Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-111-771/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-14
Bylos Nr.
1-111-771/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23081-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
R. B.
Kaltinamasis
L. B.
Advokatai
Irma Bekerė, Saulius Alysas
Baudžiamoji byla Nr. 1-111-771/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23081-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.4.
ŠIAULIŲAPYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant Daliai Kalašinskienei, Viktorijai Patkauskienei,dalyvaujant prokurorėms Inetai Žilinskienei, Jolantai Steponavičiūtei,nukentėjusiajai R. B., jos atstovei advokatei Irmai Bekerei,kaltinamajai L. B., jos gynėjui advokatui Sauliui Alysui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini)neteista, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. buvo kaltinama tuo, kad smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui - seseriai R. B., o būtent: 2021-07-10 apie 02:00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis sugriebė nukentėjusiąją R. B. už kaklo, po to ją sugriebė pečių srityje ir papurtė bei keturis kartus stūmė R. B., dėl ko ji atsitrenkė nugara į (duomenys neskelbtini), ir vieną kartą rankomis pastūmė į krūtinės sritį, dėl ko ji nugara atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) ir nugriuvo, o po to (duomenys neskelbtini), R. B. bandant jai sutrukdyti išpilti alkoholį, ji alkūne vieną kartą pastūmė R. B. ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai R. B. odos nubrozdinimus kakle, kairiame dilbyje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinės priekiniame paviršiuje, nugaroje, tai yra sukėlė fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus.

Kaltinamoji L. B. kalta neprisipažino bei parodė, kad nukentėjusioji yra jos sesuo. Anksčiau dažnai pykosi ir vėl susitaikydavo. Paskutiniu metu bandė išlaikyti seseriškus santykius iki minėto įvykio, paskutinius mėnesius labai gražiai bendravo. Įvykio dieną nakties metu jai į telefoną parašė krikšto dukra D. J.. Žinutėje buvo nurodyta, kad nukentėjusioji pastarąją varo iš namų, buvo iškvietusi net policijos pareigūnus. Varė iš namų todėl, kad D. pastarajai reguliuoja gyvenimą, reiškia priekaištus dėl išgertuvių. D. pasakojo, kad nukentėjusioji vartoja svaigalus apie 2-3 savaites. D. pasakė, kad negali vairuoti ir tokiu būdu atvažiuoti pas ją, nes vartojo raminamuosius vaistus. Ji viena pati nuvažiavo prie nukentėjusiosios namų parsivežti D. į savo namus. D. rado su taše, stovinčią prie namų. Tašę įdėjo į mašiną ir kartu su D. nuėjo į nukentėjusiosios namus. Nuėjo pas nukentėjusiąją į namus, nes rūpėjo kaip jaučiasi D. nepilnametis brolis bei išsiaiškinti su nukentėjusiąja dėl D. išvarymo iš buto. Ji neturėjo minties sutaikyti D. su R., nes D. vis tiek nebūtų likusi pas nukentėjusiąja namuose. Lipant laiptais viršun, D. pranešė, kad brolis G. nakvoja pas draugus. Ji paskambino į durs. Duris atidarė nukentėjusioji. Nukentėjusioji rūkė elektroninę cigaretę, dūmus papūtė jai į veidą. Ji paėmė iš nukentėjusiosios rankų cigaretę, nuėjo į virtuvę ir cigaretę padėjo ant stalo. Ji papriekaištavo nukentėjusiajai, kad pastaroji vėl krečia cirkus. Grįžusi iš virtuvės į holą, nukentėjusiajai pareiškė, kad taip elgdamasi nebematys dukters nei vestuvių, nei anūkų. Bandė aiškinti nukentėjusiajai, kad nevalia taip elgtis. D. tuo metu stovėjo (duomenys neskelbtini). Grįžusi atgal į virtuvę, pradėjo tikrinti spinteles, ieškojo alkoholio. Jei būtų suradusi alkoholinius gėrimus, būtų juos išpylusi, kad nukentėjusioji daugiau nebegertų. Virtuvėje alkoholio nerado. Visą tą laiką nukentėjusioji buvo prie (duomenys neskelbtini). Po to ji nuėjo į (duomenys neskelbtini). Iš ten į (duomenys neskelbtini)rado padėtas taures su alkoholiu. Jai iš paskos į (duomenys neskelbtini) atėjo nukentėjusioji. Ji dešine ranka nuo staliuko paėmė taurę ir iš jos išpylė alkoholį. Tą patį atliko ir su antrą taure. Nukentėjusioji tuo metu suėmė ją rankomis už kairės rankos. Išpylė tam, kad nukentėjusioji išsiblaivytų ir daugiau nebegertų. Nukentėjusioji laikė ją nestipriai už rankos. Po nukentėjusioji atsistojo (duomenys neskelbtini)Ji nesuprato, kodėl nukentėjusioji jai neleidžia išeiti (duomenys neskelbtini)Matė, kaip tuo metu iš tualeto išėjo jai nepažįstamas vyriškis. Ji nukentėjusiąją pastūmė, siekdama praeiti ir pastaroji atsirėmė į (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji pasakė, kad ji nepilstinėtų ne savo. To pastūmimo pasėkoje nukentėjusioji negalėjo susitrenkti dešinės alkūnės, pastarąją nebuvo prirėmusi. Nukentėjusioji buvo stipriai girta, vos stovėjo ant kojų. Jokių kūno nubrozdinimų ji nukentėjusiajai nepadarė. Ji nukentėjusiosios kūno nubrozdinti negalėjo, nes neturi nagų. Prie jos nukentėjusioji nebuvo nugriuvusi ant grindų. Minėtas vyras suėmė nukentėjusiąją į savo glėbį, kad pastaroji nebepultų ją. Tuo metu nukentėjusioji nugara dar buvo atsirėmusi (duomenys neskelbtini)Sesuo bandė ištrūkti iš to vyro glėbio. Kai ištruko, paėmė telefoną ir sakė, kad kviečia policijos pareigūnus. Po to ji D. pasakė, kad laikas eiti laukan. Nukentėjusioji tuo metu pasakė, kad kviečia policiją. Ji su D. išėjo laukan ir apie pusvalandį laukė policijos pareigūnų, kuriuos žadėjo iškviesti nukentėjusioji. Po to ji nuvežė D. į savo namus. Nukentėjusioji įvykio metu vilkėjo ploną chalatą. Ant pastarosios kūno nepastebėjo jokių sužalojimų. Vėliau ryte ji išvažiavo į P.. Sekmadienį grįžusi iš P., pas ją atvyko policijos pareigūnai. Sužinojo, kad sesuo policijos pareigūnus dėl minėto įvykio iškvietė sekmadienį. Policijos pareigūnai ją kaltino sumušus nukentėjusiąją. Minėto įvykio metu nukentėjusiosios namuose užtruko apie 3-4 min. Nukentėjusiąją pastūmė tik tada, kai nukentėjusioji jai neleido praeiti. Jokių kitų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu ji neatliko, tikrai negalėjo nukentėjusiosios sužaloti. Ji nebuvo nukentėjusiąją sugriebusi už kaklo, pastarosios nepurtė, nestūmė. (duomenys neskelbtini)nukentėjusiosios net nebuvo palietusi rankomis. Nukentėjusioji nebuvo nukritusi. Susistumdymo kituose kambariuose nebuvo, nėjo į kitus kambarius. Ji nestūmė nukentėjusiąją į krūtinę. Nukentėjusioji nebuvo atsitrenkusi (duomenys neskelbtini)ir po to nugriuvusi. D. matė susistumdymą. Pastaroji stovėjo ir nieko nesakė. Jeigu būtų nukentėjusiąją sužalojusi, tikrai sekančią dieną nebūtų išvažiavusi į P.. Po minėto įvykio nukentėjusioji skambino K. E., kuriai pasakojo, kad neva ji sumušė nukentėjusiąją. K. E. parašė jai žinutę su klausimu kas vyksta. Žinutėje parašė, kad ji minėto įvyko metu sulaužė stuburą ir dabar reikalinga operacija. Ji mano, kad nukentėjusioji jai keršija už vaikus. Kai iš nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini)dėl girtavimo buvo paimti vaikai, ji apsiėmė (duomenys neskelbtini). Po vaikų teisių apribojimo, nukentėjusioji užsikodavo ir apie 2 metus visiškai nevartojo alkoholinius gėrimus. Po to vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusioji nuolat piktnaudžiauja alkoholiu. Alkoholinius gėrimus vartoja kartu su psichotropiniais vaistais. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini)buvo patekusi į avariją. Po to dažnai išsigalvodavo įvairių nebūtų istorijų. Galvoja, kad čia sesers kerštas ir pavydas, ji intriguojantis žmogus. Kiek žino, butas priklausė sesei ir M. J., kai jie išsiskyrė, jis butą paliko sesei. Dukterėčia D. yra pilnametė, bet nėra registruota pas sesę bute, tuo pasinaudodama ją ir išvarė. Kai sesuo geria alkoholį, maišo su psichotropiniais vaistais, tada jai išsivysto įvairios nebūtos istorijos. Tų nebūtų istorijų būta daug. Pavyzdžiui ji paskambino naktį ir pasakė, kad ją sumušė vyras M. J., nuvažiavo su vyru, nebuvo jokio sumušimo. Sesuo supyko ant jos, kad tą jos vyrą išsivežė pas save, kad nebebūtų konfliktų. Konfliktai būdavo dėl įvairių įvykių. Jie iš pradžių tikėjo jos išgalvotomis istorijomis. Nukentėjusioji net buvo pasakojusi, kad neva partrenkė vaiką. Nukentėjusioji yra dirbusi (duomenys neskelbtini). Kartą pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) 5 vyrai ją neva norėjo išprievartauti.

