Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-4595-1004/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-30
Bylos Nr.: e2-4595-1004/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01799-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaidotas Narvidas
Ieškovas: D. G.
Atsakovas: T. O.

Kategorijos

2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
2.2.1.8Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-4595-1004/2022

Teismo proceso Nr. 2-70-3-01799-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.2.1.8; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 30 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant posėdžių sekretorei M. S.,

dalyvaujant ieškovei D. G., ieškovės atstovei advokatei K. G., atsakovei T. O., atsakovės atstovei advokatei D. L. M.,

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, „(duomenys neskelbtini)“, AB, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei T. O. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „(duomenys neskelbtini)“, AB.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu (b. l. 1 – 3) prašė: 1. Pripažinti, kad atsakovės T. O. 2022 01 06 mokėjimo nurodyme, pateiktame „(duomenys neskelbtini)“, AB, apie ieškovę D. G. paskleisti duomenys, jog ji yra meilužė, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės D. G. garbę ir orumą; 2. Priteisti ieškovei D. G. iš atsakovės T. O. 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3. Priteisti ieškovei D. G. iš atsakovės T. O. 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą suma nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4. Priteisti ieškovei D. G. iš atsakovės T. O. visas ieškovės D. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas (pateiktu papildomu prašymu, įskaitant ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti: už procesinių dokumentų ruošimą – 635,25 Eur, už atstovavimą teisme – 211,50 Eur (b. l. 35)).

2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei T. O. dėl teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimo ir garbės bei orumo gynimo. Ieškovė civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) reiškė ieškinį atsakovei dėl to, kad atsakovė 2021-06-11 17 val. 17 min. ieškovės sutuoktiniui D. G. per interneto programėlę Messenger iš savo Messenger programos paskyros išsiuntė ieškovės privataus susirašinėjimo su atsakovės buvusiu sutuoktiniu A. O. ekrano fotonuotraukas. Kartu su ieškovės privataus susirašinėjimo ekrano fotonuotraukomis, atsakovė pateikė ieškovės sutuoktiniui D. G. savo ieškovės ir A. O. santykių pobūdžio interpretaciją – kad ieškovė ir A. O. yra meilužiai, nors šie duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą. Ieškovė ieškiniu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašė konstatuoti, kad atsakovė, paskelbdama D. G. ieškovės asmeninį susirašinėjimą su A. O., pažeidė ieškovės teisę į privatų gyvenimą, o paskleisdama D. G. apie ieškovę tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ji ir A. O. yra meilužiai – pažeidė ieškovės garbę ir orumą, ir prašė ieškovei iš atsakovės pritesti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad ji ir atsakovė civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė taikos sutartį, kurią Šiaulių apylinkės teismas patvirtino 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi. Atsakovė, vykdydama nurodytą taikos sutartį, 2022 01 06 mokėjimo nurodymu, pateiktu (duomenys neskelbtini), AB į Atsakovės banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke pervedė taikos sutarties 3 punkte šalių sutartą bylinėjimosi išlaidų sumą – 569,55 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama “(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))”. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia tokią žodžio “meilužis/ė” reikšmę – kas be santuokos palaiko lytinius santykius.

4. Ieškovės nuomone, tokiais savo veiksmais atsakovė ieškovę pažemino, įžeidė, nes tokių tikrovės neatitinkančių duomenų apie ieškovę paskleidimas neabejotinai pažeidžia jos garbę ir orumą, nes jai “klijuojama” meilužės “etiketė” yra visuotinai nepriimtina, menkina ją, sudaro įspūdį apie jos amoralų elgesį, santuokinę neištikimybę, akivaizdžiai prieštarauja visuomenėje priimtiniems gero elgesio standartams, toks žmogaus elgesys yra nepriimtinas tiek teisine, tiek moraline prasmėmis.

