Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei J. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo, garbės ir orumo bei teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė J. M. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priteisė tik turtinę žalą. Ieškovei yra padaryta ir neturtinė žala. Teismui paliko spręsti klausimą dėl neturtinės žalos dydžio. Ieškovė nebuvo sutarusi su atsakove, kad pastaroji jos plaukų nuotrauką įdėtų į „Facebook“ paskyrą, todėl prašo ištrinti nuotrauką iš minėtos paskyros.

Atsakovės J. J. atstovė advokatė Diana Dūdienė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad nuotrauka tik įrodo, kad paslauga yra suteikta tinkamai, nes joje nesimato ir niekas neišsikiša, be to, ir nuotrauka yra pašalinta iš „Facebook“ paskyros. Pasak atstovės, paslaugos suteikimo kokybė nėra susijusi su paslaugos suteikimo procedūriniais pažeidimais, kaip higieninio paso patalpoms neturėjimas. Ieškovė neįrodė, kad žala atsirado dėl nekokybiškų paslaugų suteikimo, o ne dėl higieninio paso patalpoms neturėjimo. Žala grindžiama tik ieškovės parodymais. Dirbtiniu būdu priauginti plaukai natūraliai sukelia nepatogumų, nes reikia specialios priežiūros. Atstovė mano, kad galimai nuotraukose yra ne ieškovės nufotografuoti plaukai, nes skiriasi plaukų spalva. Atsakovės raštas buvo skirtas tik ieškovei, įgyvendinat teisę į gynybą, todėl yra tik atsakovės nuomonė ieškovei. Nuotraukoje ieškovės iš nugaros nėra galimybės identifikuoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 39 punktas). Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009, ir kt.).

Teismas, nagrinėdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, sprendžia, kad ieškovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti šio ieškovės reikalavimo. Neturtinė žala nėra preziumuojama, ieškovė, reikalaudama atlyginti neturtinę žalą, privalo tai įrodyti. Ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai, kad jai skaudėjo galvą bei niežėjo, tempė plaukus, ieškovė kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jai buvo suteikta pagalba ir paskirtas gydymas, byloje nėra pateikta, todėl nėra įrodyta. Paminėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu ieškovė niekaip negalėjo motyvuoti, dėl kokių priežasčių neturtinės žalos dydis kito nuo 300 Eur, kai kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisiją, iki 1000 Eur, kai kreipėsi į teismą. Taip pat nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių neturtinės žalos dydį. Sutiktina su atsakove, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės paslaugos suteikimo ir ieškovės prašomos neturtinės žalos, kad būtent dėl atsakovės nekokybiškos paslaugos, ieškovė patyrė ieškinyje nurodytas pasekmes, tuo neturtinę žalą. Ieškovės pateiktos nuotraukos neįrodo, kad būtent nuotraukose yra ieškovės plaukai ir nuotraukos darytos po procedūros. Pastebėtina, nors atsakovė pažeisdama procedūrinius reikalavimus atliko procedūrą, tai yra neturėdama higieninio paso patalpoms, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pati procedūra (plaukų priauginimas) buvo atlikta nekokybiškai ir yra atsiradusios ieškovės ieškinyje nurodytos pasekmės dėl būtent dėl atsakovės nekokybiškos paslaugos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė patyrusi neturtinę žalą.

Dėl teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą, padarytą paskleidus asmens garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis

Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 2000,00 Eur dėl garbės ir orumo įžeidimo. Ieškovė šį reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė 2019 m. spalio 27 d. pranešime dėl siūlymo kilusį ginčą išspręsti taikiai, elektroniniu paštu pateikė atsakymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijai bei taip pat atsiliepime 2019 m. gegužės 10 d. pranešė: „Man pradeda susidaryti nuomonė, kad Jūs iš anksto planavote gauti nemokamą procedūra, prisistačiusi man, kaip (duomenys neskelbtini) ir ketinate naudotis savo tarnybine padėtimi, gąsdindama mane, reikalaudama atliginti už neva nekokybiškai suteiktą paslaugą, kurios nekokybiškumo šiuo atveju neįmanoma įvertinti, nes Jūs sunaikinote visus įrodymus dėl tariamai nekokybiškos paslaugos suteikimo“. Pasak ieškovės, tai žemina ieškovės asmens garbę ir orumą bei neatitinka tikrovės, tuo pažeidžia ieškovės teises.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011, ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).

Sutiktina su atsakove, kad 2019 m. gegužės 10 d. raštas buvo adresuotas būtent ieškovei, kaip atsiliepimas į 2019 m. balandžio 20 d. prašymą, o Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktas, vykdant įpareigojimą pateikti paaiškinimą. Teismas konstatuoja, kad atsakovės rašto pateikimas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nėra laikytinas tokių žinių paskleidimas trečiajam asmeniui.

Teismas konstatuoja, jog bylos kontekste dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, nėra vieno iš asmens garbei ir orumui ginti pagal CK 2.24 straipsnį būtinų faktų visetą sudarančio žinių paskleidimo fakto.

Be to, vertinat ginčo teiginius teismas bylai reikšmingų aplinkybių kontekste pažymi, kad atsakovė įgyvendino teisę atsikirsti į ieškovės reikalavimą ir atsakovės teiginiai nėra laikytini, kaip garbę ir orumą įžeidžiantys, nes atsakovė nurodė savo subjektyvią nuomonę, ką konkrečiai ir nurodė teiginyje teigdama, jog jai „pradeda susidaryti nuomonė <...>“, adresuojant individualiai tik ieškovei, tuomet buvusių aplinkybių kontekste, tai yra po telefoninio pokalbio, kuriuo ieškovė atsisakė atvykti pas atsakovę, ieškovė kreipėsi į valstybines institucijas, kuriuos inicijavo patikrinimus, kad ieškovė iš esmės reikalavo tik pinigų, bet ne paslaugos kokybės trūkumų pašalinimo.

Dėl teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo bei žalos atlyginimo

Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 500,00 Eur dėl teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimo. Ieškovė šį reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė be ieškovės sutikimo 2019 m. vasario 20 d. fotografavo iš nugaros ir ieškovės atvaizdą su priaugintais plaukais publikavo ir patalpino savo socialiniame tinkle „Facebook“ paskyroje: „(duomenys neskelbtini)“, nurodant atsakovės adresą ir telefono numerį. Pasak ieškovės, atsakovė reklamuodama savo verslą (plaukų priauginimą) komerciniais tikslais panaudojo ieškovės atvaizdą (su priaugintais plaukais) išplatino savo paskyroje „Facebook“. Ieškovė nurodo, kad be ieškovės sutikimo fotografuoti, tuo labiau ieškovės atvaizdą naudoti konkretaus gaminio reklamoje, atsakovė neturėjo teisės ir tuo paviešino ieškovės privatų gyvenimą apie plaukų priauginimo procedūrą. Be to, prašė įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovės atvaizdą iš „Facebook“ paskyros.

CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visais atvejais tiek fotografuojant asmenį, tiek siekiant spausdinti (publikuoti, viešinti) asmens nuotrauką, reikia to asmens sutikimo. Įstatymas numato išimtį tik tuomet, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje (CK 2.22 straipsnio 2 dalis).

Sutiktina su atsakove, kad iš nuotraukos negalima identifikuoti ieškovės, nes nesimato jos veido, matosi tik išimtinai plaukai. Ieškovė taip pat posėdžio metu parodė, kad negalima jos identifikuoti iš šios nuotraukos. Teismo vertinimu, kad pati nuotrauka buvo padaryta viešoje vietoje (grožio salone), asmens veido ir kūno nesimato, matosi išskirtinai iš viso ilgio tik plaukai, iš kurių neįmanoma identifikuoti asmens, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas, nes teisė į atvaizdą ir privatų gyvenimą ir jo slaptumą nebuvo pažeista, nes nebuvo atskleista asmens tapatybė. Ginčo nuotrauka yra pašalinta iš „Facebook“ paskyros, todėl netenkintinas toks ieškovės reikalavimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškinį atmetus ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovės. Iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos 1080,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai:

– 1080,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.