Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

2021-06-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-714-729/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-06-23
Bylos Nr.
A5.-714-729/2021
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00120-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Pažeidėjas
B. V.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-714-729/2021
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00120-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.10 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. birželio 23 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. V.,institucijos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui T. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. birželio 3 d. administracinio nusižengimo protokolas B. V. surašytas už tai, kad ji, būdama UAB „Bangos želdiniai“, įmonės kodas 303266571, direktore, tai yra atsakingu asmeniu, 2021 m. balandžio 13 d., apie 13:15 val., leido dirbti V. G. darbininke UAB „Bangos želdiniai“ medelyne, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybė, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. Tokiu būdu B. V. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. V. teismo posėdžio metu dėl jai inkriminuoto nusižengimo kaltę pripažino ir parodė, kad prieš tai buvo priėmusi merginą, kurią iškart įdarbino, sakė, kad yra apželdinimo specialistė. Ja pasitikėjo, neprašė diplomo. Jai išdirbus apie porą savaičių pamatė, kad nesugeba atlikti darbinių funkcijų, žaidžia su telefonu, lieka neatlikti darbai. Ją teko atleisti iš darbo. Ilgai teko ieškoti naujo darbuotojo, galiausiai kaime rado darbui moterį. V. G. pasiteisino kaip darbuotoja, ją priėmė į darbą iškart po atlikto patikrinimo. Grįžo naktį iš Lenkijos ir vežė klientams augalus, kuriuos dar reikėjo ir pasodinti, dėl ko užmiršo apie V. G. įdarbinimą, kita vertus, nėrėjo nors truputį pasitikrinti, ar ši moteris tiks dirbti medelyne. Labai pasimokė iš savo elgesio, prašo neskirti griežtos nuobaudos, nes sunkiai dirba ir verčiasi, būna, kad tenka dirbti po 16 valandų per dieną, o uždirba tik minimalų mėnesinį atlyginimą. Įmonėje taip pat dirba jos vyras ir V. V., kuriems moka minimalų mėnesinį atlyginimą. Įmonė skolų neturi, tačiau yra pati su vyru paėmusi apie 46 000 Eur paskolą būstui įsigyti, kas mėnesį moka 500 Eur įmokas. Dar šiek tiek pajamų gauna iš ūkininko ūkio auginant augalus, bet ir viską sudėjus vos pragyvena. Prašo sumažinti skiriamą baudą ir išdėstyti baudos mokėjimą bent po 100 Eur per mėnesį.

Institucijos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovas T. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo pripažinti B. V. kalta ir skirti jai nuobaudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Teismo posėdžio metu buvo ištirta administracinio nusižengimo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2021 m. birželio 3 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), 2021 m. gegužės 12 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0959 - 1026 (b. l. 3–4), 2021 m. balandžio 13 d. V. G. paaiškinimas (b. l. 5), integracija su VSDFV informacine sistema užklausos rezultatų išrašai (b. l. 6, 7), UAB „Bangos želdiniai“ direktorės B. V. 2021 m. balandžio 14 d. paaiškinimas (b. l. 8), 2021 m. balandžio 13 d. darbo sutartis Nr. 00012 (b. l. 9–10), B. V. elektroniniai laiškai Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui (b. l. 11), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per pastaruosius vienerius metus (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbo sutartis sudaroma raštu (DK 43 straipsnio 1 dalis).

Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-485/2019).

Byloje esantys įrodymai neabejotinai įrodo, jog 2021 m. balandžio 13 d., apie 13:15 val., V. G. buvo pradėjusi realiai dirbti UAB „Bangos želdiniai“ (b. l. 3–4, 5, 8).

Taip pat nustatyti ir visi darbo sutarties požymiai. Pirma, darbas buvo dirbamas V. G. susitarus su B. V.. Antra, V. G. dirbo darbininkės - želdintojos specialybei būdingus darbus (persodino augalus į vazonus). Trečia, V. G. dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytoje darbo vietoje, tai yra, dekoratyvinių augalų medelyne, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybė, pagal nustatytą darbo laiko režimą, t. y. nuo 09:00 val. iki 17:00, nuo pirmadienio iki penktadienio, atliekant darbdavio nurodytus darbus, naudojant darbdavio duotus įrankius). Ketvirta, V. G. dirbo UAB „Bangos želdiniai“, susitarus su B. V. dėl minimalaus atlyginimo mokėjimo, tai yra V. G. dirbo atlygintinai. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi, byloje nustatyti visi darbo sutarties požymiai.

Iš integracijos su VSDFV informacine sistema užklausos rezultatų išrašo nustatyta, kad 2021 m. balandžio 13 d., draudėjas UAB „Bangos želdiniai“ nebuvo pranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie V. G. įdarbinimą į UAB „Bangos želdiniai“ (b. l. 6). Apie V. G. įdarbinimą pranešta tik 2021 m. balandžio 14 d. (po atlikto įmonės patikrinimo) (b. l. 7). Su V. G. rašytinė darbo sutartis Nr. 00012 sudaryta tik 2021 m. balandžio 13 d. (po atlikto patikrinimo, kai buvo užfiksuota, kad V. G. atlieka darbo funkcijas) (b. l. 9). Todėl šiuo atveju taip pat buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, tai yra DK 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, subjektas yra darbdavys arba kitas atsakingas asmuo. Iš byloje surinktų duomenų bei viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „Bangos želdiniai“ direktorė yra B. V., todėl ji laikytina darbdaviu ANK 95 straipsnio 1 dalyje vartojamos darbdavio sąvokos prasme.

Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas ir veikimu, ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. B. V. nusižengimo padarymo metu 2021 m. balandžio 13 d. vadovavo įmonei UAB „Bangos želdiniai“, kas tik pavirtina, kad ji turėjo išmanyti įmonės veiklos organizavimo ir personalo valdymo reikalavimus bei savo atsakomybę už įstatymų pažeidimus. B. V., būdama UAB „Bangos želdiniai“ direktore elgėsi pasyviai, nesiėmė aktyvių veiksmų dėl darbo teisinių santykių su V. G. įforminimo. B. V. paaiškino, kad pažeidimą padarė atsitiktinai, nes grįžo naktį iš Lenkijos ir vežė klientams augalus, kuriuos dar reikėjo ir pasodinti, dėl ko užmiršo apie V. G. įdarbinimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę teismas daro išvadą, kad B. V. nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma (dėl nerūpestingumo) (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba administracinės nuobaudos neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-4-2011).

Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tačiau, individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-29-531/2018, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-9-519/2017). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą – vieną dieną, su V. G. rašytinė darbo sutartis sudaryta tą pačią dieną, kai buvo nustatytas pažeidimas, tokiu būdu siekiant nutraukti daromą pažeidimą. Pažymėtina, kad nelegaliai įdarbintas buvo tik vienas darbuotojas, o byloje surinktų įrodymų visuma rodo, kad ir tai padaryta netyčia, o dėl didelio V. G. užimtumo. Byloje nėra duomenų, kad Valstybinei darbo inspekcijai B. V. vadovaujama įmonė būtų žinoma dėl darbo srities teisės aktų pažeidimų. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis pažeidimas buvo atsitiktinis ir B. V. ateityje pažeidimų nedarys.

Taip pat atsižvelgiama į tas aplinkybes, kad B. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, išvis nėra buvusi bausta administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus, šį administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. B. V. parodė, kad sunkiai dirba ir verčiasi, yra su vyru paėmusi 46 000 Eur paskolą būstui įsigyti, kas mėnesį moka 500 Eur įmokas. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad įmonė „Bangos želdiniai“ įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąrašą, kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Dėl šiuo metu susiklosčiusios sudėtingos finansinės situacijos tiek įmonėje, tiek asmeniškai B. V. turtinė padėtis yra gana sunki ir net minimalios ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos paskyrimas būtų jai per sunki nuobauda, neatitinkanti B. V. padaryto pažeidimo sunkumo ir administracinės nuobaudos tikslai šio asmens atžvilgiu bus pasiekti ir ją sušvelninus.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir B. V. paskirti baudą, lygią pusei ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos minimalios baudos. B. V. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

B. V. teismo posėdžio metu prašė išdėstyti jai skiriamos baudos mokėjimą dalimis ilgesniam laikotarpiui. Atsižvelgęs į šį prašymą, įvertinęs paskirtos baudos dydį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį bei į koronaviruso pandemijos metu susiklosčiusią sudėtingą verslo situaciją Lietuvoje, sprendžia, kad siekiant sušvelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, tuo pačiu užtikrinant, kad jis atsiskaitytų su valstybe, baudos mokėjimas išdėstytinas penkių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant B. V. kiekvieną mėnesį sumokėti po 100 Eur (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti B. V. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti penkiems mėnesiams, įpareigojant B. V. kas mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos sumokėti po 100 Eur. Išaiškinti B. V., kad pirmąją baudos dalį ji turi sumokėti per 30 dienų nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos, o likusias dalis – per trisdešimt dienų nuo paskutiniojo mokėjimo. Kiekvieną baudos dalį reikia sumokėti B. V. vardu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 21134913025, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė