Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir R. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, Aktiva Finants OU, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Splius“, uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakytas priimti prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

9. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. CPK 539 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tarp kurių, be kitų duomenų, turi egzistuoti visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.

10. Įsigaliojus 2023 m. sausio 1 d. naujai CK 3.51 straipsnio redakcijai, buvo nustatytas teisinis reglamentavimas, kai esant sąlygų visumai: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje; kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio; negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama notarine tvarka.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai 2023 m. vasario 22 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Prašyme nurodė, kad susituokė 2005 m. balandžio 28 d. Pareiškėjai neveda bendro ūkio, daugiau kaip metus laiko negyvena santuokinio gyvenimo. Gyvenant santuokoje pareiškėjai vaikų nesusilaukė. Pareiškėjai prašė teismo patvirtinti 2023 m. sausio 25 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Visa tai patvirtina, jog egzistuoja visos išvardintos sąlygos tam, kad santuoka būtų nutraukta notarine tvarka – pareiškėjai veiksnūs, nuo santuokos sudarymo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai, yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečių vaikų neturi, sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjų pareiškimas, esant CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 538 straipsnio 1 dalis).

12. Pažymėtina, kad įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiant nutraukti santuoką bendru sutarimu pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardint sąlygų visumai – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių pareiškėjai, esant įvardintai sąlygų visumai, santuoką turi teisę nutraukti notarine tvarka. Aptariamu atveju santuoka sutuoktinių bendru sutikimu pagal įstatymą gali būti nutraukiama notarine tvarka ir tai nėra alternatyvi bei priklausanti nuo pačių pareiškėjų pasirinkimo santuokos nutraukimo bendru sutikimu tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis). Atskirajame skunde pateikiamas CK 3.51 straipsnio 3 dalies aiškinimas prieštarauja šios normos esmei ir tikslui. Atskirajame skunde taip pat teigiama, jog nesant numatytos galimybės gauti nemokamas notaro paslaugas pareiškėjai yra diskriminuojami kartu ribojamas santuokos savanoriškumo principo įgyvendinimas. Šis atskirojo skundo argumentas stokoja teisinio pagrįstumo. Teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakyme Nr. 57 Dėl įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąrašo patvirtinimo (toliau ir Įsakymas) II skyriuje yra įtvirtinta kokiais atvejais asmenys atleidžiami nuo notaro atlyginimo mokėjimo arba jiems taikomas sumažintas įkainis. Apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja ar šiuo atveju pareiškėjams taikytinos Įsakymo II skyriaus nuostatos, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

13. Sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi teisę kreiptis į bet kurį savo nuožiūra pasirinktą notarą, išskyrus Notariato įstatymo 202 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, kai notarui draudžiama atlikti įstatymų nustatytas funkcijas dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis jau suteikė taikinamojo tarpininkavimo paslaugas, taip pat Notariato įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Kreipimosi dėl santuokos nutraukimo į notarą tvarka reglamentuota CK 3.54¹ straipsnyje.

Dėl pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

14. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojęs pakeistas teisinis reglamentavimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagal CK 3.51 straipsnio 3 dalį yra imperatyvus, prašo spręsti klausimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl šios teisės normos atitikties Konstitucijai.

15. Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, ar šalys pateikė prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagal Konstituciją, pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme, yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

18. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jei teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-701/2021). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

19. Esminis argumentas, kuriuo apeliantas grindžia poreikį kreiptis į Konstitucinį Teismą, yra ta, jog santuokos nutraukimas notarine tvarka kainuoja, o Lietuvos Respublikos notariato įstatymo normos nenumato galimybės gauti nemokamas notaro paslaugas, todėl susidariusi situacija diskriminuoja pareiškėjus ir riboja jų santuokos savanoriškumo principo įgyvendinimą. Kaip jau buvo minėta, nepagrįstas atskirojo skundo teiginys dėl galimybės gauti nemokamas paslaugas nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad abu pareiškėjai turi teisę į valstybės lėšomis apmokamą advokato teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas, ir nenori mokėti notarui už jo paslaugas, bei kitos pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, nekelia abejonių dėl CK 3.51 straipsnio 3 dalies konstitucingumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Konstituciniame Teisme priimami individualūs konstituciniai skundai. Tai reiškia, kad į Konstitucinį Teismą gali kreiptis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, manantis, jog Konstitucijai prieštarauja įstatymai, Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas pažeidė jo konstitucines teises ar laisves, ir išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones. Individualus konstitucinis skundas suteikia teisę kiekvienam žmogui, manančiam, kad aukščiausiosios valstybės valdžios institucijos priimti sprendimai pažeidžia jo konstitucines teises ar laisves, tiesiogiai Konstituciniame Teisme ginčyti tas teises pažeidžiantį įstatymą ar kitą teisės aktą. Be kitų sąlygų, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyta asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą turi būti įgyvendinta per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą terminą, kuris yra susietas su galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo diena (Konstitucinio Teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2020, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020, 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT69-A-S64/2020).

20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.