Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-01-27 · Civilinė byla Nr. e2A-14-560/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-27
Bylos Nr.
e2A-14-560/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09257-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
Ieškovas
L. A.
Atsakovas
K. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-14-560/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09257-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.4.; 2.3.4.4.3.; 3.2.4.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. A. ieškinį atsakovei K. A. ir atsakovės K. A. priešieškinį ieškovui L. A. dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. A. pateikė ieškinį, kurį patikslinęs teismo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3320-1157/2022 nustatytą L. A. bendravimo su nepilnamete dukra G. A., gim. (duomenys neskelbtini)., tvarką ir priteisti iš atsakovės ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3320-1157/2022 santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Obelių Rokiškio krašto bažnyčioje tarp L. A. ir K. A. ir įregistruotos (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, sudarymo įrašą Nr. 126 panaikino abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Sutarties 3.5 - 3.21 punktuose nurodyta ieškovo ir nepilnametės dukros G. A. bendravimo tvarka. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, jog nepilnametei dukrai G. A. esant ketverių metų amžiaus, teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra nebetinkama ir ribojanti maksimalų ieškovo bendravimą su dukra.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškinio reikalavimų pakeitimai yra nulemti subjektyvių priežasčių, susijusių su pačiu ieškovu, o ne su vaiko interesų užtikrinimu. Ieškovas nesilaikė nei teismo sprendimu nustatytos tvarkos, nei laikinai galiojusios teismo nustatytos tvarkos, motyvuodamas, kad „jam pasikeitė planai“, „reikia dirbti“ ir pan. Todėl ieškovo bendravimui su vaiku turėtų būti nustatyta griežtesnė ir konkretesnė tvarka, neleidžiant nuo jos nukrypti, nesant tam jokių objektyvių priežasčių. Atsakovė nesutiko dėl dukros grąžinimo į gyvenamąją vietą po bendravimo su tėvu nuo 20 iki 21 val., kadangi vaikas tokiu metu jau turi miegoti, todėl ieškovo siūlomas dukros grąžinimo į jos gyvenamąją vietą laikas kertasi su vaiko poilsio rėžimu ir vaiko interesais. Ieškovo noras paimti vaiką bendravimui su nakvyne yra per ankstyvas. Teismo sprendime ieškovo ir atsakovės buvo sutarta (3.5 punktas), kad nakvynių klausimas bus sprendžiamas tik vaikui suėjus 5 metų amžiui. Ieškovo darbo pobūdis ir režimas iš esmės nedera su vaiko režimu t. y. (duomenys neskelbtini)prasideda vakarais, kai vaikui būtina ruoštis miegoti, jau nekalbant apie tai, kad jos kartais vyksta net ne Vilniaus mieste t. y. vaikui net nebūtų užtikrinamas poilsio laikas – miegas saugioje ir jam įprastoje gyvenamojoje vietoje. Rungtynės vyksta net savaitgaliais, ieškovo darbas (duomenys neskelbtini)vairuotoju taip pat nėra normuotas, todėl ieškovo darbinė veikla iš esmės nedera su vaiko dienos režimu. Dažnas ieškovo neblaivumas kelia abejonių dėl vaiko saugumo tokio bendravimo metu.

Šalies argumentai

4. Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3320-1157/2022 nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų tenkinimą.

Atsiliepimas

5. Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškinyje siūloma ieškovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarka nesutinka. Ieškovo nuomone, siūloma bendravimo tvarka riboja jo bendravimo su vaiku galimybes ir yra patogi tik atsakovei.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad Tarnybai šeima yra žinoma. 2023 m. liepos 21 d. Skyriuje buvo gautas K. A. pranešimas, kuriame nurodoma, jog tėvai nesutaria dėl bendravimo tvarkos su vaiku, moteris nurodo, jog tėvas naudoja psichologinį smurtą prieš ją ir prieš vaiką. 2023 m. rugsėjo 26 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą vaiko tėvams 2023 m. rugsėjo 26 d. inicijuotas atvejo vadybos procesas. Vaiko tėvams buvo rekomenduota užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, atliepti vaiko interesus atsižvelgiant į vaiko amžių. 2024 m. gegužės 13 d. Skyrius gavo pranešimą apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą vaiko tėvui L. A.. 2024 m. gegužės 24 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą vaiko tėvams inicijuotas atvejo vadybos procesas. Vaiko tėvams buvo rekomenduota užtikrinti vaikui emociškai saugią artimą aplinką, nurodyta užtikrinti vaikui formalųjį ir neformalųjį ugdymą, sveikatos priežiūrą, užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. 2024 m. liepos 22 d. inicijuotas atvejo vadybos procesas. 2024 m. rugsėjo 3 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

7. Skyriaus atstovė lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovas kartu su savo tėvais gyvena 2 aukštų, apie 150 kv. m gyvenamajame name (6 arų sklypas), namas nuosavybės teise priklauso ieškovo tėvams. Tarnybos atstovė apsilankė kitoje ieškovo vietoje (kur kartais būna vaikas), adresu (duomenys neskelbtini), namas mūrinis, 2 aukštų, apie 45 kv. m ploto, kurio 1 ir 2 aukšte yra po vieną kambarį, sodyba yra jo nuosavybė, bet jis čia nuolat negyvena. Apsilankymo metu ieškovas nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), jo gaunamos mėnesio pajamos yra apie 1 500 Eur. Skyriaus atstovė lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), apsilankymo metu nustatyta, kad atsakovė su šalių nepilnamete dukra gyvena 3 kambarių, apie 67 kv. m ploto bute, kuris, pasak atsakovės, nuosavybės teise priklauso jai. Vaikas turi savo atskirą kambarį. Atsakovė nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), papildomai uždarbiauja (rašymo darbai), gauna „vaiko pinigus“ bei ieškovo teikiamą išlaikymą vaikui, jos bendros gaunamos mėnesio pajamos yra apie 2 230,25 Eur.

Šalies argumentai

8. Skyriaus nuomone, vaiko interesus labiausiai atitiktų bendravimo tvarkos su atsakovu modelis, kai mergaitė su tėčiu bendrauja kas antrą savaitgalį su nakvyne bei papildomai darbo dienomis, todėl, Skyriaus vertinimu, ieškovo patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka labiau atitiktų nepilnametės interesus, negu atsakovės priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka. Skyriaus nuomone, atsakovės prašymas dėl įpareigojimo ieškovui pasirūpinti mobiliojo ryšio priemone G. bendravimui su tėvu nepilnametės interesams neprieštarauja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies - pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3320-1157/2022 patvirtintą ieškovo L. A. ir nepilnametės dukros G. A. bendravimo tvarką ir ją išdėstė taip: „3.5. Tėvo L. A. ir dukters G. A. bendravimas savaitgaliais:

3.5.1. Iki G. A. sueis 6 metai ((duomenys neskelbtini).) tėvas L. A. bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį nelyginėmis savaitėmis: tėvas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos (ar ugdymo įstaigos, jei tuo metu dukra ją lanko) šeštadienį 10.00 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.30 val., po to paima dukrą sekmadienį 10.00 val. ir grąžina tos pačios dienos 19.30 val.

3.5.2. Kai G. A. sueis 6 metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) L. A. bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį nelyginėmis savaitėmis: tėvas paima dukrą ar jos gyvenamosios vietos (ar ugdymo įstaigos, jei tuo metu dukra ją lanko) šeštadienį 10.00 val. ir grąžina dukrą į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 19.30 val.

3.6. L. A. bendrauja su dukra lyginėmis savaitėmis darbo dienomis pirmadienį, trečiadienį, penktadienį (kuomet nenumatytas tėvo ir dukters bendravimas savaitgalį) paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, nepažeisdamas ugdymo įstaigos režimo, arba, vaikui nelankant ugdymo įstaigos, iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos K. A. nurodytos vietos nuo 17:30 iki 18:00, bendraudamas laikosi dukros ugdymo režimo (nuveža dukrą į suplanuotus būrelius ir pan.) ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą K. A. nurodytą vietą nuo 19:30 iki 20:00 val. L. A. bendrauja su dukra lyginių savaičių antradienį ir ketvirtadienį (kuomet numatytas tėvo ir dukters bendravimas savaitgalį) paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, nepažeisdamas ugdymo įstaigos rėžimo, arba, vaikui nelankant ugdymo įstaigos, iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos K. A. nurodytos vietos nuo 17.30 val. iki 18.00 val., bendraudamas laikosi dukros ugdymo režimo (nuveža dukrą į suplanuotus būrelius ir pan.) ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą K. A. nurodytą vietą nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Jeigu dėl objektyvių priežasčių L. A. negali bendrauti su dukra pagal šiame punkte nustatytą tvarką, L. A. nedelsdamas, bet ne vėliau, kaip prieš 3 dienas informuoja K. A., nurodo tokias priežastis ir jas patvirtinančius duomenis bei praneša konkrečias dienas, kuriomis jis nebendraus su dukra pagal šiame punkte nurodytą tvarką. Šiame punkte numatytas L. A. ir G. A. bendravimas negali vykti K. A. gyvenamojoje vietoje.

3.7. Tuo atveju, kai L. A. daugiau nei 2 dienas per savaitę negali bendrauti su dukra pagal 3.5 ir 3.6 punktuose nustatytą tvarką dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo L. A., jis turi teisę papildomai bendrauti su dukra per artimiausias 2 savaites antradienį ir/ar ketvirtadienį, t. y. nepažeisdamas ugdymo įstaigos rėžimo paima dukrą iš ugdymo įstaigos, arba, vaikui nelankant ugdymo įstaigos, iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos K. A. nurodytos vietos nuo 17.30 val. iki 18.00 val., ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą K. A. nurodytą vietą nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Jeigu L. A. negalėjo bendrauti su dukra pagal 3.5 ir 3.6 punktuose nustatytą tvarką dėl priežasčių, priklausomų nuo L. A. arba nepranešus apie tai nustatyta tvarka, ši papildoma teisė neatsiranda. Šiame punkte numatytas L. A. ir G. A. bendravimas negali vykti K. A. gyvenamojoje vietoje.

3.8. 2025 m. vasarą tėvo L. A. 2 (dviejų) savaičių atostogų laikotarpis turi būti suderintas su K. A., susitariant dėl galimų vaiko nakvynių pas tėvą skaičių. 2026 m. vasarą L. A. bendrauja su dukra 2 savaites (7 kalendorinių dienų nepertraukiamais laikotarpiais) vaiko ugdymo įstaigos vasaros atostogų metu. Nuo 2027 m. sausio 1 d. L. A. vasaros atostogų metu bendrauja su dukra nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų. Apie pageidaujamą atostogų datą L. A. informuoja K. A. elektroniniu paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki atostogų pradžios. K. A. per 5 (penkias) kalendorines dienas patvirtina dukros atostogų su L. A. laiką, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su L. A. yra neįmanomos, pasiūlo kitą atostogų laiką, atsižvelgdama į L. A. prašytą atostogų trukmę. Jeigu K. A. per 5 (penkias) kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su L. A. bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas pagal tėvo pasiūlymą. L. A. pasiima dukrą atostogoms pirmos atostogų dienos nuo 10.00 iki 11.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dalies dienos 19:30 val. K. A. ne vėliau kaip iki numatomų atostogų pradžios pateikia dukros drabužius, asmeninius daiktus ir dokumentus, reikalingus atostogoms. Apie numatomas savo kasmetines atostogas, kurias K. A. praleis su dukra, K. A. informuoja L. A. ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki jų pradžios.

3.9. Kiekvieno iš dukters tėvų atostogų, praleidžiamų su dukra laikotarpiu, nėra taikoma 3.5 ir 3.6 punktų nuostatos, tačiau atostogų su dukra metu išvykus į kelionę, šalis turi susitarti su kita šalimi dėl bendravimo tvarkos pakeitimų, jeigu dėl kelionės yra neįmanoma įgyvendinti nustatytos šalies bendravimo su dukra per šventines dienas (gimtadienius) tvarkos.

3.10. L. A. su nepilnamete dukra G. A. nelyginiais kalendoriniais metais bendrauja Velykų antrąją dieną, Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.). K. A. bendrauja su vaiku nelyginiais kalendoriniais metais Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), pirmąją Velykų dieną, per Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.); L. A. su nepilnamete dukra G. A. lyginiais kalendoriniais metais bendrauja Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), pirmąją Šv. Velykų dieną, per Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.). K. A. bendrauja su vaiku lyginiais kalendoriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.). Per šventines jam bendrauti su dukra priklausančias dienas L. A. paima dukrą iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos K. A. nurodytos vietos nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą K. A. nurodytą vietą tą pačią dieną (ar kitą dieną, kuomet bendravimas galimas su nakvyne) nuo 19.00 val. iki 19.30 val.

3.11. L. A. dalyvauja dukrai svarbiose šventėse – Rugsėjo 1-osios šventėje, išleistuvėse (oficialiojoje dalyje), dukros gimtadienio šventėje (gimtadienio dieną, jeigu gimtadienis K. A. sprendimu švenčiamas ne gimtadienio dieną, arba K. A. nurodytą savaitės (kurios metu įvyksta dukros gimtadienis). K. A. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų su L. A. suderina dukters G. A. gimimo dienos organizavimo renginius. Jeigu dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo L. A., jis negali bendrauti su dukra pagal šiame punkte nustatytą tvarką, L. A. nedelsdamas, bet ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, nurodo tokias priežastis ir jas patvirtinančius duomenis tam, kad K. A. galėtų tinkamai susiplanuoti savo laiką ir galėtų informuoti dukrą apie tai, kad L. A. nustatytu laiku nebendraus su dukra (nedalyvaus numatytoje šventėje).

3.12. L. A. bendrauja su dukra Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) ir tėvo L. A. gimimo dieną (rugsėjo 9 d.), paimdamas dukrą iš dukros gyvenamosios vietos ar kitos K. A. nurodytos vietos nuo 10:00 iki 10:30 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą K. A. nurodytą vietą tą pačią dieną nuo 19:30 iki 20:00 val. Jeigu dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo L. A., jis negali bendrauti su dukra pagal šiame punkte nustatytą tvarką, L. A. nedelsdamas, bet ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų nurodo tokias priežastis ir jas patvirtinančius duomenis tam, kad K. A. galėtų tinkamai susiplanuoti savo laiką ir informuoti dukrą apie tai, kad L. A. nustatytu laiku nebendraus su dukra.

3.13. K. A. su dukra G. A. bendrauja Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį) ir K. A. gimimo dieną (rugpjūčio 15 d.). Motinos dieną ir K. A. gimimo dieną tėvo L. A. bendravimo su dukra tvarka netaikoma, t. y. tomis dienomis su dukra bendrauja mama K. A..

3.14. L. A. bendravimo su dukra metu su G. turi teisę bendrauti ir L. A. tėvai, sesuo ir kiti L. A. artimieji giminaičiai, tačiau neviršijant patvirtinto grafiko ir tvarkos. K. A. įsipareigoja suteikti galimybę L. A. tėvams (seneliams) matytis ir bendrauti su anūke jiems ir K. A. tinkamu laiku, kuris su K. A. turi būti suderintas iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

Žemesnės instancijos teismas

3.15. Vaikui susirgus esant pas tėvą L. A., jis nedelsdamas apie dukters susirgimą praneša K. A. ir vaiko tėvai susitaria dėl tolesnės vaiko priežiūros, slaugymo, pristatymo į gydymo įstaigą ir pan. Vaikui susirgus esant pas motiną K. A., ji apie tai nedelsdama praneša L. A., kuris turi teisę lankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje, kur dukra yra gydoma.

3.16. G. A. esant šešerių metų amžiaus, kiekvieno iš šalių (tėvo ar motinos) laikinas išvykimas su dukra už Lietuvos Respublikos ribų yra galimas. Apie tokią kelionę tėvas/motina, ketinantis išvykti su dukra į užsienį turi pranešti kitai šaliai ne vėliau, kaip prieš vieną mėnesį iki kelionės pradžios elektroniniu paštu ar sms žinute. Kelionei reikalingi dukters asmens ar kiti dokumentai turi būti perduoti ne vėliau, kai iškyla poreikis įforminti kelionės dokumentus. Tėvas/motina, turintis duoti sutikimą kitam tėvui ar motinai išvykti su vaiku į užsienį, turi nepiktnaudžiauti sutikimo (ne)davimo teise ir vadovautis geriausiais vaiko interesais.

3.17. L. A. netrukdomai bendrauja su nepilnamete dukra G. A. telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis. Kol vaikas neturi savo mobiliojo telefono, K. A. užtikrina vaiko prieigą prie telefono ryšio. L. A. per 3 dienas nuo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-982-466/2025 įsiteisėjimo dienos suteikia ir perduoda nepilnametei dukrai G. A. mobilųjį telefoną ir L. A. vardu registruotą SIM kortelę, kurios limitą L. A. nuolat papildo tiek, kad jis kiekvieną mėnesį būtų pakankamas L. A. ir nepilnamečio vaiko G. A. bendravimui. Atsakovė K. A. įsipareigoja šį mobilųjį telefoną ir SIM kortelę naudoti tik nepilnamečio vaiko interesais dukrai bendraujant su tėvu L. A..

3.18. Šalys įsipareigoja atsakyti viena kitai į elektroninius pranešimus dėl bendravimo su dukterimi tvarkos, vietos ir laiko pakeitimų ne vėliau kaip per 48 valandas nuo elektroninio laiško gavimo.

Žemesnės instancijos teismas

3.19. Apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą šalys įsipareigoja viena kitą informuoti raštu ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki gyvenamosios vietos pakeitimo dienos.

3.20. Nukrypti nuo šioje sutartyje nustatytos tvarkos galima tik abiejų Šalių rašytiniu (užfiksuotu bet kokiomis techninėmis priemonėmis) susitarimu.“

10. Teismas kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 377 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nurodė, kad ieškovas L. A. ir atsakovė K. A. yra nepilnametės G. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3320-1157/2022 panaikino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini)Obelių Rokiškio krašto bažnyčioje, tarp L. A. ir K. A., įregistruotos (duomenys neskelbtini)Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą Nr. 126 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų L. A. ir K. A. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas atsižvelgė, kad teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimu patvirtintoje tėvo bendravimo su vaiku tvarkoje 3.5, 3.7, 3.8 punktuose nurodytos nuostata „iki vaikui sukaks penkeri metai“. Tačiau pvz. 3.5 punktas suformuluotas taip: „Sąlyga vaikui praleisti savaitgalį su tėvu derinama šalių susitarimu, kai vaikui sukaks 5-eri metai“. Iš to reikėtų suprasti, kad ir šalių dukrai esant 5 metų amžiaus dukters savaitgalio su tėvu praleidimas (su nakvyne) galima tik šalims susitarus. 3.6 punkte nenumatytos tėvo nakvynės su dukra, o bendravimas savaitgalį – pirmąjį mėnesio šeštadienį arba sekmadienį numatytas 3 valandas. Šio teismo sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametei dukrai G. A. yra suėję (duomenys neskelbtini) metai. Laikytina, kad pagal galiojančią bendravimo tvarką dėl nepilnametės dukters nakvynių pas tėvą ir atostogų pas jį metu, vaikui sulaukus penkerių metų amžiaus šalys kiekvienu atveju turėjo susitarti dėl vaiko nakvynės (-ių) pas tėvą. Tačiau eilę atvejų nepavykus susitarti tarp šalių kildavo konfliktai.

12. Teismas darė išvadą, kad iš byloje esančių garso įrašų yra tikėtina, jog ieškovui bent jau jų padarymo metu nebuvo svetimas alkoholio (ar ir kitų svaigiųjų medžiagų) vartojimas bei yra nepaneigtas atsakovės teiginys, jog per dažnas ieškovo alkoholio vartojimas bei su tuo susijęs L. A. neadekvatus elgesys tapo santuokos iširimo priežastimi. Tačiau santuokos iširimo priežastys šioje byloje jau neturi būti nagrinėjamos, nors turi tam tikrą reikšmę nustatant tėvo bendravimo su mažamete dukra intensyvumą. Ieškovas į atsakovės argumentus dėl nesaikingo alkoholio vartojimo nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), nuolatos turi dalyvauti varžybose, pastoviai vairuoja automobilį, todėl, pagal ieškovą, vien ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas negali piktnaudžiauti alkoholiu. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad Tarnyba neturi duomenų, jog ieškovas, būdamas kartu su vaiku, būtų vartojęs alkoholį ar narkotines medžiagas ir Tarnyba nemato priežasčių, dėl kurių turėtų būti ribojamas vaiko nakvojimas pas tėvą arba trumpinami vaiko ir tėvo pasimatymai.

13. Teismas, spręsdamas dėl galimybės nepilnamečiui vaikui nakvoti tėvo gyvenamojoje vietoje, atsižvelgė į (duomenys neskelbtini)direktorės D. M. pateiktas G. A. psichoterapijos sesijų įžvalgas, kuriose nurodyta, kad saugumo poreikis, siekis sukurti saugią aplinką yra nuolat pasikartojantis motyvas G. nuo 2024 m. liepos mėnesio lankomų dailės terapijos sesijų motyvas. Užsiėmimų metu G. piešia naktį ir išsako savo poreikį miegoti su mama. Skyrybų psichologas M. T. nurodė, kad vaikui bet kokie „pokyčiai“ yra šokas, todėl jų daryti reikėtų kuo mažiau. Tarnyba 2025 m. balandžio 2 d. išvadoje dėl priešieškinio reikalavimų pasirėmė kitos psichologės, šeimos mediatorės J. S. 2019 m. knygos „Mylių ir mamą, ir tėtį“ ištraukomis, kuriose aprašomas Australijoje atliktas tyrimas, kurio dalyviai buvo 4-5 metų vaikai. Tyrimo rezultatai parodė, kad jauni suaugę asmenys, kurie nakvodavo pas tėčius 6-14 kartų per mėnesį, turėjo artimesnį ryšį su tėčiu, nei tie, kurie nenakvodavo pas tėtį arba nakvodavo rečiau. Taip pat aprašytas Danijoje atliktas tyrimas rodo, kad jau nuo ankstyvos vaikystės vaikas yra pajėgus kurti artimą ryšį daugiau, nei su vienu žmogumi. Tikėtina, kad 2022 metais ieškovas sutiko su bendravimo tvarkos sąlygomis dėl to, kad jautė savo kaltę dėl šeimos iširimo (tikėtina, kad būtent dėl per dažno alkoholio vartojimo). Esant situacijai, kai šalys 2022 metais susitarė dėl bendravimo tvarkos be vaiko nakvynių pas tėvą bei susitarė, jog vaikui sulaukus 5-rių metų amžiaus kiekviena vaiko nakvynė pas tėvą turėjo būti suderinta su K. A., atsižvelgiant į ne kartą su šalių vaiku bendravusios D. M. rekomendacijas, manytina, kad keičiant bendravimo tvarką šalių dukrai G. yra reikalingas tam tikras pereinamas (iki vaikui sukaks šešeri metai) laikotarpis, kad iki sueinant 6-riems metams vaikui, G. intensyviau bendraujant su tėvu pagal pakeistą bendravimo tvarką vaikas labiau pripras prie tėvo aplinkos, kuomet jau galės būti pas tėvą su nakvynėmis. Dėl to teismas bendravimo tvarką savaitgaliais ir darbo dienomis, iki šalių dukrai G. sukaks 6-eri metai ((duomenys neskelbtini)) nustatė be nakvynių.

14. Teismo nuomone, ieškovas atsakovei išsakytais išsireiškimais ne tik atskleidžia savo požiūrį (absoliučią nepagarbą) į vaiko mamą, bet ir parodo savo esmę (blogąją pusę), t. y. norą visada kontroliuoti situaciją ir tas noras nebūtinai pasireiškia dėl stiprios meilės savo vaikui. Ieškovas turėtų bent iš dalies susitaikyti su situacija, kad su savo dukra turės bendrauti pagal teismo nustatytą tvarką. Ieškovas su patikslintu ieškiniu pateikė (duomenys neskelbtini)patvirtinimą apie tai, kad teisėjas kalendoriuje iš anksto turi galimybę pažymėti savo užimtumo dienas, kuomet jis tuo laiku neskiriamas teisėjauti. Tik įgyvendinant pakeistą bendravimo tvarką paaiškės, kaip ieškovui sekasi suderinti darbinę veiklą su tėvo teisėmis ir pareigomis. Teismas, siekdamas užtikrinti šalių lygiateisiškumo principą, šiuo atveju bendravimą šventinėmis dienomis nustatė pagal rotacijos principą, kad kas antrus metus kiekvienai iš šalių tektų skirtingos bendravimo su vaiku per šventes dienos.

Šalies argumentai

15. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčų tarp šalių dėl nepilnametės dukros vykimo į ilgesnes keliones, taip pat ir į užsienį, nekyla, o bendravimo tvarkos pakeitimas būtų nukreiptas į ateitį. Neabejotina, kad šalims gali iškilti situacijų kai kiekviena iš šalių norėtų su dukra išvykti į užsienį, todėl tokios nuostatos tvarkoje nurodomos pagal teismo formuluotę. Įvertinus tai, kad ieškovas sutinka perduoti dukrai telefoną, užtikrindamas nuolatinį, reikalingą bendravimui SIM kortelės papildymą, tokia nuostata bendravimo tvarkoje nurodoma. Teismo nuomone, tvarkoje gali būti punktas, aptariantis dukros lankymą (slaugymą) jos sirgimo metu, nes dukros susirgimas gali pasireikšti tiek jai būnant pas mamą, tiek pas tėtį. Laikytina, kad ieškovo prarasto laiko kompensavimą numato kitas tvarkos punktas, kurio pakanka ieškovo teisių bendrauti su dukra užtikrinimui. Atsakovė kėlė klausimą, kad Tarnyba byloje galimai teikia subjektyvias išvadas, nes ieškovas yra pažįstamas su Skyriaus vadovo G. B. artimu giminaičiu, tačiau teismas nurodė, jog Tarnybos išvados jam nėra privalomos, teismas sprendime pateikė savo argumentus, iš kurių turėtų būti aišku, jog teismas iš dalies nesutinka su Tarnybos išvadomis arba faktine medžiaga, kuria remiantis pateiktos išvados.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovas L. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė bendravimo tvarkos punktus 3.5.1, 3.5.2, 3.6, 3.8; ištaisyti 3.17 bendravimo tvarkos punkte padarytą G. A. pavardėje klaidą; priimti naują teismo sprendimą panaikintoje dalyje ir patvirtinti patikslintu ieškiniu prašomą bendravimo tvarką.

17. Nurodė, kad sprendimo turinys patvirtina teismo šališkumą ir subjektyvumą. Nors pats teismas ir nurodo, kad šioje byloje neturi būti nagrinėjamos santuokos iširimo priežastys, tačiau akivaizdžiai jas mėgina analizuoti ir interpretuoti savaip. Santuokos nutraukimo metu šalys kaltės klausimo nesprendė, todėl teiginiai, kad ieškovas yra kaltas dėl iširusios santuokos yra absoliučiai nepagrįsti. Šalys nusprendė nutraukti santuoką dėl to, kad jų toksiški santykiai nebegalėjo tęstis toliau, o ne dėl ieškovo kaltės, kaip tai nurodė teismas. Atsakovas nesijaučia kaltas dėl nutrūkusios santuokos, kadangi tai lėmė abiejų žmonių atitinkami veiksmai ir negebėjimas absoliučiai niekur rasti kompromiso.

18. Atsakovė po to, kai ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, siekdamas konkretesnio ir platesnio bendravimo su dukra, sugalvojo jį „nubausti“ ir teismui pateikti kaip turintį žalingų įpročių. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų turėjęs kokių nors incidentų, konfliktų su teisėsaugos institucijomis, būtų baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose ar būtų pasirodęs neblaivus viešosiose vietose. Visi atsakovės teikti įrodymai, kaip sms žinutės, vaizdo ir garso įrašai turėtų būti vertintini kritiškai, kadangi daugelis jų „ištraukti“ iš konteksto, nežinant visos istorijos pradžios, esmės ir yra provokacinio pobūdžio. Nėra suprantama, dėl kokių priežasčių teismas, spręsdamas nepilnametės dukros ir tėvo bendravimo tvarkos klausimą, ieškovą akcentuoja kaip kaltininką dėl santuokos iširimo, kuris neva ir turėtų prisiimti jam tenkančias neigiamas pasekmes.

19. Teismas, nustatydamas ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką, yra itin šališkas ir neobjektyvus. Atsakovė jau grasina apeliantui, kad kai tik baigsis ši byla, jis lauktų dar vienos bylos - dėl išlaikymo. Teismas, nustatydamas toliau aptariamus bendravimo tvarkos punktus, išimtinai atsižvelgė tik į atsakovės - vaiko mamos interesus, deklaratyvius teiginius, nepaisydamas ieškovo - vaiko tėvo prašymų ir interesų bei preziumuodamas jo kaltę dėl nutrūkusių santykių. Teismas buvo šališkas, spręsdamas nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos klausimą, užsiėmė subjektyviu vertinimu ir „kaltųjų“ ieškojimu. Šioje byloje lieka absoliučiai neaišku, kokiais konkrečiais įrodymais remiantis nebuvo galima byloje nustatyti ieškovo prašytos bendravimo tvarkos su dukra darbo dienomis bei savaitgaliais su nakvynėmis. Šalių dukra, bendraudama su psichologe, vis akcentavo, kad ,,norėtų miegoti su mama“, net psichologei jokių panašių klausimų neuždavus. Jaučiama atsakovės padaryta įtaka dukrai, kitu atveju vaikas nekartotų, kad vis norėtų miegoti su mama jam tokio klausimo net neuždavus. Teismas nepaaiškino, kodėl dukra negali nakvoti tėvo namuose jau šiuo metu, t. y. būdama penkerių metų amžiaus, nors dukra yra visiškai sveika, puikiai sutaria su tėčiu, o pagal įstatymą tėvo ir motinos pareigos ir teisės vaikui yra lygios. Tėvas su dukra taip pat nori kurti glaudesnį ryšį, ieškovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir vaikui aplinka yra saugi, todėl nėra jokių sąlygų, dėl ko tėvo bendravimas su penkiamete dukra turėtų būti ribojamas. Teismas, nustatydamas tokią tvarką, vėl pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą. Nėra suprantama, dėl kokių priežasčių tėvas ir dukra negali planuoti atostogų jau šiais metais. Teismas neatsižvelgė į Tarnybos motyvus, praignoruodamas tą faktą, kad Skyriaus darbuotojai apie dvejus metus bendravo su šeima, todėl iš arti galėjo matyti visą situaciją bei geriausiai patarti.

20. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidų sumą iš ieškovo, neatsižvelgė į visus Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumą, atsakovės atstovo teiktų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimo teisme laiką ir kt.) ir šių kriterijų objektyviai bei visapusiškai neįvertino. Atsižvelgus į atsakovės pateiktų procesinių dokumentų kiekį, turini, ginčo dalyką, patirtos bylinėjimosi išlaidos yra labai didelės, nes neatitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų. Jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkintų apeliacinio skundo, apeliantas prašo teismo atsakovės naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti.

Atsiliepimas

21. Ieškovė K. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.

22. Nurodė, kad apeliaciniame skunde pateikiami argumentai neva atsakovės pateiktos žinutės, vaizdo, garso įrašai ištraukti iš konteksto nėra pagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Ieškovas nepateikė ir nenurodė pirmosios instancijos teismui jokio konteksto, kuris skirtųsi nuo atsakovės pateikiamo ir nurodomo žinučių ir garso įrašų konteksto. Pirmosios instancijos teismo pateiktas vertinimas nėra nei šališkas nei neobjektyvus vien dėl to, kad teismas įrodymų visetą įvertina ieškovui nepalankia forma. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai daug įrodymų apie besitęsiantį ieškovo piktnaudžiavimą svaigiosiomis medžiagomis. Ieškovas prideda naujus įrodymus apeliaciniame skunde, tačiau teismas turi jų nepriimti. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas net nebūtų objektyviai galėjęs dirbdamas (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)vairuotoju nurodytu darbo režimu su vaiku bendrauti 50/50 bendravimo modeliu. Tarnybos išvada dėl vaiko nakvynių paremta visiškai išvestiniais ir fragmentiniais duomenimis, kurie aktualūs ne Lietuvoje, bet Australijoje ar Danijoje.

23. Ieškovas pateikia siurprizinį argumentą dėl to, kad jam netinka nuostata, jog negalėdamas bendrauti su dukra pagal nustatytą tvarką, turi nurodyti priežastis ir tai patvirtinančius duomenis. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma „asmeninio gyvenimo erdvė“ nėra ir negali būti prioritetu prieš vaiko interesus, o objektyvias priežastis, kurios ieškovui trukdo bendrauti su vaiku būtent ieškovas ir turi pagrįsti, nes jis turi tokiu atveju pateisinti savo pareigos bendrauti su vaiku nevykdymą. Ieškovo darbo vietos ir pobūdžio sąlygos iš esmės yra netinkami jo ieškiniu prašomai nustatyti bendravimo su vaiku tvarkai. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), dauguma varžybų vyksta vakarais arba savaitgaliais. Be to, papildomai dirba užsakomojo keleivių vežimo vairuotoju, kas taip pat nesuderinama su vaiko priežiūra ilgesniais laikotarpiais. Ieškovo pateikti duomenys pirmosios instancijos teisme, jog neva jis gali laisvai susidėlioti grafiką taip, kad jis netrukdytų bendravimui su dukra, nėra patikimi, kadangi atsakovė pirmosios instancijos teisme pateikė pakankamai nemažai įrodymų, kurie rodo, jog ieškovas ne kartą nebendravo su dukra nustatytu laiku motyvuodamas būtent užimtumu darbe.

24. Apeliacinio skundo argumentas dėl Sprendimo 3.17 punkto nėra ir neturėtų būti apeliacijos dalyku, kadangi rašymo apsirikimai taisomi CPK 276 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

25. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisinto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nėra pagrindo vertinti, jog kažkuri dalis atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų turėtų būti sumažinta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

26. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

27. Byloje nustatyta, kad L. A. ir atsakovė K. A. yra nepilnametės G. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3320-1157/2022 panaikino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Obelių Rokiškio krašto bažnyčioje, tarp L. A. ir K. A., įregistruotos (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą Nr. 126 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų L. A. ir K. A. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

28. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies ir nustatė naują ieškovo bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiu vaiku. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė bendravimo tvarkos punktus 3.5.1, 3.5.2, 3.6, 3.8; ištaisyti 3.17 bendravimo tvarkos punkte padarytą G. A. pavardėje klaidą, ir šioje dalyje tenkinti ieškovo ieškinį.

29. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas buvo šališkas ir subjektyvus, kadangi santuokos nutraukimo metu šalys kaltės klausimo nesprendė, todėl teismo teiginiai, kad ieškovas yra kaltas dėl iširusios santuokos yra absoliučiai nepagrįsti. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų turėjęs kokių nors incidentų, konfliktų su teisėsaugos institucijomis, būtų baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose ar būtų pasirodęs neblaivus viešosiose vietose. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais iš esmės sutinka. Įrodinėjimo pareiga šioje byloje skirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsniu – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

30. Su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 2001 m. rugsėjo 27 d.). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 1994 m. balandžio 19 d., Series A n. 288, p. 20, par. 61). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (LAT 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 428/2014, ir kt.).

31. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, tačiau įvertinus patį sprendimą ir bylos medžiagą, yra pagrindas spręsti, kad skundžiamo sprendimo motyvai nėra pakankami, yra prieštaringi ir nukreipti prieš ieškovo asmenį. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl šalių santuokos nutraukimo kaltina ieškovą ir remdamasis šiais motyvais sprendžia dėl ieškovo prašomos bendravimo tvarkos pagrįstumo. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad visų šiuo metu susidarančių keblumų dėl bendravimo su dukra nebūtų, jei ieškovas būtų buvęs toks principingas ir atsakingas tėvas tuomet, kol šalys gyveno šeimoje, todėl dėl dabar pasireiškiančių nesklandumų pirmiausia atsakomybę turi prisiimti ieškovas, dėl kurio netinkamo, kaip sutuoktinio pareigų vykdymo, tikėtina, iširo šeima. Taip pat teismas, atsakydamas į ieškovo argumentą dėl „vairuotojo“ pareigų atlikimo nurodė, kad klausimas dėl vairuotojo pareigų susidarymo nebūtų iškilęs, jei vaikas toliau būtų gyvenęs darnioje šeimoje. Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3320-1157/2022 panaikino santuokos tarp L. A. ir K. A., įregistruotos (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą Nr. 126 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų L. A. ir K. A. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kas patvirtina, jog šalių santuoka nutrūko ne dėl ieškovo kaltės, o buvo nutraukta abiejų šalių bendru sutarimu. Taigi pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime teigdamas, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės ir dėl šių aplinkybių iš esmės tenkindamas atsakovės priešieškinį (nustatydamas ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku iš esmės tokią, kokios siekė atsakovė) nebuvo objektyvus ir tokias išvadas darė nepagrįstai.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat darė išvadą, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau tokios išvados bylos duomenys nepatvirtina. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laikė tikėtinu, jog ieškovui bent jau tuo metu nebuvo svetimas alkoholio (ar ir kitų svaigiųjų medžiagų) vartojimas bei yra nepaneigtas atsakovės teiginys, jog per dažnas ieškovo alkoholio vartojimas bei su tuo susijęs L. A. neadekvatus elgesys tapo santuokos iširimo priežastimi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad yra tikėtina, kad 2022 metais ieškovas sutiko su bendravimo tvarkos sąlygomis dėl to, kad jautė savo kaltę dėl šeimos iširimo (tikėtina, kad būtent dėl per dažno alkoholio vartojimo), tačiau iš byloje surinktų duomenų nėra aišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas darė tokias išvadas – pats teismas tokių išvadų nemotyvavo. Byloje teismas nesivadovavo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, tačiau nenurodė tokio sprendimo motyvų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, iš esmės rėmėsi tuo, kad ieškovas yra kaltas dėl šalių santuokos nutrūkimo ir ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, nors byloje nėra surinkta šiuos teiginius patvirtinančių duomenų, tokiu būdu teismas neatskleidė bylos esmės ir netyrė byloje surinktų įrodymų visumos, o tokia teismo sprendimo motyvacija yra neobjektyvi, neišsami, todėl dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta civilinė byla.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks motyvų nepakankamumas negali būti traktuojamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (LAT 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

34. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju aukščiau identifikuotas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepakankamumas ir neobjektyvumas yra vienas iš požymių, atskleidžiančių pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo ydingumą. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius šalių pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, todėl liko neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo ir atsakovės pateiktų ieškovo bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu vaiku pagrįstumo, turėjo vertinti byloje surinktų įrodymų visumą, o ne sprendimą priimti remiantis argumentu, jog ieškovas yra kaltas dėl šalių santuokos nutraukimo (nors taip nėra). Teismas turėjo vertinti ieškovo pateiktus argumentus dėl jo siekiamos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovės argumentus, susijusius su nesutikimu su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka ir atsakovės priešieškinyje nurodytus argumentus, vertinti Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nustatytas aplinkybes ir pateiktą tuo klausimu savo poziciją, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepateikė jų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog esant poreikiui turi būti pasiūlyta šalims pateikti papildomus įrodymus ir/ar paaiškinimus tiek nagrinėjamais, tiek kitais bylos teisingam išnagrinėjimui svarbiais klausimais.

35. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją.

36. Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamo sprendimo dalį, kuria teismas nustatė bendravimo tvarkos punktus 3.5.1, 3.5.2, 3.6, 3.8 panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Kadangi skundžiamas sprendimas dalyje yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo L. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė 3.5.1, 3.5.2, 3.6, 3.8 bendravimo tvarkos punktus panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Visvaldas KazakiūnasRosita PatackienėDainius Rinkevičius