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad su kaltinamąja šiuo metu nebendrauja. Iki minėto įvykio santykiai buvo labai geri. Įvykio dieną sūnus išvažiavo pas draugą. Namuose liko ji ir duktė D.. Vakare pas ją į svečius atvažiavo P. P.. Visi kartu jie vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė šampaną, brendį. Ji nedaug išgėrė, gal taurę, pusantros taurės. D. nepatinka, kad ji vartoja alkoholį, todėl pastaroji pradėjo ieškoti „kabliukų“. Konflikto metu D. užsirakino vonioje. Ji išsigando, kad dukra sau ko nors nepadarytų, todėl išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitoji atvažiavo apie 23.30-24.00 val.. Bute tuo metu buvo ji, dukra ir klasiokas P. P.. Atvažiavusi greitoji, dukrai pamatavo spaudimą ir pulsą. Po greitosios išvykimo, dukra pradėjo šaipytis dėl iškviestos greitosios pagalbos. Konflikto metu ji dukrai iškvietė policijos pareigūnus, kad pastarąją nutildytų ir jai neaiškintų. Atvykusieji policijos pareigūnai jai nustatė 2 promilių girtumą, tačiau ji nesijautė apsvaigusi. Policijai pasakojo, kad dukra ją moralizuoja, neduoda ramybės, yra pilnametė, bute neregistruota čia. Policijos pareigūnai paklausė D., ar pastaroji turi kur išeiti. D. atsakė, kad turi. Po to D. išėjo iš buto. Po vidurnakčio D. į namus grįžo kartu su kaltinamąja. Kaltinamoji keikėsi, atėmė iš jos cigaretę, virtuvėje pradėjo ieškoti alkoholinius gėrimus. Iš virtuvės nuėjo į (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini)kaltinamoji suėmė ją už kaklo ir patrankė į (duomenys neskelbtini)Už kaklo suėmė labai trumpai. Po to kaltinamoji suėmė ją už rankų virš alkūnių ir vėl trankė į (duomenys neskelbtini). Ji atsitrenkė pagrinde su dešine mentim, nugara ir rankomis. Neskaičiavo kiek kartų atsitrenkė. Kaltinamoji ją keikė, priekaištavo dėl dukros išvarymo ir dėl alkoholio vartojimo. Ji liepė kaltinamajai traukti nuo jos rankas, pavadino nusipenėjusia kiaule. Po to kaltinamoji nuėjo į (duomenys neskelbtini)Nenorėjo kaltinamosios leisti į (duomenys neskelbtini)nes kaltinamoji ketino išpilti ten buvusį alkoholį. Prie (duomenys neskelbtini)abi maskatavosi rankomis. Bandė kaltinamąją rankomis sulaikyti. Kaltinamoji ją nestipriai rankomis į krūtinę nustūmė ir įėjo į (duomenys neskelbtini)Kadangi ji buvo išgėrusi, tiek to pastūmimo ir tereikėjo. Ji nugara atsitrenkė į (duomenys neskelbtini)nugara ir nuslydo (duomenys neskelbtini)Nukrito prie (duomenys neskelbtini). Nuo grindų pati atsistojo. P. turėjo matyti kaip ji buvo nukritusi ant žemės. P. jas išskyrė. Po to kaltinamoji įėjo į (duomenys neskelbtini), išpylė ten padėtą brendį, kuris buvo padėtas ant staliuko. Staliukas stovėjo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susistumdymo nebuvo, susistumdymas buvo tik įeinant į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)buvo visi trys P., sesuo ir ji. P. nekur nesikišo. Kai kaltinamoji išėjo iš (duomenys neskelbtini)ji ir kaltinamoji nestipriai susistumdė. Buvo susikibusios rankomis. Į pečius kliuvo ir jai ir kaltinamajai Konflikto metu dukra stovėjo koridoriuje. Dukra galėjo matyti susistumdymą ir griuvimą. Ji nesakė, kad kvies policiją. Ji net neplanavo kviesti policijos. Iš pradžių nejuto jokio fizinio skausmo, nes buvo išgėrusi ir šoko būsenoje. Niekur neskaudėjo. Skaudėti pradėjo šeštadienį po pietų. Skaudėjo visą kūną. Matė tik vieną mėlynę krūtinės srityje. Kakle sužalojimo nepastebėjo. Sužalojimą pastebėjo tik darant obdukciją. Kelyje sužalojimai galėjo atsirasti kai ji (duomenys neskelbtini). Krisdama sužalojimų nepatyrė. Piršto dydžio krūtinės kairėje pusėje buvo sužalojimas, taškiukas. Mėlynė ant krūtinės galėjo atsirasti, kai stumdėsi su kaltinamąja. Labiausiai skausmas jautėsi nugaros srityje. Jokių sužalojimų, prieš susiduriant su seserimi, nebuvo ant jos kūno. Sekančią dieną ji niekur nėjo, gulėjo lovoje. Sūnus įvykio metu buvo pas draugus. Nakties metu ji skambino sūnui. Pastarasis į namus buvo grįžęs apie 1 val. nakties. Ji sūnui pasakojo įvykio aplinkybes. Po to sūnus grįžo šeštadienį ryte. Sekančią dieną trumpam buvo atvažiavęs kaltinamosios vyras. Ryte iš namų išėjo ir P.. Šeštadienį namuose buvo kartu su sūnumi namuose. Šeštadienį pavakarį ji paskambino savo buvusiam vyrui L., kuriam pasakė, kad negali pajudėti. L. atvažiavo sekmadienį ryte. Matė ant jos kūno sužalojimus. Sekmadienį dėl minėto įvykio ji pranešė bendrosios pagalbos tarnybai. Būtų gal net nekvietusi tos policijos, jeigu ne L.. Ji kvietė tik policiją, bet greitoji atvažiavo pirma. Su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais nebendravo. Bendravo tik su policijos pareigūnu. Norėjo, kad medikai suleistų vaistus nuo skausmo. Medikai jai siūlė važiuoti į ligoninę, tačiau ji atsisakė. Kadangi ji buvo išgėrusi, medikai jai negalėjo suleisti nuskausminamųjų vaistų. Jai skaudėjo visą kūną, gal ir būtų pastatę ligoninėje lašinę, bet tuo metu nereikėjo, buvo šokas. Jei ne L., ji policijos nebūtų kvietusi. Kaltina tik save dėl alkoholio gėrimo. Policijos pareigūnams nepasakojo, kad kaltinamoji ją spardė. Nesakė, kad buvo pasileidęs kraujas, nes jo nebuvo. Įvykio metu nebuvo praradusi sąmonę. Nebuvo nukritusi pati dėl girtumo. Konflikto metu ji(duomenys neskelbtini)nebuvo nukritusi, nes ten nėra vietos kur nukristi. P. gal ir turi priežastį ją apkalbėti, ji to nežino. P. daug žmonių apkalba. Jos teta, gyvenanti (duomenys neskelbtini), visus apkalba ir apie įvykį nieko nežino. Mano, kad D. byloje duoda melagingus parodymus. Pastaroji konflikto metu stovėjo koridoriuje ir prašė kaltinamosios baigti, nedaryti nesąmonių.

Liudytoja D. J. parodė, kad nukentėjusioji - mama, kaltinamoji - krikšto mama, mamos sesuo. Šiai dienai su krikšto mama labai geri santykiai, kai grįžta į (duomenys neskelbtini) pas ją būna. Su nukentėjusiąja bendrauja, palaiko gerus santykius. Mamos bute ji nuolat gyveno, nors nėra ten registruota. Iš studijų grįždavo gyventi pas mamą. 2021-07-09 mama nuo ryto gėrė alkoholinius gėrimus. Brolis buvo išvykęs pas draugus. Apie 16-17 val. atvažiavo mamos draugas. Visi kartu vartojo šampaną. Išgėrė gal vieną taurę, Mama svaigalų išgėrė daug. Apie vidurnaktį tarp jos ir mamos įvyko žodinis konfliktas dėl pastarosios piktnaudžiavimo alkoholiu. Konflikto metui mama ją pradėjo kolioti, varyti lauk iš namų. Po to mama iškvietė greitąją ir policiją. Medikams mama pasakojo, kad ji neva nori nusižudyti, prašė atvažiuoti ir ją iškeldinti iš buto, nes negali būti kartu. Mama skambino, kai ji buvo užsidariusi vonioje. Greitoji atvažiavo su policijos pareigūnais. Greitoji jai pamatavo spaudimą, pulsą, paklausė kaip jaučiasi ir viskas. Kadangi ji neregistruota mamos bute, policijos pareigūnai privalėjo ją išvesti. Policijos pareigūnai palaukė, kol ji susirinks savo daiktus. Su policijos pareigūnais išėjo laukan. Pareigūnai klausė, ar jai reikalinga pagalba. Klausė gal ją reikia kur nors nuvežti. Atsakė, kad nieko nereikia. Parašė kaltinamajai SMS žinutę, kurioje paprašė ją atvažiuoti. Žinutėje rašė, kad mama geria, jos pykstasi, policija varo lauk. Su mašina pati pas kaltinamąją nevažiavo, nes buvo išgėrusi šampano taurę ir nenorėjo rizikuoti. Šampaną vartojo 18.00-19.00 val. su mama. Sakė krikšto mamai, kad yra išgėrusi. Dėl ko su taksi nevažiavo, negali pasakyti, iš to streso tik parašė krikšto mamai. Tą dieną raminančių vaistų nevartojo. Atvažiavusi kaltinamoji pasiūlė kartu užlipti pas jos mamą į namus pasižiūrėti kokiame stovyje yra mama. Kol lipo laiptais, ji kaltinamajai papasakojo apie konfliktą. Papasakojo, kad mama jau keletą dienų vartoja alkoholinius gėrimus. Į butą pirmoji įėjo kaltinamoji. Ji įėjo iš paskos ir sustojo koridoriuje. Iš tos vietos matėsi visas svetainės kambarys. Kaltinamoji iš mamos rankos paėmė cigaretę bei pasakė, kad jei pastaroji taip elgsis nematys nei anūkų, nei normalaus gyvenimo. Pastarosios tarpusavyje barėsi. Po to kaltinamoji nuėjo į virtuvę ieškoti alkoholio. Mama tuo metu blaškėsi, vaikščiojo. Grįžusi iš virtuvės, kaltinamoji (duomenys neskelbtini)bei sustojo (duomenys neskelbtini)toliau barėsi. (duomenys neskelbtini)nematė, kad pastarosios stumdytųsi. (duomenys neskelbtini)pirma nuėjo kaltinamoji, nukentėjusioji nuėjo iš paskos. Jos abi buvo (duomenys neskelbtini). Ji nematė kas vyko (duomenys neskelbtini)Pastarosios ten užtruko apie 1 min. Po to mama ir kaltinamoji (duomenys neskelbtini)sakydamos viena kitai visokius žodžius. Grasinimų nei iš vienos, nei iš kitos nebuvo. Kaltinamoji ir mama sustojo netoli (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini)ir apsistumdė. Apsistumdė labai lengvoj formoj, tiesiog rankomis. Panašiau atrodytų, kaip už atlapų papurtymas. Smūgių nebuvo suduota. Stumdymosi metu nebuvo atsirėmę, atsitrenkę į ką nors. Nebuvo net prisilietusios į jokius kitus pašalinius daiktus. Apsistumdė gal dėl to, kad viena kitą išprovokavo. Kaltinamoji buvo suėmusi mamą už pečių ties krutinę. Nepurtė pastarosios. Jos tiesiog buvo suėmusios vieną kitą, koliavosi, barėsi. Nematė tokio fakto, kad kaltinamoji būtų suėmusi mamą už alkūnės. Kaltinamoji nebuvo suėmusi nukentėjusiąją už kaklo. Tuo metu iš tualeto išėjo mamos draugas ir iškart nuėjo prie mamos. Patraukė mamą nuo kaltinamosios. Tuo metu jos buvo vieną kitą suėmusios už rūbų. Atitraukė suėmęs už pečių, apkabindamas. Konflikto metu mama nebuvo nugriuvusi. Visas konfliktas vyko apie 5-6 minutes. Po to ji kartu su kaltinamąja išėjo laukan. Iškarto nevažiavo. Lauke apie 40 min., nes mama sakė, kad kvies policiją. Nesulaukusios policijos, jos išvažiavo. Ant mamos kūno jokių sužalojimų nematė. Mama linkusi fantazuoti, įvairius nebūtus dalykus pasakoti. Buvo išgalvotų atvejų, susijusių su smurtu pastarosios atžvilgiu. Kiekvienas atvejis buvo skirtingas, su išgalvotais žmonėmis. Vieną kartą visiems pasakojo, kad buvo užpulta bei sumušta lazdomis. Šie pasakojimai nepasitvirtino. Matydavo, kaip mama jai gydytojo paskirtus receptinius vaistus vartodavo kartu alkoholiniais gėrimais. Po tokio vartojimo mamos elgesys keisdavosi. Pastaroji fantazuodavo, pasakodavo išsigalvotas istorijas ir tomis istorijomis gyvendavo. Neįsivaizduoja, kaip mamai atsirado minėti sužalojimai. . Ji neatmeta galimybės, kad nukentėjusioji galėjo sužalojimus pasidaryti pati sau. (duomenys neskelbtini)kaltinamoji, kadangi mama piktnaudžiaudavo alkoholiu. Broliui G. taip pat buvo nustatyta globa. Pastarąjį taip pat globojo kaltinamoji. Prieš minėtą įvykį mama apie 2 savaitės viena pati vartodavo alkoholinius gėrimus. Kai mama ir kaltinamoji prie (duomenys neskelbtini)buvo susikibusios, mama nesakė, kad jai skauda ir neprašė pagalbos.