5. Pasak ieškovės, toks atsakovės elgesys ieškovei sukėlė stresą, dvasinius išgyvenimus. Ieškovės įsitikinimu, egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas teismui pripažinti, kad atsakovės apie ieškovę paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, pažeidžia jos garbę ir orumą ir priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė, pateikdama 2022 01 06 mokėjimo nurodymą „(duomenys neskelbtini)“, AB, kuriame gavėju nurodė ieškovės duomenis, o mokėjimo paskirtyje “ (duomenys neskelbtini)”, o (duomenys neskelbtini), AB, įvykdęs Ieškovės suformuotą mokėjimo nurodymą, analogiškus duomenis perdavė (duomenys neskelbtini) bankui, paskleidė žinias apie ieškovę, nes dėl ieškovės atliktų veiksmų šios žinios tapo žinomos (duomenys neskelbtini), AB ir (duomenys neskelbtini) banko darbuotojams. Pasak ieškovės, 2022 01 06 mokėjimo nurodymo mokėjimo paskirtyje nurodžius žinią “ (duomenys neskelbtini)”, o lėšų gavėju nurodžius ieškovę, spręstina, kad paskleista žinia yra apie ieškovę. Atsakovės paskleistos žinios neatitinka tikrovės, kadangi tai yra nustatyta prejudicinę galią turinčia Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra konstatuota, kad “Atsakovė T. O. pripažįsta, kad ji, paskelbdama D. G. Ieškovės D. G. asmeninį susirašinėjimą su A. O., pažeidė Ieškovės D. G. teisę į privatų gyvenimą, o paskleisdama D. G. apie Ieškovę D. G. tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ji ir A. O. yra meilužiai – pažeidė Ieškovės D. G. garbę ir orumą”. Pasak ieškovės, toks atsakovės elgesys jai sukėlė stresą, dvasinius išgyvenimus. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė jau ne pirmą kartą pažeidžia ieškovės garbę ir orumą, o pastarąjį kartą ji pažeidė jos garbę ir orumą vykdydama teismo sprendimą civilinėje byloje dėl ieškovės garbės ir orumo gynimo. Toks Atsakovės elgesys vertintina kaip piktnaudžiavimą, mano, kad atsakovė veikė tyčia.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog atsakovė, remiantis anksčiau sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi, jai turėjo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tai atlikti vėlavo. Jai atsakovės atlikto pavedimo paskirtyje buvo nurodyti skaičiai ir didesnio šrifto raidėmis parašyta „meilužei“. Nuėjusi į banko skyrių pasiteiravo, ar internetu atlikti banko pavedimai yra peržiūrimi, tačiau banko darbuotoja tiksliai atsakyti negalėjo, bet vėliau nurodė, jog yra raktinių žodžių, dėl kurių banko pavedimai gali būti stabdomi. Patvirtino, jog ji nėra meilužė, toks teiginys nėra pagrįstas. Tokia ieškovės nuomonė negali būti teikiama viešai per banko institucijas. Nuomonė turi būti teikiama asmeniškai, įžeidinėti žmogaus viešai negalima. Ieškovės manymu, ji banko pavedime nurodytu ir išryškintu įrašu buvo įžeista, o šis įrašas banko išrašuose atsispindės daugybę metų, jo negalima koreguoti, ištrinti, jis matomas tiek atsakovės, tiek jos banko, kuriuo naudojasi, darbuotojams. Bet kuri institucija gali matyti banko išrašus, ir tai gali sukelti nepagrįstų abejonių dėl jos pajamų kilmės. Taikos sutartyje ieškovė pripažino, jog netikslingai buvo pareiškusi apie ją tokią nuomonę, be faktų, neteisingai paskleidė informaciją. Ieškovė nežino, kodėl atsakovė jai parašė tokį įrašą pavedimo paskirtyje, jai nėra žinoma, kieno meiluže atsakovė ją laiko. Dėl šio įvykio patyrė išgyvenimų, nes nebegali kreiptis į banko padalinius, nes dirba pažįstamų žmonių, jaučia gėdą. Mano, kad bet kuris banko darbuotojas tokį įrašą gali suprasti dviprasmiškai. Taip pat patiria nepatogumų, išgyvenimų ir dėl vykstančių teismo procesų, norint dalyvauti teismo posėdyje, reikia išvykti iš darbo. Be to, ieškovė nėra tikra, ar šis įžeidimas jai nesukels nepatogumų ateityje, kai teks susidurti su kitomis institucijomis, kurios turi teisę susipažinti su šia informacija, ar kurioms privaloma pateikti duomenis, aiškinti, kas tai per pavedimas. Stengiasi atlikti bankines paslaugas telefonu, nes skyriuose dirba pažįstami žmonės, neturi jokio noro aiškintis, rodyti teismo nutartį, pagal kurią atliktas mokėjimo pavedimas. Taip pat ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog ją žeidžia nurodytas įrašas „meilužei“, kadangi jis neatitinka faktų. Pažymėjo, jog ji nėra jokia meilužė, gyvena savo šeimyninį gyvenimą, bendrauja su visais žmonėmis draugiškai, yra gerbiama, mylima. Nurodė, jog nei ji ieškovei meilužė, nei ieškovės buvusio sutuoktinio meilužė. Iš mokėjimo pavedimo turinio suprato šį įrašą kaip ieškovės pateiktą faktą, kadangi jis buvo išryškintu tekstu, didžiosiomis raidėmis. Taip pat nurodė, jog jai atliktas pavedimas nebuvo stabdomas.

