- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- eII-1133-917/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00882-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Š., jos atstovui advokatui R. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Pareiškėjos A. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. (toliau – ir Pareiškėja) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nubausta už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., 08.53 val., krašto kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę MERCEDES-BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdami neblaivi, kai nustatytas 0,49 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką A. Š. paskirta 900 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas A. Š. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Skunde nurodyta, kad Pareiškėja su priimtu nutarimu visiškai nesutinka, mano, kad nutarimas nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Tyrėja konstatavo, kad vairavimo metu Pareiškėjai buvo nustatytas 0,56 ir 0,51 promilių neblaivumas, o atėmus paklaidą, nustatytas 0,54 ir 0,49 promilių neblaivumas. Nutarime tyrėja nurodė, kad kaltės klausimas šiuo atveju neginčytinas, nes įrodytas surinktų duomenų visuma. Pareiškėja protokolo surašymo metu su patikros rezultatais nesutiko, savo nesutikimą grindė prašymu bei specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad jos kraujyje nerasta etilo alkoholio. 2024 m. rugpjūčio 18 d. atsikėlusi ryte, apie 8 val., išgėrė kelis gurkšnius alaus, iš vakaro alkoholio nevartojo. Buvo įsitikinusi, kad sustabdymo momentu buvo visiškai blaivi. Mano, kad alkotesterio parodymai nebuvo tikslūs, kadangi blaivumo patikrinimo metu įrenginys užfiksavo jos burnos ertmėje, tačiau ne jos organizme esantį alkoholio kiekį, dėl ko šio įrenginio parodymai laikytini klaidingais. Pažymėtina, jog prieš blaivumo patikrą Pareiškėjai buvo draudžiama net atsigerti vandens, kas būtų lėmę objektyvius parodymus. Skunde cituojama teismų praktika, Vidmarko formulė. Pareiškia atkreipia dėmesį, kad jos svoris yra 50 kg, tai reiškia, kad natūralus alkoholio skaidymo procesas yra dar lėtesnis. Dėl termino nuvykti į gydymo įstaigą, nurodė, kad įvykio metu buvo sekmadienis, nedirbo laboratorijos, todėl užtruko ilgiau pasiekti kliniką.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 43 punkte reglamentuota neblaivumo sąvoka: „Neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės.“ KET 14 punkte įtvirtintas reikalavimas, kuris draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pareiškėja pažeidimo padarymo metu su padarytu pažeidimu nesutiko, jį ginčijo. Šį faktą patvirtina ir jos ranka padarytas įrašas Administracinio nusižengimo protokole „nesutinku alkoholio nevartojau“. Kaip matyti iš paaiškinimo, asmuo neigė, jog buvo vartojusi alkoholį. Priešingai nei administracinio nusižengimo protokole rašytame paaiškinime, skunde Pareiškėja jau nurodo, jog alkoholio buvo vartojusi, nurodo jog ryte apie 8 valandą išgėrė kelis gurkšnius alaus. Taip pat atkreipia dėmesį, jog yra ir trečia Pareiškėjos versija. Pareigūno kūno kameros įraše girdėti pareigūno ir Pareiškėjos pokalbis. Pareigūnui paklausus kada paskutinį kartą Pareiškėja vartojo alkoholio ir ar daug, ji pareigūnui atsako „vakar vakare gėriau šampano“. Pažymėtina, jog įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, surinktus įrodymus ir jų visumą, nustatyta, jog Pareiškėjai atlikto neblaivumo patikrinimo procedūra pažeista nebuvo. Pareigūnai tikrindami asmens neblaivumą vadovavosi 2019 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 20-TA-380 „Dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo proceso aprašo patvirtinimo“ ir jų veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas vienas patikrinimas bekontakčiu alkoholio kiekio matavimo prietaisu bei du neblaivumo patikrinimai alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, buvo supildytas neblaivumo nustatymo aktas, tikrinimo rezultatai užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole ir neblaivumo nustatymo akte. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, laikantis numatytos tvarkos, bei alkotesterio naudojimo taisyklėmis ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Kas šiuo atveju ir nebuvo nustatyta. Policijos pareigūnams 2024 m. rugpjūčio 18 d. sustabdžius Pareiškėją jos neblaivumas buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmuoju tikrinimu 08.55 val. buvo nustatytas 0,54 promilių neblaivumas, antruoju – 09.11 val. – 0,49 promilių neblaivumas. Alkotesterio tuo metu galiojantis patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliui Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) patikra buvo atlikta 2024 m. gegužės 3 d. ir išduotas sertifikatas, kuris galiojo iki 2024 m. spalio 31d., taigi patikrinimo metu sertifikatas buvo galiojantis, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo, matyti, jog alkoholio kiekio matuokliai privalo būti tikrinami pakankamai dažnai – kas pusę metų, todėl daryti išvadą, kad, po