Liudytojas P. P. parodė, kad nukentėjusiąją R. B. pažįsta. L. B. nepažįsta. Nukentėjusiosios dukrą D. pažįsta tik tiek, kiek žino, kad yra dukra, tarp jų jokių nėra santykių. Įvykio dieną į nukentėjusiosios butą atėjo apie 18.00 val.. Namuose buvo D. ir nukentėjusioji. Jos abi konfliktavo, apsižodžiavo. Kartu su nukentėjusiąja jis vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau R. B. savo dukrą išvarė iš namų. Jis bandė žodžiais D. apginti. D. iš namų išėjo jau sutemus. Maždaug už 30 -60 min. į namus atvyko kaltinamoji. Jis tuo metu buvo tualete. Girdėjo, kaip kaltinamoji ir nukentėjusioji vieną kitą keikė. Tualete užtruko iki minutės. Kai išėjo iš tualeto, pamatė kaltinamąją ir nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini). Abi vieną kitą keikė, stumdė vieną kitą. Jis pastarąsias ramino žodžiais, tačiau jos neklausė. Konfliktas vyko dėl D. išvarymo iš namų. Susistumdymas vyko prie (duomenys neskelbtini). Matė, kaip nukentėjusioji buvo atsitrenkusi(duomenys neskelbtini), nes pastarąją pastūmė kaltinamoji. Nežino ar nukentėjusiajai skaudėjo. Pačiame kambaryje konflikto metu nukentėjusioji nebuvo nukritusi, tik atsitrenkė į (duomenys neskelbtini). Po to konfliktas persikėlė į (duomenys neskelbtini)Kiek suprato, ten taip pat buvo susistumdymas. Lygtai nukentėjusioji buvo nukritusi ant (duomenys neskelbtini)Parkrito gal nuo kaltinamosios pastūmimo. Šiuo metu tuo nėra tikras. Po to nukentėjusioji pati atsistojo. Jis įsikišo į tarpą tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios, tuo ir baigėsi susistumdymai. Kaltinamoji išėjo iš buto. Konfliktas vyko gal kelias sekundes. Konflikto metu jokių smūgių nebuvo suduota. Buvo tik švelnus susistumdymas. Visą konfliktą stebėjo nukentėjusiosios dukra. Po šio įvykio nuėjo kartu su nukentėjusiąja miegoti. Ant nukentėjusiosios kūno nematė jokių sužalojimų. Nukentėjusioji jam nesiskundė skausmais. Nukentėjusioji tik kažkam skambinėjo. Kitos dienos ryte į butą atvažiavo kaltinamosios vyras ir D. susirinkti daiktus. Ryte jis išvyko iš nukentėjusiosios namų. Ryte nukentėjusioji nesiskundė skausmais, nieką nekaltino. Nepamena su kokiais rūbais ryte buvo nukentėjusioji. Ryte ant nukentėjusiosios kūno jokių sužalojimų nematė. Tas pastūmimas (duomenys neskelbtini) tikrai nebuvo stiprus. Negali pasakyti dėl ko nukentėjusioji nukrito. Tikriausiai dėl apsvaigimo išgėrus alkoholinius gėrimus ir nestipraus pastūmimo. Jokių smūgių jis nematė. Taip pat nematė, kad nukentėjusioji ir kaltinamoji būtų vieną kitą purčiusi. Nukentėjusioji ir kaltinamoji tik stumdėsi. Pastūmimas buvo rankų lygmenyje, apie juosmenį. R. nieko neprašė. Neprašė palikti ją ramybėje. Taipogi nematė, kad kaltinamoji būtų suėmusi nukentėjusiąją už kaklo. Ikiteisminio tyrimo metu gal buvo užmiršęs, kad R. buvo nukritusi (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu prisiminė tą aplinkybę, todėl ir papasakojo. (duomenys neskelbtini)nukentėjusioji nenukrito ant (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nebuvo galimybės nukristi ant žemės. Vėliau su juo telefonu buvo susisiekusi nukentėjusioji, kuri pranešė, kad jam reikės dėl minėto įvykio duoti parodymus. Nukentėjusioji jam pasakojo, kad kaltinamoji konflikto metu buvo išpylusi alkoholinius gėrimus, nors jis asmeniškai to nematė. Taip pat nukentėjusioji jam pasakojo, kad kaltinamoji ją sumušė, nors jis pats matė, kad nukentėjusiosios niekas nemušė. Vyko tik susistumdymas. R. nėra nuoširdi ir ne visada sako tiesą. Yra buvęs atvejis, kai nukentėjusioji ir jį buvo apgavusi.

Liudytoja T. T. parodė, kad dirbu Šiaulių apskrities VPK, nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėja. Dėl minėto įvykio formino dokumentus dėl smurto artimoje aplinkoje. Konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios įvyko dėl nukentėjusiosios dukros. Kai nuvyko į įvykio vietą, ją pasitiko neblaivi nukentėjusioji. Pastaroji pasakojo, kad buvo sumušta kaltinamosios. Nukentėjusioji pasakojo, kad buvo pastumta į (duomenys neskelbtini)ir kad trenkėsi į ją. Ji nupaveikslavo sužalojimus ant nukentėjusiosios kūno. Forminant dokumentus, įvykio vietoje buvo ir nukentėjusiosios buvęs vyras. Taipogi nukentėjusioji pasakojo, kad konflikto metu buvo atsitrenkusi ir į (duomenys neskelbtini)Nepamena, kuria kūno dalimi trenkėsi. Nepamena, ar nukentėjusioji minėjo konfliktą (duomenys neskelbtini). Ji prašė nukentėjusiosios parodyti vietą kur pastarajai padaryti sužalojimai, kur ji patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusioji jai parodė sumuštas vietas. Daugiausiai sumušimo žymių buvo nugaroje. Klausė nukentėjusiosios kodėl pastaroji taip vėlai iškvietė policijos pareigūnus po to įvykio. Nukentėjusioji parodė, kad iš pradžių skausmų nejuto, todėl ir nekvietė. Nukentėjusioji buvo neblaivi, bet susikalbėti galėjo. Nukentėjusioji skundėsi skausmais nugaroje, tačiau medikų pagalbos atsisakė. Nukentėjusioji negalėjo jai paaiškinti, ar pati galėjo susižaloti. Nepamena, kad nukentėjusiajai bėgtų kur nors kraujas. Tarnybinį pranešimą dėl įvykio rašė jos kolega. Nukentėjusioji jai sakė, kad serga vėžiu.

Liudytojas L. M. parodė, kad nukentėjusioji yra jo buvusi žmona. Kaltinamoji yra nukentėjusiosios sesuo. Per tuos 8 metus kaltinamosios ir nukentėjusiosios santykiai buvo įvairūs. Buvo atvejis, kai vienos šventės metu kaltinamoji uvo sumušusi nukentėjusiąją. Dėl įvykio, į kuri jis buvo pakviestas, gali paaiškinti tik tiek, kad šeštadienį po darbų jam apie 22:00 -23:00 val. paskambino nukentėjusioji, kuri prašė padėti jai, nes negali vaikščioti, nejuda. Nukentėjusioji pasakojo, kad kaltinamoji pastarąją „subaladojo“. Pas nukentėjusiąją į namus atvyko tik sekmadienį ryte. Nukentėjusioji jam papasakojo, kad pas ją buvo užėjęs svečias. Dukrai nepatiko tas svečias, todėl tarp nukentėjusiosios ir dukros įvyko konfliktas. Vėlai vakare pas ją atvyko kaltinamoji, kuri pradėjo daryti tvarką, konflikto metu įsiplieskė peštynės. Kaltinamoji smogė nukentėjusiajai kambaryje. Nukentėjusioji buvo numesta ant grindų. Buvo pargriauta (duomenys neskelbtini) Nukentėjusiajai smūgiai buvo suduoti ir (duomenys neskelbtini)Iš kalbos suprato, kad konfliktas tarp seserų įvyko dėl nukentėjusiosios girtavimo. Kai sekmadienį atvyko į nukentėjusiosios namus, pastaroji buvo blaivi. Ant nukentėjusiosios krūtinės, rankos, kojų, šonų, nugaros matėsi mėlynės. Negali pasakyti, kur buvo guzas pas nukentėjusiąją galvoje, gal pakaušio srityje, buvo skruostas mėlynas. Mėlynė buvo ant skruosto. Ant kairiojo skruosto buvo gana ryški mėlynė, kaklas buvo mėlynuotas. Nukentėjusioji ėjo ramstydamasi sienomis, nes skaudėjo. Nukentėjusioji visą sekmadienį pragulėjo, alkoholio nevartojo. Po to buvo iškviesti policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai atvyko apie 15.00 val.

Liudytojas R. B. parodė, kad kaltinamoji yra jo žmona. Kaltinamoji ir nukentėjusioji dažnai susipykdavo dėl šeimyninių dalykų, dėl nuomonių skirtumo. Buvo laikotarpis, kai nukentėjusiosios vaikai gyvena pas juos, nes nukentėjusioji piktnaudžiavo alkoholiu. Įvykio vakarą kaltinamajai paskambino D. J., kuri papasakojo, kad nukentėjusioji daro nesąmones, vartoja alkoholį. Prašė leisti atvažiuoti pas juos. Kaltinamoji nuvažiavo pasiimti D.. Kaltinamoji nieko neminėjo, kad ruošiasi pasikalbėti su nukentėjusiąja. Į namus kaltinamoji grįžo gal po valandos. Kaltinamoji jam nieko nepasakojo. Pasakė tik tiek, kad iš nukentėjusiosios namų paėmė D., daiktus ir išvažiavo. Apie konfliktą ir muštynes nieko nesakė. D.taip pat nieko nepasakojo. Sekančią dieną kaltinamoji jam papasakojo, kad buvo nukentėjusiosios bute ir išpylė namuose buvusį alkoholį. Apie pietus jis nuvežė D. į nukentėjusiosios namus. Nukentėjusiosios bute be pačios nukentėjusiosios buvo P.. D. pasakė, kad atvažiavo daiktų pasiimti. Kol D. rinkosi daiktus, jis rūke balkone. Nukentėjusioji atrodė kaip po baliaus, visa užtinusi. Kambaryje jutosi alkoholio kvapas, namai buvo netvarkingi. Nukentėjusioji nesiskundė, kad jai kas nors skaudėtų. Jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno nematė. Nukentėjusioji vilkėjo chalatą iki kelių. Rankovės truputį žemiau nei alkūnės. Nukentėjusioji nieko nesakė, kad jai sunku eiti. Nieko ypatingo nukentėjusiosios eisenoje jis nepastebėjo. D. jam apie konfliktą nieko nepasakojo. Apie nukentėjusiosios kūno sužalojimus sužinojo tik iš policijos pareigūnų.

Liudytoja K. E. parodė, kad L. B. ir R. B. jos sesers dukros. Ji artimai bendraudavo su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji keletą kartų jai skambindavo, skundėsi D.. Nukentėjusioji minėjo, kad Deimantė kabinėjasi prie pastarosios, kritikuoja, neduoda ramybės, kabinėjasi prie kiekvieno veiksmo, žingsnio, jai viskas negerai, nepatinka. Apie tai pasakojo 2021m. vasaros pradžioje. Patarė nukentėjusiajai pasiūlyti D. išsikraustyti. Už savaitės vėl nukentėjusioji jai skambino. Pranešė, kad eis žudytis. Po to skambino 2021-07-10. Skundėsi, kad į pastarosios namus įsiveržė kaltinamoji ir D. ir abi pastarąją sumušė. Ji klausė nukentėjusiosios, ar pastaroji negalėjo apsiginti. Nukentėjusioji atsakė, kad buvo parversta ir nieko nebegalėjo padaryti. Pasakojo, kad D. stovėjo ir juokėsi. R. pasakojo, kad pastarajai dėl sužalojimo gresia stuburo operacija, nes ant kojų nepastovi. Ji klausė nukentėjusiosios, ar pastaroji kvietė greitąją. Nukentėjusioji atsakė, kad policija buvo, greitosios nekvietė. Jai pasirodė, kad pokalbio metu nukentėjusioji buvo neblaivi. Kitą kartą pokalbio metu nukentėjusioji pasakojo, kad po įvykio kvietė greitąją, bet pastaroji neatvažiavo, atsisakė atvažiuoti. Dar vėliau jai skambino nukentėjusiosios sūnus G., kuris sakė, kad nukentėjusioji negali kalbėti, nes jai insultas, buvo greitoji, bet pastaroji atsisakė važiuoti į ligoninę. Per „(duomenys neskelbtini)ji parašė žinutę kaltinamajai su klausimu kodėl pastaroji sumušė nukentėjusiąją. Kaltinamoji parašėm,, kad prieš nukentėjusiąją rankos nekėlė. Nukentėjusioji mėnesį geria, neišsiblaivo, nebežino ką bedaro. D. prašė pagalbos, nes 1.00 val. buvo iškraustyta iš namų su policija. Kaltinamoji pasakojo, kad nukentėjusioji buvo su draugu girtaujanti. Kaltinamoji bandė išpilti rastą brendį. Nukentėjusioji tuo buvo labai nepatenkinta. Puolė neleisti išpilti alkoholį. To pasėkoje jos truputį apsistumdė ir ji išėjo. Nurodė, kad nukentėjusiosios nemušė. Už kelių dienų jai paskambino L., kuris papasakojo, kad buvo atvažiavęs pas nukentėjusiąją. Pastaroji buvo mėlyną, sudaužytą. 2020m. ji buvo davusi nukentėjusiajai 300 eurų užsikoduoti nuo alkoholizmo, tačiau pastaroji taip ir neužsikuodavo. 2021 m. gegužės mėnesį jai skambino kaltinamoji, kuri pasakojo, kad nukentėjusioji prašo pagelbėti užsikoduoti. Kaltinamoji pirko nukentėjusiajai lašines, tris dienas gydė, pilnai atstatė ant kojų su prisižadėjimu, kad daugiau nebegers. Nukentėjusioji netrukus po to vėl pradėjo gerti. Nukentėjusioji turi didelę priklausomybę nuo alkoholio. D. pyksta , kad nukentėjusioji piktnaudžiauja alkoholiu. Žino, kad buvo atvejis, kai nukentėjusiajai buvo atimti vaikai, nes pastaroji piktnaudžiauja alkoholiu. Nukentėjusioji jai skundėsi, kad kaltinamoji iš pastarosios atėmė vaikus. Bendrauja su abiem seserimis. Jai abi vienodos. Nukentėjusioji labiau prilipusi, skambinėja dažniau, vis pagalbos prašo, tai pinigų reikia, tai sirgo, siunčia jai pinigus. Ji dažniau skambina, jos skambučiai išsekinantys. Pastaroji daug tarška, bet nieko nepasako. Nukentėjusioji mėgsta fantazuoti, atkreipti į save dėmesį, mėgsta būti aukos vaidmeny. Jai neteko girdėti apie tokius atvejus, kad kaltinamoji smurtautų prieš seserį. Nukentėjusioji jai daug kartų melavusi, kad serga vėžiu, turėjo ir gimdos vėžį, kasos vėžį, insultą, kokių ji tik ligų neturi.

Nepilnametis liudytojas G. J. parodė, kad nukentėjusioji yra jo mama. Įvykio dieną jo namuose buvo mama, sesuo ir mamos draugas P.. Dienos metu jis išvažiavo pas draugus. Mama nevartojo alkoholinių gėrimų. Naktį jis buvo grįžęs iš draugų į namus, nes skambino mama, nes pastaroji su sese dėl kažko nesusikalbėjo. Tuo metu namuose buvo mama, sesė ir mamos draugas. Tai buvo apie 1-2 val. nakties. Grįžęs su sese ir mama pakalbėjo, pabuvo 20-30 minučių ir išvažiavo pas draugus. Mama nebuvo sumušta, jai nieko neskaudėjo. Į namus grįžo šeštadienį 8.00-9.00 ryte. Namuose buvo tik mama. Mama sunkiai vaikščiojo, buvo susilenkusi. Padėjo mamai paeiti. Atsimena, kad mama rodė nugarą, kažkas matėsi ant jos. Mama sakė, kaip jai buvo sužalota nugara. Pasakojo, kad buvo į kažką pastumta prie (duomenys neskelbtini)ir tokiu būdu buvo sužalota jos nugara. Mama nieko nesakė, kad buvo nukritusi. Nepamena, ar ant mamos matėsi kokios nors sumušimo žymės. Mama pasakojo, kad buvo atvykusi kaltinamoji nes pastarajai skambino sesė. Tarp mamos ir kaltinamosios įvyko žodinis konfliktas dėl alkoholio vartojimo. Dėl alkoholio išpylimo nieko nepasakojo. Po konflikto sesuo D. buvo pas kaltinamąją. Šeštadienį visą dieną buvo namuose su mama, niekur neišvažiavo. Buvo namuose sekmadienį, nepamena ar buvo kur nors išvykęs. Mama prabuvo visą šeštadienį ir sekmadienį namie. Sekmadienį ryte atvyko patėvis L. M.. Tą dieną mama gulėjo lovoje, jis valgyti jai padarė.

Teisiamųjų posėdžių metu taip pat ištirti šie bylos duomenys:

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo atlikti parodymų patikrinimai su įtariamąja L. B., kurių metu L. B. nurodė, kad adresu: (duomenys neskelbtini)ji įėjo į butą pro duris pirma, o jai iš paskos įėjo D. J.. (duomenys neskelbtini), ištraukė iš R. B. cigaretę ir ją nunešė į virtuvę bei padėjo ant stalo, o po to grįžo atgal. Tuomet įvyko žodinis konfliktas su R. B. toje (duomenys neskelbtini). L. B. parodė, kaip ji nuėjo į virtuvę, atidarinėjo spinteles ir šaldytuvą, ieškodama alkoholio butelių, bet jų nerado, o tada grįžo į (duomenys neskelbtini). L. B. parodo, kaip R. B. jai sugriebė už rankos riešo, tačiau ji paėmė ir išpylė alkoholį iš trijų taurių. Jai būnant (duomenys neskelbtini)o R. B. stovint priešais (duomenys neskelbtini)tarp jų įvyko susistumdymas. Tuomet iš tualeto išėjo vyras, kuris iš nugaros pusės apkabino R. B.. Tada L. B. nurodė, jog išėjo į (duomenys neskelbtini), o iš jo išėjo lauk iš buto. Parodymų patikrinimo vietoje metu filmuota (1 t., b. l. 147-149);

2021-07-11 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji R. B. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, bet smurtą patyrusios R. B. nebuvo galimybės apklausti dėl jos fizinės būklės. R. B. kūne užfiksuotos kraujosruvos dešinės rankos žaste, nugaroje ir krūtinėje. Smurtą patyrusi R. B. buvo akivaizdžiai neblaivi, nustatytas 2,66 promilių girtumas. Smurtu įtariama nukentėjusios R. B. sesuo L. B.. Nepilnamečių vaikų šeimoje nėra. R. B. paaiškino, kad 2021-07-10 tarp 2:00 val. ir 3:00 val. adresu: (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas tarp jos ir jos sesers L. B., su kuria kartu negyvena, dėl R. B. dukters. Konflikto metu L. B. sugriebė R. B. abiem rankomis jai už rankų ir kelis kartus trenkė ją į (duomenys neskelbtini)bet, kiek tiksliai kartų trenkė, neprisimena. Vėliau ją pastūmė, po ko ji nugriuvo (duomenys neskelbtini), o griūdama susižalojo dešinę ranką, taip buvo sukeltas fizinis skausmas. Buvo atvykę medikai, bet R. B. medikų pagalbos atsisakė. Įtariamosios L. B. nepavyko apklausti bei pristatyti į policijos įstaigą, kadangi jos įvykio vietoje nebuvo. Įvykio vietoje filmuota kūno kameromis (1 t., b. l. 8-11);

2021-07-11 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini)kur matomos (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini)buvo smurtaujama nukentėjusiosios atžvilgiu. Dešinėje pusėje matoma (duomenys neskelbtini)taip pat buvo smurtaujama. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų objektų nerasta, nieko nepaimta. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 12-21);

2021-07-11 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, gavus R. B. sutikimą, R. B. kūno apžiūra, kurios metu ant veido ir galvos srityje sužalojimų nematoma. Apžiūrint viršutinę kūno dalį, kairėje pusėje, virš krūtinės, matoma kraujosruva, kurios išmatavimai 10X15 mm. Apžiūrint moters nugarą, kairėje pusėje, arčiau peties, ant mentės, matoma 30X30 mm dydžio kraujosruva. Apžiūrint moters dešinę ranką, virš alkūnės matoma kraujosruva 25X20 mm dydžio. Ant kairės rankos, galinėje pusėje, arčiau peties, matoma 10X10 mm dydžio kraujosruva (1 t., b. l. 28-30);