Šalies argumentai

7. Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė mananti, jog ieškovės pareikštas ieškinys įrodytas, todėl turėtų būti tenkinamas. Ieškovė prašo apginti jos pažeistas teises, pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovės garbę ir orumą paskleisdama trečiajam asmeniui – „(duomenys neskelbtini)“, AB, tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., kad ieškovė yra meilužė, prašė priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog byloje nustatytos visos aplinkybės, kurios būtinos garbės ir orumui ginti. Atsakovė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę paskleidė – ji tapo prieinama mažiausiai dviejų bankų darbuotojams. Atsakovė nepateikė duomenų, jog šis pavedimas buvo įslaptintas, jog su juo negalėjo susipažinti banko darbuotojai. Paskleidimas nebūtų konstatuojamas tuo atveju, jei atsakovė informaciją būtų pateikusi tik ieškovei. Šiuo atveju, informacija tapo prieinama banko darbuotojams ir yra pateikta kaip žinia. Iš mokėjimo pavedimo turinyje nurodytos paskirties „meiluzei“, nėra pagrindo spręsti, kad tai yra atsakovės nuomonė apie ieškovę, tiesiog vienareikšmiškai konstatuota, kad mokėjimo nurodymas daromas „meilužei“ ir jokios aplinkybės neleidžia manyti, jog tai yra atsakovės nuomonė, o ne žinia. Tarp šalių buvo ginčas teisme kitoje civilinėje byloje ir įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu konstatuota, kad ieškovė nėra atsakovės buvusio sutuoktinio meilužė, todėl paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Tačiau, tai, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės turi įrodyti atsakovė. Atsakovė neįrodinėjo, jog jos žinios atitinka tikrovę. Ieškovė teismo posėdyje jau nurodė, jog yra susituokusi, gyvena santuokinį gyvenimą, neturi jokių meilužės sąvoką atitinkančių ryšių su kitais asmenimis, todėl toks „etiketės“ klijavimas, teikiant mokėjimo nurodymus bankui, tiek atsakovės susiformavusi nuomonė, kuri reiškiama visais įmanomais ir neteisėtais būdais, žemina ieškovės garbę ir orumą. Prašo teismo pripažinti, kad atsakovės mokėjimo nurodyme, pateiktame „(duomenys neskelbtini)“, AB, apie ieškovę paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės garbę ir orumą, prašo priteisti 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo teismo įvertinti, kad atsakovė ieškovės garbę ir orumą pažeidžia nebe pirmą kartą. Atsakovė elgiasi piktybiškai, net ir pripažinusi savo neteisėtą elgesį kitoje byloje, ir toliau sąmoningai pažeidinėja ieškovės garbę ir orumą. Prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, atsižvelgiant į sistemingą ir pakartotinį ieškovės teisių pažeidinėjimą, ieškovės atstovės nuomone, yra teisingas ir protingas, be to, būtų tinkamas prevenciniais tikslais. Prašo priteisti 5 procentų procesines palūkanas, kadangi, kaip matyti iš ankstesnės civilinės bylos, atsakovė laiku nevykdo teismo procesinių sprendimų, be to, prašo priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

8. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (b. l. 19 – 21) prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas už suteiktas atsakovei teisines paslaugas, kurios bus pateiktos proceso metu.

9. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškinio reikalavimu priteisti neturtinę žalą, procesines palūkanas ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas nesutinka, nes iš esmės darydama pavedimą tik išreiškė savo nuomonę ir pastaroji nebuvo paskleista tretiesiems asmenims, o tik pačiai ieškovei D. G.. Nuomonė buvo susiformavusi iš civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių įrodymų, t. y. ieškovės (ištekėjusios moters) ir atsakovės buvusio vyro A. O. susirašinėjimų. Atsakovės nuomone, siekiant įvertinti susirašinėjimų turinį, būtina byloje prijungti minėtą civilinę bylą, kurios duomenys teismui leistų suprasti kas šią atsakovės nuomonę suformavo.

10. Paaiškino, kad pati ieškovė savo veiksmais sąlygojo tokios atsakovės nuomonės susiformavimą, t. y. kad ieškovė yra atsakovės buvusio vyro A. O. meilužė, kas pagal lietuvių kalbos žodyną reiškia asmenį, kuris be santuokos palaiko lytinius santykius. Pasak atsakovės, šioje byloje vertinant paskleidimo sąvoką pažymėtina, kad ji nei vienam asmeniui, išskyrus pačią ieškovę, savo nuomonės nepateikė, t. y. viskas buvo daroma per atsakovės elektroninę bankininkystę, kurioje pavedimai formuojami elektroniniu būdu. Atsakovė nurodė, kad duomenys ir piniginės lėšos buvo siunčiamos į ieškovės sąskaitą, prie kurios priėjimą turi tik ieškovė, t. y. viskas vyksta be bankų darbuotojų įsikišimo, todėl teigti, kad šią atsakovės nuomonę sužinojo tretieji asmenys, nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovė mano, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.

11. Dubliku (b. l. 25 – 28) ieškovė nesutinka su atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais, mano, kad jie yra nepagrįsti, o ieškovės ieškinys turi būti patenkintas.

12. Nurodo, jog atsakovės suformuotame ir bankui pateiktame mokėjimo nurodyme ieškovei nurodyti duomenys “ (duomenys neskelbtini) (MEILUZEI)” yra vertini kaip žinia, o ne kaip atsakovės nuomonė. Atsakovės paskleista informacija apie Ieškovę – “MEILUZEI” - gali būti tikrinama pagal tiesos kriterijų, todėl atsakovė pateikė ne nuomonę apie ieškovę, o žinią (faktą, duomenis). Mano, jog mokėjimo nurodyme nurodyta informacija yra teigiamojo, o ne svarstomojo pobūdžio, jos pateikta informacija suprantama kaip neginčytinas faktas, o ne kaip jos asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Pažymi, jog darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Ieškovės manymu, nagrinėjamu atveju pateikiami neginčijami faktai apie ieškovę, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, todėl darytina išvada, kad atsakovė apie ieškovę pateikė žinią. Pasak ieškovės, net ir tuo atveju, jei atsakovė apie ieškovę mokėjimo nurodyme nurodydama “MEILUZEI” , pareiškė savo nuomonę, atsakovė yra atsakinga ir už savo nuomonės paskleidimą bei egzistuoja teisinis pagrindas ieškovei ginti dėl to pažeistą savo garbę. Ieškovės manymu, taikos sutartimi šalių ginčas dėl ieškovės ir A. O. santykių pobūdžio yra galutinai išspręstas, o atsakovė 2022-01-06 mokėjimo nurodyme pažymėdama “ (duomenys neskelbtini) (MEILUZEI)” sąmoningai siekė įžeisti ir pažeminti ieškovę.

13. Taip pat nurodo, jog atsakovė pateikė 2022-01-06 mokėjimo nurodymą ne tiesiogiai ieškovei, o „(duomenys neskelbtini)“, AB, kuriuo pavedė bankui pervesti pinigines lėšas ieškovei, mokėjimo nurodyme nurodydama “MEILUZEI”. „(duomenys neskelbtini)“, AB, vykdydamas atsakovės mokėjimo nurodymą, šiuos duomenis perdavė (duomenys neskelbtini) Bank, AS. Ieškovės nuomone, atsakovės nurodyta informacija tapo prieinama tiek „(duomenys neskelbtini)“, AB, tiek (duomenys neskelbtini) Bank, AS darbuotojams, t. y. paskleidusi žinias atsakovė nuo mokėjimo nurodymo bankui pateikimo negali būti garantuota, kad tos žinios nepasiekė ir nepasieks trečiųjų asmenų. Ieškovė mano, kad atsakovė neabejotinai paskleidė apie ieškovę žeidžiančią ir žeminančią informaciją ir jai nebuvo svarbu, ar tos žinios pasieks tik ieškovę, susipažinusią su savo banko sąskaitos išrašu, ar ir pašalinius asmenis, nes ji tos informacijos peržiūros kontroliuoti negali.

