Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpio pradžia buvo 2015-11-10, nuo šios datos dažnai buvo pervežamas į kitas pataisos įstaigas, tikslaus buvimo Lukiškių TI-K laikotarpio neprisimena, todėl prašo tikslius duomenis išreikalauti iš atsakovo atstovo. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pateikė duomenis, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-09-09 iki 2016-04-27 su pertraukomis, pareiškėjas šių duomenų neginčijo, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai byloje bus nagrinėjami minėtu laikotarpiu.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad turėtų būti laikomasi ankstesnėse bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m. plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerų sanitariniai mazgai neremontuoti, iš tualeto sklido nemalonus kvapas, kriauklės buvo surūdiję, buvo tiekiamas tik šaltas vanduo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010), 21 punkte buvo nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. HN 76:2010 54 punktas numatė, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, 57 punktas numatė, kad sanitariniai techniniai įrenginiai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną, o 58 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka; 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuriose kamerose buvo netinkamos būklės sanitariniai mazgai. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2015-02-10 patikrinimo akto (b. l. 37) matyti, kad kameroje Nr. 124 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-10-23 – 2015-10-26) esantys įrenginiai buvo vizualiai švarūs. Vilniaus VSC 2016-03-04 patikrinimo aktu (b. l. 58–59) nustatyta, kad kamerose Nr. 110 ir 121 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2015-10-22, 2016-01-28) unitazai buvo techniškai tvarkingi, minėtas kameras valė administracijos paskirti valytojai. 2016-03-21 patikrinimo aktu (b. l. 50–52) nustatyta, kad gyvenamųjų patalų tvarkymui yra išduodamos valymo priemonės. Pareiškėjas laikymo Lukiškių TI-K metu dėl laikymo sąlygų nesiskundė (b. l. 27). Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl nesuremontuotų sanitarinių mazgų, nemalonaus kvapo, sklindančio iš tualeto, surūdijusių praustuvų atmeta kaip abstrakčius ir neįrodytus. Dėl karšto vandens tiekimo sanitariniuose mazguose pažymėtina, kad HN 76:2010 nenumatė karšto vandens tiekimo į tardymo izoliatorių kameras. HN 134:2015 18 punktas numato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos neužtikrinant jam karšto vandens tiekimo į Lukiškių TI-K kameras.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose esančios lovos buvo sulaužytos arba girgždėdavo. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte nurodoma, kad tardymo izoliatorių kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, <...>. Atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodyta, jog visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, atsižvelgiant į tai, kiek kameroje yra miegamųjų vietų. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-12-21 pažymoje (b. l. 25–26) nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos lovos, kurių matmenys apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m). Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuriose kamerose buvo netinkamos būklės lovos, laikymo Lukiškių TI-K metu dėl netinkamos būklės lovų nesiskundė (b. l. 27). Iš Vilniaus VSC 2015-10-07 patikrinimo akto (b. l. 34–35) matyti, kad kameroje Nr. 404 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-09-10 – 2015-09-16) sulūžusių lovų nebuvo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, lovų būklė buvo netinkama, jos buvo sulūžę ar dėl jų galimų trūkumų pareiškėjas būtų patyręs sužalojimų ar kitokio pobūdžio žalą. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos būklės lovų vertintini kaip abstraktūs ir nesudarantys pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerų būklė buvo netinkama. HN 76:2010 6 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, 28 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, o 62 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, minėta higienos norma nereglamentuoja remonto atlikimo dažnio. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus resursus. Iš Vilniaus VSC 2015-10-01 ir 2015-10-07 patikrinimo aktų (b. l. 32–35) matyti, kad kameroje Nr. 404 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-09-10 – 2015-09-16) sienų paviršiai nelygūs, yra atšokusių ir nubyrėjusių sienos dažų, grindų paviršius nelygus, šie paviršiai netinkami lengvam valymui. Todėl pripažintina, kad pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 404 metu 2015-09-10 – 2015-09-16 šios kameros sienų ir grindų būklė nebuvo tinkama, ji neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo bloga ventiliacija, trūko oro, buvo drėgna, kamerose buvo pelėsio. HN 76:2010 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–60 proc., 56 punktas nustatė, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Tokie patys santykinės drėgmės rodikliai nustatyti ir HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 16 punkte, o 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 39 punkte numatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad visos Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliai, per atidaromus langus. Iš Vilniaus VSC 2016-03-21 patikrinimo akto (b. l. 50–52) matyti, kad kameros Nr. 115, 121 (pareiškėjas jose buvo laikomas, atitinkamai, 2015-10-22, 2016-01-28) buvo vėdinamos per atidaromus langus, santykinė oro drėgmė buvo, atitinkamai, 36,4 ir 40,2 proc. ir tai atitiko nustatytus reikalavimus. Tačiau Vilniaus VSC 2016-01-25 patikrinimo aktu kameroje Nr. 115 buvo vizualiai nustatyti pelėsių požymiai. Todėl pripažintina, kad ir pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 115 metu 2015-10-22 buvo pelėsių.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo buitinių parazitų. Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas). HN 134:2015 20 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodo, kad sudaro sutartis su įmonėmis, organizuojančiomis profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), pateikė sudarytą sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 17–20). Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus VSC nenustatė Lukiškių TI-K pažeidimų šioje srityje (pvz., 2015-10-01 patikrinimo aktas (b. l. 32–33)). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad savo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu pareiškėjas su skundais dėl kamerose esančių buitinių parazitų į įstaigos administraciją nesikreipė, pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu atmetami kaip neįrodyti.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui 20 parų ir vieną kartą dalį paros nebuvo užtikrinamas teisės aktais nustatytas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, kameroje Nr. 404 pareiškėjo laikymo metu 2015-09-10 – 2015-09-16 šios kameros sienų ir grindų būklė nebuvo tinkama, ji neatitiko higienos normų reikalavimų, kameroje Nr. 115 pareiškėjo laikymo metu 2015-10-22 buvo pelėsių. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl tokių kalinimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).