sertifikato išdavimo ir jo galiojimo metu, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys gali būti nepatikimi nėra jokio pagrindo. Policijos pareigūnai vertindami alkoholio kiekio matuoklio parodymus, prieš pareikšdami kaltinimą Pareiškėjai, apskaičiavo ir nurodė mažiausią atliktų patikrinimų prietaiso parodymą, tai yra, 0,49 promilių. Šioje byloje nėra nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, kad alkoholio kiekio matuokliu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Tiksliausi ir artimiausi duomenys dėl Pareiškėjos neblaivumo buvo užfiksuoti policijos pareigūnams atlikus du neblaivumo patikrinimus tik sustabdžius Pareiškėją ir kurie parodė realų jos neblaivumą automobilio vairavimo metu. Pareiškėja savo skunde pateikia argumentą, jog alkoholio kiekio matuoklio parodymai galėjo būti netikslūs, kadangi blaivumo patikrinimo metu įrenginys užfiksavo burnos ertmėje, o ne organizme esantį alkoholį. Šis argumentas vertintinas kritiškai. Alkoholio kiekio matuoklio Drager 7510 naudotojo instrukcijoje yra nurodyta, jog jeigu prietaisas aptinka burnoje užsilikusi alkoholį, matavimas nutraukiamas ir atitinkama žinutė pateikiama prietaiso ekrane. Lietuvos rinkai tiekiamuose Alcotest 7510 prietaisuose burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija standartiniuose nustatymuose yra aktyvuota. Šiuo atveju ir 15 minučių laukimo laikotarpio metu, ir bet kuriuo kitu metu prietaisas aptinka burnoje užsilikusio (ne iš plaučių iškvėpto) alkoholio likučius, nutraukia testą ir informuoja atitinkamu klaidos pranešimu. Galimai netikslūs prietaiso parodymai nėra užfiksuojami ar parodomi ekrane. Taigi atsižvelgiant į tai, Pareiškėjos versija dėl burnos alkoholio yra vertinama kritiškai ir paneigiama, kadangi jeigu Pareiškėjos burnoje butų buvę užsilikę alkoholio pėdsakų matavimas būtų buvęs tiesiog neatliktas, kadangi alkoholio kiekio matuoklis būtų parodęs klaidą ir jokio tikrinimo rezultato nebūtų užfiksavęs. Pabrėžtina, jog alkoholio kiekio matuoklis rodo ne burnoje esančių alkoholio molekulių buvimą, o būtent plaučiuose esančias alkoholio molekules (Kauno apylinkės teismo 2023-03-23 dienos nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-43-1127/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-31 dienos nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-501-557/2013, Kauno apygardos teismo 2019-06-14 dienos nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 270-493/2019). Pažymėtina, kad ne kartą teismų praktikoje akcentuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisyklės kaip ir kiti įrodymai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014, Šiaulių Apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-316/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134- 581/2017, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN 143-879/2020 ir kt). Bylą nagrinėjantis pareigūnas vertino, kad Pareiškėja policijos pareigūnų buvo sustabdyta ir patikrinta dėl girtumo 2024 m. rugpjūčio 18 d. pirmu pūtimu 8.55 val., antru pūtimu 09.11 val., o jos kraujas patikrinimui paimtas 10.35 val., tai yra, po 1 valandos ir 40 minučių, ir neparodo Pareiškėjos tikrojo blaivumo/neblaivumo transporto priemonės vairavimo metu. Tiksliausi ir artimiausi duomenys dėl Pareiškėjos neblaivumo buvo užfiksuoti policijos pareigūnams atlikus du neblaivumo patikrinimus tik sustabdžius asmenį ir parodo realų jos neblaivumą automobilio vairavimo metu. Natūralu, kad žmogaus organizmas laikui bėgant alkoholio molekules skaldo ir šalina iš organizmo ir žmogaus neblaivumo lygis matuojant promilėmis mažėja. Taip pat asmuo per laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Todėl pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4119/2024(01) nepaneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis rezultatų. Pažymėtina, jog nors ir Pareiškėja pateikė skirtingus paaiškinimus, kur vienur nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, kitur, kad iš vis nevartojo, o pateiktame skunde, kad tą pačią dieną iš ryto, pačio fakto jog alkoholis buvo vartotas, ji nepaneigė. Pareiškėja pasielgė pavojingai ir neatsakingai pasikliaudama savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra blaivi, bei nepasitikrino ar iš tiesų yra blaivi, nors privalėjo tai padaryti prieš vairuodama transporto priemonę. Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai individualizavo nuobaudą.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjos A. Š. atstovas advokatas R. U. pristatė skundą. Papildomai nurodė, kad jeigu teismas netenkintų prašymo panaikinti nutarimą, prašo sumažinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą. Pareiškėja turi tėvą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), pas kurį vykti ji turi labai dažnai, kadangi jis pats savimi tinkamai pasirūpinti negali. Be to, Pareiškėja viena augina dukterį, kuri užsiima jodinėjimo sportu. Žirgo buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl Pareiškėja turi dukterį nuvežti, parvežti. Taip pat Pareiškėja yra paėmusi būsto paskolą, kurią ji moka viena.
Teismo posėdžio metu Pareiškėja A. Š. paaiškino, kad įvykio rytą išgėrė kelis gurkšnius alaus. Jai paskambino ir pasakė, kad žirgas susižeidė koją, todėl reikėjo skubiai važiuoti, pažiūrėti kas atsitiko. Nesijautė neblaivi. Vyko, nes niekas kitas žirgu nepasirūpins, turi vykti pats. Žirgas yra prižiūrimas, šeriamas, tačiau veterinarijos gydytoją turi iškviesti savininkas. Pareiškėjai buvo didelis šokas, todėl pareigūnams tiesiog pasakė, kad iš vakaro gėrė šampano, o vėliau sakė, kad alkoholio nevartojo. Gyvena dviese su dukra. Turi brolį, kuris gyvena Kaune, dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Pareiškėja dirba administratore odontologijos klinikoje. Kitų pajamų neturi. Dukrai išlaikymas nepriteistas, tėvystė nepripažinta. Mėnesinės Pareiškėjos pajamos yra apie 1000 Eur. Kiekvieną mėnesį moką apie 370 Eur būsto paskolai, 250 Eur už treniruotes ir žirgyną, 15 Eur už dziudo pamokas. Kartais padeda tėvai pragyventi. Pareiškėjos tėvai yra pensininkai. Dažniausiai Pareiškėjos žirgą gydo (duomenys neskelbtini) veterinaras, kadangi Lietuvoje nėra specialistų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) A. Š. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 900 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad A. Š. 2024 m. rugpjūčio 18 d., 08.53 val., krašto kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę MERCEDES-BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdami neblaivi, kai nustatytas 0,49 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais pažeidė KET 14 punktą.
Pareiškėja su padarytu pažeidimu nesutiko ir skundu prašė panaikinti nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Teismo posėdžio metu Pareiškėjos A. Š. atstovas advokatas R. U. taip pat prašė, nusprendus nutarimo nepanaikinti, sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą.
Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.
ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Pareiškėja policijos pareigūnų buvo sustabdyta 2024 m. balandžio 18 d. neblaivumo patikrinimui. Patikrinus A. Š. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros numeris Nr. (duomenys neskelbtini), pirmuoju tikrinimu, atliktu 08.55 val., jai buvo nustatytas 0,56 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu, atliktu 09.11 val., nustatytas 0,51 promilės neblaivumas. Šios aplinkybės užfiksuotos 2024 m. balandžio 18 d. neblaivumo nustatymo akte. Pareiškėjai taip pat buvo nustatyti ir kiti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Iš administracinio nusižengimo bylos taip pat nustatyta, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas Pareiškėjos neblaivumas, yra sertifikuotas, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). Šis sertifikatas patvirtina, kad minėto alkotesterio patikra atlikta 2024 m. gegužės 3 d., o patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. spalio 31 d. Taigi patikrinimo metu ši matavimo priemonė atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Be to, alkotesterio rodmenys bei tikrinimo laikas buvo įtraukti į neblaivumo nustatymo aktą, jame nurodant ir alkotesterio modelį bei numerį, atitinkančius patikros sertifikate nurodytus duomenis, su šiuo aktu pasirašytinai supažindintas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. A. Š. nesutiko su minėtame akte nurodytais alkotesterio patikrinimo rezultatais ir administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad alkoholio nevartojo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 straipsnis numato, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Administracijos, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, Valstybinės darbo inspekcijos, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis.
Pareiškėja pasinaudojo šia teise ir kreipėsi į medicinos įstaigą dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Pareiškėjos kraujyje etilo alkoholio nerasta. Minėta išvada nepaneigia alkotesteriu gautų rezultatų, kadangi, kaip matyti iš minėtos išvados kopijos, A. Š. kraujo mėginys paimtas 10.35 val., taigi, po patikros alkotesteriu praėjus daugiau nei 1 valandai ir 40 minučių.
Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina tam tikrą kiekį alkoholio. Nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą. Vaistų arba paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 1,5-2 karto greičiau. Piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu kraujyje etanolio koncentracija mažėja 0,3 – 0,4 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41/2013). Taigi, praėjus atitinkamam laikotarpiui, net ir nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, dalis alkoholio iš organizmo pasišalina.
Nors medicinos įstaigos pateiktose išvadose nurodoma, kad asmens kraujyje etilo alkoholio nerasta, tačiau kaip minėta aukščiau asmuo į gydymo įtaigą nuvyko daugiau nei po 1 val. 40 min., po policijos patikrinimo alkotesteriu. Pažymėtina, kad Pareiškėja galėjo išblaivėti dėl natūralių procesų organizme. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad praėjus 15 minučių po pirmojo tikrinimo, antruoju tikrinimu jai buvo nustatytas 0,05 promilės mažesnis girtumas. Kartu tai reiškia, kad tarp duomenų, gautų patikrinus alkotesteriu, ir medicinos įstaigos išvados nėra jokių prieštaravimų, nes alkoholio koncentracija kraujyje laipsniškai mažėja. Pažymėtina, kad tarp matavimų alkotesteriu bei vėliau tyrimui paimto kraujo ėminio ištyrimo rezultatų yra nuoseklus koncentracijos mažėjimas, kas rodo buvusią alkoholio eliminacijos iš organizmo fazę, kuri pasiekiama per 1–2 val. nuo paskutinės alkoholio dozės suvartojimo. Alkoholio šalinimo greitis priklauso nuo pasiektos alkoholio tolerancijos (pripratimo prie alkoholio) ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris, amžius ir lytis esminės įtakos alkoholio šalinimo greičiui neturi.
Teismų praktika tokio pobūdžio bylose vertinant ar asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie bylą nagrinėjančiam pareigūnui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-344/2008; N444-1452/2009; N261-3165/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20T4-09-30 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12- 2013).
Šiuo atveju jokie bylos duomenys alkotesterio duomenų (pirminių ir pakartotinių) nepaneigia, Pareiškėjos neblaivumas vairuojant automobilį abejonių nekelia. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, šiuo atveju dėl užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio abejonių nekyla. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Pareiškėja pagrįstai nubausta už vairavimą neblaiviai, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą A. Š. paskirta 900 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Nustatyta, kad A. Š. elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jos patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jos pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Atsižvelgtina ir į tai, kad Pareiškėja nuolat keitė savo parodymus, tai yra, pareigūnui paklausus, kada ji paskutinį kartą vartojo alkoholį, ji atsakė, jog vakar vakare gėrė šampano, tuo tarpu administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad su juo nesutinka alkoholio nevartojo. Skunde Pareiškėja nurodo, kad ryte, apie 8 val., ji išgėrė kelis gurkšnius alaus. Tokie Pareiškėjos skirtingi paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Taip pat pažymėtina ir tai, kad Pareiškėja administracine tvarka yra bausta pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, ANK 416 straipsnio 2 dalį (2 kartus), ANK 417 straipsnio 2 dalį, ANK 417 straipsnio 3 dalį, ANK 416 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į A. Š. charakterizuojančius duomenis, matyti, kad Pareiškėja yra linkusi pažeidinėti kelių eismo taisykles. Taip pat pažymėtina, kad Pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, kuriuo sukeliamas pavojus ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo ji išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių.
Pareiškėjos atstovas advokatas R. U. nurodė, kad Pareiškėjos tėvai yra išsiskyrę, o tėvas, dėl sveikatos problemų, savimi pasirūpinti negali, todėl Pareiškėja dažnai vyksta pas jį į (duomenys neskelbtini). Be to, Pareiškėja viena augina dukterį, kuri užsiima dziudo bei žirginiu sportu, turi nuosavą žirgą. Žirgas laikomas taip pat (duomenys neskelbtini), todėl siekiant pasirūpinti žirgu bei nuvežti dukrą į jojimo pamokas, taip pat yra reikalinga teisė vairuoti. Bylos nagrinėjimo teisme metu gauta ir A. Š. charakteristika, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad į jos darbo funkcijas įeina ir darbų pas technikus nuvežimas bei parvežimas, o teisės vairuoti atėmimas bus tiesiogiai susijęs su jos asmeninių pajamų sumažėjimu. Taip pat Pareiškėja turi būsto paskolą, kurią ji moka viena. Pati Pareiškėja A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad turi brolį, kuris gyvena Kaune, tačiau retai būna namuose, kadangi dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Taip pat nurodė, jog prie jos ir mažametės dukros pragyvenimo prisideda ir jos tėvai. Pažymėtina, kad Pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, tai yra, byloje nėra jokių duomenų. Nagrinėjamu atveju privataus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą, kuris buvo pažeistas įvykdžius tokio pobūdžio administracinį nusižengimą. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-514-493/2021).
Teismas pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-316/2019).
Teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Š. buvo skirta 900 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių, kai minėtame straipsnyje numatyta, kad bauda gali būti nuo 800 eurų iki 1 100 eurų, ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Tai rodo, kad įvertinus visas administracinio nusižengimo aplinkybes, Pareiškėją charakterizuojančius duomenis, Pareiškėjai paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonės artimos minimalioms. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 422 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir A. Š. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.