14. Tripliku (b. l. 29-30) atsakovė nurodė, kad darydama pavedimą paskirtyje išreiškė tik savo nuomonę, kuri susiformavo susipažinus su ieškovės ir jos buvusio vyro A. O. telefoniniu susirašinėjimu, o šią ieškovės nuomonę galėjo matyti tik pati ieškovė, kadangi pavedimas darytas per elektroninę bankininkystę. Atsakovė nesutinka, kad jos nuomonė po užbaigtos civ. bylos (duomenys neskelbtini) privalėjo pasikeisti, nes buvo sudaryta taikos sutartis. Atsakovė neginčija taikos sutarties sąlygų dėl to, kad ji pažeidę ieškovės teisę į privatų gyvenimą, be to, savo nuomonę atsakovė buvo paskleidusi trečiajam asmeniui, t. y. buvo visiškai kitos bylos faktinės aplinkybės. Atsakovė akcentuoja tai, kad jos nuomonė išsakyta mokėjimo pavedime yra susidariusi iš ieškovės ir atsakovės buvusio vyro A. O. susirašinėjimo ir yra ne žinia, kuriai taikomi tiesos ir netiesos kriterijai. Pažymėjo, kad atsakovei niekas negali atimti teisės turėti nuomonę, kuri yra numatyta ir garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniu, o be to, tą atsakovės nuomonė išreikšta tokiu būdu, kad ją galėtų pamatyti tik ieškovė, t. y. elektroninis pavedimas į ieškovės asmeninę sąskaitą. Ieškovė nurodo, kad padarytą pavedimą galėjo pamatyti banko darbuotojai, tačiau nėra jokių įrodymų, kad banko darbuotojai ją pamatė. Pasak atsakovės, ieškovė įrodinėdama nuomonės paskleidimo tretiesiems asmenis faktą remiasi tik prielaidomis, o ne neginčytinais įrodymais. Tai, kad vėliau ieškovei išsiimant banko skyriuje pavedimo išrašą šią atsakovės nuomonę galėjo pamatyti ir kiti žmonės (banko darbuotojai) yra tik pačios ieškovės veiksmų pasekmė, todėl šiuo metu teigti, kad savo nuomonę atsakovė paskleidė tretiesiems asmenims nėra jokio teisinio pagrindo bei ieškovė nepateikė jokių to įrodymų.

15. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog nenorėjo ieškovės įžeisti. Pavedimo paskirtyje nurodė bylos numerį ir žodį „meiluzei“, o ne „meilužei“. Čia buvo susiję su jau išnagrinėta byla, kadangi jai susiformavo nuomonė iš paskaitytų žinučių, vyko bendravimas ir toliau. Susidarė tokia nuomonę apie ieškovę pamačius tokias jos ir savo vyro žinutes. Pažymėjo, jog jos kompiuteris nebuvo gerai veikiantis, galbūt buvo įjungtos didžiosios raidės, tačiau įrašas jokios potekstės neturėjo. Jokio ryšio su ieškove neturi, žinios jokios apie ją neskleidė, nei jokių jos duomenų. Atsakovės manymu, kadangi ieškovė nurodė su visais maloniai bendraujanti, todėl nesupranta, kodėl ją ar jos vyrą toks įrašas taip galėjo įžeisti. Tiesiog pateikė tokį faktą remdamasi ieškovės ir jos (atsakovės) vyro susirašinėjimu. Be to, pasak atsakovės, ji galėjo ir suklysti vieną raidę, vietoj „meilutei“ „meiluzei“ ir pan. Pati oficialiai domėjosi dėl pavedimų, jie yra automatizuoti, todėl jokia informacija apie ieškovę nebuvo paskleista. Banko darbuotojai peržiūri tik tarptautinius ir pavedimus didelėmis sumomis. Neturtinės žalos, jos nuomone, prašoma nepagrįstai. Su vyru yra išsituokusi, bet gyvena kartu. Be to, pasak atsakovės, lietuvių kalbos žodyne tokio žodžio „meiluze“ nėra.

Atsiliepimas

16. Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus iš esmės atsiliepimuose ir triplike nurodytais argumentais. Atsakovė papildė, jog byla paremta tik prielaidomis. Byloje nebuvo pateikti duomenys, nei jų paskleidimo faktas. Mano, jog šioje byloje atsakovė turėjo susidariusi nuomonę apie ieškovę remdamasi kitoje byloje esančia medžiaga. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė negali turėti tokios nuomonės apie ieškovę, tokia nuomonę susidarė pagrįstai. Atsakovės nuomonė turi materialų pagrindą ir tai yra jos nuomonė, ne duomenys. Pasak atstovės, paskleidimo faktas yra iš esmės tik prielaidos, o ne faktais patvirtinti įrodymai, kad buvo paskleidimas, kadangi byloje yra banko darbuotojo pateikta pažyma, jog pavedimai išsiunčiami automatiškai ir atliekami be papildomo darbuotojo patvirtinimo, o peržiūrimi tik tam tikromis aplinkybėmis (didelė mokėjimo pavedimo suma, tarptautinis mokėjimo pavedimas).

17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „(duomenys neskelbtini)“, AB, nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį.

18. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – „(duomenys neskelbtini)“, AB, atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžių datą, vietą ir laiką, todėl esant proceso dalyvių prašymui, bylą išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl ieškovės garbės ir orumo (ne)pažeidimo.

19. Iš teismo posėdžio metu nustatytų faktinių aplinkybių, byloje esančios rašytinės medžiagos, bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios informacijos nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei T. O. dėl teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimo ir garbės bei orumo gynimo. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, jog 2021-06-11 17 val. 17 min. jos sutuoktinis D. G. per interneto programėlę Messenger iš atsakovės T. O. Messenger paskyros gavo ieškovės privataus susirašinėjimo su atsakovės buvusiu sutuoktiniu A. O. ekrano fotonuotraukas, taip pat, pasak ieškovės, kartu su ieškovės privataus susirašinėjimo ekrano fotonuotraukomis, atsakovė pateikė ieškovės sutuoktiniui D. G. savo ieškovės ir A. O. santykių pobūdžio interpretaciją – kad ieškovė ir A. O. yra meilužiai, nors šie duomenys neatitinka tikrovės, tačiau neabejotinai žemina jos garbę ir orumą. 2021-12-06 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 1 punkte atsakovė T. O. pripažino, kad ji, paskelbdama D. G. Ieškovės D. G. asmeninį susirašinėjimą su A. O., pažeidė ieškovės D. G. teisę į privatų gyvenimą, o paskleisdama D. G. apie ieškovę D. G. tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ji ir A. O. yra meilužiai - pažeidė ieškovės D. G. garbę ir orumą. Be to, 3 minėtos taikos sutarties punkte atsakovė T. O. per 20 dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos įsipareigojo atlyginti ieškovei D. G. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje - 547,05 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 22,50 Eur žyminio mokesčio (b. l. 4-5).

20. Ieškovė D. G. ieškiniu kreipdamasi į teismą nurodė, jog atsakovė T. O., vykdydama nurodytą taikos sutartį, 2022-01-06 mokėjimo nurodymu, pateiktu (duomenys neskelbtini), AB į Atsakovės banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke pervedė taikos sutarties 3 punkte šalių sutartą bylinėjimosi išlaidų sumą – 569,55 Eur, ir mokėjimo paskirtyje nurodė “ (duomenys neskelbtini) (MEILUZEI)“. Pasak ieškovės, toks atsakovės elgesys jai sukėlė stresą, dvasinius išgyvenimus. Ieškovės įsitikinimu, egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas teismui pripažinti, kad atsakovės apie ieškovę paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, pažeidžia jos garbę ir orumą ir prašo priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

22. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019). Pažymėtina, jog ieškovė privalo įrodyti pirmuosius tris juridinius faktus. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovei tenka pareiga įrodinėti paskleistų teiginių atitikimą tikrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011, e3K-3-109-684/2021).

23. Nors pagal ieškovės reikalavimų atsakovei ir atsakovės atsikirtimų turinį šalys daug dėmesio byloje skyrė argumentams dėl pačių (ne)paskleistų duomenų galimo (ne)atitikimo tikrovei bei jų (į)vertinimo, tačiau pažymėtina, jog teismas, kiekvienu atveju nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma tretiesiems asmenims. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo.

24. Ieškovės nuomone, atsakovė paskleidė žinias apie ieškovę, nes dėl atsakovės atliktų veiksmų, šios žinios, pateikta informacija tapo žinoma „(duomenys neskelbtini)“, AB ir (duomenys neskelbtini) banko darbuotojams. Be to, ieškovės nuomone, bet kuri institucija ateityje, esant reikiamybei, gali matyti banko išrašus, ir tai ateityje gali sukelti nepagrįstų abejonių dėl jos pajamų kilmės ar sukelti kitų nepatogumų. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu oponavo ieškovei, jog ji nei vienam asmeniui, išskyrus pačią ieškovę, savo nuomonės nepateikė, kadangi mokėjimo pavedimą atliko per elektroninę bankininkystę, kurioje mokėjimo pavedimai formuojami elektroniniu būdu. Byloje atsakovė pateikė „(duomenys neskelbtini)“, AB, Konsultacijų centro direktorės pavaduotojos atsakymą į paklausimą, kuriame nurodoma, jog kredito pavedimai SEPA, atliekami internetinėje bankininkystėje yra vykdomi per Europos kliringo namus (EBA STEP2) kiekvieną darbo dieną automatiškai ir tai yra pilnai automatizuotas procesas, į kurį nesant techninių trikdžių ar kitų aplinkybių, banko darbuotojai neįtraukiami (b. l. 39). Nors ieškovė nurodo, jog jai atsakovės atliktą mokėjimo pavedimą galėjo pamatyti banko darbuotojai, tačiau byloje nėra ir nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad banko darbuotojai jį pamatė ar turėtų realų pagrindą susipažinti su juo ateityje, bei tai, jog dėl šios priežasties buvo pakenkta ieškovės reputacijai. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju paskleidimo faktas nėra įrodytas. Vertintina, jog ieškovė, įrodinėdama paskleidimo tretiesiems asmenims faktą remiasi tik prielaidomis, abejonėmis grįstomis galimomis/ negalimomis perspektyvomis apie tai, jog mokėjimo pavedimas su jame esančia informacija galėtų būti matomas tretiesiems asmenims ateityje, o ne neginčijamais įrodymais.

25. Nagrinėtinu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovės atliktame mokėjimo pavedime ieškovei nurodytas žodis „MEILUZEI“ buvo apie ieškovę. To neneigė ir pati atsakovė, tačiau susikirto šalių požiūris dėl to, ar atsakovė tokiu būdu pateikė žinią ar savo nuomonę apie ieškovę.

26. Sprendžiant klausimą dėl asmens garbės ir orumo gynimo byloje turi būti nustatyta kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-684/2016). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

27. Teismų praktikoje yra nurodoma, jog siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamos informacijos kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis.

28. Ieškovės teigimu, faktas, jog mokėjimo pavedime konstatuota, kad jis atliekamas „MEILUZEI“, vienareikšmiškai leidžia manyti, kad tai yra atsakovės pateikta žinia, o ne asmeninė nuomonė. Atsakovė savo ruožtu nurodė, jog atlikdama mokėjimo pavedimą ir nurodydama žodį „MEILUZEI“ išreiškė ne duomenis ar žinias, o tik savo asmeninę nuomonę apie ieškovę, kurios susidarymui įtaką turėjo kitoje byloje esanti medžiaga (ieškovės ir atsakovės buvusio sutuoktinio susirašinėjimo, bendravimo faktas). Atsakovė nurodė neturėjusi jokios intencijos tyčia įžeisti, ar pažeminti ieškovę. Susipažinus su byloje esančia medžiaga, teismo posėdyje išklausius proceso šalių paaiškinimus, susijusius su šalių ginčo priešistore, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovė negali turėti savo nuomonės apie ieškovę, ją išreiškiant personaliai. Atsižvelgiant į minėto teiginio išreiškimo aplinkybes (kontekstą), manytina, jog egzistuoja reiškiamos subjektyvios atsakovės nuomonės faktinis pagrindas, nulemtas atsakovės duomenų vidinio vertimo. Ir nors atsakovės mokėjimo pavedime ieškovei padarytas įrašas yra pakankamai kategoriškas, tačiau negali būti vertintinas kaip žinia, kuriai taikomi tiesos ar netiesos kriterijai.

29. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-81/2013).

30. Triplike atsakovė nurodė, jog atlikdama pavedimą ieškovei mokėjimo paskirtyje išreiškė išimtinai tik savo subjektyvią nuomonę, kuri susiformavo žinant aplinkybę apie ieškovės ir jos (atsakovės) buvusio vyro A. O. bendravimą ir telefoninį susirašinėjimą. Pasak atsakovės, su šia jos nuomone galimybę susipažinti turėjo išimtinai tik pati ieškovė, kadangi pavedimas darytas per elektroninę bankininkystę. Atsakovė nesutiko, kad jos nuomonė apie ieškovę po užbaigtos civilinės bylos (duomenys neskelbtini)privalėjo pasikeisti, nes buvo sudaryta taikos sutartis. Atsakovė taip pat neginčija sudarytos ir patvirtintos taikos sutarties sąlygų, dėl to, kad ji pažeidė ieškovės teisę į privatų gyvenimą. Be to, atsakovė pažymi, jog savo nuomonę buvo paskleidusi trečiajam asmeniui (ieškovės vyrui), todėl tai buvo visiškai kitos bylos faktinės aplinkybės. Atsakovė viso proceso metu akcentavo, kad jos nuomonė, kuri vienu žodžiu („MEILUZEI“) buvo išreikšta mokėjimo pavedimo paskirtyje, yra pagrįstai susidariusi ieškovės ir atsakovės buvusio vyro A. O. susirašinėjimo kontekste. Subjektyvi nuomonė, nagrinėtinu atveju, nesukelia teisinių pasekmių, nes atsakovės subjektyviam požiūriui į ieškovę, kaip buvo minėta, netaikomas tiesos kriterijus ir subjektyvi nuomonė nėra ginčytina prašant ją paneigti kaip neatitinkančią tikrovės.

31. Teismo nuomone, remiantis bylos duomenimis, atsakovė turėjo faktinį pagrindą tokiai savo nuomonei apie ieškovę susidaryti, kadangi, kaip nurodė teisme, jai buvo žinoma apie ieškovės ir jos (atsakovės) buvusio sutuoktinio telefoninį bendravimą. Buvimo atsakovės buvusio vyro meiluže faktą ieškovė kategoriškai neigė, tačiau bendravimo su atsakovės buvusiu sutuoktiniu fakto visgi neneigė, taip pat pažymėdama, jog pagal asmenines savybes flirtas jai nėra svetima bendravimo forma, jog maloniai bendrauja su visais žmonėmis. Taigi, nors atsakovės mokėjimo pavedimo paskirtyje ieškovei padarytas įrašas „MEILUZEI“, kaip jos nuomonė apie ieškovę, nebuvo pateikta itin korektiška forma, tačiau nagrinėtinos situacijos kontekste tai turėtų būti vertinama tiesiog kaip subjektyvaus ieškovės asmenybės vertinimo išraiška.

32. Byloje esančių įrodymų bei teismo posėdyje duotų paaiškinimų pagrindu teismas daro išvadą, jog atsakovės ieškovei atlikto mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodytas žodis „MEILUZEI“ yra traktuotinas kaip išsakyta subjektyvi atsakovės nuomonė. Teismo vertinimu, ši nuomonė buvo pagrįsta atsakovės turimais duomenimis iš ankstesnės civilinės bylos tarp tų pačių šalių, dėl jų susiformavusia atsakovės nuomone apie ieškovę, ir sudarė realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti. Atsakovė, padarydama minėtą įrašą, išreiškė subjektyvų situacijos ir ieškovės asmenybės vertinimą, o tokiai nuomonei, kaip buvo minėta, tiesos ir tikslumo kriterijai nėra taikomi.

33. Apibendrinant teismas taip pat konstatuoja, jog nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė ieškovei mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodžiusi žodį „MEILUZEI“, savo nuomone paskleidė informaciją tretiesiems asmenims, kadangi mokėjimo pavedimai išsiunčiami automatiškai ir atliekami be papildomo darbuotojo patvirtinimo. Nesant CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų viseto, negali būti taikomi šiame straipsnyje nustatyti teisių gynimo būdai.

34. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad byloje ieškovės pareikštas ieškinys atsakovei dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, nėra pagrįstas, neįrodytas ir negali būti tenkinamas (CPK 177, 185 straipsniai, CK 2.24 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

35. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant civilinę atsakomybę būtina nustatyti jos sąlygų visetą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), kaltę, kuri yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015)

36. Atmetus ieškovės ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo pažeidimo, atmestinas ir ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nesant tam teisėto įstatyminio pagrindo (atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio) (CPK 177, 185 straipsniai, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

37. Ieškovė byloje sumokėjo 19,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 8) bei patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: už procesinių dokumentų ruošimą – 635,25 Eur, už atstovavimą teisme – 211,50 Eur (b. l.35). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo nuspręsta atsakovei teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 16). Iš 2022-08-05 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei T. O. ir prašoma valstybės naudai priteisti 378,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 43). Ieškovės ieškinį atmetus iš jos valstybės naudai priteistinos atsakovei suteiktos 378,40 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

38. Atmetus ieškinį teismo patirtos 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų teismas iš ieškovės nepriteisia (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 - 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 378,40 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas