Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-4619-1010/2018

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-12-20
Bylos Nr.: e2-4619-1010/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00566-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Šakarnienė
Ieškovas: E. P.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės savivaldybėje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas: V. P.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, SIA „B2KAPITAL“
Advokatai: Enrika Maksimavičienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-4619-1010/2018Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00566-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.3.8; 3.2.6.1 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,dalyvaujant ieškovei E. P., jos atstovei advokatei Enrikai Maksimavičienei,

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės savivaldybėje atstovei Jolantai Kvietkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui V. P., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, SIA „B2KAPITAL“, antstolio Kęstučio Košio kontora, antstolės Astos Pliuškevičienės kontora, antstolio Andriaus Bespalovo kontora, antstolės Nijolės Genutienės kontora, institucijos teikiančios išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. P. patikslintu ieškiniu prašo: 1) santuoką tarp šalių nutraukti nustatant V. P. kaltę; 2) po santuokos nutraukimo sugrąžinti turėtą V. pavardę; 3) nepilnamečių vaikų E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; 4) iš atsakovo priteisti nepilnamečių vaikų E. P., (duomenys neskelbtini), ir O. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį kiekvienam nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovę, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) iš atsakovo priteisti ieškovei 900 Eur įsiskolinimą; 6) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 7) pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis šias skolas: antstolio Kęstučio Košio kontoroje vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)pagal Panevėžio apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui UAB „SB lizingas“ dėl 120,57 Eur; antstolės Astos Pliuškevičienės kontoroje vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šilalės rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui UAB „General Financing“ dėl 4545,26 Eur; antstolio Andriaus Bespalovo kontoroje vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui UAB „Gelvora“ dėl 278,84 Eur; 8) pripažinti asmenine ieškovės prievole skolą pagal antstolės Astos Pliuškevičienės kontoroje vykdomą bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šilalės rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui UAB „General Financing“ dėl 2686,03 Eur; antstolės Nijolės Genutienės kontoroje vykdomą bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui SIA „B2KAPITAL“ dėl 428,37 Eur.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog su atsakovu V. P. (duomenys neskelbtini). Ši santuoka jiems abiem yra pirmoji. Santuokos metu susilaukė dukters E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus O. P., gim. (duomenys neskelbtini) Tačiau po santuokos sudarymo ji pastebėjo, kad atsakovas turi žalingą įprotį - vartoja alkoholį. Keletą metų ji bandė išsaugoti šeimą, geruoju prašydama atsakovo vertinti jų buvimą kartu, tačiau situacija tik blogėjo. Jai buvo pakankamai sunku vienai prižiūrėti, auginti ir ugdyti vaikus. Į jos prašymus keisti gyvenimo būdą, rūpintis vaikais, atsakovas reaguodavo priešiškai, ji susilaukdavo psichologinio smurto, nepagrįstų kaltinimų, keiksmų vaikų akivaizdoje ir panašiai. Paskutinius dvejus metus atsakovo emocinė, psichologinė būsena pablogėjo iki tiek, kad ji nebesugebėdavo su juo susikalbėti. Nors kurį laiką nuo priklausomybės V. P. pasigydė Švėkšnos ligoninėje, tik iš jos sugrįžęs ir vėl pradėjo be saiko vartoti alkoholį. 2018 metų gegužės mėnesį jai pareiškus atsakovui ultimatumą - rinktis šeimą ar alkoholį, atsakovas pasirinko alkoholį ir išvyko gyventi iš namų pas savo tėvus į Panevėžio rajoną. Prašė atsakovo prisidėti prie dukters ir sūnaus išlaikymo, tačiau iš pokalbio suprato, kad atsakovas ir toliau vartos alkoholį, o ji ir vaikai jo nedomina. Atsakovas juos paliko visiškai nepasirūpinęs jų materialine gerove. Kadangi jos ir atsakovo požiūriai į gyvenimą ir vertybes yra išsiskyrę, nebeliko bendrų interesų, tarpusavio bendravimo ir artumo, atsakovas nevykdo sutuoktinio bei tėvo pareigų, vartoja alkoholį ir būna agresyvus jos atžvilgiu, jos ir atsakovo, kaip sutuoktinių, santykiai nebegali būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu.

Nepilnamečiai vaikai E. P. ir O. P. gyvena kartu su ja ir yra jos išlaikomi, todėl jų gyvenamąją vietą prašo nustatyti pagal jos gyvenamąją vietą. Atsakovas vaikais nesirūpina, jų poreikių netenkina visiškai nuo 2018 metų gegužės mėnesio, kai išsikraustė iš namų. Nuo to laiko iki šiol, atsakovas vaikų neaplankė, paskambino jiems tik per gimtadienį, rugpjūčio mėnesį. Jai buvo skambinęs liepos mėnesį. Iš pokalbio buvo galima suprasti, kad atsakovas dirba, į mėnesį uždirba 800 Eur. Tačiau nors ir kiekvieno tėvo pareiga yra teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams, paramos reikalingiems, vaikams, atsakovas tokio išlaikymo savo vaikams neteikia. Dukra E. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, šiuo metu trečioje klasėje. Sūnus O. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir būna namuose. Vaikai neturi kažkokių didelių, nukrypusių nuo normos, poreikių. Dukrai E. yra nustatyta toliaregystė, todėl jai reikia nuolatos stiprinti regėjimą, vartoti vitaminus ar maisto papildus, bei lankytis pas okulistus, pirkti akinius. Ji šiuo metu su vaikais gyvena jos močiutės S. V. ūkyje, užsidirba melždama karves. Iš gaunamo uždarbio, socialinių išmokų bei močiutės nuolatinės paramos ir stengiasi patenkinti kiek įmanoma visus vaikų poreikius. Ji paskaičiavo, jog vidutiniškai per mėnesį sūnaus ir dukters tenkinamų poreikių, būtiniems jų normaliam vystymuisi, t.y. maistui, aprangai, būstui, higienai, medicininėms išlaidoms, mokesčiams apmokėti ir panašiai, reikia ne mažiau kaip 300 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Atsižvelgiant į atsakovo galimybę faktiškai teikti netgi ženkliai didesnę išlaikymo dalį nei ji, iš atsakovo prašo priteisti 150 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Atsakovas, sūnumi ir dukra visiškai nesirūpina nuo 2018 m. birželio 1 d., todėl iš atsakovo prašo priteisti 900 Eur įsiskolinimą.

Ji niekada negalėtų vaikams uždrausti matytis ar būti lankomiems jų tėvo. Todėl prašo nustatyti sekančią tėvo ir vaikų bendravimo tvarką: 1) kas antrą savaitgalį, šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val. vaikams pageidaujant, susitikimų metu dalyvaujant vaikų mamai E. P.; 2) kitu laiku, vaikams ir vaikų tėvams palankiu, iš anksto (prieš 24 val.) suderintu laiku; 3) V. P. neturėdamas galimybės susitikti su vaikais sutartą šeštadienį, privalo apie tai iš anksto (prieš 24 val.) apie tai pranešti vaikų mamai E. P..

Dėl atsakovo nesumokėtų kreditų, antstolių Kęstučio Košio, Astos Pliuškevičienės ir Andriaus Bespalovo kontorose yra užvestos vykdomosios bylos. Šias skolas tikslinga pripažinti asmeninėmis atsakovo skolomis, atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas vyksta iš atsakovo asmeninių lėšų ir jis tam niekada neprieštaravo, kadangi žino, kad skolos yra asmeninio pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė E. P. palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais motyvais ir argumentais. Tačiau atsisakė reikalavimo pripažinti jos asmenine prievole skolą trečiajam asmeniui SIA „B2KAPITAL“, nes su kreditoriumi visiškai atsiskaitė ir pateikė teismui mokėjimo kvitą. Papildomai nurodė, jog pagrindinė skyrybų priežastis atsakovo alkoholizmas, smurtas psichologinis. Pragyveno kartu 8 metus, o nuo gegužės mėnesio kartu nebegyvena. Situacija pablogėjo gimus sūnui, kai jie grįžo gyventi į kaimą. Atsakovas terorizuodavo ją, kad pasikars, trenksis su mašina. Vaikų atsakovas neišlaiko visiškai. Neįmanoma su juo susikalbėti, yra neadekvatus. Ji dabar gauna socialinę pašalpą, išmokas vaikams. Vaikai lanko šokių ir dainavimo būrelius, jiems reikia vitaminų. Mergaitė toliaregė, nešioja akinius. Ką atsakovas dirba neturi duomenų. Skolos - tai vartojamieji kreditai, kuriuos ėmė ir ji, ir jis savo reikmėms.

Atsakovas V. P. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Atsakovas apie posėdžio laiką ir vietą informuotas. Teismui atsakovo neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, teismas daro išvadą, kad atsakovas nesirūpina savo teisių gynimu, vengia atvykti į teismo posėdį, todėl byla nagrinėjama atsakovui V. P. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnis).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „General Financing“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, jog įsipareigojimai pagal teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieškovės prievole, o pagal teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) – asmenine atsakovo prievole. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, kad įsiskolinimas pagal teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas priverstiniam vykdymui liktų asmenine atsakovo atsakomybe. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Tretieji asmenys antstoliai Kęstutis Košys, Asta Pliuškevičienė, Andrius Bespalovas pateikė teismui prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės savivaldybėje atstovė Jolanta Kvietkauskienė nurodė, jog Panevėžio vaiko teisių skyriaus specialistės kalbėjo su atsakovu, jis gyvena savo tėvų namuose, nedirba, apie jo piktnaudžiavimą alkoholiu nepateikė jokių duomenų. Atsakovas pasakė, kad su vaikais nebendrauja, nes neturi telefono ir jis tikisi, kad ieškovė priims jį gyventi.

Tretiesiems asmenims UAB „SB Lizingas“ bei antstolei Nijolei Genutienei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvavusių ieškovės bei institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės savivaldybėje atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų E. P., gimusios (duomenys neskelbtini) d, ir O. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl kaltės, nutraukiant santuoką

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovas savo kaltės dėl santuokos iširimo neginčijo. Ieškovės pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas nesirūpina šeima, neteikia reikiamo materialinio išlaikymo, nesidomi vaikų auklėjimu, girtauja, elgiasi agresyviai ieškovės atžvilgiu, prieš ją psichologiškai smurtauja, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, t. y. iš esmės pažeidžia sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, bei sutuoktinio pareigas vaikams - CK 3.30 straipsnis. Teismas abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kurių neginčija ir atsakovas, neturi pagrindo. Todėl laikytina, kad santuoka yra iširusi dėl atsakovo kaltės ir jos išsaugoti nėra galimybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių, vienas kito išlaikymo bei turto padalijimo

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsniu, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba ikisantuokinę pavardę. Ieškovės prašymu paliktina ikisantuokinė „V.“ pavardė.

Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas, todėl šis klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neįsigijo, todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.

Pažymėtina ir tai, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Plenarinė sesija išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Tai padaręs, teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti prievolių atsakovui ir jai pobūdį. Ieškovė prašo pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis šias skolas: antstolio Kęstučio Košio kontoroje vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui UAB „SB lizingas“ dėl 120,57 Eur; antstolės Astos Pliuškevičienės kontoroje vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šilalės rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui UAB „General Financing“ dėl 4545,26 Eur; antstolio Andriaus Bespalovo kontoroje vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui UAB „Gelvora“ dėl 278,84 Eur. Taip pat pripažinti asmenine ieškovės prievole skolą pagal antstolės Astos Pliuškevičienės kontoroje vykdomą bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šilalės rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui UAB „General Financing“ dėl 2686,03 Eur.

Tretieji asmenys UAB „General Financing“, UAB „Gelvora“ nurodė, jog neprieštarauja, jog ieškovės nurodyti įsiskolinimai, būtų pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Atsakovas neginčijo ieškovės reikalavimo pripažinti atitinkamas skolas jo asmeninėmis prievolėmis.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, tenkina ieškovės reikalavimą dėl V. P. skolų pripažinimo asmeninėmis jo prievolėmis ir dėl pačios ieškovės skolos UAB „General Financing“ pripažinimo jos asmenine prievole.

Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo pripažinti ieškovės asmenine prievole 428,37 Eur skolą išieškotojui SIA „B2KAPITAL“, kurios išieškojimą vykdo antstolė Nijolė Genutienė (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismui pateikė mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, jog skola kreditoriui SIA „B2KAPITAL“ yra sumokėta. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas ieškovės atsisakymą nuo minėto reikalavimo priima ir bylą šioje dalyje nutraukia.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus E. P. ir O. P.. Šioje byloje nustatyta, kad iš esmės ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. ieškovė prašė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškove. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, savo išvadoje nurodė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir O. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. P. (CK 3.59 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės vaikai E. P. ir O. P. gyvena su motina, kuri rūpinasi jų gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečių vaikų neaugina, kasdienine jų buitimi bei poreikiais nesirūpina. VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Šiuo metu gyvena pas savo tėvus Panevėžio rajone. Nepilnamečių vaikų maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Atsakovas V. P. nedirba, kas mėnesį gauna po 152,34 Eur nedarbo draudimo išmoką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai. Kadangi abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis, todėl abu vienodai ir po santuokos nutraukimo privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1234 3, 21 straipsniai).

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta, nes su ja gyvena šalių vaikai. Ieškovė neturi nei registruotino kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Šiuo metu su vaikais gyvena močiutės S. V. ūkyje, užsidirba melždama karves. Taip pat gauna 390 Eur socialinę pašalpą bei 90 Eur išmoką vaikams. Atsakovas nepateikė teismui prieštaravimo dėl išlaikymo priteisimo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų E. ir O. P. išlaikymui po 150 Eur tenkintinas – iš atsakovo V. P. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina E. P. (CK 3.192, 3.201 straipsniai). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. birželio 1 d. po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog atsakovas nuo 2018 m. birželio 1 d. su ieškove nebegyvena ir išlaikymo vaikams nebeteikia. Todėl remiantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., iš viso 900 Eur (150 Eur x 2 vaikai x 3 mėn).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. spalio 26 d. nutartyje nurodė, kad CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokia praktika, kai yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą ir šios nutarties 11 punkte nurodytų reikalavimų neįvykdymą. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai svarbūs teismui nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš vaiko tėvų (šios bylos atveju – su ieškovu), todėl tėvai savo procesiniuose dokumentuose privalo nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens.

Ieškovė E. P. prašo teismo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: 1) kas antrą savaitgalį, šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val. vaikams pageidaujant, susitikimų metu dalyvaujant vaikų mamai E. P.; 2) kitu laiku, vaikams ir vaikų tėvams palankiu, iš anksto (prieš 24 val.) suderintu laiku; 3) V. P. neturėdamas galimybės susitikti su vaikais sutartą šeštadienį, privalo apie tai iš anksto (prieš 24 val.) apie tai pranešti vaikų mamai E. P..

Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo pateiktoje išvadoje nurodė, jog neprieštarauja ieškovės nurodytai V. P. bendravimo su vaikais tvarkai.

Teismas pažymi, kad konkrečios kitokios bendravimo tvarkos, kurią teismas galėtų vertinti pirmiausiai vaikų ir šalių interesų kontekste atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, išvadą teikiančios institucijos išvadą, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, siekdamas, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, nustato tokią atsakovo V. P. be

ndravimo tvarką su vaikais E. P. ir O. P.:

1. Atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val. vaikams pageidaujant, susitikimų metu dalyvaujant vaikų mamai E. P.;

2. Atsakovas su vaikais bendrauja kitu laiku, vaikams ir vaikų tėvams palankiu, iš anksto (prieš 24 val.) suderintu laiku;

3. Atsakovas neturėdamas galimybės susitikti su vaikais sutartą šeštadienį, privalo apie tai iš anksto (prieš 24 val.) pranešti vaikų mamai E. P..

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 27 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1449-13384 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Kadangi teismas ieškovės reikalavimus tenkino, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 176 Eur dydžio žyminis mokestis (100 Eur x 75 proc. už reikalavimą nutraukti santuoką, reikalavimai dėl gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo yra susiję su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, todėl papildomai neapmokestinami; 101 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (150 Eur x 2 vaikai x 12 mėn.= 3600 Eur + 900 Eur = 4500 Eur; 4500 Eur x 3 proc. x 75 proc.).

2018 m. rugpjūčio 17 d. teismas nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki kol bus išnagrinėta civilinė byla. Šiuo atveju tenkinus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnis).

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Šilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovą V. P. kaltu dėl santuokos iširimo.

Po santuokos nutraukimo V. P. palikti santuokinę pavardę „P.“, o E. P. – ikisantuokinę pavardę „V.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. P., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų E. P., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų E. P., gimusios (duomenys neskelbtini),

ir O. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimui padengti 900 (devynis šimtus eurų), susidariusiam nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d.

Paskirti uzufrukto teise E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams teiktinų/gaunamų lėšų tvarkytoja.

Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. P., gimusia (duomenys neskelbtini)., ir O. P., gimusiu (duomenys neskelbtini)., tvarką:

1. Atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val. vaikams pageidaujant, susitikimų metu dalyvaujant vaikų mamai E. P.;

2. Atsakovas su vaikais bendrauja kitu laiku, vaikams ir vaikų tėvams palankiu, iš anksto (prieš 24 val.) suderintu laiku;

3. Atsakovas neturėdamas galimybės susitikti su vaikais sutartą šeštadienį, privalo apie tai iš anksto (prieš 24 val.) pranešti vaikų mamai E. P..

Pripažinti asmeninėmis V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis šias skolas: antstolio Kęstučio Košio kontoroje vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui UAB „SB lizingas“ dėl 120,57 Eur; antstolės Astos Pliuškevičienės kontoroje vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šilalės rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui UAB „General Financing“ dėl 4545,26 Eur; antstolio Andriaus Bespalovo kontoroje vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui UAB „Gelvora“ dėl 278,84 Eur.

Pripažinti asmenine E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), prievole šią skolą: antstolės Astos Pliuškevičienės kontoroje vykdomą bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šilalės rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui UAB „General Financing“ dėl 2686,03 Eur.

Priimti E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo reikalavimo pripažinti E. P. asmenine prievole 428,37 Eur skolą išieškotojui SIA „B2KAPITAL“, kurios išieškojimą vykdo antstolė Nijolė Genutienė (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti 2018 m. rugpjūčio 17 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 176 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė