis (kol bendraturčiais yra mirę asmenys, o naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra patvirtinta, dalys nėra atidalintos, pareiškėjos negali nei parduoti, nei išnuomoti, nei kitaip disponuoti savo turtu). Pažymėjo, kad aplinkybę, jog pareiškėjos toliau po brolių J. A. B. ir F. B. mirties valdo nekilnojamąjį turtą, visų pirma, patvirtina, tai, kad pačioms pareiškėjoms priklauso dalis šio sklypo, todėl jos valdo ir naudojasi ne tik savo konkrečia turto dalimi, bet ir rūpinasi visu žemės sklypu, kadangi jis nėra padalintas, nėra nustatyta naudojimosi šiuo sklypu tvarka. Pabrėžė, kad kiti likę 11 žemės sklypo bendraturčių su savo turto dalimi taip pat kaip ir pareiškėjos negali nieko daryti, negali tinkamai įgyvendinti savininko teisių, neturi galimybės nei atsidalinti savo turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nei savo turto dalies parduoti. Teigia, kad galima pagrįstai tvirtinti, jog pareiškėjos nepertraukiamai valdė brolių J.A. B. ir F. B. – palikėjų turtą, jį prižiūrėjo ir elgėsi kaip su savo bei atliko kitus veiksmus, siekdamos turtą išsaugoti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotasis O. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, į brolių palikimą nepretenduoja.
6. Suinteresuotasis asmuo E. R. teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7.Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 13 d.sprendimu pareiškimąatmetė.
8.Skundžiamame sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į sklypą tiek mirusiems asmenims, tiek pareiškėjoms buvo atkurtos tik 2002 m. liepos 8 d. Apskrities viršininko sprendimais po brolių J.A. B. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir F.B. (mirė (duomenys neskelbtini)) mirties praėjus beveik 10 metų. Pareiškėja G. J. ir suinteresuotasis asmuo O. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad abu broliai iki mirties turto neturėjo, F.B. buvo neveiksnus, prieš mirtį gyveno slaugos įstaigoje, kurioje ir mirė, o brolis J. A. B. iki mirties gyveno su žmona. Iš byloje esančių dokumentų ir teismo posėdžio metu bylos dalyvių duotų paaiškinimų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad po brolių mirties pareiškėjos nepriėmė brolių turto ir nepradėjo jo valdyti, nes brolių mirties metu turto nebuvo.Teismo vertinimu, brolių sklypu pareiškėjos galėjo pradėti rūpintis nebent nuo 2002 m. liepos 8 d., kai broliams buvo atkurtos nuosavybės teisės, po brolių mirties praėjus beveik 10 metų, todėl net ir toks sklypo valdymas negalėtų būti laikomas tinkamu palikimo priėmimu per įstatymo nustatytus terminus.
9. Pirmosios instancijos teismasatkreipė dėmesį į tai, kad tikrasis pareiškėjų kreipimosi į teismą tikslas buvo sudaryti prielaidas, jog jos galėtų disponuoti savo turima sklypo dalimi, o ne paveldėti brolių turtą, nes mirę broliai yra sklypo bendrasavininkiai ir dėl to pareiškėjos negali disponuoti savo turimomis sklypo dalimis. Pažymėjo, kad tokių teisių gynimui gali būti pasirenkami kiti teisiniai sprendimai.Sprendimą priėmęs teismas konstatavo, kad nėra duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie pareiškėjų aktyvius veiksmus dėl turto priėmimo per šešis mėnesius po brolių J. A. B. ir F.B.mirties. Tokios aplinkybės skundžiamą sprendimą priėmusiam teismui sudarė pagrindą išvadai prieiti, jog pareiškėjos per įstatymo nustatytą terminą neatliko palikimo priėmimo veiksmų, išreiškiančių jų valią įgyti palikimą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Apeliantės (pareiškėjos) apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus regionoapylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimąir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti.
11.Pareiškėjos pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmos instancijos teismui:1991 m. gruodžio 20 d. prašymą grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją), kurio pagrindu pareiškėjoms B. S. ir G. J., bei jų mirusiems broliams J.A. B. ir F.B., buvo grąžinta žemė (duomenys neskelbtini) (ginčo žemės sklypas); 2002-07-08 Apskrities viršininko sprendimą Nr. 85-6876;2002-07-08 ir Apskrities viršininko sprendimą Nr. 85-6876.Pareiškėjos nurodo, kad pirmiau nurodytidokumentai apeliacinės instancijos teismui teikiami tik dabar, kadangi dokumentai iš Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus buvo gauti tik 2022 m. birželio 8 d. Be to, pirmiau nurodytų dokumentų būtinybė iškilo, tik Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams 2022 m. gegužės 13 d. priėmimus sprendimą Nr. e2YT-883-1130/2022 ir būtent nuosavybės teisių įgijimo momentu ir pagrindu iš esmės pagrindus būtinybę atmesti pareiškėjų pareiškimą.
12. Skunde nurodyta, kad tiek pareiškėjos, tiek jų mirę broliai A. B. ir F.B., žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įgijo pagal 2002 m. liepos 8 d. Apskrities viršininko atitinkamais sprendimą. Tai yra broliams ir seserims 2002 m. liepos 8 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų nuomone, mirusių brolių turto faktinis valdymas prasidėjo 2002 m. liepos 8 d., kai Apskrities viršininko atitinkamais sprendimais buvo atkurta nuosavybė, nors abu broliai A. B. ir F.B.jau buvo mirę. Pareiškėjos faktiškai žemės sklypą Šalčininkų r. sav., Pabarės sen., Gėlūnų k., pradėjo valdyti nuo tokio turto atsiradimo dienos, kadangi tą pačią dieną, tai yra 2002 m. liepos 8 d., ir joms tame pačiame bendrame sklype buvo atkurta nuosavybė ir abi pareiškėjos yra pirmiau nurodyto turto bendraturtės.
13. Apeliantės teigia, jog pateikti dokumentai, tai yra 1991 m. gruodžio 20 d. prašymo grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) kopija patvirtina, kad pareiškėjos bei jų broliai J. A. B. ir F.B.dar iki jų mirties kartu užpildė prašymą grąžinti po tėvo B. A. visiems miškų ūkio paskirties žemę (mišką).Ir nors nuosavybės teisės buvo atkurtos tik po pareiškėjų brolių mirties, faktiškai (ne teisiškai) pareiškėjos, jų broliai mišku, kaip tėvui priklausiusiu turtu, realiai rūpinosi dar nuo prašymo pateikimo, t. y. 1991 metų (nepaisant to, kad nuosavybės teisių į šį sklypą dar neturėjo). Pareiškėjos, jų broliai, žinojo, kad kliūčių atkurti nuosavybės teises į tėvui priklausiusį turtą nėra, tačiau procesas trunka ilgą laiką. Nenorėdami, kad miškas sunyktų ir, atkūrus nuosavybės teises, turtas būtų bevertis ar reikalaujantis daug investicijų, mišku rūpinosi jau nuo prašymo pateikimo momento. Nors teisiškai reikšmingas yra nuosavybės teisių atkūrimo (palikimo atsiradimo momentas), nuo kurio pareiškėjos pradėjo faktiškai valdyti žemės sklypą.Tiek prašymą pareiškėjos 1991 m. pateikė kartu su broliais vienu metu, tiek ir nuosavybės teisės pareiškėjoms ir broliams buvo atkurtos tą pačią dieną.Žemės sklypas nėra ir nebuvo padalintas į dalis, nėra ir nebuvo nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, todėl pareiškėjos, rūpindamosi savo turto dalimis, rūpinosi, faktiškai valdė ir brolių sklypo dalis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo.
16. Apeliantės su apeliaciniu skundu pateikė 1991 m. gruodžio 20 d. prašymą grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją), kurio pagrindu pareiškėjoms B. S. ir G. J., bei jų mirusiems broliams J. A. B. ir F.B., buvo grąžinta žemė (duomenys neskelbtini); 2002-07-08 Apskrities viršininko sprendimą Nr. 85-6876;2002-07-08 Apskrities viršininko sprendimą Nr. 85-6876. Apeliantės nurodo, kad nurodyti dokumentai teikiami tik dabar, kadangi dokumentai iš Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus buvo gauti tik 2022 m. birželio 8 d. Dokumentų pateikimo būtinybė iškilo, pirmosios instancijos teismui atmetus pareiškėjų pareiškimą.
17. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
18. Įvertinus pareiškėjų pateiktus įrodymus, sprendžiama, kad šie įrodymai yra nedidelės apimties ir jais yra papildoma pareiškėjų pozicija dėl nuosavybės teisių įgijimo momento, tačiau dėl jų pasisako tik tiek, kiek šis įrodymas yra reikšmingas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui įvertinti, tad jie priimtini.
19. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Iš pareiškėjų pareiškimodėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priedo–2021 m. spalio 15 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad yra 13 žemės sklypo, į kurį pretenduoja pareiškėjos, padavusios pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bendraturčių. Visų jų nuosavybės teisės į šį sklypą atsirado dėl paveldėjimo teisinių santykių. Vadinasi, bendraturčius ir buvusius sklypo savininkus sieja giminystės teisiniai santykiai. Nuo aplinkybės, ar pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas bus ar nebus nustatytas, priklauso likusių buvusių pradinių žemės sklypo savininkų P. B. ir P. B. įpėdinių teisės ir pareigos: jie gali įgyti teisę paveldėti tą žemės sklypo dalį, į kurią pretenduoja pareiškėjos. Spręstina, kad teismo sprendimas dėl pareiškimo turės įtakos kitų nurodyto žemės sklypo bendraturčių teisėms ir pareigoms.
22. Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalies nuostatas suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Pagal šio straipsnio nuostatas atitinkamus asmenis teismas pats privalo įtraukti į bylą kaip suinteresuotuosius asmenis. Kaip matyti iš sprendimo, pirmosios instancijos teismas į bylą įtraukė tik pareiškėjų seseris, kiti asmenys, su kurių daiktinėmis teisėmis į sklypą, esantį adresu Šalčininkų r., paberžės sen., Gėlūnų k., ši byla yra susijusi, į bylą įštraukti nebuvo. Dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo panaikinimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tik po to, kai byloje dalyvaus visi suinteresuotieji asmenys, bus galima priimti teisingą sprendimą dėl pareiškėjų reikalavimų.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje,nusprendė dėl į bylą neįtrauktų fizinių asmenų, nors pagal CPK 266 straipsnį tai daryti yra draudžiama, o šio draudimo nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustačius absoliutų jo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimąir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.