2021-07-27 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota kūno vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo ir garso įrašų iš įvykio vietos apžiūra, kurios metu matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Atėjus iki (duomenys neskelbtini)matomi stovintys greitosios medicinos pagalbos medikai. Policijos pareigūnę pasitinka tarpduryje stovinti galimai nukentėjusioji. Policijos pareigūnė paklausia, kas įvyko. Už moterį kalba greitosios medicinos pagalbos medikė: „tai aš nežinau, ar mes reikalingi, nori rašyti pareiškimą, aš jai dabar siūliau pagalbą, bet sakė, nieko nenori jinai”. Galimai nukentėjusioji linksi galva kalbant greitosios medicinos pagalbos medikei. Policijos pareigūnė kreipiasi galimai į nukentėjusiąją: „tai jums skauda nugarą, ar ne?”. Nukentėjusioji atsako, bet nesigirdi, ką tiksliai pasako. Medikė persako informaciją, gautą iš galimai nukentėjusiosios: „jinai sakė negali susilenkt, bet į ligoninę jinai vykti atsisako”. Policijos pareigūnė bando paaiškinti moteriai, kad, jeigu skauda nugarą, reiktų vykti į ligoninę, kad medikai galėtų apžiūrėti. Galimai nukentėjusi moteris purto galvą ir atsako: „ne, nereikia”. Policijos pareigūnė leidžia medikams išvykti, nes galimai nukentėjusi moteris atsisako vykti į gydymo įstaigą. Policijos pareigūnai užeina į butą. Galimai nukentėjusi moteris pradeda pasakoti įvykio aplinkybes: „aš sėst negaliu, gult negaliu, žodžiu taip, turiu sūnų 16 metų ir turiu dukrą 21 metų; jai užeina...(nepavyksta suprasti, ką sako moteris) dažnai; ji studijuoja (duomenys neskelbtini); ir su tėvu buvo sutarta taip, kad čia jums būtų aiškiau, aš papasakosiu; tėvas moka už mokslus, o motina moka už gyvenimą, už pragyvenimą; tai viskas taip ir vyko; atėjo antras kursas ir tėvelis už mokslus nebemoka; panelei pradėjo dygti tokie va biški ragiukai (moteris rankomis vaizduoja ragus); nu tai va ir tėvas ant manęs labai supyko ir viskas; kaip čia dedas, kas čia dedas; nu ir man va, pavyzdžiui, jin užvakar, jin man į namus, jin čia yra nedeklaruota neregistruota; jin man iškviečia policiją; pagal ją, aš turiu būti abstinentė visiška; jinai va, pavyzdžiui, gatava grįžta penktą ryto grįžta; aš suprantu, yra jaunystė, tegul jin geria...” Policijos pareigūnas išeina į laiptinę. Antrame įraše tęsiasi pokalbis su policijos pareigūnais. Galimai nukentėjusioji pasakoja įvykio aplinkybes: „...ir va, žodžiu, dabar esmė, užvakar atvažiuoja du kartus pareigūnai pas mane man iškviesti; ir jai, aišku, bauda 60 eurų už melagingą iškvietimą, man nieko, aišku, bet esmė tame, praėjo dvi valandos po policijos išvažiavimo; jin atvažiavo su mano sese, jin neturi daugiau kur išeiti; sesuo gyvena (duomenys neskelbtini); ir sesė mane va taip va, durys buvo uždarytos va taip vat, čia va įsimuilijo ir priplakė; nu ir viskas, nu ir man rankos visur kraujosruvos, aš nejaučiu nugaros, aš nejaučiu nuo menčių, man duoda skausmas nuo mentės tos, nuo mentės tos...“. Policijos pareigūnė pertraukia moterį: „o jumis į (duomenys neskelbtini) trenkė?“. Moteris atsako: „jo, jo, į (duomenys neskelbtini)o paskui čia (rodo į (duomenys neskelbtini)va trenkė ir daugiau mušė į tą(duomenys neskelbtini); į subinkaulį va čia to vat, aš nejaučiu savęs visai“. Policijos pareigūnė klausia: „o kodėl iškart neskambinote policijai?“. Moteris atsako: „man gaila yra sesers ir dukters“. Policijos pareigūnė klausia: „o dabar nebegaila jau?“. Moteris atsako: „nes mano mama, sesuo paskambino iš (duomenys neskelbtini)ir sako: „tu suvok, šiai dienai tu nebeturi nei sesers, nei dukters, ir tave, sako, vieną dieną užmuš, nes čia ne pirmas kartas“. Policijos pareigūnė klausia: „bet pirmą kartą pranešėt policijai, kad sesuo jus mušė?“. Moteris atsako: „policijai pranešiau pirmą kartą, bet šiaip ne pirmas kartas“. Policijos pareigūnė prašo: „dabar nupasakosit, kaip mušė jus?“. Moteris sako: „jo...“. Kitame vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnė bendrauja su galimai nukentėjusiąja. Moteris tęsia pasakojimą apie tai kas įvyko: „aš dabar negaliu pajudėt kaip jinai“. Pareigūnė klausia: „sugriebė abiem rankom jums?“. Moteris atsako: „jo, ir talžė“. Policijos pareigūnė klausia: „į (duomenys neskelbtini)ar ne, trankė?“. Moteris atsako: „taip, taip, paskui persimetė čia (duomenys neskelbtini)Policijos pareigūnė klausia: „pastūmė jus, stūmė jus?“. Moteris atsako: „nu visur nu, jau žinokit man buvo plionkė atsijungus“. Policijos pareigūnė prašo: „nu, bet pasakokit, man reikės parašyti viską, kaip buvo smurtas naudotas?“. Moteris sako: „aš bandžiau gintis nuo jos, patrauk sakau rankas, bus problemų sakau, kam tau jų reikia; tylėk kale tu, blet, beprote, tu tylėk, jin taip klykė, šaukė, aš nieko per ją negalėjau rėkt; kiek aš galėjau, tiek rankom nuo jos atsistūmiau“. Policijos pareigūnė klausia: „o čia kaip smurtavo, va čia toje vietoje?“. Moteris sako: čia tai jinai mane trenkė grynai į tą vietą“. Policijos pareigūnė klausia: „tai jūs jau buvot atsisėdus, ant žemės gal sėdėjot?“. Moteris atsako: „ne, mane jin nustūmė, ir aš (duomenys neskelbtini)“. Policijos pareigūnė klausia: „ir ranką ten trenkėt?“. Moteris atsako: „jo“. Policijos pareigūnė klausia: „dėl to ir mėlynė dabar?“. Moteris atsako: „ne, ne mėlynė, nežinau, čia nėra mėlynės; ta ranka atsijungė“. Policijos pareigūnė klausia: „o va čia mėlynė nuo ko?“. Moteris atsako: „čia irgi nuo jos, nuo suspaudimo“. Policijos pareigūnė klausia: „tai va čia sugriebus jinai buvo jus?“. Moteris atsako: „jo“. Policijos pareigūnė paprašo moters pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir liepia pasitikrinti girtumo laipsnį. Grįždama iš kito kambario su dokumentu, moteris pasako: „man, matote, kraujas, nesakysiu, kad pasipylė“. Policijos pareigūnė klausia: „kur pasipylė kraujas?“. Moteris atsako: „nu iš kur, čia; man yra ketvirtos stadijos vėžys gimdos, bet aš tą slepiu ir nenoriu, kad kas nors žinotų ir jūs to nefiksuokit, gerai, jinai man dėjo iš kojų, dėjo iš kojos į ta šoną, į tą šoną“. Policijos pareigūnė klausia: „iš kojų?“. Moteris atsako: „iš kojų, jo; ir man pasipylė kraujas; tai sako, ko tu, sako nesakei, kad sergi; aš jau nebegalėjau nieko pasakyt“. Moteris, prieš tikrindamasi girtumo laipsnį, pasako, kad vartojo šampano. Nukentėjusiajai nustatomas 2,66 promilių girtumo laipsnis. Moteris pusiau pašnibždomis pasakoja pareigūnei, bet nesigirdi, ką. Policijos pareigūnė paprašo nukentėjusios dukters ir sesers duomenų. Kitame vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnė daro įvykio vietos nuotraukas. Policijos pareigūnė su nukentėjusiąja nueina į miegamąjį. Policijos pareigūnė padeda nukentėjusiai nusirengti, nes reikia nufotografuoti sumušimų vietas. Moteris lieka tik su kelnaitėmis. Nukentėjusi tam neprieštarauja. Padaromos sumušimų nuotraukos. Kitame vaizdo įraše matomas vaizdas, kaip policijos pareigūnai fiksuoja įvykio vietą bei informuoja moterį, kad atvyksta medikai. Policijos pareigūnai išeina iš pranešėjos buto (1 t., b. l. 33-36, 42-47);

2021-07-11 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje užfiksuota, jog 2021-07-11 17:44 val. buvo gautas pranešimas apie greitosios medicinos pagalbos poreikį adresu: (duomenys neskelbtini) kadangi pranešėja nurodė, jog užvakar buvo sumušta, skauda nugarą. Atvykę medikai apžiūrėjo R. B. ir konstatavo skausmą nugaros bei rankų srityse, kuris sukeltas užpuolimo metu. Pacientė į ligoninę vykti atsisakė. Ji teigė, kad prieš pora dienų ją sumušė, o dabar ji nori parašyti pareiškimą. Jai nereikalinga medikų pagalba, o tik reikia policijos pareigūnų pagalbos. Nustatyta preliminari diagnozė: nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas. (1 t., b. l. 115-116);

2021-07-14 specialisto teismo mediko išvada, kurioje konstatuota, kad R. B. nustatyta: odos nubrozdinimai kakle, kairiame dilbyje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinės priekiniame paviršiuje, nugaroje. R. B. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. R. B. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą nugaroje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinė kraujosruva nugaroje padaryta, kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. R. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminių poveikių metu. R. B. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, R. B. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui, vienkartinai atsitrenkiant į kietą buką paviršių. (1 t., b. l. 48-49);

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios R. B. parodymų patikrinimai vietoje, kurių metu ji nurodė, kad adresu: (duomenys neskelbtini)pro buto duris įėjo liudytoja D. J. ir įtariamoji L. B.. R. B. parodė (duomenys neskelbtini), kur visą laiką stovėjo jos dukra D. J.. R. B. nurodo eiti į virtuvę, kur rodo, jog L. B. atidarinėjo visas spinteles, indų plovyklę, ieškodama alkoholio butelių. R. B. rodo vėl eiti į (duomenys neskelbtini)į kurias stovėjo nugara, kai L. B. ją sugriebė abiem rankomis už kaklo, o po to griebė rankomis už pečių ir rankų, papurtė ir pasakė: „tu nematysi dukters, anūkų, nedalyvausi vestuvėse“. Po to R. B. rodo eiti prie (duomenys neskelbtini)kur nurodo, jog vėl vyko susistumdymas su L. B., kurio metu ji nugara trenkėsi (duomenys neskelbtini)Tada R. B. parodė, jog L. B. nuėjo į (duomenys neskelbtini)Ji taip pat nurodė, jog, kai vyko susistumdymas, iš tualeto išėjo P. P., kuris priėjo prie jų ir jas išskyrė. Po to jis nuėjo į (duomenys neskelbtini)išėjo ir L. B., o prie (duomenys neskelbtini)vėl įvyko susistumdymas su L. B., kurio metu ji norėjo sutrukdyti L. B. išpilti alkoholį, o L. B. ją stūmė alkūne. Parodymų patikrinimo vietoje metu darytas vaizdo ir garso įrašas (1 t., b. l. 71-73);

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuotas liudytojos D. J. parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu ji nurodė, jog adresu: (duomenys neskelbtini), ji su L. B. įėjo pro duris į butą. Ji nurodė, jog L. B. įėjo pirma, o ji iš paskos ir atsistojo (duomenys neskelbtini), kur visą laiką ir stovėjo. D. J. nurodė, kad L. B. kelis kartus nuėjo į virtuvę ieškoti alkoholio. Ji taip pat parodė vietą (duomenys neskelbtini)kur įvyko žodinis konfliktas tarp L. B. ir R. B.. Tada ji nurodė eiti į (duomenys neskelbtini)kur nuėjo abi, bet ji nematė, kas vyko (duomenys neskelbtini)nes buvo tamsu bei buvo užtrauktos dieninės užuolaidos. Ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini)išėjo abi besistumdydamos bei atėjo į (duomenys neskelbtini). Ji nurodo, kad nukentėjusioji nebuvo atsirėmusi į šio (duomenys neskelbtini)o ji buvo apie metro atstumu nuo jų. D. J. parodė (duomenys neskelbtini)pro kurias išėjo mamos klasiokas, kuris pasiėmė mamą ar ją apkabino. Po to jos su kūma išėjo. Parodymų patikrinimo vietoje metu filmuota (1 t., b. l. 89-91);

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytojas P. P. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini), pro duris, esančias prie virtuvės, jis išėjo iš tualeto ir pamatė stovinčias L. ir R. B., kurios konfliktavo (duomenys neskelbtini). L. stovėjo apie 1 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini), o R. stovėjo nugara atsisukusi į (duomenys neskelbtini)apie 3 m atstumu nuo jų. Jos stumdėsi, o jis stovėjo tarp jų ir bandė jas išskirti. Besistumdydamos jos pasitraukė link (duomenys neskelbtini), o L. pastūmė R., kuri nukrito prie (duomenys neskelbtini)prieš tai atsitrenkusi nugara į (duomenys neskelbtini), bet kur,- tiksliai neprisimena. Po to L. ėjo į (duomenys neskelbtini), kur išpylė alkoholį iš taurės, o po to jos apsižodžiavo. Parodymų patikrinimo vietoje metu filmuota (1 t., b. l. 105-107).

Dėl nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti, tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Taip pat pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį ar trumpam jį susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Nagrinėjamoje byloje buvo išnaudotos visos priemonės ištirti bylai svarbias aplinkybes, tačiau nebuvo surinkta neabejotinų duomenų, leidžiančių spręsti apie kaltinamosios L. B. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymo, t. y. vertinant byloje esančius duomenis, objektyviai ir neabejotinai nėra patvirtinta kaltinamosios atžvilgiu pateiktame kaltinime nurodytos aplinkybės, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje ji būtų naudojusi fizinį smurtą šeimos narės – sesers nukentėjusiosios R. B. atžvilgiu, t. y. tyčia rankomis sugriebė nukentėjusiąją R. B. už kaklo, po to ją sugriebė pečių srityje ir papurtė bei keturis kartus stūmė R. B., dėl ko ji atsitrenkė nugara į (duomenys neskelbtini), ir vieną kartą rankomis pastūmė į krūtinės sritį, dėl ko ji nugara atsitrenkė į (duomenys neskelbtini), R. B. bandant jai sutrukdyti išpilti alkoholį, ji alkūne vieną kartą pastūmė R. B. ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai R. B. odos nubrozdinimus kakle, kairiame dilbyje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinės priekiniame paviršiuje, nugaroje, tai yra sukėlė fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Tokią išvadą teismas daro, vertindamas byloje esančius įrodymus: kalinamoji viso proceso metu savo kaltės nepripažino, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodama parodymus. Pirmosios apklausos, vykusios 2021 m. liepos 12 d., ji parodė, kad gavusi iš krikštodukros D. J. žinutę, kad motina R. B. su policija varo ją lauk, ji iškart pas ją nuvažiavo. D. paaiškino, kad mama ją išvarė, nes geria antra savaitė, ji trukdo jai „baliavoti“, todėl mama iškvietė jai policiją ir išvarė iš namų. Ji nuėjo pas nukentėjusiąją pasiaiškinti. R. buvo labai girta. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl jos dukters. Tada ji nusprendė išpilti jos alkoholį. Rado taurę su brendžiu, kurią išpylė. Tai pamačiusi, R. ją puolė. Jos susistumdė ant (duomenys neskelbtini)t. y. nukentėjusioji sugriebė ją už rūbų krūtinės srityje ir prisitraukė prie savęs, nes ji tuo metu iš taurės (duomenys neskelbtini)pylė brendį. Ji R. rankomis atstūmė, tačiau labai nestipriai. Tuo metu iš tualeto išėjo nepažįstamas vyriškis, kuris rankomis iš nugaros apkabino R. ir nusivedė. D. matė susistumdymą. Ji nebuvo R. už rankų suėmusi, jos nestūmė ir ji niekur nebuvo nukritusi. R.nemušė ir jai jokio fizinio skausmo nesukėlė (1 t., b. l.136-137). Vėlesnės apklausos metu, kuri vyko 2021 m. spalio 14 d. metu, kaltinamoji nurodė, kad 2021 m. spalio 10 d. apie 2.00 val., sesers R. B. bute įvyko konfliktas dėl to, kad ji naktį išvarė savo dukrą D. J.. Jokio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, vienintelis susistumdymas su R. įvyko (duomenys neskelbtini), t. y. r.rankomis sugriebė ją už rūbų krūtinės srityje ir prisitraukė prie savęs, nes ji tuo metu iš taurės pro (duomenys neskelbtini) pylė brendį. Ji sesę rankomis atstūmė, tačiau labai nestipriai. Stūmė ne alkūne, o rankomis. Tuo metu iš tualeto išėjo nepažįstamas vyriškis, kuris rankomis iš nugaros apkabino r. ir nusivedė. Ji R. nemušė, jai fizinio skausmo nesukėlė. Nesugriebė nukentėjusiajai už kaklo, jos nepurtė, nepastūmė į (duomenys neskelbtini)nepastūmė į (duomenys neskelbtini)nepastūmė jos su alkūne. R. viską išsigalvojo. Kaip viskas vyko, parodė parodymų patikrinimo metu (1 t., b. l. 154). Analogiškas aplinkybes kaltinamoji nurodė ir teisme duodama parodymus, kad savo kaltės nepripažįsta. Įvykio dieną tarp D. ir jos mamos įvyko konfliktas dėl jos nuolatinio gėrimo. Ji parašė, kada mama varo lauk, iškvietė visas tarnybas: greitąją, policiją. Nuvažiavusi pas D., rado ją kieme stovinčią su taše. Nuėjo į R.. butą, su ja pasikalbėti. D. stovėjo koridoriuje, o ji ieškojo alkoholio, kurį norėjo išpilti, kad sesuo nebegertų. Nuėjusi į(duomenys neskelbtini), rado padėtas taures su alkoholiu. Paskui ją atėjo sesuo. Ji buvo (duomenys neskelbtini)o r. kambaryje. Nukentėjusioji paėmė ją už kairės rankos, o ji su dešine ranka pylė alkoholį. Tada nukentėjusioji atsistojo (duomenys neskelbtini)ir neleido jai išeiti, todėl ji su ranka ją patraukė, kad galėtų išeiti. Negalėjo sesuo susitrenkti dešinės alkūnės, jos neprirėmė, tik išėjo (duomenys neskelbtini)Nukentėjusioji silpnai stovėjo ant kojų, buvo stipriai girta. Nepadarė nubrozdinimo su ranka, sesuo tik atsirėmė (duomenys neskelbtini). Ji nagų neturėjo ir negali turėti, papuošalų taip pat, su nagais jos nelietė. Prie jos sesuo nebuvo nugriuvusi. Susistumdymas įvyko (duomenys neskelbtini), tai buvo drabužinis susistumdymas. Nebuvo taip., kad ji sesę sugriebtų. Jos susistumdė (duomenys neskelbtini)ir tada pamatė, kad iš tualeto išeina vyriškis, kuris pasiėmė sesę į glėbį. Ji tuo metu buvo su nugara atsirėmusi (duomenys neskelbtini)Parkritusi nebuvo. Tada su D. išėjo lauk ir laukė policijos. Nesulaukusios išvažiavo namo (2 t., b. l. 20-23). Savo nurodytas įvykio aplinkybes ji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje. Tiek parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., b. l. 147-149), tiek 2021-09-14 vaizdo įraše užfiksuota, kad kaltinamoji parodo, kaip elgėsi įvykio metu. Jai einant į (duomenys neskelbtini)paskui ją ėjo nukentėjusioji. Nukentėjusioji suėmė kaltinamajai už kairės riešo, norėdama neleisti jai išpilti (duomenys neskelbtini)ant stalo, buvusio alkoholio. Tarp jų įvyko susistumdymas (įrašo 02.21 min). Iš tualeto išėjęs vyriškis, priėjęs prie balkono R. pasiėmė, o ji su D. išėjo.

Tuo tarpu pagrindinis byloje įrodymas – nukentėjusiosios R. B. parodymai viso proceso metu, t. y. nuo jos priminių paaiškinimų, telefonu kviečiantis pagalbos ir atvykus į įvykio vietą pareigūnams, aplinkybių, nurodytų apklausų metu ir ekspertui, iki teismo posėdžio metu duotų jos parodymų nėra nuoseklūs dėl esminių aplinkybių, susijusių su galimai jos atžvilgiu kaltinamosios atliktais veiksmais ir panaudotu fiziniu smurtu.

Iš byloje esančios BIRD ataskaitos matyti, kad nukentėjusioji 2021 m. liepos 11 d. 17.42 val. paskambino į policiją ir pranešė, kad užvakar atvažiavusi jos sesuo ją sumušė. Labai skauda nugarą. Sesuo suėmė už rankų ir kelis kartus stūmė ją į (duomenys neskelbtini)dėl ko ji nugriuvo ir griūdama susižalojo dešinę ranką (1 t., b. l. 24). Nukentėjusiosios pirminiuose paaiškinimuose, užfiksuotuose 2021 m. liepos 11 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 8-11), atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, nukentėjusioji nurodė, kad 2021 m. liepos 10 d. tarp 02.00 ir 03.00 val. bute įvyko konfliktas tarp jos ir sesers L. B.. Konflikto metu sesuo sugriebė ją abejomis rankomis už jos rankų ir kelis kartus trenkė į (duomenys neskelbtini)o vėliau pastūmė ko pasėkoje ji (duomenys neskelbtini)ir griūdama susižalojo dešinę ranką. Buvo užfiksuotos ant nukentėjusiosios nugaros kairės pusės, dešinės rankos žasto, krūtinės kairės pusės, esančios mėlynės. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau ji medikų pagalbos atsisakė. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiosios apklausti nebuvo galimybės, nes ji buvo akivaizdžiai neblaivi, jai buvo nustatytas 2,66 promilių girtumas. Nors kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, nukentėjusioji nurodo, kad ji tą dieną, t. y. 2021-07-11, buvo išgėrusi tik šampano. Aplinkybę, kad nukentėjusioji atsisakė vykti į ligoninę ir jai medikų pagalba nereikalinga patvirtina ir byloje esanti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė bei daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra (1 t., b. l. 33, 115-116). Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 5) bei pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1). Asmens apžiūros protokole, kuriame užfiksuota, kad 2021-07-11 buvo atlikta nukentėjusios apžiūra, nurodyta, kad atlikus nukentėjusiosios R. B. apžiūrą nustatyti šie sužalojimai: kairėje pusėje, virš krūtinės matoma kraujosruva; nugaros kairėje pusėje, arčiau peties, ant mentės matoma kraujosruva; dešinėje rankoje, virš alkūnės matoma kraujosruva, ant kairės rankos, galinėje pusėje, arčiau peties matoma kraujosruva. Daugiau sužalojimų nematyti (1 t., b. l. 29). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuota R. B. kūno apžiūra, kad nukentėjusioji parodo, kad kaltinamoji prieš ją smurtavo (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Taip pat vaizdo įraše nematyti, kad ant nukentėjusiosios kaklo ir kelio būtų nubrozdinimai. Apie sužalojimus, esančius ant kaklo ir kelio nieko neužsimena ir pati nukentėjusioji. Nors nukentėjusioji nurodo, kad jai skauda nugaros apačią, tačiau policijos pareigūnė nurodo, kad ji nemato jokios mėlynės. Iš daiktų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamerų apžiūra, matyti, kad nukentėjusioji policijos pareigūnams nurodė, kad jai užvakar du kartus dukra D. J. kvietė policiją. Atvažiavusi sesuo ją primušė prie (duomenys neskelbtini)dėl ko ant rankos atsirado kraujosruvos ir nejaučia nugaros. Po to trenkė (duomenys neskelbtini) dėl ko dabar skauda subinkaulį; jai plionkė atsijungė; stūmė į (duomenys neskelbtini)dėl ko ji (duomenys neskelbtini); taip pat spyrė iš kojų į šoną; nurodo, kad gėrė šampano; jai nustatomas 2,66 promilių girtumas (1 t., b. l. 33-35).

Vėlesniuose jos parodymuose, apklausiant dėl įvykio aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu, buvo nurodomos vis kitokios esminės minimo įvykio aplinkybės, t. y. pirminėje apklausoje, vykusioje 2021 m. liepos 12 d., ji nurodė, kad sesuo L. B. ją labai stipriai sumušė. Ji sugriebė rankomis ją už kaklo, paskui griebė rankomis už rankų ir trenkė mažiausiai keturis kartus į (duomenys neskelbtini)Po to pastūmė rankomis krūtinės srityje, ji griūdama (duomenys neskelbtini), susižalojo nugarą ir abi rankas, o paskui (duomenys neskelbtini). Medikų atsisakė, nes mėlynės pasirodė tik vakar, t. y. 2021-07-11. Pareiškimą rašyti atsisako (1 t., b. l. 52). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek policijos pareigūnai, tiek greitosios medicininės pagalbos medikai, pas nukentėjusiąją buvo atvažiavę tik 2021-07-11 apie 18 val., kai tuo tarpu nusikalstama veika nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padaryta 2021-07-10 apie 02.00 val. nakties. Pažymėtina tai, kad kraujosruvos gali atsirasti nuo kelių minučių iki keletos valandų po sumušimo, tai priklauso nuo kraujo intensyvumo, ir pranyksta po kelių savaičių. Šiuo konkrečiu atveju nuo sumušimo jau buvo praėjusios beveik keturiolika valandų, todėl nukentėjusiajai padaryti sužalojimai turėjo matytis, o ir pati nukentėjusioji nurodė, kad skaudėti pradėjo tik vakar, t. y. 2021-07-10. Taip pat pastebėtina ir tai, kad nukentėjusioji nebenurodo, kad kaltinamoji jai spyrė ir jai buvo plionkė atsijungusi. Tuo tarpu teismo posėdyje nukentėjusioji R. B. nurodė dar kitokią nagrinėjamo įvykio veiksmų seką, pažymėdama, kad įvykio dieną vartojo alkoholį. Norėdama išvaryti dukrą iš namų, nes pastaroji pyksta dėl jos gėrimo, ji du kartus kvietė policijos pareigūnus, kad jie iškraustytų dukrą iš jos namų. Prie to paties, paprašė, kad policijos pareigūnai patikrintų jos blaivumą. Nors nesijautė girta, tačiau jai buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Išvarius dukrą iš namų, pas ją atėjo jos sesuo L. B. ir dukra. Sesuo įėjo į jos butą, buvo keiksmažodžių, atėmė iš jos cigaretę, nuėjo į virtuvę ieškoti spintelėse alkoholio. Iš virtuvės nuėjo į (duomenys neskelbtini). Kadangi iš (duomenys neskelbtini), todėl ji prie (duomenys neskelbtini)stovėjo ir tada sesuo su abiem rankomis paėmė už kaklo ir patrankė į (duomenys neskelbtini). Jos buvo veidu viena prieš kitą. Už kaklo paėmė labai trumpai, po to paėmė už rankų virš alkūnių. Paėmė už rankų ir vėl trankė (duomenys neskelbtini). Ji atsitrenkė pagrinde su dešine mentim, nugara ir rankomis, nežino, kiek kartų į (duomenys neskelbtini) trenkė. Tada sesuo nuėjo į (duomenys neskelbtini)Nenorėjo jos į (duomenys neskelbtini) leisti, kadangi nenorėjo, kad ji alkoholį išpiltų. (duomenys neskelbtini)buvo atidarytos, jos abi maskatavosi rankomis. Bandė kaltinamąją rankomis sulaikyti, tačiau ji ją nustūmė į (duomenys neskelbtini). Pastūmė nestipriai, bet ji buvo išgėrusi, tiek to pastūmimo tereikėjo. Ji atsitrenkė į kraštą su nugara. Sesuo ją stumtelėjo į krūtinę, bet nespaudė. Sesuo per jėgą nedavė, specialiai nedavė, gal kai susistumdė. Susistumdymo metu buvo atsitrenkusi (duomenys neskelbtini), į nugaros sritį ir nugara (duomenys neskelbtini)Nukrito (duomenys neskelbtini)atsistojo pati. Tą momentą, kai buvo nugriuvusi, P. turėjo matyti. Jis jas perskyrė ir tada kaltinamoji įėjo (duomenys neskelbtini)išpylė brendį, kuris buvo padėtas ant staliuko. susistumdymas buvo tik (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)buvo visi trys P., sesuo ir ji. Kai kaltinamoji (duomenys neskelbtini)jos pasistumdė, bet nesmarkiai. Buvo susikibusios rankomis, gal į pečius kliuvo ir jai, ir kaltinamajai. Konflikto metu dukra koridoriuje stovėjo. Dukra galėjo matyti susistumdymą ir griuvimą. Kai sesuo išėjo nieko neįvyko. Iš pradžių nejuto jokio fizinio skausmo, nes buvo išgėrusi ir šoko būsenoje. Niekur neskaudėjo. Skaudėti pradėjo šeštadienį po pietų. Skaudėjo visą kūną, visų mėlynių nematė, tik vieną krūtinės srityje. Kakle sužalojimo nepastebėjo, pastebėjo tik kai darė obdukciją. Kelyje galėjo būti sužalojimas, gal kai ji prie (duomenys neskelbtini), daugiau nebuvo kur. Griuvimo metu niekur nebuvo perkirsta. Krisdama sužalojimų nepatyrė. Piršto dydžio krūtinės kairėje pusėje buvo sužalojimas, taškiukas. Mėlynė ant krūtinės galėjo atsirasti, kai stumdėsi. Labiausiai skausmas jautėsi nugaros srityje. Sūnus išėjo pas draugus penktadienį po pietų, tačiau ji jam naktį paskambino. Jis buvo parvažiavęs, bet nei sesers, nei D. nebebuvo namuose. Sūnus grįžo tą pačią naktį po įvykio, apie 1 val., su draugu parvažiavo. Jis nebespėjo grįžti anksčiau. Papasakojo kas buvo, sūnus buvo pasimetęs. Grįžo šeštadienio rytą. Sekančią dieną, atvažiavo L. vyras. Šeštadienio pavakarę, paskambino buvusiam vyrui L., pasakė, kad nepajuda. L. atvažiavo sekmadienį ryte ir pamatė sužalojimus. Sekmadienį paskambino 112. Būtų gal net nekvietusi tos policijos, jeigu ne L.. Norėjo, kad medikai suleistų nuo skausmo vaistų. Medikai pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę, ji atsisakė važiuoti ir jie išvažiavo. Tuo metu ji buvo išgėrusi, dėl to jai negalėjo suleisti vaistų. Vėliau atvažiavo policija. Nenurodė pareigūnams, kad sesuo spardė. Įvykio metu nebuvo praradusi sąmonę. Nebuvo nukritusi dėl „plionkės“, išsiblaivyti negalėjo. Ji (duomenys neskelbtini) nenukrito. Taigi, kaip matyti iš nukentėjusiosios paaiškinimų ir parodymų viso baudžiamojo proceso metu, yra akivaizdžiai matyti esminiai prieštaravimai tarp jų ne tik dėl nagrinėjamo įvykio esminių aplinkybių eigos, bet ir dėl kaltinamosios galimai atliktų smurtinių veiksmų ir jai padarytų sužalojimų, kurių teismas negali objektyviai panaikinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirminius paaiškinimus nukentėjusioji R. B. davė, būdama sunkiai apgirtusi, kuomet jai buvo nustatytas 2,66 promilių girtumas, (nors dėl šios aplinkybės nukentėjusioji taip pat davė skirtingus parodymus, nurodydama, kad jai toks girtumas buvo nustatytas jos pačios iniciatyva, iškvietus policijos pareigūnus dėl dukters iškeldinimo, iš minėtų duomenų yra akivaizdu tai, kad sunkus nukentėjusiosios girtumas minimo įvykio metu lėmė jos nesugebėjimą tinkamai įvertinti aplinkinių asmenų veiksmų jos atžvilgiu ir galimai prieš ją panaudoto smurto pobūdžio, kadangi net ir pirminės nukentėjusiosios apklausos metu, praėjus 2 dienoms nuo minimo įvykio, o vėlesnių procesinių veiksmų metu, praėjus dar ilgesniam laiko tarpui, o galiausiai ir teismo posėdžio metu nukentėjusioji nuolatos painiojosi minimo įvykio aplinkybėse, kaskart nurodydama vis kitą šio įvykio eigą, jos atžvilgiu kaltinamosios galimai atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį ir padarytus jai sužalojimus dėl to, kas sudaro teismui pagrindą abejoti tuo, ar apskritai kaltinamosios veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios įvykęs susistumdymas, apie kurį parodymus davė liudytojai, bet ir patvirtino pati kaltinamoji, jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sužalojimą. Šias abejones dėl kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ne tik nepašalino, bet ir sustiprino kiti byloje esantys teismo posėdyje ištirti duomenys. Visų pirma pažymėtina tai, kad tik teismo posėdyje apklaustas nukentėjusiosios nepilnametis sūnus G. J. paneigė nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad sūnus į namus grįžo iškart po įvykio ,t. y. naktį, nes iš jo parodymų matyti, kad jis apie mamos sumušimą sužinojo tik grįžęs šeštadienio rytą, o ne naktį. Grįžus naktį į namus, mama jam nieko nepasakojo apie kaltinamąją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jam grįžus namo, mama parodė tik sužalotą nugarą ir jam pasakė, kad L. B. ją pastūmė (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad ji buvo nukritusi jam nieko nesakė. Kitų sužalojimų jis nematė (2 t., b. l.102-104). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. E. taip pat nurodė, kad nukentėjusioji jai papasakojo apie kaltinamosios patirtą smurtą. Apie tokį kaltinamosios elgesį, ji kalbėjosi su pačia kaltinamąją, kuri ją užtikrino, kad sesers ji tikrai nemušė. R. B. naktį iš namų išvarė savo dukrą, todėl ji nuvažiavusi jos pasiimti, nuėjo pas R.. Norėjo išpilti alkoholį ir R.ant jos puolė, jos susistumdė. Iš pradžių tikėjo, kad L. sumušė seserį, sakė rasai kreiptis į policiją. Tačiau kai parašė L.žinutę, paskambino jai, pastaroji atsakė, kad R. niekas nemušė. Todėl ji yra linkusi tikėti kaltinamąją, nes nukentėjusioji yra nepatikimas žmogus nuo pat mažens, mėgsta fantazuoti, būti aukos vaidmenyje. R. niekada nėra sakiusi, kad L. ją kada nors yra sumušusi (2 t., b. l. 77-78). Teisme apklaustas liudytojas R. B. taip pat nurodė, kad buvo nuvažiavęs pas nukentėjusiąją 2021-07-10 rytą, padėti D. pasiimti daiktus. R. jam nesiskundė, kad jai ką nors skaudėtų, nematė ant jos jokių sužalojimų ar kad ji sunkiai eitų. R. jam nesiskundė, kad L. ją sumušė, nes jo žmona nėra linkusi smurtauti prieš kitus žmones, tuo labiau prieš seserį (2 t., b. l. 74-76). Liudytoja T. T. nurodė, kad atliko nukentėjusiosios kūno apžiūrą. Užfiksavo ant nukentėjusiosios buvusias mėlynes, kurias padarė kaltinamoji konflikto metu, stumdama nukentėjusiąją į (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji į policiją nesikreipė iškart po įvykio ir atsisakė medikų pagalbos (2 t., b. l. 46-47). Iš liudytojo P. P. duotų parodymų matyti, kad būdamas tualete išgirdo triukšmą. kai išėjo jos buvo (duomenys neskelbtini). Abi apsižodžiavo, apsistumdė, todėl norėdamas išvengti konfliktų, jas ramino, bet jos neklausė. Suprato, kad konfliktas vyko dėl to, kad išvarė D.. Susistumdymas buvo iš abiejų pusių. Stumdėsi prie (duomenys neskelbtini). R. atsitrenkė į (duomenys neskelbtini), nes ją pastūmė kaltinamoji. Nepastebėjo ar R.skaudėjo. Pačiame kambaryje nukentėjusioji nebuvo nukritusi, tik (duomenys neskelbtini). Jos stumdėsi, (duomenys neskelbtini)viskas (duomenys neskelbtini)Konfliktas persikėlė į (duomenys neskelbtini)Ten irgi buvo susistumdymas. Lygtai R. parkrito (duomenys neskelbtini), kiek pamena lyg tais ant nugaros, nes ją pastūmė kaltinamoji, bet po to R. pati atsistojo. Tiksliai nepamena ar tikrai ją kaltinamoji pastūmė. Konflikto metu jokių smūgių nebuvo, tai buvo pasistumdymai, daugiau švelnesni. Nematė jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios, kai nuėjo miegoti. Ji jam nesiskundė. Ryte atvažiavo R. sesers vyras ir dukra susirinkti daiktus. Nepastebėjo, kad R. skustųsi, ar kažkuo kaltintų. Sužalojimų nematė. Smūgių jokių nematė. Taip pat nematė, kad vieną kitą purtytų. Moterys tik stumdėsi. Pastūmimas buvo rankų lygmenyje, apie juosmenį. R. nieko neprašė, neatsimena tokių žodžių, ji nesakė, kad paliktų ramybėje. Nematė, kad R. buvo suėmę už kaklo. R.buvo su juo susisiekusi po įvykio. Su R. kalbėjo apie parodymų davimą. Taip pat pasakė, kad buvo sumušta, nors jos niekas nemušė, buvo apsistumdymas. Nematė, kad viena kitą purtytų. Moterys tik stumdėsi. Pastūmimas buvo rankų lygmenyje, apie juosmenį. R. nieko neprašė, neatsimena tokių žodžių, ji nesakė, kad paliktų ramybėje. Niekas nebuvo suėmęs už kaklo. R. nėra nuoširdi ir ne visada sako tiesą. Susidaro tokia nuomonė, kad nėra nuoširdi (2 t., b. l. 44-46). Iš liudytojos D. J. parodymų matyti, kad ji visą laiką buvo (duomenys neskelbtini)Kur ji stovėjo, matėsi (duomenys neskelbtini), kas vyko (duomenys neskelbtini) nematė, (duomenys neskelbtini)matėsi. Tada ji nuėjo į virtuvę, pasižiūrėti ar yra alkoholio. Kai kaltinamoji nuėjo į virtuvę, mama labai blaškėsi, kažkur vaikščiojo. Mamos nebuvo prie jos. Krikšto mama grįžo ir (duomenys neskelbtini). Sustojo šalia durų, toliau žodžiavosi. (duomenys neskelbtini)nematė susistumdymo. Į(duomenys neskelbtini)pirma nuėjo krikšto mama, nukentėjusioji nuėjo iš paskos. Jos abi buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvimas užtuko daugiausiai iki minutės. Ką veikė (duomenys neskelbtini)nematė, kaip išėjo iš (duomenys neskelbtini). Matė, kaip abi išeina, sakydamos viena kitai visokius žodžius. Jos abi sustojo (duomenys neskelbtini), šioje vietoje jos abi ir sustojo. Tada jos puolė apsistumdyti. Apsistumdė (duomenys neskelbtini), toliau nuo (duomenys neskelbtini). Jos buvo labiau šone. Apsistumdė labai lengvoj formoj, tiesiog su ranka. Panašiausiai buvo, kaip už atlapų papurtymas. Labiau už rūbų. Jos abi viena kitai. Smūgių nebuvo. Stumdymosi metu nebuvo atsirėmę, atsitrenkę. Nebuvo net prisilietusios į jokius kitus pašalinius daiktus. Apsistumdė gal dėl to, kad viena kitą išprovokavo. Tuo metu iš tualeto išėjo mamos draugas ir iškart nuėjo prie mamos, patraukti jos nuo kaltinamosios. Mama ir krikšto mama buvo susikibusios, kai draugas jas atitraukė. Jos viena kitai buvo suėmusios už rūbų, tai truko labai trumpai, gal minutę. Mama nebuvo nugriuvusi. Grasinimų nebuvo. Tas visas įvykis labai greitai įvyko, gal užtruko 5-6 minutes. Tada jos išėjo. Ant mamos kūno jokių sužalojimų nematė. Jokio fizinio susilietimo su mama nebuvo. Mama linkusi fantazuoti, įvairius nebūtus dalykus pasakoti. Buvo išgalvotų atvejų, susijusių su smurtu. Fizinio sutrenkimo, nukritimo nebuvo. Krikšto mama anksčiau nebuvo kėlusi ir naudojusi fizinio smurto prieš mamą. Įvykio metu, kai buvo abi susikibusios, mama neprašė pagalbos, nesakė, kad jai skauda. Nebuvo garso, kad kažkas nugriūtų (2 t., b. l. 24-26). Iš pirmiau aptartų teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiosios nurodytos įvykio aplinkybės ir jos sumušimo aplinkybės skiriasi nuo liudytojų nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad kai kurių nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti ir teismo nustatyti duomenys. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės prieštarauja liudytojų nurodytoms aplinkybėms dėl įvykio metu kaltinamosios atliktų veiksmų ir atliktų veiksmų vietos. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai D. J. ir P. P., kurie kartu buvo su nukentėjusiąją įvykio metu, nepatvirtino visų jos nurodytų aplinkybių, kaip tik nurodė skirtingas sumušimo masto ir vietos aplinkybes. Pažymėtina tai, kad liudytojai matę įvykį iš arti nurodė, kad tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji tik apsistumdė. Kaltinamoji savo elgesiu tikrai negalėjo sukelti nukentėjusiajai fizinio skausmo ar tuo labiau padaryti nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nė vienas liudytojas nepatvirtino aplinkybės dėl nukentėjusiosios smaugimo ar sumušimo. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas ir teisme išanalizuota aplinkybes, teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais. Taip pat ir byloje esantys akistatos bei parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kuriuose užfiksuotos aplinkybės, nesutampa su nukentėjusiosios nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

Pastebėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai R. B. nustatyta: odos nubrozdinimai kakle, kairiame dilbyje, kairiame kelyje; poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinės priekiniame paviršiuje, nugaroje; nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 3-5 paras iki apžiūros, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis; nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą nugaroje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinė kraujosruva nugaroje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi; nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminių poveikių metu; nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, R. B. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui vienkartinai atsitrenkiant į kietą buką paviršių (1 t., b. l. 48-49). Taip pat specialisto išvadoje yra nurodyta, kad konflikto metu kaltinamoji sumušė savo sesę R. B., suimdama už rankų ir kelis kartus stumdama į duris, dėl ko R. B. nugriuvo ir griūdama susižalojo dešinę ranką. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Medikų pagalbos atsisakė. Nukentėjusioji apžiūros metu papildomai paaiškino, kad nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku kaltinamoji suėmusi pirštais už kaklo ir sugriebusi už abiejų rankų purtė, stūmė į krūtinės priekinį paviršių, dėl ko nugara atsitrenkė į sekciją ir nugriuvo. Įvykio metu sąmonės praradusi nebuvo. Po įvykio nepykino, nevėmė, buvo iškviesta GMP, į gydymo įstaigą nesikreipė. Skundžiasi sumuštų vietų skausmu, labiau kairiojo žasto ir kryžmens srityje. Atlikdamas tyrimą specialistas nustatė, kad ant nukentėjusiosios kūno buvo odos nubrozdinimai su šašais kakle, kairiame dilbyje ir kelyje, bei murzinai žalsvai-violetinės poodinės kraujosruvos: dešinio žasto išoriniame paviršiuje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio vidiniame paviršiuje, krūtinės priekiniame paviršiuje, nugaros krūtinės dalyje. Kitose nukentėjusiosios nurodytose kūno srityse sužalojimų nėra.

Tačiau teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, negali pritarti specialisto išvadoje nurodytiems faktams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nebuvo nustatyta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiajai padarytus sužalojimus. Visų pirma pažymėtina tai, kad nukentėjusioji pas specialistą kreipėsi tik 2021-07-14 11.20 val., t. y. nuo įvykio praėjus praktiškai penkioms dienoms, per kurias nukentėjusioji galėjo pati kažkur susižaloti, nes 2021-07-11 atliktos asmens apžiūros metu, jai buvo nustatytas 2,66 promilių girtumas, nors pasak pačios nukentėjusiosios ir liudytojo L. M. tą dieną ji alkoholio nevartojo, o kitų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjusioji alkoholio iki įvykio vartojo gan ilgą laiką. Pagal kūno sužalojimo nustatymo metodiką violetinės spalvos poodinės kraujosruvos būna iki trijų dienų, gelsvai – žalsvos spalvos, susidaro vėliau, nuo 3 iki 7 parų. Todėl kūno sužalojimo nustatymo metodiką ir išvadoje nurodytais duomenimis, kad poodinės kraujosruvos buvo murzinai žalsvai-mėlynos spalvos, būtų galima teigti, kad kraujosruvos galėjo atsirasti ne prieš 3 paras iki apžiūros, kaip nurodo specialistas, bet 3-7 parų laikotarpyje. Byloje esančioje rašytinėje bylos medžiagoje: pranešime policijai, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, asmens apžiūros protokole, daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios kūno buvo mėlynės. Duomenų apie tai, kad ant nukentėjusiosios kūno būtų buvę rasti kažkokie odos nubrozdinimai byloje nėra. Taip pat byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurių pasėkoje galėjo atsirasti tie sužalojimai. Odos nubrozdinimų, esančių ant kaklo, kelio ir kairio dilbio nematė ne vienas liudytojas bendravęs ar matęs nukentėjusiąją po įvykio ar įvykio metu. Pažymėtina ir tai, kad odos nubrozdinimai, kitaip nei poodinės kraujosruvos atsiranda iškart, tuo labiau, kad nukentėjusiosios apžiūra buvo atliekama praėjus beveik parai po įvykio, todėl atmetama bet kokia tikimybė, kad jų galėjo nepastebėti policijos pareigūnė, atlikusi asmens apžiūrą, ar su nukentėjusiąją kartu buvę asmenys. Taip pat pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog kaltinamoji nukentėjusiosios atžvilgiu būtų atlikusi smurtinius veiksmus, galėjusius sukelti tokius sužalojimus. Apie šiuos nubrozdinimus nukentėjusioji taip pat niekam nepranešė, nesakė ir apklausų metu nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su jų atsiradimu. Jos nurodyta aplinkybė, kad kaltinamoji ją smaugė, teismo įsitikinimu tokio sužalojimo padaryti negalėjo. Kritiškai vertintinos ir liudytojo L. M. teisme nurodytos aplinkybės, kad matė, jog R. mėlynės buvo ant kojų, šonų, skruosto, kaklo, kadangi šias aplinkybes paneigia policijos pareigūnės atlikta asmens apžiūra. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl sužaloto kairiojo žasto ir kryžmens, paneigė pats specialistas atlikdamas tyrimą. Taip pat specialistas paneigė ir faktą, sužalojimai ant dešinės rankos ir nugaros, galėjo atsirasti nukentėjusiajai griūnant ar trenkiantis į sieną, duris, kadangi pasak išvados šie kūno sužalojimai nėra būdingi griuvimui vienkartinai atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Todėl atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, į specialisto išvadoje nurodytus jo užfiksuotus sužalojimus ir jų atsiradimo priežastis, į byloje nustatytas aplinkybes, teismas mano, kad nors byloje ir yra neginčijamai nustatyta, jog konflikto metu kaltinamoji ir nukentėjusioji apsistumdė ir dėl to galėjo atsirasti poodinė kraujosruva, tačiau tokiame kaltinamosios elgesyje teismas nemato tyčios, kuri yra būtina norint kvalifikuoti jos veiksmus, kaip smurtinius, o dauguma nustatytų kūno sužalojimų nėra susiję su kaltinamosios elgesiu R. B. atžvilgiu.

Taigi, remiantis šiais duomenimis, darytina išvada, kad kaltinamosios L. B. kaltė yra iš esmės grindžiama nenuosekliais ir vienas kitam vietomis net prieštaraujančiais nukentėjusiosios parodymais ir ekspertinio tyrimo išvadomis apie nustatytus sužalojimus ant nukentėjusiosios, kurių atsiradimo aplinkybių nei ekspertinis tyrimas nei kiti bylos duomenis nepatvirtina ir jokių daugiau kitų objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą apie kaltinamosios kaltę, teisme nebuvo nustatyta. Todėl esant tokioms abejonėms dėl kaltinamosios kaltės, jos traktuotinos kaltinamosios naudai.

Remdamasis šiais argumentais, teismas konstatuoja, kad patikimais duomenimis neginčijamai neįrodyta kaltinamosios L. B. veiksmuose esantys nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl jai negali būti inkriminuojama ši nusikalstama veika, o jos atžvilgiu byloje priimtinas išteisinamasis nuosprendis (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“,o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Tūkstantis ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui. Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Nukentėjusioji R. B. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad kaltinamoji jau ne pirmą kartą naudoja prieš ją fizinį smurtą, tačiau pagalbos į policiją kreipėsi pirmą kartą. Nors kaltinamoji yra vyresnė už ją sesuo, įpratusi taip ją pamokyti tačiau neturi teisės jos skaudinti ir žaloti. Šioje byloje nagrinėjamas įvykis, kuomet kaltinamoji, supykusi dėl jos santykių su pilnamete dukterimi d. J., įsiveržė į jos namus ir pradėjo įvedinėti savo tvarką. Atėmė elektroninę cigaretę, išpylė alkoholį. Kaltinamoji supykusi, kad ji nesutaria su pilnamete dukra liepė jai išeiti iš namų, sugriebė ją už kaklo, suėmusi už rankų trankė (duomenys neskelbtini)stūmė, dėl ko ji griūdama susižalojo nugarą, o ant kūno buvo padarytos daugybinės kraujosruvos. Sekančią dieną po įvykio pasijuto labai blogai, negalėjo susilenkti, sunku buvo pajudėti, skaudėjo visą kūną. Paritą neturtinę žalą vertina 500 Eur. Mano, kad tai minimali suma, kurią kaltinamoji turėtų sumokėti, kad kompensuotų jos patirtus neigiamus išgyvenimus, skausmą, nepatogumus. (1 t., b. l. 195-196). Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog kaltinamoji nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl ir negalėjo padaryti nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų, pateiktas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtinu.

Teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių matyti, kad už nukentėjusiajai R. B. suteiktas advokatės Irmos Bekerės paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 495,77 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra išteisintina dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl išlaidos už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai iš kaltinamosios nepriteistinos.

Dokumentai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: 4 vnt. kompaktinių diskų – paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

L. B. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajai L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios R. B. pateiktą civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtu.

Iš L. B. nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus patirtų išlaidų – 495,77 Eur, už nukentėjusiajai R. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Dokumentus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: 4 vnt. kompaktinių diskų – palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus .

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas