Kauno apygardos teismo sprendimas, 2-799-527/2011

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-01-06
Bylos Nr.: 2-799-527/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolita Cirulienė
Ieškovas: N. P.
Atsakovas: K. M., A. M., R. M.
Advokatai: Kristina Česnauskienė, Aušra Veselovaitė

Civilinė byla Nr. 2-799-527/2011;procesinio sprendimo kategorijos: 116.1, 30.9.1

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant ieškovės N. P. atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovui K. M. ir jo bei atsakovo A. M. atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. patikslintą ieškinį atsakovams R. M., K. M. ir A. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 100-105) prašė padalinti bendrąją dalinę nuosavybę tarp šalių:

1) atsakovams priteisti lygiomis dalimis ½ dalį statinių, t. y. kiekvienam po 1/6 dalį: gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-viralinės 2I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 3I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato 4I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato 5I1m (un. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 6I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 7I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statinių (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/1 priklausanti dalis pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamajam namui 1A1m); statybinių medžiagų – šiltnamio 8I1g (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirties 1I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priestatu 1i1z, esančių Birštono sav., (duomenys neskelbtini) kaime; kurių rinkos vertė 2009-02-04 pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertės nustatymo pažymą Nr. L09-110 sudarė 106 000 Lt;

2) atsakovams priteisti po 1/3 dalį 100/403 dalies 4,0300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Birštono sav., (duomenys neskelbtini) kaime, kurio rinkos vertė 2009-02-04 pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertės nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 27 000 Lt;

3) iš kiekvieno atsakovo priteisti ieškovei po 44 333,33 Lt kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinyje nurodoma, ieškovė kreipiasi į teismą dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes bendraturčiai (atsakovai) gera valia nesprendžia klausimo dėl naudojimosi šiuo turtu tvarkos, valdymo, disponavimo, visiškai ignoruoja ieškovės turimas nuosavybės teises į ginčo turtą, visiškai neleidžia į jį patekti ir pan. Kauno apygardos teismo 2007-09-20 įsiteisėjusiu sprendimu ieškovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį statinių, esančių Birštono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime: gyvenamojo namo lAlm (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); pagalbinio pastato 2Jlm (un.Nr. (duomenys neskelbtini)); pagalbinio pastato 3Jlm (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); pagalbinio pastato 4Jlm (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); pagalbinio pastato 5Jlm (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); pagalbinio pastato 6J1Ž (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); pagalbinio pastato 7Jlm (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų statinių (kiemo statinių - šulinio, dušo); o taip pat į ½ dalį medžiagų bei išlaidų, panaudotų statant šiltnamį 8Jlg (un. Nr. (duomenys neskelbtini); teisinė registracija neatlikta) ir pirtį 1I1m (teisinė registracija neatlikta) su priestatu li1z, esančių Birštono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime. Taip pat šiuo sprendimu ieškovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į100/403 dalį 4,0300 ha žemės sklypo (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Birštono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime (visas šis turtas toliau tekste vadinamas – Turtu). Nors atsakovai šį Kauno apygardos sprendimą buvo apskundę apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2008-04-28 nutartimi, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-06 nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Minėtų Kauno apygardos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu VĮ Registrų centre ieškovės vardu nuosavybės teisės buvo įregistruotos į ½ dalis šio Turto:

1) gyvenamojo namo lAlm (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 39,70 kv. m - pagal Registro pastabas 2004-05-25 duomenimis gyvenamojo namo bendras plotas 38,12 kv. m;

2) pastatas-viralinė 2I1m (u. Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 11,32 kv. m, VĮ Registrų centro Įvertinimo ataskaitoje nurodytas pastato žymėjimas – 2I1ž; Nuosavybės pažymėjime pastato šifras 2I1m, o VĮ Registrų centro įvertinimo ataskaitoje - 2I1ž;

Žemesnės instancijos teismas

3) pastatas-malkinė 3Ilm (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 8,08 kv. m, pagal Registro pastabas 2004-05-25 duomenimis užstatytas plotas 11 kv. m. Nuosavybės pažymėjime malkinės šifras 3I1m, o VĮ Registrų centro įvertinimo ataskaitoje - į 3I1ž;

4) pastatas-ūkinis pastatas 4I1m (un. Nr.(duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 32,30 kv.m;

5) pastatas-ūkinis pastatas 5I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 43,89 kv. m, pagal Registro pastabas 2004-05-25 duomenimis užstatytas plotas 65 kv. m, pastatas yra kartu su priestatu lilž;

6) pastatas-malkinė 6Ilm (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 9,60 kv. m, pagal Registro pastabas 2004-05-25 duomenimis užstatytas plotas 14 kv. m, pastatas yra kartu su priestatu li1ž. Nuosavybės pažymėjime malkinės šifras 6I1m, o VĮ Registrų centro Įvertinimo ataskaitoje - 6I1ž;

7) pastatas-malkinė 7I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 10,37 kv. m, pagal Registro pastabas 2004-05-25 duomenimis užstatytas plotas 12 kv. m, VĮ Registrų centro įvertinimo ataskaitoje nurodytas pastato žymėjimas 7I1ž, nors Nuosavybės pažymėjime, registruojant nuosavybės teises, šifras nurodytas 7I1m;

8) kiti statiniai (inžineriniai) - Kiemo statiniai (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/1 priklausanti dalis pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamajam namui lAl m).

Pagal Nuosavybės pažymėjimo registro pastabas 2004-05-25 duomenimis dokumentai dėl gyvenamojo namo pastogės patalpos 1-4, ūkio pastato 3Ilm rekonstrukcijos, ūkinio pastato 5Ilm priestato lilž, ūkinio pastato 6Ilm priestato lilž, ūkinio pastato 71lž rekonstrukcijos įregistravimo NT registre nepateikti.

Taip pat Kauno apygardos teismo 2007-09-20 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-28 nutarties pagrindu VĮ Registrų centre ieškovei buvo įregistruota nuosavybės teisė į 100/403 dalis 4,0300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Birštono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime.

Atsakovai savo nuosavybės teisių į savo Turto dalį vis dar nėra įregistravę, tačiau jų nuosavybės teisės juridinis pagrindas - taip pat 2007-09-20 Kauno apygardos teismo sprendimas ir 2008-04-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, patvirtinantys, kad atsakovai ir šiuo metu yra Turto dalies savininkai. CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taip pat CK 4.80 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalinimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalinamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Pasibaigus ilgai trukusiam teismų maratonui dėl nuosavybės teisės minėtam Turtui pripažinimo, ne vieną kartą ieškovė siekė, kad tarp bendraturčių būtų susitarta gražiuoju dėl Turto valdymo ir naudojimosi juo arba kad atsakovai išpirktų iš ieškovės jos valdomą Turto dalį. Tačiau atsakovai piktybiškai nesitarė su ieškove, atmesdavo visus jos pasiūlymus, kompromisų neieškojo, patys pasiūlymų neteikė. Ieškovės galimybes laisvai ir nevaržomai naudotis savo turtu riboja trijų atsakovų piktybiškumas, konfliktiškumas ir tai, kad Turtas yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (sklypo kadastrinis numeris 6908/0008:91, plotas 0,26 ha) ir nėra nustatytos Turto naudojimosi tvarkos bei žemės servituto. Atsižvelgdama į tai, ieškovė dar 2008-06-10 pareiškimu kreipėsi į atsakovus sutartu laiku atvykti į ieškovę atstovaujančios advokatės kontorą ir apsvarstyti probleminius klausimus dėl naudojimosi žemės sklypu, statiniais tvarkos nustatymo, servitutinių kelių, takų nustatymo, kad galėtų nevaržomai patekti į ieškovės nuosavybės teise priklausančių pastatų dalį, ir dėl netrukdymo ieškovei naudotis 100/403 žemės sklypo dalimi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau atsakovai ignoravo ieškovės pasiūlymą ir neišreiškė valios susitikti, susipažinti su ieškovės pasiūlymais, parengtais dokumentais bei aptarti minėtų klausimų. Vėliau 2008-07-18 pareiškimu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į atsakovus, siūlydama jiems pirmenybės teise įsigyti ieškovei priklausančią turto dalį, tačiau atsakovai nesidomėjo ir šiuo pasiūlymu, nesiūlydami savo varianto. 2008-11-11 atsakovams per Kauno m. 6-ąjį notaro biurą vėl pranešė apie savo ketinimą parduoti Turto dalį ir, įgyvendinant bendraturčių pirmenybės teisę, pasiūlė atsakovams įsigyti jos dalį bendrojoje nuosavybėje. Šis ieškovės pasiūlymas ir vėl nebuvo priimtas. 2008-11-21 bendraturčiams išsiuntė dar vieną pareiškimą, kuriame nurodė, jog ieškovės žiniomis, atsakovai pastatais realiai nesinaudoja, o ieškovė nori jais naudotis, rūpintis, tinkamai prižiūrėti, bet negali realizuoti savo teisių dėl jų nenoro spręsti ginčo gera valia, o kadangi jie nesiekia įsigyti jos nuosavybės dalies, paprašė netrukdyti ieškovei naudotis pastatais ir perduoti raktus nuo visų pastatų ir vartų spynų. Kartu su šiuo pareiškimu bendraturčiams taip pat pateikė ir UAB ,,Geometra“ 2008 m. birželio mėn. parengtą projektinį pasiūlymą dėl servituto nustatymo tikslu prieiti prie pastatų, įvažiuoti į valdą ir paprašė atsakovų nurodyti, ar sutiktų jie pasirašyti sutartį notarų biure dėl šio servituto naudotis žemės sklypo dalimi nustatymo, taip pat nuvykti kartu į Registrų centrą įregistruoti pastatytą, inventorizuotą ir pilnai įrengtą pirties pastatą lI1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su priestatu lilz. Atsakovai jokių pasiūlymų ieškovei nepateikė, R. M. ir K. M. atstovai advokatai atvykę 2008-12-04 į susitikimą taip pat nepateikė jokių pasiūlymų, atsisakė perduoti raktus, neleido vaikščioti ieškovei ginčo namų valdoje. 2008-12-13 gautuose K. M. atstovės 2008-12-12 pranešime, R. M. atstovo 2008-12-11 pranešime akivaizdu, kad iš esmės ginčai nesprendžiami jokiu būdu. Raštais papildomai nukreipiama į A. M., kad jam nepranešta ir kad jie neatstovauja minėto asmens, tačiau akcentuotina, kad tarp brolių yra glaudus bendradarbiavimas, civilinė byla Nr. 2-316-260/2007 buvo pravesta jį atstovaujant tai pačiai atstovei A. Veselovaitei, pagal A. M. gyvenamą vietą, Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 6-1. Šią gyvenamą vietą A. M. nurodė ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Birštono PN. Akivaizdu, kad A. M. visos ginčo aplinkybės ir ieškovės pasiūlymai, bandymai spręsti ginčą gera valia žinomi. Laikytina, kad atsakovai piktnaudžiauja savo, kaip bendraturčių, teisėmis, geranoriškai ir konstruktyviai nesprendžia situacijos ir tuo pažeidžia ieškovės teisėtus interesus, kurie turi būti apginti ir ginčas išspręstas iš esmės teismine tvarka.

Pirtis yra seniai užbaigta statyti, įrengta pagal projektą ir reikiamus suderinimus, yra inventorizuota ir tik reikia ją įregistruoti bendraturčių vardu, tačiau atsakovai vengia su ieškove bendradarbiauti ir kartu įregistruoti pirtį. Šiltnamis taip pat yra seniai pastatytas, tačiau jis, kaip statinys, neregistruotinas. Pirtį individualizuojantys duomenys yra nurodyti 2004-06-10 statinio išdėstymo plane, sudarytame G. Akstino firmos ,,Homo Novus“ pagal 2004-05-24 kadastrinių matavimų duomenis, kuris 2006-05-29 įregistruotas VĮ Registrų centre. Taip pat duomenys nurodyti ir VĮ Registrų centro įvertinimo ataskaitoje (1, 13, 24 psl.), kaip ir dėl šiltnamio.

Pagal VĮ Registrų centro atliktą minėto Turto įvertinimo ataskaitą ieškovės Turto dalies vertė - 133 000 Lt. Pažymėtina, kad realios Turto dalys nėra išskirtos, o viešajame registre registruoto bendraturčių susitarimo dėl Turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo nėra. Pripažintina, kad gyvenamojo namo lAlm (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) mažas plotas (tik 39,70 kv. m), patalpų skaičius, dydis bei jų išplanavimo specifika neleidžia atidalinti ieškovės dalies natūra, suformuojant atskirą izoliuotą patalpą (dalį), išvengiant neproporcingos žalos jo paskirčiai. Ši aplinkybė, kad atidalinti natūra ieškovei priklausančios dalies be neproporcingos žalos gyvenamojo namo ir kitų statinių paskirčiai yra neįmanoma, yra nurodyta ir pateikiamoje teismui VĮ Registrų centro įvertinimo ataskaitoje (3 psl. Išvados dėl turto vertės pastabose). Dalintis Turtą natūra tarp 4 asmenų, tarpusavyje pasidalinant statinius pagal priklausančias dalis, taip pat netikslinga, nes tik pastatas lAlm yra gyvenamasis, o kiti statiniai - pagalbiniai, ūkiniai pastatai, nepritaikyti gyventi. Atkreiptinas dėmesys ir į įtemptus ieškovės garbaus amžiaus moters bei jaunų, konfliktiškai nusiteikusių 3 atsakovų tarpusavio santykius bei jų priešiškumą ieškovei. Kaip jau minėta, bet kuri ieškovės iniciatyva dėl situacijos sprendimo, kad galėtų be suvaržymų naudotis jai priklausančiu Turtu ar būtų įgyvendinta bendraturčių pirmenybės teisė išpirkti iš ieškovė bendro turto dalį, buvo atmesta ir nenorima su ieškove bendradarbiauti, susitarti gražiuoju. Vienas iš atsakovų 2006-06-28 netgi teisėsaugos organams pateikė pareiškimą, kuriuo nepagrįstai apkaltino ieškovę savavaldžiavimu (BK 294 str. 1 d.), neva ieškovė po A. M. mirties slapčia savavališkai išsivežė jam priklausiusius daiktus. Nenustačius nusikalstamos veikos požymių, tik 2008-09-23 Prienų rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal nepagrįstus atsakovų kaltinimus buvo nutrauktas. Kadangi atidalinti natūra ieškovei priklausančios turto dalies be neproporcingos žalos gyvenamojo namo, kitų statinių paskirčiai yra neįmanoma, minėti pastatai yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, į kurį ieškovė neturi jokių teisių, o atsakovai neišreiškė valios susitarti su ieškove gražiuoju, kad galėtų be suvaržymų naudotis ieškovei priklausančia turto dalimi (nustatyti servitutą ir pan.), atsisako pasinaudoti bendraturčių pirmenybės teise išpirkti iš ieškovės turto dalį, ieškovė reiškia reikalavimą atidalinti ieškovei priklausančią ½ nuosavybės dalį iš bendro Turto, atsakovams išmokant ieškovei 133 000 Lt piniginę kompensaciją lygiomis dalimis.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į ieškinį (2 t., b. l. 98-101; 2 t., b. l. 23-26; 2 t., b. l. 41-43) atsakovai prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad ieškovė ieškiniu siekia nepagrįstai praturtėti ir prašo teismo įpareigoti atsakovus už neadekvačią ir visiškai nepagrįstai didelę kainą nupirkti iš jos ginčo turtą. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 1 d. 5 p. paveldėtojo nuosavybės teisė registruojama paveldėjimo liudijimo pagrindu, kurį išduoda paveldėjimo bylą tvarkantis notaras (CK 5.66 str.). Kadangi ginčo turtui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, atsakovai nėra ginčo turto bendraturčiai (CK 4.80 str.), ką įrodo ir pačios ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovės argumentas, kad atsakovų nuosavybės teisių į ginčo turtą atsiradimo pagrindas yra 2007-09-20 Kauno apygardos teismo sprendimas bei 2008-04-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Pažymėtina, kad nei kadastro duomenų byla ar statinių išdėstymo planas, nei jokie kiti dokumentai Civilinio kodekso, Nekilnojamojo turto registro įstatymo, ar kitų įstatymų, poįstatyminių teisės aktų nėra apibrėžiami kaip paveldėjimo pagrindu kildinamas nuosavybės teisių į turtą ir jų įregistravimo juridinis pagrindas registruoti nuosavybės teises į turtą. Pabrėžtina, kad 2007-09-20 Kauno apygardos teismo bei 2008-04-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu buvo nuspręsta tik dėl ieškovės teisės į ½ A. M. mirties dieną nuosavybės teise priklausiusio ginčo turto ir jokios nuosavybės teisės dalys į kitą Ginčo turto dalį viešajame registre A. M. įpėdinių vardu negali būti įregistruotos. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. šiame įstatyme įtvirtinta nekilnojamojo turto registro duomenų tikrumo prezumpcija. Aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka, nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1d. 4 p., LAT senato 2004-12-30 nutarimas Nr. 51 ,,Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje). Kadangi paveldėjimo reikalai nėra iki galo sutvarkyti ir Nekilnojamojo turto registre savininku (bendraturčiu) yra įregistruotas miręs asmuo (A. M.), dėl šios priežasties ginčo turtas negali būti nei perleistas, nei padalintas ar atidalintas, t. y. dėl jo negalimi jokie civiliniai procesai tol, kol nėra pasibaigęs mirusio asmens teisių perėmimas. Iš to, kas išdėstyta, seka, jog ieškinys neatitinka įstatymo jam keliamų procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimų, ieškovės reikalavimai pareikšti ne tiems asmenims, kurie turėtų pagal ieškinį atsakyti, nes atsakovai nėra registruoti nuosavybės teisių į ginčo turtą/jo dalį turėtojais (CPK 163 str. 1 d. 1 p., 166 str. 1 d. 1 p.). Bendraturčio teisė reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinama bendru sutarimu, ir tiktai nesutarus dėl atidalijimo būdo klausimą pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį sprendžia teismas (CK 4.80 str. 2 d.). Įgyvendindamas šiuos tikslus bendraturtis pirmiausia turi bendradarbiauti, ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams sprendimo būdo, su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principu ir nesiekti savo interesų apsaugos, suvaržant kitų asmenų teises. Tuo tarpu ieškovė akivaizdžiai klaidina teismą, teigdama, jog neva tai visi jos mėginimai susitarti ir/ar pateikti siūlymai yra/buvo ignoruojami. Kaip matyti iš teismui pateikto susirašinėjimo, jokių pasiūlymų ar bandymų bendru sutarimu spręsti klausimą dėl ginčo statinių ar/ir žemės sklypo padalinimo/atidalinimo bei kompensacijos už ieškovei nuosavybės teise priklausančią turto dalį išmokėjimo ieškovė atsakovui nebuvo pateikusi. Atvirkščiai, ieškovei net kelis kartus buvo siūlyta išmokėti kompensaciją, tačiau šiuos pasiūlymus ieškovė kategoriškai atmetė. Ieškovė puikiai žinojo, jog atsakovas A. M. pastoviai gyvena ir dirba Danijoje, tačiau nepaisydama elementarių etikos ir geranoriškumo principų ji piktnaudžiavo šiomis žiniomis ir primygtinai teikė tik jai priimtinas ir palankias turto dalybų aplinkybes. Pvz., 2008 m. birželio mėnesį ieškovė pateikė pareiškimą dėl naudojimosi ginčo turtu tvarkos nustatymo. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, ieškovės pozicija buvo labai kategoriška. Jau vien pareiškimas, kad bet koks atsakymo nepateikimas bus vertinamas kaip atsisakymas spręsti ginčą gera valia ir bus akstinas ieškovei kreiptis į teismą, akivaizdžiai pažeidžia bendradarbiavimo ir savitarpio supratimo principus. Šią išvadą antrina ir aplinkybė, jog teikdama šį pareiškimą ieškovė žinojo, jog tuo metu Artūras ir K. M. yra išvykę iš Lietuvos ir dėl objektyvių priežasčių jų pareiškime nurodytais adresais ne tik, kad nebus įteiktas ieškovės raštas ir atsakovai neturės jokios galimybės išreikšti savo nuomonės, bet ir apskritai negalės atvykti į susitikimą, į kurį ieškovė imperatyviai įsakė atvykti birželio 19 d. arba 25 d. Vadinasi, ieškovė siekė sudaryti tik mėginimo spręsti ginčą regimybę, iš anksto žinodama, kad joks kompromisinis susitarimas nebus pasiektas vien dėl pačios ieškovės veiksmų. Ieškovės piktnaudžiavimą teise patvirtina ir tai, jog tuo metu tarp šalių dar nebuvo pasibaigę teisminis ginčas dėl ieškovės teisių į ginčo turtą nustatymo (kasacine tvarka ginčas išnagrinėtas tik 2008-10-06). Nepaisant aplinkybės, jog LAT nebuvo pateikęs savo išvados dėl ieškovės teisių į ginčo turtą nustatymo, ieškovė pateikė 2008-07-18 Pareiškimą (reg. Nr. 6390) dėl pirmenybės teisės pirkti ginčo turtą už bendrą jokiais pagrįstais skaičiavimais neparemtą 200 000 Lt kainą. Patikslintame ieškinyje ieškovė interpretuoja savo poziciją ir pasiūlymą kaip „geranorišką“, tačiau žiūrinti iš objektyvios vertinimo pozicijos toks pasiūlymas pirkti turtą už neadekvačiai didelę sumą daugiau primena turto prievartavimą, nei norą susitarti. Tai, kad 200 000 Lt suma yra absoliučiai neadekvati, yra patvirtinta pačios ieškovės patikslintame ieškinyje, kur jos turto dalies vertė jau sumažėjo iki 133 000 Lt, kas yra nepaprastai didelė „paklaida“ tiek procentiniu, tiek ir absoliučiu dydžiu. Sunku įvertinti kaip geranorišką ir ieškovės 2008-11-21 pareiškimą. Jame ieškovė staiga nei iš šio, nei iš to imperatyviai, vienašališkai ir neturėdama tam jokio juridinio pagrindo įpareigoja R. M. atstovauti atsakovo A. M. interesus. Negana to, ieškovė vėlgi nustato neadekvačiai trumpą atsakymo pateikimo laiką (10 dienų) ir pateikia servituto planą, kuris aiškiai yra neadekvatus ieškovės turimai nuosavybės teisei ir norams, kurie peržengia sveiko proto ir elementaraus padorumo ribas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pozicija ir pareikšti reikalavimai/pareiškimai buvo nenuoseklūs, ieškovei taip ir nepavyko apsispręsti, ko konkrečiai ji nori - vis buvo blaškomasi, neapsisprendžiama, tarsi bijant pareikalauti per mažai: pateikus vieną reikalavimą buvo skubama pareikšti kitą, inicijuojamos derybos vienu klausimu, o jų metu teikiami nauji ir visiškai priešingi pasiūlymai. Susigaudyti tarp ieškovės norų ir pageidavimų darėsi sudėtinga. Ieškovė vienu metu sugebėjo pareikšti ir reikalavimą dėl naudojimosi Ginčo statiniais tvarkos (nors projektas nebuvo parengtas) bei servituto nustatymo, ir pateikti siūlymą dėl pirmenybės teisės pirkti ginčo turtą, tuo pačiu išreiškiant ketinimas visą sodybą nupirkti iš atsakovų. Dabar gi ieškiniu ieškovė nei iš šio, nei iš to pareiškia dar vieną, tarp šalių net neanalizuotą, naują pageidavimą, kurį iš karto prašo įgyvendinti teismine tvarka. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė pateikė ieškinį nesilaikydama ikiteisminės tokio pobūdžio ginčo sprendimo tvarkos (CK 4.80 str. 2d.), ieškovė nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad pasiektų optimalų bendro daikto naudojimo ir valdymo variantą. LAT yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek ir iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (LAT 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). Be to, bendraturčiai privalo išnaudoti visas galimybes savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo suderinti, nes siekis patenkinti savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka CK 1.5 bei 4.75 str. nuostatų ir tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (LAT 2003-09-08 nutartis Nr. 3K-3-780/2003, 2003-01-15 Nr. 3k-3-964/2003, 2006-11-08 Nr. 3K-3-576/2006). CK 4.80 str. 2 d. normos nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis, todėl visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas. Taip ši norma aiškinama LAT praktikoje (LAT 2008-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). LAT taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias (LAT 2005-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Pažymėtina, kad tik teismui nustačius, kad daiktas negali būti padalytas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, gali tirti įrodymus ir aplinkybes, susijusias su kompensavimo pinigais galimybe (2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007), t. y. tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba, jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Bet visais atvejais bendraturtis atidalijamas su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamo turto dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė nepateikė nei įstatymo nustatyta tvarka parengto projekto dėl ginčo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, nei dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, jog atidalinimas yra neįmanomas, nei įrodymų, kad jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kas sudarytų teismui pagrindą svarstyti klausimą dėl kompensacijos dydžio, jos išmokėjimo sąlygų ir pagrindų. Todėl atsakovai visiškai nesutinka su ieškovės teismui pateiktos įvertinimo ataskaitos Nr. LO9-110 pagrindu nustatytu ginčo turto įkainojimu, nes šis vertinimas neprofesionaliai ir aiškiai viršija rinkos kainas, nes objektų vidaus aprašymas grindžiamas ne faktine ginčo turto fotofiksacija, o asmeninio ieškovės archyvo nuotraukomis (fotografuota prieš 4-5 metus); lyginamasis rinkos tyrimas paremtas tokios paskirties objektų pardavimo sandoriais, kurie nėra analogiški savo lokalizacija (ginčo turtas yra Prienų rajone, miške), statybos metais (palyginimui parinkti statiniai 1958, 1977, 1987, 1983, 1980 m. statybos, kai tuo tarpu sodybos gyv. namo statybos metai - 1948, o ūkinių-1950, 1956 ir 1968 m.), palyginimui parinkti sandoriai, sudaryti 2008 m. sausio, vasario, kovo, birželio mėn., kas yra neadekvatu šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje vyraujančioms tendencijoms ir nuosmukiui bei aiškiai prasilenkia su nūdienos ekonominiais ir perkamosios galios rodikliais; be to, vertinimas atliktas nepriėmus domėn fakto, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso pirties su priestatu ir šiltnamio statybai panaudotos statybinių medžiagų 1/3 dalys (kilnojamas turtas), o ne šios paskirties statinių (nekilnojamas turtas) dalys; įvertinimo ataskaitoje nurodyta, kad sodybos vertinimas atliktas pagal 2009-02-04 buto (??) būklę (5 psl.); ūkinis pastatas yra prilyginamas pagal savo vertę gyvenamajam namui (17 psl.), nors ūkinis pastatas nėra pritaikytas gyvenimui, jame nėra vandentiekio, kanalizacijos, nėra jokio šildymo o pastato sienos nėra izoliuotos. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 str. 3 d. tik daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu, šiltnamio ir pirties su priestatu teisinė registracija viešajame registre nėra atlikta. Todėl Nekilnojamojo turto registro bei CK 4.80 str. požiūriu nepagrįstas yra ieškovės reikalavimas padalinti bendrąją dalinę nuosavybę į statybines medžiagas ir išlaidas, panaudotas, statant šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (teisinė registracija neatlikta) ir pirtį (teisinė registracija neatlikta) su priestatu, esančių Birštono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, ne tik išdėstytais motyvais, bet taip pat ir tuo pagrindu, jog šie objektai teisės požiūriu yra kilnojamieji daiktai (CK 4.2, 4.103 str.), kuriuos ieškovė turi teisę ir pareigą nusikelti ir/ar išsivežti. Juolab, kad šie daiktai yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, dėl ko nepagrįstai yra pažeidžiamos/suvaržomos atsakovų nuosavybės teises. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, ginčo statiniai yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiame 0,25 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini) Birštono vienkiemio k. v. (ieškovė ieškinyje nurodo neteisingus žemės sklypo identifikacinius duomenis), į kurį ieškovei jokios daiktinės teisės nėra nustatytos. Nepaisant šio fakto, ieškovė atsisako tartis su žemės sklypo savininkais, ieškoti kompromisinio sprendimo varianto, bendradarbiauti ir vienašališkai imasi neadekvačių priemonių įgyvendinti savo teises atsakovų sąskaita, kitaip sakant, siekia savo interesų apsaugos, suvaržydama kitų asmenų teises. Svarbu paminėti, kad ieškovei net kelis kartus buvo siūloma išmokėti kompensaciją/išmoką, pagrįstą realia ginčo turto rinkos kaina: 2007-12-10 pranešimas-pasiūlymas (2 t., b. l. 68) dėl 30 000 Lt kompensacijos ieškovei sumokėjimo (kas atitiko ½ nepriklausomo turto vertintojo išvadoje (2 t., b. l. 70) nurodyto statinių įkainavimo - 60 000 Lt), 2008 kovo mėn. pranešimas-pasiūlymas (2 t., b. l. 69) dėl 50 000 Lt piniginės išmokos sumokėjimo. 2008 m gruodžio mėn. buvo atliktas sodybos, esančios Birštono seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, statinių rinkos vertinimas, siekiant nustatyti statinių tikrąją rinkos vertę pagal nekilnojamojo turto individualų vertinimą. Ieškovė teismui pateikė įvertinimo ataskaitą Nr. L09-110, kurioje nurodoma (1 t., b. l. 127), kad ieškovei nuosavybės teise priklausančių ginčo statinių 2008-12-10 rinkos vertė buvo 106 000 Lt, o ginčo žemės sklypo dalies - 27 000 Lt. Kaip matyti iš atsakovų pateiktos UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto rinkos vertės (turto vertinimo data 2008-10-10) nustatymo Pažymos Nr. 08/12-2239 (2 t., b. l. 70) (ginčo turto vertės neadekvačiai skiriasi, t. y. nepriklausomų turto vertintojų nurodytos turto vertės skiriasi daugiau nei tris kartus, kai tuo tarpu įprastinėje praktikoje šis pokytis neviršija 10-20 procentų. Kadangi ieškinyje nurodyti keli savarankiški daiktai, todėl pagal CK 4.80 str. 2 d. jie visi turi būti vertinami kaip savarankiški atidalytini objektai, kurių kiekvienas atskirai atidalytinas pagal CK 4.80 str. 2 d. principą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas R. M. nėra įgaliotas atstovauti atsakovo A. M. interesus dėl jo nuosavybės teisių į mirusio tėvo A. M. vardu įregistruotą turtą nustatymo, taip pat atsakovas nėra jo procesinis atstovas ir šioje civilinėje byloje, todėl ieškinyje išdėstyta priešinga pozicija yra nepagrįsta ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje dalyvavusi ieškovės atstovė, palaikydama patikslinto ieškinio reikalavimus, nurodė, kad būtų protinga ir teisinga išskaičiuoti vidutines ginčo turto vertes pagal VĮ Registrų centro ataskaitą ir pagal teismo ekspertizės aktą. Jos paskaičiavimu, tuomet ieškovei iš kiekvieno atsakovo priklausytų 35 396,8 Lt kompensacija. Be to, ieškovės atstovė prašė priteisti 500 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, 1 650 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 160 Lt už procesinių dokumentų įteikimą atsakovams per antstolį (2 t., b. l. 126) bei 2 380 Lt už VĮ Registrų centro pažymą (2t., b. l. 129).

Teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas K. M. prašė ieškinį atmesti, tačiau, teismui nusprendus ieškinį patenkinti, nurodė, kad iš atsakovų pagal statinių vertę priteistina suma negalėtų viršyti 50 000 Lt, be to, prašė iš jo priteistos kompensacijos vykdymą išdėstyti keletui metų.

Teismo posėdyje dalyvavusi atsakovų Kęstučio ir A. M. atstovė, palaikydama atsiliepimo argumentus prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės R. M. sumokėtas 2 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 124) bei 2 500 Lt už ekspertizę (3 t., b. l. 40-46).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl atsakovų tinkamumo

Atsakovų teigimu, ieškinys neatitinka įstatymo jam keliamų procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimų, ieškovės reikalavimai pareikšti ne tiems asmenims, kurie turėtų pagal ieškinį atsakyti, nes atsakovai nėra registruoti nuosavybės teisių į ginčo turtą/jo dalį turėtojais (CPK 163 str. 1 d. 1 p., 166 str. 1 d. 1 p.). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 1 d. 5 p. paveldėtojo nuosavybės teisė registruojama paveldėjimo liudijimo pagrindu, kurį išduoda paveldėjimo bylą tvarkantis notaras (CK 5.66 str.). Kadangi ginčo turtui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, atsakovai, jų teigimu, nėra ginčo turto bendraturčiai (CK 4.80 str.). Atsakovų nuomone, jų nuosavybės teisių į ginčo turtą atsiradimo pagrindu negali būti 2007-09-20 Kauno apygardos teismo sprendimas bei 2008-04-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuriais buvo nuspręsta tik dėl ieškovės teisės į ½ A. M. mirties dieną nuosavybės teise priklausiusio ginčo turto ir jokios nuosavybės teisės dalys į kitą Ginčo turto dalį viešajame registre A. M. įpėdinių vardu negali būti įregistruotos. Nei kadastro duomenų byla ar statinių išdėstymo planas, nei jokie kiti dokumentai Civilinio kodekso, Nekilnojamojo turto registro įstatymo, ar kitų įstatymų, poįstatyminių teisės aktų nėra apibrėžiami kaip paveldėjimo pagrindu kildinamas nuosavybės teisių į turtą ir jų įregistravimo juridinis pagrindas registruoti nuosavybės teises į turtą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. šiame įstatyme įtvirtinta nekilnojamojo turto registro duomenų tikrumo prezumpcija. Aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka, nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1d. 4 p., LAT senato 2004-12-30 nutarimas Nr. 51 ,,Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje). Kadangi paveldėjimo reikalai nėra iki galo sutvarkyti ir Nekilnojamojo turto registre savininku (bendraturčiu) yra įregistruotas miręs asmuo (A. M.), dėl šios priežasties ginčo turtas negali būti nei perleistas, nei padalintas ar atidalintas, t. y. dėl jo negalimi jokie civiliniai procesai tol, kol nėra pasibaigęs mirusio asmens teisių perėmimas.

Atsakovai savo nuosavybės teisių į savo paveldėtą po tėvo A. M. mirties turto dalį vis dar nėra įregistravę, tačiau jų, kaip atsakovų tinkamumą šioje byloje, teismo nuomone, patvirtina 2007-09-20 Kauno apygardos teismo sprendimu ir 2008-04-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nustatytos aplinkybės, šalių susirašinėjimas, pačių atsakovų procesiniai dokumentai šioje byloje bei LAT suformuota teismų praktika dėl nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momento. CK 4.47 str. nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu. Civilinėje byloje Nr. 2-316-260/2007 dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ginčo turte, išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių (kurioje tinkamais atsakovais buvo būtent Raimondas, Kęstutis ir A. M.), 2007-09-20 Kauno apygardos teismo sprendimu buvo nustatytos aplinkybės, kad atsakovai yra mirusiojo A. M. paveldėtojai, kaip įstatyminiai įpėdiniai. Beje, kaip pagrindžia šalių tarpusavio susirašinėjimas, atsakovai visiškai pilnai laiko save ginčo turto 1/2 dalies savininkais, šeimininkais, turtą prižiūri ir rūpinasi, gina savo tariamai pažeidžiamas nuosavybės teises ginčo turto atžvilgiu, kas tik patvirtina, kad jie priėmė palikimą ir tai ne ginčo klausimas, nes aplinkybė yra nustatyta. CK 5.11 str. 1 d. 1 punkte nustatyta prezumpcija, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės - palikėjo vaikai. Atsakovai yra mirusiojo A. M. vaikai, tad paveldi lygiomis dalimis. Jei yra kokių nors pagrindų, kurie įrodytų, kad atsakovai paveldi ne lygiomis dalimis, jie privalėjo tokius duomenis pateikti į bylą, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Pagal CK 5.3 str. 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. 2007-12-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007 LAT išaiškino, kad ,,Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)." ,,Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau." Nepaisant to, kad atsakovai nėra įregistravę savo nuosavybės teisių į ginčo turtą, be to, į bylą nėra pateikti duomenys apie jiems išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, atsižvelgiant į minėtus LAT išaiškinimus, pripažintina, kad būtent atsakovai, kaip įstatyminiai įpėdiniai, yra šio turto paveldėtojai, kuriems nuosavybės teisės yra atsiradę nuo palikimo atsiradimo dienos. Be to, pažymėtina, jog LAT civilinėje byloje Nr. 3K-7-316/200 išaiškino, ,,kai palikimą priėmęs įpėdinis nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti". Vadinasi, neįregistravę turto Nekilnojamojo turto registre atsakovai tik neturi teisės juo disponuoti.

Dėl ikiteisminės šio ginčo sprendimo tvarkos

Bendraturčio teisė reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinama bendru sutarimu, ir tiktai nesutarus dėl atidalijimo būdo klausimą pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį sprendžia teismas (CK 4.80 str. 2 d.). Įgyvendindamas šiuos tikslus bendraturtis pirmiausia turi bendradarbiauti, ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams sprendimo būdo, su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principu ir nesiekti savo interesų apsaugos, suvaržant kitų asmenų teises. Atsakovų teigimu, ieškovė akivaizdžiai klaidina teismą, teigdama, jog neva tai visi jos mėginimai susitarti ir/ar pateikti siūlymai yra/buvo ignoruojami. Ieškovė siekė sudaryti tik mėginimo spręsti ginčą regimybę, iš anksto žinodama, kad joks kompromisinis susitarimas nebus pasiektas vien dėl pačios ieškovės veiksmų. Ieškovės pozicija ir pareikšti reikalavimai/pareiškimai buvo nenuoseklūs, ieškovei taip ir nepavyko apsispręsti, ko konkrečiai ji nori - vis buvo blaškomasi, neapsisprendžiama, tarsi bijant pareikalauti per mažai: pateikus vieną reikalavimą buvo skubama pareikšti kitą, inicijuojamos derybos vienu klausimu, o jų metu teikiami nauji ir visiškai priešingi pasiūlymai. Susigaudyti tarp ieškovės norų ir pageidavimų darėsi sudėtinga. Ieškovė vienu metu sugebėjo pareikšti ir reikalavimą dėl naudojimosi Ginčo statiniais tvarkos (nors projektas nebuvo parengtas) bei servituto nustatymo, ir pateikti siūlymą dėl pirmenybės teisės pirkti ginčo turtą, tuo pačiu išreiškiant ketinimas visą sodybą nupirkti iš atsakovų. Dabar gi ieškiniu ieškovė nei iš šio, nei iš to pareiškė dar vieną, tarp šalių net neanalizuotą, naują pageidavimą, kurį iš karto prašo įgyvendinti teismine tvarka. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė pateikė ieškinį nesilaikydama ikiteisminės tokio pobūdžio ginčo sprendimo tvarkos (CK 4.80 str. 2 d.), ieškovė nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad pasiektų optimalų bendro daikto naudojimo ir valdymo variantą.

Lietuvos apeliacinio teismas 2010-02-04 nutartimi, išnagrinėjęs ieškovės N. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009-11-03 nutarties, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu dėl tos kategorijos byloms įstatymo nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo (CPK 296 str. 1 d. 1 p.), 2009-11-03 nutartį panaikino ir, vadovaudamasis LAT suformuota praktika (2008-11-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-466/2008), konstatavo, kad CK 4.75 str. 1 d. ir 4.80 str. 2 d. sisteminis aiškinimas reikštų, kad ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovus su pasiūlymais dėl jai priklausančios turto dalies pardavimo pirmumo teise atsakovams (2 t., b. l. 54), ginčo turto naudojimosi tvarkos nustatymo (2 t., b. l. 55, 58), kompensacijos už ieškovės turto dalį jai išmokėjimo, o atsakovai taip pat aktyviai siekė susitarimo su ieškove, atsakydami į jos pasiūlymus bei teikdami savuosius (2 t., b. l. 56-57, 59-63, 68-69), tačiau šalims nepavyko susitarti. Ginčo šalių nesutarimą patvirtina ne tik paminėti duomenys ar ieškovės pareiškimai teismui, bet ir atsakovų atsiliepimai į ieškinį (2 t., b. l. 23-26, 41-43, 98-101), kuriuose jie prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė šalių pareigą bendradarbiauti, kad nebuvo pateikusi atsakovams pasiūlymų bendru sutarimu spręsti ginčo klausimų, kad nesiekė ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad aiškindamas ir taikydamas įstatymus, teismas privalo vadovautis teisingumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.), kurių taikymas leidžia užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečius ypatumus. Nagrinėjamoje byloje taikant paminėtus, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus, būtina įvertinti tai, kad ginčas tarp šalių tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką (nuo 2006 metų visų instancijų teismuose tarp šalių buvo sprendžiamas ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės šio ginčo sprendimo tvarkos.

Dėl ieškovei priklausančio turto

Kauno apygardos teismo 2007-09-20 sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2008-04-28 nutartimi bei LAT 2008-10-06 nutartimi paliko nepakeistą, ieškovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį statinių, esančių Birštono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime: gyvenamojo namo lAlm (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); pagalbinio pastato 2Jlm (un.Nr. (duomenys neskelbtini)); pagalbinio pastato 3Jlm (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); pagalbinio pastato 4Jlm (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); pagalbinio pastato 5Jlm (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); pagalbinio pastato 6J1Ž (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); pagalbinio pastato 7Jlm (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų statinių (kiemo statinių - šulinio, dušo); o taip pat į ½ dalį medžiagų bei išlaidų, panaudotų statant šiltnamį 8Jlg (un. Nr. (duomenys neskelbtini); teisinė registracija neatlikta) ir pirtį 1I1m (teisinė registracija neatlikta) su priestatu li1z, esančių Birštono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime; taip pat į 100/403 dalį 4,0300 ha žemės sklypo (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Birštono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime (visas šis turtas toliau tekste vadinamas – Turtu). Šio sprendimo pagrindu VĮ Registrų centre ieškovės vardu nuosavybės teisės buvo įregistruotos į ½ dalis šio Turto (1 t., b. l. 52-57):

1) gyvenamojo namo lAlm (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 39,70 kv. m - pagal Registro pastabas 2004-05-25 duomenimis gyvenamojo namo bendras plotas 38,12 kv. m;

4) pastatas-ūkinis pastatas 4I1m (un. Nr.(duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 32,30 kv.m;

8) kiti statiniai (inžineriniai) - Kiemo statiniai (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/1 priklausanti dalis pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamajam namui lAl m);

9) 100/403 dalis 4,0300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Birštono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime.

Kaip matyti iš bylos dokumentų, ginčo statiniai yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiame 0,25 ha žemės sklype, 6908-0008:128 Birštono vienkiemio k. v. (ieškovė ieškinyje nurodo neteisingus žemės sklypo identifikacinius duomenis), į kurį ieškovei jokios daiktinės teisės nėra nustatytos.

Dėl ieškovei priklausančio turto atidalijimo ir jo vertės

Bendraturčio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarką ir sąlygas reglamentuojančio CK 4.80 str. 2 d. nustato, kad, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Teismas visiškai pritaria atsakovų argumentams, kad teismas, tik nustatęs, kad daiktas negali būti padalytas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, gali tirti įrodymus ir aplinkybes, susijusias su kompensavimo pinigais galimybe (2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). CK 4.80 str. 2 d. normos nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis, todėl visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas. Kadangi ieškinyje nurodyti keli savarankiški daiktai, todėl pagal CK 4.80 str. 2 d. jie visi turi būti vertinami kaip savarankiški atidalytini objektai, kurių kiekvienas atskirai atidalytinas pagal CK 4.80 str. 2 d. principą.

VĮ Registrų centro Kauno filialo įvertinimo ataskaitoje (1 t., b. l. 109) konstatuota, kad ,,atidalinti natūra ieškovei priklausančios dalies be neproporcingos žalos gyvenamojo namo ir kitų statinių paskirčiai yra neįmanoma“.

Pažymėtina, jog šioje ataskaitoje kalbama tik apie žalą gyvenamojo namo ir kitų statinių paskirčiai, tačiau apie tai, kad nėra galimybės natūra atidalinti ieškovei priklausančio žemės sklypo dalies (t. y. 100/403 dalis 4,0300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios Birštono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, kaip savarankiško daikto, ant kurio nėra jokių ieškovei priklausančių statinių (kurie pastatyti ant kitame 0,25 ha žemės sklype, 6908-0008:128 Birštono vienkiemio k. v., į kurį ieškovei jokios daiktinės teisės nėra nustatytos) nėra jokių duomenų nei šioje ataskaitoje, nei kokiame nors kitame į bylą pateiktame rašytiniame įrodyme, o atsakovų teigimu (kurio ieškovė įrodymais nepaneigė), šio sklypo dalies atidalijimas natūra yra įmanomas.

Kadangi ieškovė nepateikė nei įstatymo nustatyta tvarka parengto projekto dėl jai priklausančio 100/403 dalies 4,0300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Birštono sav., (duomenys neskelbtini) kaime, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, nei dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, jog atitrinkamos žemės sklypo dalies atidalinimas yra neįmanomas, pripažintina, jog įstatymo požiūriu teismui nėra jokio pagrindo svarstyti klausimo dėl šio sklypo atidalijimo natūra, o tuo labiau – dėl jo priteisimo atsakovams, ieškovei priteisiant iš jų kompensaciją.

Kadangi atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių VĮ Registrų centro Kauno filialo įvertinimo ataskaitoje konstatuotą aplinkybę, kad be neproporcingos žalos gyvenamojo namo ir kitų statinių paskirčiai yra neįmanoma atidalinti natūra ieškovei priklausančią dalį, teismas šią aplinkybę laiko įrodyta ir pakankama spręsti klausimą dėl iš atsakovų priteistinos kompensacijos, kuri privalo atitikti tikrąją atidalijamo turto dalies vertę ir, teismo nuomone, kuri yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (vertę).

Ieškovė teismui pateikė Įvertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma (1 t., b. l. 127), kad ieškovei nuosavybės teise priklausančių ginčo statinių 2008-12-10 rinkos vertė buvo 106 000 Lt (gyvenamojo namo 1A1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 49 600 Lt; pastato-viralinės 2I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 8 800 Lt; pastato-malkinės 3I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 600 Lt; pastato-ūkinio pastato 4I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1 600 Lt; pastato-ūkinio pastato 5I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 78 000 Lt; pastato-malkinės 6I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 7 000 Lt; pastato-malkinės 7I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 600 Lt; pirties 1I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 58 800 Lt, šiltnamio 8I1g (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) - 2 000 Lt, kiemo statinių (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) - 5000 Lt, viso 212 000 Lt), o ginčo žemės sklypo dalies - 27 000 Lt. Kaip matyti iš atsakovų pateiktos UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto rinkos vertės (turto vertinimo data 2008-10-10) nustatymo Pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 70) (kurioje gyvenamojo namo 1A1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė 26 000 Lt; pastato-viralinės 2I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2 000 Lt; pastato-malkinės 3I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2 000 Lt; pastato-ūkinio pastato 4I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 7 000 Lt; pastato-ūkinio pastato 5I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 21 000 Lt; pastato-malkinės 6I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2 000 Lt; pastato-malkinės 7I1m (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1 000 Lt; šulinio (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) 1 000 Lt; pirties pastato – 20 000 Lt), ginčo turto vertės neadekvačiai skiriasi, t. y. nepriklausomų turto vertintojų nurodytos turto vertės skiriasi daugiau nei tris kartus.

Kadangi ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje (1 t., b. l. 107-186 )ir UAB ,,Inreal“ pateiktoje pažymoje (2 t., b. l. 70) ginčo turto rinkos vertė ženkliai skyrėsi, teismas 2010-07-09 nutartimi paskyrė ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę. Teismo ekspertė Giedrė Bagdonienė 2010-10-15 Nekilnojamojo turto ekspertizės akte (duomenys neskelbtini), atsakydama į pateiktus klausimus, remdamasi ekspertizei pateiktais duomenimis, atsižvelgdama į veiksnius ir aplinkybes, nulemiančius objektų vertę, t. y.: jų geografinę padėtį statinių konstrukcijų sudedamuosius elementus, fizines savybes, būklę, inžinerinę įrangą, nustatė:

Aprašomoji dalis

1) ieškovei nuosavybės teise priklausančios 1/2 dalies: gyvenamojo namo lAlm (un. Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniu: kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai (šulinys) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato - viralinės 2Ilm (un. Nr.(duomenys neskelbtini)); pastato - malkinės 3Ilm (un. Nr.(duomenys neskelbtini)); ūkinio pastato 4I1 m (un. Nr.(duomenys neskelbtini)); ūkinio pastato 5Ilm (un. Nr.(duomenys neskelbtini)); pastato - malkinės 6Ilm (un. Nr.(duomenys neskelbtini)); pastato - malkinės 7Ilm (un. Nr.(duomenys neskelbtini)); esančios adresu Birštono sav., (duomenys neskelbtini) k., rinkos vertė, atsižvelgus į tai, jog ieškovės nuosavybės teisė į 0,2600 ha žemės sklypą. (un. Nr.(duomenys neskelbtini)), Birštono sav., (duomenys neskelbtini) k., kuriame yra šie statiniai, neįregistruota, kitos daiktinės teisės (nuoma, panauda, servitutas) ieškovės vardu nenustatytos ir viešajame registre neįregistruotos, rinkos vertė 2010-09-14, apskaičiuota lyginamosios ir atkuriamosios vertės metodais, yra 39 500 Lt;

2) ieškovei nuosavybės teise priklausančios ½ dalies statybinių medžiagų bei išlaidų, panaudotų statant šiltnamį 8I1g (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) (teisinė registracija neatlikta), esantį adresu Birštono sav., (duomenys neskelbtini) k., rinkos vertė turto apžiūros dieną 2010-09-14, apskaičiuota atkuriamosios vertės metodu, yra 4 559 Lt;

3) nuosavybės teise priklausančios ½ dalies statybinių medžiagų bei išlaidų, panaudotų statant pirties pastatą 1I1m (teisinė registracija neatlikta) su priestatu 1I1 ž, esančių adresu Birštono sav., (duomenys neskelbtini) k., rinkos vertė turto apžiūros dieną 2010-09-14, apskaičiuota atkuriamosios vertės metodu, yra 24 722 Lt;

4) ieškovei nuosavybės teise priklausančios ½ dalies statybinių medžiagų, panaudotų statant šiltnamį 8I1g (un.Nr. (duomenys neskelbtini)) (teisinė registracija neatlikta), esantį adresu Birštono sav., (duomenys neskelbtini) k., rinkos vertė, atsižvelgus į šių objektų išardymą rinkos vertė turto apžiūros dieną 2010-09-14, apskaičiuota atkuriamosios vertės metodu, yra 2 280 Lt;

5) ieškovei nuosavybės teise priklausančios 1/2 dalies statybinių medžiagų, panaudotų statant pirties pastatą 1I1m (teisinė registracija neatlikta) su priestatu lIlž, esančių adresu Birštono sav., (duomenys neskelbtini) k., rinkos vertė, atsižvelgus į šių objektų išardymą, rinkos vertė turto apžiūros dieną 2010-09-14, apskaičiuota atkuriamosios vertės metodu, yra 12 361 Lt;

6) ieškovei nuosavybės teise priklausančių 100/403 dalių 4,0300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu Birštono sav., (duomenys neskelbtini) k., rinkos vertė turto apžiūros dieną 2010-09-14, apskaičiuota lyginamosios vertės metodu, yra 10 600 Lt.

Ekspertės teigimu, šios išvados apie ekspertizės objektų rinkos vertę atitinka vidutines rinkos sąlygas. Konkreti sandorių suma rinkoje gali priklausyti nuo daugelio specifinių eksperto nenagrinėtų sandorių sąlygų bei aplinkybių, o taip pat rinkos sąlygų, susiklosčiusių pardavimo momentu, nuo pirkėjo ir pardavėjo sutartų mokėjimo sąlygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjo lūkesčių, verslo planų ar kitų ekspertei vertinimo metu nežinomų aplinkybių. Nurodyta vertė nebūtinai turi būti suprasta kaip pinigų suma, kurią potencialus pirkėjas privalo sumokėti, galutinė kaina paprastai nustatoma nepriklausomų derybų metu tarp suinteresuotų šalių.

Teismas, pritardamas atsakovų argumentams, visiškai nesutinka su ieškovės teismui pateiktos įvertinimo ataskaitos Nr. LO9-110 pagrindu nustatytu ginčo turto įkainojimu. Visų pirma pažymėtina, jog šis vertinimas atliktas ne teismo paskirto eksperto, o išimtinai ieškovės pasirinkimu, vien dėl ko teismas juo negali vadovautis. Be to, jis atliktas nekvalifikuotai, nes, atsakovų teigimu (kurio ieškovė nepaneigė), objektų vidaus aprašymas grindžiamas ne faktine ginčo turto fotofiksacija, o asmeninio ieškovės archyvo nuotraukomis (fotografuota prieš 4-5 metus); lyginamasis rinkos tyrimas paremtas tokios paskirties objektų pardavimo sandoriais, kurie nėra analogiški savo lokalizacija (ginčo turtas yra Prienų rajone, miške), statybos metais (palyginimui parinkti statiniai 1958, 1977, 1987, 1983. 1980 m. statybos, kai tuo tarpu sodybos gyv. namo statybos metai - 1948, o ūkinių - 1950, 1956 ir 1968 m.); palyginimui parinkti sandoriai, sudaryti 2008 m. sausio, vasario, kovo, birželio mėn., kas, teismo nuomone, yra neadekvatu šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje vyraujančioms tendencijoms ir nuosmukiui bei aiškiai prasilenkia su nūdienos ekonominiais ir perkamosios galios rodikliais; be to, vertinimas atliktas neatsižvelgiant į faktą, jog ieškovei Kauno apygardos teismo 2007-09-20 sprendimo pagrindu nuosavybės teise priklauso pirties su priestatu ir šiltnamio statybai panaudotos statybinių medžiagų 1/3 dalys (kilnojamas turtas), o ne šios paskirties statinių (nekilnojamas turtas) dalys.

Teismas, nustatydamas ieškovei priklausančio turto rinkos vertę, vadovaujasi Teismo ekspertės Giedrės Bagdonienės 2010-10-15 Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu E10-09(06), ir konstatuoja, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančios 1/2 dalies: gyvenamojo namo lAlm (un. Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniu: kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai (šulinys) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato - viralinės 2Ilm (un. Nr.(duomenys neskelbtini)); pastato - malkinės 3Ilm (un. Nr.(duomenys neskelbtini)); ūkinio pastato 4I1 m (un. Nr.(duomenys neskelbtini)); ūkinio pastato 5Ilm (un. Nr.(duomenys neskelbtini)); pastato - malkinės 6Ilm (un. Nr.(duomenys neskelbtini)); pastato - malkinės 7Ilm (un. Nr.(duomenys neskelbtini)); esančios adresu Birštono sav., (duomenys neskelbtini) k., rinkos vertė 2010-09-14 duomenimis yra 39 500 Lt. Be to, teismas konstatuoja, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančios ½ dalies statybinių medžiagų bei išlaidų, panaudotų statant šiltnamį 8I1g (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) (teisinė registracija neatlikta), esantį adresu Birštono sav., (duomenys neskelbtini) k., rinkos vertė 2010-09-14 yra 4 559 Lt, o nuosavybės teise priklausančios ½ dalies statybinių medžiagų bei išlaidų, panaudotų statant pirties pastatą 1I1m (teisinė registracija neatlikta) su priestatu 1I1 ž, esančių adresu Birštono sav., (duomenys neskelbtini) k., rinkos vertė turto apžiūros dieną 2010-09-14, apskaičiuota atkuriamosios vertės metodu, yra 24 722 Lt.

Teismas, nustatydamas ½ dalies statybinių medžiagų, panaudotų statant šiltnamį 8I1g (un.Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pirties pastatą 1I1m (teisinė registracija neatlikta) su priestatu lIlž, rinkos vertę, neima už- pagrindą ekspertizės akte nurodytų rinkos verčių, atsižvelgus į šių objektų išardymą, kurios yra net dvigubai mažesnės, atsižvelgdamas į tai, kad tiek šiltnamis, tiek pirtis yra pastatyti ir naudojami pagal paskirtį, o duomenų, kad atsakovai yra pradėję ar bent jau realiai pasiruošę juos nugriauti, į bylą nepateikta. Nors atsakovai ir nurodė, kad ieškovė gali paimti ½ dalį šiltnamio ir pirties statyboje panaudotų statybinių medžiagų, tačiau, teismo nuomone, tai yra sunkiai įgyvendinama, tuo labiau, kad dalį panaudotų statybinių medžiagų (tokių kaip cementas, klijai, dažai ir pan.) nebeįmanoma sugrąžinti į pirmykštę būseną, be to, šių statinių ardymas tik sukeltų naujus ginčus tarp šalių. Tiek konstatavimas, kad ieškovė turi teisę paimti ½ dalį statybinių medžiagų, panaudotų šiltnamio ir pirties statyboje, tiek kompensacijos už šias statybines medžiagas priteisimas pagal rinkos vertę, atsižvelgus į šių objektų išardymą, teismo nuomone, neišvengiamai pažeistų ieškovės teises bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, kuriais teismas privalo vadovautis nagrinėdamas bylą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas ieškinį tenkina iš dalies: atidalina ieškovę iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisia atsakovams lygiomis dalimis ½ dalį priklausančio Turto, t. y. kiekvienam po 1/6 dalį: gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-viralinės 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 3I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato 5I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 6I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 7I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/1 priklausanti dalis pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamajam namui 1A1m); statybinių medžiagų – šiltnamio 8I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirties 1I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priestatu 1i1z, esančių Birštono sav., (duomenys neskelbtini) kaime; kurių rinkos vertė 2010-09-14 pagal 2010-10-15 Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą E10-09(06) sudarė 68 781 Lt (39 500 + 4 559 + 24 722), bei priteisia ieškovei iš kiekvieno atsakovo po 22 927 Lt kompensacijos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kauno apygardos teismas 2009-09-22 nutartimi (2 t., b. l. 119-121) nurodė, jog 2009-01-19 nutarties pagrindu likusio nesumokėto už patikslintą ieškinį (kurio suma 133 000 Lt) 3 160 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas yra atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 500 Lt (1 t., b. l. 11). Atsakovai, iš kurių priteista po 22 927 Lt kompensacijos, turėtų sumokėti kiekvienas po 687,81 Lt žyminio mokesčio (po 166,67 Lt ieškovei (166,67 x 3 = 500) ir po 521,14 Lt žyminio mokesčio valstybei), o iš ieškovės priteistina likusi žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, proporcinga ieškovės nepatenkintų reikalavimų daliai – t. y. 1 096,57 Lt ((3 160 - 687,81 x 3 = 1 096,57 Lt) arba (133 000 – 68 781 = 64 219 (nepatenkintų reikalavimų suma); 64 219 -33 000 (t. y. ieškinio sumos dalis, viršijanti 100 000 Lt, nuo kurios skaičiuojamas 2 proc. žyminis mokestis) = 31 219; 31 219 x 0,03= 936,57; 33 000 x 0,02 = 660; 936,57 + 660 = 1596,57; 1 596,57 - 500 = 1 096,57 Lt).

Be to, vadovaujantis CPK 93 str. 2 dalimi, proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai (patikslintas ieškinys patenkintas 51,72 procentais (68 781 x 100 / 133 000)) ieškovei, už advokatės pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjusiai 1 650 Lt (500 Lt - 1 t. b. l. 12; 200 Lt - 2 t. b. l. 125; 950 Lt), iš atsakovų priteistina 853,38 Lt (po 284,46 Lt iš kiekvieno) už advokatės pagalbą pirmosios instancijos teisme, 82,75 Lt (po 27,58 Lt iš kiekvieno) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 ir 8 p.) bei 1 230,94 Lt (po 410,31 Lt iš kiekvieno) iš 2 380 Lt išlaidų, sumokėtų VĮ Registrų centrui (2 t., b. l. 129). Be to, atsakovui R. M. iš ieškovės priteistina jo turėtų 2 500 Lt išlaidų už teismo paskirtą ekspertizę (būtent kurios išvada kaip įrodymu ir pagrįstas teismo sprendimas) dalis, proporcinga ieškovės atmestų (t. y. atsakovų laimėtų) reikalavimų daliai (2 500 x 0,4828), t. y. 1 207 Lt (CPK 88 str. 1 d. 1 p.), bei už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme 965,6 Lt, paskaičiuoti proporcingai ieškovės atmestų (t. y. atsakovų laimėtų) reikalavimų daliai (2 000 x 0,4828) (CPK 98 str.). Be to, proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, atitinkamai paskirstytinos teismo turėtos 58 Lt pašto išlaidos, ir priteistina iš ieškovės 28 Lt (48,28 proc.) ir iš kiekvieno atsakovo po 10 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Atsakovas K. M. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pareiškė žodžiu paskutinio teismo posėdžio metu. CPK 226 str. numatyta, jog pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kadangi šis prašymas nebuvo pareikštas nustatyta forma ir laiku, o jo priėmimas būtų užvilkinęs sprendimo byloje priėmimą, todėl teismas šio prašymo nenagrinėja (CPK 245 str.), išaiškindamas atsakovui teisę kreiptis į teismą su atskiru įrodymais pagrįstu prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 284 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str. ir 279 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovę N. P. iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovams R. M., K. M. ir A. M. lygiomis dalimis ½ dalį ieškovei N. P. priklausančio Turto, t. y. kiekvienam po 1/6 dalį: gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-viralinės 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 3I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato 5I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 6I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 7I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/1 priklausanti dalis pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamajam namui 1A1m); statybinių medžiagų – šiltnamio 8I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirties 1I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priestatu 1i1z, esančių Birštono sav., (duomenys neskelbtini) kaime; kurių rinkos vertė 2010-09-14 pagal 2010-10-15 Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą (duomenys neskelbtini) sudarė 68 781 Lt.

Priteisti ieškovei N. P. iš kiekvieno atsakovo R. M., K. M. ir A. M. po 22 927 Lt kompensaciją, po 166,67 Lt žyminio mokesčio, po 284,46 Lt advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų bei po 437,89 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų R. M., K. M. ir A. M. po 521,14 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš ieškovės N. P. 1 096,57 Lt valstybei žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas Kauno apygardos teismo 2009-01-19 nutartimi (patikslinta 2009-09-22 nutartimi) buvo atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

Priteisti iš ieškovės N. P. 28 Lt ir iš kiekvieno atsakovo R. M., K. M. ir A. M. po 10 Lt pašto išlaidų valstybei.

Priteisti atsakovui R. M. iš ieškovės N. P. 1 207 Lt už ekspertizę bei 965,6 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Jolita Cirulienė