Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-884-319/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-03-18Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-07-11Kauno apygardos teismas
  3. TS-36-831/2016Nutartis · 2016-12-20Marijampolės apylinkės teismas
  4. T-515-668/2017Nutartis · 2017-04-10Kauno apylinkės teismas
  5. TS-22-1021/2017Nutartis · 2017-06-06Marijampolės apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-11
Bylos Nr.
1S-884-319/2016
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-01114-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Albinas Antanaitis, Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
A. I.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-884-319/2016
Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01114-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Ramūno Antanavičiaus ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. I. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau komisija) 2016 m. gegužės 12 d. priimto nutarimo netaikyti nuteistajam A. I. lygtinio paleidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2015 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (10 veikų), 187 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), taikant 63 straipsnio 1, 6 dalis, 64¹ straipsnį, 65 straipsnį, galutine subendrinta bausme – terminuotu laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2015-04-10, bausmės pabaiga – 2018-02-10. 2016 m. gegužės 12 d. Komisijos nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam A. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 ir 3 dalis. Skundžiama nutartimi teismas atmetė nuteistojo A. I. skundą dėl Komisijos nutarimo, konstatuodamas, kad nuteistasis neatitinka visų privalomų BVK nustatytų sąlygų jo lygtiniam paleidimui, lygtinio paleidimo komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti skunde nuteistojo pažymėtais motyvais nėra pagrindo. Skunde nuteistasis A. I. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti jo lygtinio paleidimo prašymą, op nustačius esant BVK 157 straipsnyje numatytiems i kriterijams, jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.Skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo deliktą - kad Kybartų PN administracija nevykdė teisės aktuose apibrėžtų pareigų ir neatliko pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką jam atvykus į pataisos įstaigą ir taip konstatavo negalimumą įvertinti, ar egzistuoja OASys vertinimo balo pokytis apskritai, taigi ir negalimumą įvertinti atitikimą BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytam lygtinio paleidimo kriterijui. Taigi, skundžiamo nutarimo pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti kaip pagrįsto. Tačiau skundžiama nutartimi konstatavęs Kybartų PN administracijos neteisėtą neveikimą pirmosios instancijos teismas pasisakė, neva šis komisijos nutarimas yra pagrįstas. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo nuteistojo skundo argumentų, jog komisijos nutarimas yra visiškai nemotyvuotas - skundžiamame nutarime apskritai nėra motyvuojamosios dalies, iš karto po aprašomosios dalies faktinių aplinkybių dėstymo eina rezoliucinė skundžiamo nutarimo dalis, todėl jis neatitinka įstatymo reikalavimų. Teigiama, kad teismas nepasisakė dėl jo skundo argumentų, kad rekomendacija tęsti mokymąsi suaugusiųjų vidurinėje mokykloje yra tuščiažodžiavimu, kad rekomendacija lankyti pozityvaus užimtumo programą „Sugrįžimas“ yra įžeidimu. Nuteistojo vertinimu, taip skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atvirai pademonstravo savo išankstinį priešišką nusistatymą nuteistojo atžvilgiu, taigi nebuvo nei teisingu, nei bešališku, kas yra absoliučiu pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti.Skunde akcentuojama, kad tiek Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių Pakto (*-), tiek Europos socialinės Chartijos (*-) privalomumas abejonių nekelia (LR Tarptautinių sutarčių Įstatymo 11 str.), todėl pirmosios instancijos teismo pasipiktinimas, esą jo teiginiai, kad įkalinimo įstaigos nesilaiko įstatymų ir tarptautinių sutarčių reikalavimų, vertintini kaip reikalavimas aprūpinti jį mokesčių mokėtojų pinigais - yra ne tik absurdu, bet ir įstatymų nuostatų neigimu. Nurodo, kad jis neturi pasirinkimo laisvės dirbti ar nedirbti (BVK 125 str.), o aprūpinti nuteistąjį pajamomis, pakankamomis oriam pragyvenimui, yra valstybės pareiga, todėl neaprūpinus jo reikiamomis pajamomis, reikalauti iš nuteistojo finansinių įsipareigojimų vykdymo yra neteisėta. Todėl atvirai korupcinė komisijos rekomendacija, kuria lygtinio paleidimo siekiantys nuteistieji sistemingai eksploatuojami kaip nemokama darbo jėga, yra pakankama tam, kad toks nutarimas būtų panaikintas. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai, kuriais teisinama atvirai korupcinė, taigi neteisėta, komisijos rekomendacija, nuteistojo įsitikinimu, sudaro pakankamą pagrindą skundžiamai nutarčiai panaikinti.Atsiliepimo į skundą negauta. Nuteistojo A. I. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, teismas, spręsdamas dėl materialaus pagrindo vadovaujasi BVK 8 straipsnio įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, - pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę, todėl tokiu atveju vertinama ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat nusikalstamos veikos, už kurią atliekama bausmė, pobūdis ir pavojingumo laipsnis, o taip pat ir paties nuteistojo pavojingumas. Iš skundžiamos nutarties akivaizdu, kad teismas sistemingai ir nuosekliai įvertino visas šias klausimui objektyviai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis neturi aiškių gyvenimo nuostatų, tikslų, lengvai pasiduoda kitų įtakai ir linkęs kartoti tas pačias klaidas, nėra savikritikos ir atgailos dėl nusikalstamo elgesio, turi labai silpnus socialinius įgūdžius, nepagrįstai itin aukštą savivertę, yra itin nekantraus, impulsyvaus elgesio, bendrauja arogantiškai, siekia kontroliuoti aplinką, nesugeba paaiškinti savo veiksmų, dėl savo padėties linkęs kaltinti kitus, neturi jokių ilgalaikių tikslų, gyvena šia akimirka, problemas sprendžia spontaniškai. Iki bausmės atlikimo jis niekur nedirbo, darbinių įgūdžių neturi, pragyveno iš artimųjų pajamų. A. I. nuo ankstyvos jaunystės sistemingai vykdė nusikaltimus nuosavybei, už ką jau buvo nuteistas 9 kartus. Paskutiniu nuosprendžiu jis bausmę atlieka už aštuoniolika tyčinių nusikalstamų veikų, kurias įvykdė būdamas neseniai paleistas iš pataisos namų atlikęs ankstesnę laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės apibūdina nuteistąjį jau kaip susiformavusią kriminalinę asmenybę, kuri lėšų pagyvenimui gauna nusikalstamu būdu. Nesutiktina su skundo argumentu, kad jam atvykus į pataisos namus ir neatlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nėra galimybės patikrinti, ar egzistuoja OASys vertinimo balo pokytis, kas pagrindžia negalimumą įvertinti atitikimą BVK 157 straipsnio l dalyje nustatytam lygtinio paleidimo kriterijui. Iš pateiktos socialinio tyrimo išvados matyti, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nuteistajam buvo atliktas ir nustatyta, kad A. I. nusikalstamo elgesio rizikos rezultatas yra 113 balų, t.y. ši rizika vertinama kaip aukšta (aukšta rizika laikoma nuo 100 iki 168 balų). Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip aukšta, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti neabejotinai akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant šį kriminogeninį veiksnį kelia šios nutarties 8 punkte išdėstytos aplinkybes. Kolegija nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad komisijos nutarimas yra nemotyvuotas, kas daro jį neteisėtu, nes tai neatitinka faktinių aplinkybių. Komisijos nutarime yra aiškiai ir nuosekliai nurodyta, dėl ko nuteistojo A. I. prašymas taikyti jam lygtinį paleidimą netenkintas. Skundžiamoje teismo nutartyje šie komisijos argumentai yra nurodyti, t. y. kad nuteistasis yra teistas 10 kartų, oficialiai niekada nėra dirbęs, pataisos namuose dėl darbo nesikreipė, nuteistasis turi retus nekontroliuojamus pykčio protrūkius, dėl savo dabartinės padėties kaltina kitus, neturi jokių ilgalaikių tikslų, linkęs gyventi šia akimirka, nemato prasmės varžyti savo elgesio dėl naudos kitiems, nors nuteistasis iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika ateičiai nustatyta dar aukšta, - pagal OASys 113 balų. Taigi, tokia motyvacija yra aiški ir pakankama, o nuteistojo skunde nurodyti neatitikimai, kad nutarime nėra motyvuojamosios dalies nes po aprašomosios dalies aplinkybių dėstymo iš karto eina rezoliucinė, yra formalūs, dėl kurių pripažinti komisijos nutarimą neteisėtu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nepagrįstas A. I. skundo argumentas, kad teismas nevertino nepagrįstų komisijos jam siūlomų rekomendacijų, apie kurias jis nurodė skunde apylinkės teismui. Kolegija pažymi, kad įstatymas nenumato teismui pareigos smulkiai analizuoti ir pasiakyti dėl kiekvieno skundo argumento. Iš skundžiamos nutarties akivaizdu, kad teismas išsamiai ir iš esmės išanalizavo tiek nuteistojo skundą, tiek ir komisijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, savo išvadas argumentavo, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad į skundą nebuvo atsakyta. Nuteistasis skunde apygardos teismui nurodo abstraktų teiginį, kad neaprūpinus jo reikiamomis pajamomis, reikalauti iš nuteistojo finansinių įsipareigojimų vykdymo yra neteisėta, ir šių savo argumentų niekaip nepagrindžia. Kolegija konstatuoja, kad šios skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo teigiamo požiūrio į darbą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nėra jokių duomenų apie nuteistojo darbinę patirtį iki bausmės atlikimo, atvykęs į pataisos namus dėl įdarbinio nesikreipė. Iš skundo argumento darytina išvada, kad nuteistasis prieštarauja siūlomos socialinės reabilitacijos priemonės – gerbūvio darbų atlikimo. Pažymėtina, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Taigi, įvertinus menką darbinę patirtį ir jo požiūrį į darbą iki bausmės atlikimo bei bausmės metu, mažai tikėtina, kad laisvėje pastovus ir nuolatinis darbas sumažins veiksnių, susijusių su finansinėmis problemomis įtaką nusikalstamo elgesio rizikai. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes. Nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. I. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisRamūnas AntanavičiusRimas Švirinas