Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-810-255/2014

Teisėja D. Žebelienė Proceso Nr. 1-30-9-00136-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.3.; 2.1.7.4.; 2.4.;

2014 m. gruodžio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Zigmo Pociaus, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), ir nuteistas: pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio D. K., V. B.) – laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu; pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (2012 m. kovo 3 d. nusikalstama veika) – laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu; pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio I. Š., N. Š.) – laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė E. P. paskirtas laisvės apribojimas 1 metams (vieneriems metams), įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu.

E. P. dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio A. P.) išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vokas su A. P. 2012 m. vasario 27 d. pateiktais laiškais, adresuotais A. P., ir A. P.; vokas su A. S. 2012 m. balandžio 3 d. pateiktais laiškais, adresuotais A. P.; vokas su D. K. 2012 m. balandžio 30 d. pateiktais laiškais, adresuotais (duomenys neskelbtini) darbuotojams ir valdymo organams bei D. K.; vokas su I. Š. 2013 m. kovo 13 d. pateiktais dokumentų fragmentais dėl poveikio liudytojui; 3 vnt. CD-R kompaktinių diskų su garso įrašais – palikti prie bylos.

Šiuo nuosprendžiu R. P. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tačiau dėl jos apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuteistas už tai, kad siekė paveikti liudytojus, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus: jis, turėdamas tikslą paveikti liudytojus (duomenys neskelbtini) darbuotojus: D. K., V. B., veikdamas tiesiogine tyčia, kad liudytojai duotų melagingus parodymus, o jų melagingų parodymų pagrindu E. P. išvengtų baudžiamojo persekiojimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra laikotarpiu nuo 2012-01-06 iki 2012-01-30, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, parašė laišką, kurį 2012-01-30 išsiuntė „(duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir laiške, kreipdamasis į (duomenys neskelbtini) valdymo organus ir darbuotojus, prašydamas D. K., kad ji visiems unijos darbuotojams ir valdymo organams išdalytų gautą laišką, menkindamas ikiteisminio tyrimo institucijų kompetenciją bei aiškindamas paskolų išdavimo tvarką bei kaip formuojamas pajinis kapitalas, tai yra kad „<...> pirma žmogus tampa unijos nariu, užpildo paraišką paskolai gauti, paskolų komitetas apsvarsto, valdyba patvirtina arba nepatvirtina. Jei paskola patvirtinta tai paskolos ėmėjas gauna paskolą patvirtindamas savo parašu tiek paskolos sutartyje tiek ant operacijų lapelių gaudamas pinigus <...> išduodant paskolas (20% lieka pajiniame kapitale) ir tiesiai pajininkams įnešant pajų <...>“, tokiu būdu duodamas nurodymus, kokius parodymus turi duoti (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir valdybos bei paskolų komiteto nariai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teisme metu. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus E. P. laikotarpiu nuo 2012-01-06 iki 2012-02-24, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, parašė laišką, kurį 2012-02-24 išsiuntė D. K., ir laiške, kreipdamasis į D. K., įtikinėjo ją, kad „<....> darbuotojai ir pajininkų atstovai <...>“ veikė teisėtai, laikydamiesi įstatymų nustatytų reikalavimų. Po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus laikotarpiu nuo 2012-02-24 iki 2012-03-09 parašė D. K. laišką, kurį, veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, perdavė D. K. ir įtikinėdamas, kad ji ir kiti unijos darbuotojai veikė teisėtai, laikydamiesi įstatymų, bauginant liudytoją, kad jei ji ar „valdymo organai“ prisipažins, kad nedalyvavo posėdžiuose dėl paskolų suteikimo svarstymo ar nesuprato protokolo turinio ar kad jis, tai yra E. P., liepė pasirašyti ar pasirašė neskaitęs tai jiems, tai yra D. K. ir „valdymo organams“ „<...bus tik blogiau <...> gali užkabinti nuostolius jeigu tokių būtų <...>“. Be to, kreipdamasis į D. K., jis, E. P., prašydamas, kad D. K. duotų E. P. teisinei padėčiai palankius, melagingus parodymus, žadėdamas, kad jai gali atstovauti jo advokatas R. L., prašė: nurodyti, kad ją, tai yra D. K., „išgąsdino, spaudė, liepė sakyti taip kaip nebuvo...“ bei prašė susitarti su kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais: V. B., K. L., valdybos nariais, paskolų komiteto nariais, kad jie duotų vienodus parodymus, kad paskolos išduotos pagal įstatymus, su laiduotoju, kadangi yra paskolos gavėjo parašas, tai pinigai išmokėti. Tokiu būdu, duodamas nurodymus, kokius parodymus turi duoti „(duomenys neskelbtini) darbuotojai ir valdybos bei paskolų komiteto nariai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.30-9-00062-11 apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teisme metu, E. P. siekė paveikti liudytojus (duomenys neskelbtini) darbuotojus: D. K., V. B., kad jie duotų E. P. teisinei padėčiai palankius, melagingus parodymus.

E. P. nuteistas ir už tai, kad siekė paveikti liudytojus, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus: jis, veikdamas bendrai su jam atstovaujančiu advokatu R. L., kuriam byla nutraukta BK 40 straipsnio, BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindais, turėdamas tikslą paveikti liudytojas I. Š. ir N. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, kad liudytojos duotų melagingus parodymus, o jų melagingų parodymų pagrindu E. P. išvengtų baudžiamojo persekiojimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra 2012-03-03 R. L., veikdamas bendrai su įtariamuoju E. P., 2012-03-03 nuvyko pas N. Š. ir I. Š. į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur R. L. įkalbinėjo I. Š. pasirašyti paskolos sutartį „<...> atgaline data <...> rugsėjo 20 diena <...>“, pagal kurią ji, I. Š. tariamai gautus iš (duomenys neskelbtini) pagal sudarytą paskolos sutartį Nr. 10-00070 ( 2010-09-20) pinigus, 170000 JAV dolerių, paskolino E. P.. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. L., žadėdamas, kad įmokas pagal paskolos sutartį mokės R. P., įkalbinėjo I. Š. ir N. Š. duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra prašė pasakyti, kad pinigus – 170000 JAV dolerių – I. Š. gavo ir gautus pinigus paskolino E. P. ir „<...> E. tuos pinigus <...> siekė investuoti į Pajūrio Naujakurių statomą didžiulį namą <...> žadėjo būstą“. Tokiu būdu įkalbėjo I. Š. pasirašyti tuščiame neužpildytame sutarties lape, kad ji tariamai paskolino pinigus – 170000 JAV dolerių – E. P.. Tokiu būdu E. P., veikdamas bendrai su gynėju advokatu R. L., duodami nurodymus, kokius parodymus turi duoti I. Š. ir N. Š. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teisme metu, siekė paveikti liudytoją I. Š. ir N. Š., kad jos duotų E. P. teisinei padėčiai palankius, melagingus parodymus.

E. P. nuteistas ir už tai, kad siekė paveikti liudytojus, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus: jis, turėdamas tikslą paveikti liudytojus I. Š. ir N. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, kad liudytojos duotų melagingus parodymus, o jų melagingų parodymų pagrindu E. P. išvengtų baudžiamojo persekiojimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra 2013-02-20 nuvyko pas N. Š. ir I. Š. į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur laiku nuo 19 val. 30 min. iki 21 val. 30 min. įtikinėjimo ir įkalbinėjimo būdu, baugindamas, kad I. Š. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įtariama nusikalstamos veikos padarymu, tokiu būdu, siekdamas paveikti liudytojas I. Š. ir N. Š., kad jos duotų E. P. teisinei padėčiai palankius, melagingus parodymus, prašė, kad N. Š. pasirašytų su E. P. sutartį atgaline data, kad ji (N. Š.) 2010-09-20 paskolino E. P. pinigus – 100000 JAV dolerių, kuriuos tariamai I. Š. gavo iš (duomenys neskelbtini) pagal kredito sutartį Nr.10-00070 (2010-09-20). Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, E. P. 2013-03-01 nuvyko pas N. Š. ir I. Š. į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), laiku nuo 19 val. 30 min. iki 23 val. 30 min., įtikinėjimo ir įkalbinėjimo būdu, siekdamas paveikti liudytojas I. Š. ir N. Š., kad jos duotų E. P. teisinei padėčiai palankius, melagingus parodymus, prašydamas, kad N. Š. pasirašytų sutartį, pateikė I. Š. ir N. Š. pasirašyti sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad I. Š. gautą iš (duomenys neskelbtini) paskolą perkelia E. P., kuris įsipareigoja paskolą išmokėti iki 2030-09-20. I. Š. ir N. Š. atsisakius pasirašyti tokias sutartis su E. P., jis, E. P., baugindamas I. Š. ir N. Š., kad jei ji, I. Š., nepakeis savo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tai ji, I. Š., bus apkaltinta bendrininkavimu darant nusikalstamą veiką. E. P. prašė, kad I. Š. pakeistų savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl paskolos išdavimo I. Š. vardu aplinkybių ir nurodytų, kad pinigus gavo, o ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus buvo išsigandusi ir nesuprato, ką sako ikiteisminio tyrimo tyrėjui apklausos metu. Taip pat E. P. prašė, kad I. Š. pakeistų savo duotus parodymus dėl aplinkybių, kuriomis pas ją ir N. Š. buvo atvykęs advokatas R. L. bei ikiteisminio tyrimo metu ir teismui pasakytų, kad ji neatsimena, kokius dokumentus davė jai pasirašyti advokatas R. L. bei kad jis nemokė I. Š. ir N. Š., kokius jos turi duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teismui. Tokiu būdu duodamas nurodymus, kokius parodymus turi duoti liudytojos I. Š. ir N. Š. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teisme metu siekė paveikti liudytoją I. Š. ir N. Š., kad jos duotų E. P. teisinei padėčiai palankius, melagingus parodymus.

Dėl teismo šališkumo nurodo, kad šioje byloje teismas iš esmės visus E. P. prašymus tiek dėl liudytojų iškvietimo, tiek dėl dokumentų išreikalavimo atmetė. Taip pat neaiškino nuosprendyje konstatuotų aplinkybių apie paskolų komiteto posėdžio nebuvimą, apklausdamas tik prokuroro prašomus du iš penkių paskolų komiteto narius, dėl kitų liudytojų E. P. bei jo gynėjo prašymą atmetė, nurodydamas, jog tai neturi reikšmės šios nusikalstamo veikos tyrimui. E. P. duodant parodymus, teismas išsakė išankstinę nuomonę apie tai, kad jo parodymus vertina kritiškai, tai, beje, vėliau ir buvo teismo pakartota nuosprendyje. Taip pat teismas vertė šioje byloje pakviestą ir įvardintą kaip liudytoją A. P. duoti parodymus tiek prieš save, tiek ir prieš E. P., priešingu atveju grasinant įstatymo numatytomis sankcijomis. Pažymėtina, kad A. P., būdama įtariamoji ir išskirtoje byloje apskritai neturėdama jokio procesinio statuso, neturėjo aiškinti bylos aplinkybių, susijusių su pareikštu įtarimu, o juo labiau, kaip nurodė teismas, pasirašyti už melagingų parodymų davimą. Teismas A. P., be kita ko, nurodė apie gresiančią atsakomybę už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus. E. P., be kita ko, išdėstė asmeninę abejonę dėl teisėjos objektyvumo ir nešališkumo, nes jo ir teisėjos tėvus nuo vaikystės siejo asmeniniai bei kaimyniniai santykiai. Visos šios aplinkybės sudarė pagrindą suabejoti bylą nagrinėjančios teisėjos objektyvumu, dėl ko jai ir buvo pareikštas nušalinimas, tačiau teisėja nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino, o priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame, be kita ko, vertino ir kitose bylose nustatinėtinas (arba jau nustatytas) aplinkybes visais atvejais E. P. nenaudai. Šios aplinkybės duoda pagrindo tvirtinti, kad Tauragės rajono apylinkės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas ne tik kad visiškai nevertinant E. P. bei jo gynėjo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, kuriose buvo paneigtos visos prokuroro išdėstytos neatitinkančios bylos medžiagai aplinkybės, bet ir elementariai net nesigilinant į baudžiamosios bylos medžiagą, o tik atkartojant prokuroro pateiktus argumentus bei perrašant kaltinamajame akte esančias formuluotes. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje nuteistasis E. P. ir jo gynėjai advokatai M. Navickas ir J. Špelveris prašė apeliacinį skundą tenkinti ir E. P. išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Skundžiamu nuosprendžiu E. P. buvo nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio D. K. ir V. B. bei dėl poveikio I. Š. ir N. Š.). Pirmosios instancijos teisme E. P. taip pat buvo kaltinamas ir dėl poveikio darymo A. P., tačiau dėl to jis išteisintas, apeliaciniame skunde ši Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio dalis neskundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimų aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau šio reikalavimo nereikia suprasti kaip būtinumą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo E. P. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas palygino tarpusavyje liudytojų parodymus, kaltinamojo parodymus, kitus bylos duomenis, ir pripažino, jog šių duomenų, kaip visumos, pakanka nuteistojo E. P. kaltumui nustatyti. Vien tai, kad nuteistasis ir jo gynėjai nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.

E. P. teigia, kad, nuteisdamas jį pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė teismų praktikos ir nepagrįstai jį pripažino kaltu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apelianto argumentais. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams teisingumui. Ja kėsinamasi į normalią ikiteisminio tyrimo bei teismo veiklą vykdant teisingumą. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pateikti melagingą informaciją liudytojas gali būti veikiamas prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-102/2010, 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007, 2K-308/2007, 2K-582/2004). Taigi, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, įstatymas draudžia daryti poveikį baudžiamojo proceso dalyviams, tarp jų ir liudytojams. Baudžiamoji atsakomybė numatyta už poveikį, kuriuo siekiama paveikti asmenį baudžiamojoje byloje duoti melagingus, t. y. neatitinkančius tikrovės, parodymus. Pagal BK 233 straipsnį duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. BK 233 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos E. P. pastangos, atsiunčiant laiškus (duomenys neskelbtini) darbuotojai D. K., juose įtikinėjo liudytoją D. K. duoti melagingus parodymus bei susitarti su kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais (V. B., K. L., valdybos nariais, paskolų komiteto nariais), kad jie duotų vienodus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad paskolos išduotos pagal įstatymus. Tokie E. P. pamokymai, kokias aplinkybes baudžiamojoje byloje reikia paliudyti, atitinka BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Teismo ištirti ir įvertinti duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnyje, 183 straipsnyje, 300 straipsnyje. Šio ikiteisminio tyrimo metu E. P. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 7 nusikalstamų veikų), jam 2012 m. sausio 7 d. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo panaikinta 2012 m. rugpjūčio 3 d. Viena iš nusikalstamų veikų, dėl kurios buvo pareikšti įtarimai E. P., buvo susijusi su paskolos I. Š. išdavimu. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. įtarimai buvo pareikšti dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), administracijos vadovo pavaduotoju, o tikrovėje faktiniu vadovu, išduodant paskolą I. Š., nesilaikė (duomenys neskelbtini) įstatų reikalavimų ir apgaudamas I. Š. – neperduodamas jai paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos – apgaulės būdu užvaldė (duomenys neskelbtini) pagal minėtą paskolos sutartį suteiktus I. Š. 170000 JAV dolerių (451826 Lt).

Atliekant minėtą ikiteisminį tyrimą neabejotinai buvo nustatyta ir tai, kad E. P., būdamas suimtas, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2012 m. kovo 9 d. išsiuntė (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir jos darbuotojai D. K. laiškus. Pats apeliantas neginčija aplinkybės, kad minėtus laiškus parašė ir išsiuntė jis, tačiau nesutinka su teismo atliktu šių laiškų turinio vertinimu ir mano, kad jis laiškais (duomenys neskelbtini) darbuotojams ir D. K. nedarė jokio neleistino poveikio. Tačiau iš minėtų laiškų turinio aiškiai matyti, kad E. P., laiškuose menkindamas ikiteisminio tyrimo institucijų kompetenciją bei aiškindamas paskolų išdavimo tvarką bei kaip formuojamas pajinis kapitalas, įtikinėdamas unijos narius, kad visos paskolos išduotos teisėtai, vadovaujantis įstatymais ir kad bendruomenė pati sprendžia, kam ir kokias paskolas suteikti, bandė paveikti (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Iš 2013 m. liepos 18 d. laiškų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 34–38, 39–67) matyti, kad laiškas pažymėtas Nr. 1, vokas adresuotas D. K., nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), laiško pirmame lape pažymėta, kad laiškas adresuotas „valdymo organams, darbuotojams“; laiškas pažymėtas Nr. 2, vokas adresuotas D. K., (duomenys neskelbtini) laiško pirmame lape viršuje kampe pažymėta, kad laiškas adresuotas D. K.; laiškas pažymėtas Nr. 3, vokas adresuotas D. K., laiško pirmame lape viršuje kampe pažymėta, kad laiškas adresuotas D. K.; laiškas pažymėtas Nr. 4, vokas adresuotas D. K., laiške kreipiamasi į D. K.. Taigi visi laiškai buvo siunčiami konkrečiai (duomenys neskelbtini) darbuotojai D. K. ir kitiems darbuotojams. Nors apeliantas skunde daug dėmesio skiria aplinkybei, kad šiuose laiškuose E. P. pateikia tik savo nuomonę apie unijos veiklą ir jos teisėtumą, tačiau iš laiškuose pavartotų frazių („unija yra kooperatinė bendrovė-bendruomenės bankelis; teisėtai išrinkti pajininkų atstovai, t. y. valdymo organai priima teisėtus sprendimus teikiant finansines paslaugas pajininkams, t. y. unijos nariams; tyrėjams įdomiausia yra paskolų išdavimo tvarka, visą šį laikotarpį unijos įstatų, KU įstatymų, LB nustatytų tvarkų mes tvarkingai laikėmės, tai yra pirma žmogus tampa unijos nariu, užpildo paraišką paskolai gauti, paskolų komitetas apsvarsto, valdyba patvirtina arba nepatvirtina; jai paskola patvirtinta ir paskolos ėmėjas gauna paskolą patvirtindamas parašu tiek paskolos sutartyje, tiek ant operacinių lapelių gaudamas paskolą; įtarime pareikštos paskolos yra geros, nevėluojančios; paaiškinsiu, kaip viskas yra, ko siekia tyrėjai su prokuroru. Tu tas mintis pabandyk perteikti aplinkiniams, nes galbūt reikės dalyvauti teismuose, o tai tikrai nebaisu, nes mes visi dirbome sąžiningai, pagal nustatytas taisykles, atsimink, kad tai kooperatyvas-bendruomenės bankelis ir dirbame taip, kaip mums atrodo; juk sutinki, kad mes nesiekėme padaryti nuostolių, žalų, klastojimų, viskas buvo daroma tikint, pasitikint vienas kitu ir tikint, kad paskola sugrįš; jeigu tu sakysi ar valdymo organai sakys, kad nesupratau ar, kad aš liepiau ar pasirašiau neskaitęs, tai Jums bus tik blogiau, tokiu atveju Jums gali užkabinti nuostolius, jeigu tokių būtų, nes Jus esate visi pilno proto, išsilavinę, turintys patirties, tai ryškus vengimas atsikratyti atsakomybės, o atsakomybę Jums suteikė visuotinis Jus išrinkdamas; kad Tu nedalyvavai paskolų komiteto posėdyje, tai, manau, nieko tokio, kadangi dirbai su paskolomis, tu su skolininku ir jo būkle susipažindavai darbe ir ant paskolų-protokolų pasirašydavai taip ar ne. Sprendimas išduoti ar neišduoti paskolą, kokia ji bebūtų, neužtraukia jokios atsakomybės nes paskolos grąžinimo realumas pagrįstas pasitikėjimu; o jeigu sakai, kad nieko nežinau, ar man liepė, tai iš šalies atrodo, kad vyksta nusikaltimas ir Jiems kyla klausimas, ar Tu bendrininkė, ar ne, todėl reikia ramiai kalbėti taip kaip ir buvo, kad paskolas davėm ar pritarėm duoti, kad tikėjom, kad grįš ir, kad viskas yra gerai ar suvokei; prokuroro argumentai, kad trūksta užstato ar pajamų, tai nenusikaltimas, nes valdyba gali išduoti ir 1-3 mėn. vien tik su laidavimu, paskolų išdavimo esmė - kad būtų išduota pagal taisykles, t. y. narystė, prašymas, paraiška, pritarimas paskolų, valdybos ir pasirašymas ant pinigų gavimo; jeigu teisme reikėtų dalyvauti, tai ir sakyk taip, kaip buvo, kad tikiu, kad grįš paskola, kad paskolų ėmėjų pažįstami aš, V., R., P. ir t.t. sakydavo, kad tiki paskolos ėmėju, tai tada logiška sakyti TAIP, nes patikimi žmonės kaip ir laiduoja; kai pasakysi teisybę teisme, tai ir motyvuok, kad Tave išgąsdino spaudė, liepė sakyti taip, kaip nebuvo; ar supranti, D.? Nuvažiuok pas V., nu visi aptarkite; pasakyk L., V., K., nu kas išmokėdavo pinigus, kad jeigu parašas ant pinigų išmokėjimo yra tai reiškia žmogus pinigus gavo, o iš veidų ne visus gali ir prisiminti, a supratai; nes jeigu sakysite, kad tam paskolos ėmėjui nedavėte pinigų, tai kad Jūsų neapkaltintų, kad pasiėmėt; yra parašas, reiškia davėte, ar supranti brangioji“) aiškiai matyti, kad E. P. nurodinėja D. K. ir (duomenys neskelbtini) darbuotojams, ką reikia sakyti teisme, kai jie bus apklausinėjami, nurodo aplinkybes, kokias jie turėtų pasakyti tyrėjams ir teismui apie paskolą išdavimo tvarką. BK 233 straipsnis atsakomybę sieja su poveikiu liudytojui, nukentėjusiajam, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme duotų melagingus parodymus ir taip būtų trukdoma teisingumo vykdymui. Teisėjų kolegija mano, kad apelianto laiškuose pavartotos minėtos frazės apie tai, ką reikia sakyti teisme, ir kas bus, jeigu bus sakoma kitaip (taps nusikaltimo bendrininkais), vertinami kaip siekis priversti duoti melagingus parodymus ir atitinka BK 233 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos požymius. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis negali būti nuteistas už poveikio D. K. ir V. B. darymą, nes joms ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pareikšti įtarimai ir joms buvo suteiktas įtariamųjų statusas. Tačiau pažymėtina, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. P. inkriminuojamu laikotarpiu (nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2012 m. kovo 9 d.), kuriuo jis siųsdamas laiškus darė poveikį D. K. ir V. B., tiek D. K., tiek V. B. minėtame ikiteisminiame tyrime turėjo liudytojų statusą, todėl šie apelianto argumentai atmestini.

Apeliantas skunde nurodo, kad vertinant jo siųstų laiškų turinį kaip poveikį liudytojams, būtina analizuoti, kaip D. K. ir V. B. suvokė šių laiškų turinį. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. P. kaltu, rėmėsi tiek anksčiau aptartais laiškais, tiek minėtų liudytojų parodymais ir tinkamai juos įvertino. D. K. nurodė, kad 2012 m. iš E. P. gavo penkis laiškus, kuriuos perdavė tyrėjai, tuo metu ji jau buvo apklausta ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Vieno laiško turinį buvo prašoma perduoti unijos darbuotojams, todėl šį laišką unijos darbuotojos perskaitė. D. K. paaiškino, kad laiško turinį ji suprato kaip informaciją, kaip turėtų kalbėti, tačiau laiškai jai įtakos nepadarė. Iš laiško ji suprato, kad ji turėtų duoti melagingus parodymus, t. y. dėl paskolų komiteto, nors realiai paskolų komiteto posėdžiuose ji nedalyvavo, tačiau dėjo parašus ant paskolų komiteto posėdžių protokolų E. P. nurodymu. Būdavo taip, kad kada kas iš paskolų komiteto, valdybos narių gali, atvyksta į kredito uniją, susipažįsta ir uždeda parašus. Liudytoja V. B. nurodė, kad buvo skirtumas tarp to, kaip iš tikrųjų buvo, ir ką laiške nurodė E. P., nes posėdžių nebuvo, ne visi nariai susirinkdavo nurodytu laiku. Taigi iš šių parodymų neabejotinai matyti, kad D. K. ir V. B. E. P. laiško turinį suprato kaip jo prašymą duoti melagingus parodymus apie paskolų išdavimą, apie tai, kad būdavo paskolų komiteto posėdžiai ir paskolos buvo išduodamos laikantis nustatytos tvarkos. Tai, kad šie laiškai, kaip nurodo D. K. ir V. B., joms įtakos nepadarė, dar nereiškia, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika. Pažymėtina, kad BK 233 straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. Taigi aplinkybė, kad D. K. ir V. B. neatliko E. P. laiškuose prašomų veiksmų ir nedavė melagingų parodymų teisme, nepašalina E. P. baudžiamosios atsakomybės.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Tauragės rajono apylinkės teismas negalėjo vertinti paskolų komiteto posėdžių buvimą ar nebuvimą, nes tai yra Palangos miesto apylinkės teismo, nagrinėjančio E. P. baudžiamąją bylą, prerogatyva. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, Tauragės rajono apylinkės teismas ir nevertino, ar paskolos buvo išduotos teisėtai ir kitų aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) veikla, o rėmėsi baudžiamosios bylos medžiaga ir nustatytomis aplinkybėmis, kad ne visada vykdavo paskolų komiteto posėdžiai, todėl E. P. laiškuose nurodytos aplinkybės apie tai, kad liudytojos D. K. ir V. B. turėtų teisme sakyti, kad išduodant paskolas jų išdavimas buvo svarstomas paskolų komiteto posėdžiuose, vertinamas kaip poveikis liudytojoms duoti melagingus parodymus. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad E. P., prašydamas D. K. ir V. B., mokydamas melagingai liudyti, sąmoningai manipuliavo kitais žmonėmis, taip siekdamas pakenkti teisingumo nustatymui. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą, vertinimą ir nuosprendžio surašymą – išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, savo išvadas pagrindė patikimais ir teisėtais įrodymais, nuosprendyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir argumentuotai atmetė nuteistojo pateiktą versiją.

Ginčydamas savo kaltę dėl 2012 m. kovo 3 d. nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas, apeliantas akcentuoja tai, kad E. P. kaltė iš esmės grindžiama vien tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. L. parodymais, kurie, anot apelianto, turėtų būti vertinami kritiškai, nes jis siekia permesti baudžiamąją atsakomybę kitiems asmenims. Tačiau tokie E. P. argumentai nepagrįsti. Nors R. L., pateikus jam pranešimą apie įtarimą 2013 m. birželio 25 d., 2013 m. liepos 11 d. ir 2013 m. liepos 19 d., tačiau 2013 m. liepos 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. vykusių apklausų metu R. L. savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų pripažino ir nuosekliai išdėstė visas aplinkybes bei ne kartą patvirtino, kad pas I. Š. ir N. Š. jo prašė vykti pats E. P., kuris ir paprašė R. L., kad šis nurodytų I. Š. ir N. Š., ką reikės paaiškinti tyrėjams dėl sutarties, jeigu jos bus kviečiamos į apklausą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad negalima remtis R. L. parodymais, kadangi R. L. parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka kitus baudžiamosios bylos duomenis, su kuriais kartu sudaro bendrą įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo R. L. parodymus ir I. Š. pateiktame garso įraše užfiksuotus duomenis, juos sulygino ir pateikė išsamią analizę, kuria ir grindė E. P. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo atliktam duomenų vertinimui ir to nebekartoja. Be to, išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad liudytojų I. Š. ir N. Š. parodymai atitinka ir R. L. parodymus, garso įrašuose užfiksuotą informaciją, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad R. L. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Vien dėl to, kad R. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), jo parodymai negali būti savaime atmesti. Pažymėtina, kad R. L. parodymai atitinka liudytojų I. Š. ir N. Š. parodymus, jos parodymus davė prisiekusios dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tai rodo jų patikimumą, nėra jokių duomenų, kad šios liudytojos duotų melagingus parodymus ir siektų apkalbėti E. P., jų aiškinimai buvo nuoseklūs, logiški ir atitiko kitas byloje nustatytas aplinkybes, netikėti šių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, nes šiuos parodymus patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys. Apeliantas vertindamas R. L. ir liudytojų I. Š. ir N. Š. parodymus, nepateikia jokių objektyvių duomenų apie parodymų nenuoseklumą, o E. P. pamąstymai bei samprotavimai, kai jie nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis, negali būti vertinami kaip įrodymai. Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Proceso dalyviai gali tik siūlyti, kaip turėtų būti vertinami vieni ar kiti duomenys, tačiau proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Teismui nėra privaloma proceso dalyvių pozicija dėl duomenų vertinimo, jei teismo įsitikinimas, vadovaujantis bylos duomenų visuma, yra kitoks.

Nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį dėl poveikio I. Š. ir N. Š. darymo, apeliantas nurodo, kad jo susitikimo su I. Š. ir N. Š. tikslas buvo juos realiai siejusių paskolinių teisinių santykių įforminimas ir susitikimo metu jokio tikslo daryti nusikalstamą poveikį jis neturėjo. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokia apelianto pozicija. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje pateiktų garso įrašų, E. P. prašė, kad I. Š. pasirašytų su E. P. sutartį atgaline data, kad ji, I. Š., paskolino E. P. pinigus – 10000 JAV dolerių, kuriuos tariamai I. Š. gavo iš (duomenys neskelbtini) pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2010 m. rugsėjo 20 d.), pateikė I. Š. ir N. Š. pasirašyti sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad I. Š. gautą iš (duomenys neskelbtini) paskolą perkelia E. P., kuris įsipareigoja paskolą išmokėti iki 2030 m. rugsėjo 20 d. Nors E. P. skunde akcentuoja, kad tarp jo ir I. Š. bei I. Š. yra susiklostę civiliniai santykiai, tačiau, kaip matyti iš garso įrašų, I. Š. ne vieną kartą teigė, kad ji paskolos iš (duomenys neskelbtini) negavo, jokių pinigų neturėjo, juos pasiėmė E. P., o to neneigia ir E. P., tačiau jis prašo I. Š., kad pasakytų, jog ji šiuos pinigus gavo, tačiau vėliau paskolino E. P.. Tai negali būti vertinama niekaip kitaip, kaip prašymas duoti melagingus parodymus apie pinigų gavimo faktą. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. Š. ir N. Š. atsisakius pasirašyti tokias sutartis su E. P., jis, E. P., baugino I. Š. ir N. Š., kad jei I. Š. nepakeis savo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tai ji bus apkaltinta bendrininkavimu darant nusikalstamą veiką. E. P. prašė, kad I. Š. pakeistų savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl paskolos išdavimo I. Š. vardu aplinkybių ir nurodytų, kad pinigus gavo, o ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus buvo išsigandusi ir nesuprato, ką sako ikiteisminio tyrimo tyrėjui apklausos metu. Taip pat E. P. prašė, kad I. Š. pakeistų savo duotus parodymus dėl aplinkybių, kuriomis pas ją ir N. Š. buvo atvykęs advokatas R. L., bei ikiteisminio tyrimo metu ir teismui pasakytų, kad ji neatsimena, kokius dokumentus davė jai pasirašyti advokatas R. L. bei kad jis nemokė I. Š. ir N. Š., kokius jos turi duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teismui.

Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl, be nurodytų aplinkybių, kaltės forma nustatoma tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) požymius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką ir pan. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. P. pokalbių su I. Š. ir N. Š. metu ne vieną kartą akcentavo, kad tokius jo prašomus parodymus minėtos liudytojos turi duoti, nes reikia, kad jų santykiai būtų vertinami kaip civiliniai santykiai, kad būtų nutrauktos jam iškeltos baudžiamosios bylos. Tai, kad E. P., kuriam paskirta kardomąja priemone buvo uždrausta bendrauti su I. Š., vis tiek su ja susitiko ne vieną kartą ir bandė ją paveikti duoti melagingus parodymus, įrodo, kad E. P., norėdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, prašė liudytojų duoti jam palankius parodymus. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad tokiais veiksmais E. P. siekė paveikti liudytojas I. Š. ir N. Š., todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybių, kad po paskolos išdavimo I. Š., jo metu Š. neva E. P. buvo apgauti ir net prigrasinti niekam nesiskųsti, Š. jau po kelių dienų prašė dar paskolinti pinigų ir kreipėsi į E. P., neįvertino to, kad Š. įrašus pradėjo daryti bei apie tai, kad E. P. buvo apgauti, pranešė tik praėjus keleriems metams po paskolos I. Š. išdavimo. Tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės ir nėra svarbios sprendžiant E. P. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų klausimą. Tai, jog Š. prašė paskolinti E. P. pinigų, nepaneigia jo kaltės dėl BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kadangi E. P. padaryta nusikalstama veika yra padaryta vėliau negu E. P. buvo prašoma paskolinti pinigų, todėl, kolegijos manymu, tai visiškai nesusiję su E. P. nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje.

BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo užtikrinimas – viena teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Šis principas iš esmės reiškia, kad, nagrinėdamas bylą teismas su abiem proceso šalimis privalo elgtis vienodai, nerodydamas vienai iš jų palankumo, nebūtų suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankų sprendimą. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Šioje baudžiamojoje byloje apeliantas pirmosios instancijos teismo šališkumą susieja su netinkamu įrodymų vertinimu, atsisakymu tenkinti E. P. prašymus tiek dėl liudytojų iškvietimo, tiek dėl dokumentų išreikalavimo, teigia, kad teismas neaiškino nuosprendyje konstatuotų aplinkybių apie paskolų komiteto posėdžio nebuvimą, apklausdamas tik prokuroro prašomus du iš penkių paskolų komiteto narius, dėl kitų liudytojų E. P. bei jo gynėjo prašymą atmetė, nurodydamas, jog tai neturi reikšmės šios nusikalstamo veikos tyrimui. Kolegija pažymi, kad minėti apelianto argumentai yra nepagrįsti, prieštarauja bylos procesinių dokumentų turiniui. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu teisėja kaltinimo ir gynybos šalims užtikrino lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti nuomonę visais klausimais, turinčiais reikšmės bylos teisingam išsprendimui, taip pat suteikta galimybė susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu bei pareikšti pastabas. Teisiamojo posėdžio protokolas nepatvirtina apelianto teiginių, kad teisėja proceso metu kuriai nors šaliai būtų teikusi pirmenybę ar būtų daromas psichologinis spaudimas, apklausiant nukentėjusiuosius, liudytojus. BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių apeliantas skunde nenurodė, jų buvimo nekonstatuoja ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Teismo posėdžio protokolų, apkaltinamojo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įrodymus įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, t. y. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įrodymų vertinimui keliami reikalavimai nebuvo pažeisti. Nuosprendyje kruopščiai paaiškinta įrodymų vertinimo logika, motyvai, dėl kurių nustatomos arba iš kaltinimo šalinamos tam tikros faktinės aplinkybės. Abejoti teismų nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis buvo daromas poveikis liudytojams, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.