- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- 2-4407-1125/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės
dalyvaujant ieškovui A. A., atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės įgaliotai atstovei A. G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl neteisėto nepriėmimo į darbą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas A. A. pareikštu ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau ir VšĮ) Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei prašo: 1) pripažinti pagrįstu ieškinį dėl nepriėmimo į darbą; 2) priteisti už priverstinę pravaikštą už 7 mėn. 13 494,32 Eur (1 927,76 x 7) sumą, neatskaičius mokesčių; 3) priteisti 6 000 Eur moralinę žalą; 4) įpareigoti atsakovę, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2002 m. gegužės 28 d. IX-904 12-ojo straipsnio nuostatas sudaryti darbo sutartį su ieškovu, kaip laimėjusį konkursą ir atitinkantį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2021 m. liepos 30 d. laimėjo viešąjį konkursą ir gavo pasiūlymą užimti VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto darbo vietą; pasiūlytas darbo užmokestis – 1 200 Eur, atskaičius mokesčius (1 927,76 Eur, neatskaičius mokesčių). Tą pačią dieną ieškovas pasiūlymą priėmė.
3. Teigia, kad organizuojant viešą konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialią teisę – sudaryti darbo sutartį. Tačiau, praėjus trims savaitėms ieškovui buvo pranešta, kad remiantis atsakovei pateiktoje Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pažymoje nurodyta informacija, ieškovas nebus priimtas į darbą. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi pakartotinai el. paštu į atsakovę, kad jo kandidatūra dar kartą būtų apsvarstyta, bet ieškovui buvo atsakyta, kad sprendimo atsakovė nekeis. Ieškovas taip pat užsiregistravo į priėmimą pas atsakovės direktorę, tačiau ji laiko taip ir nepaskyrė (nenorėjo spręsti susidariusią situaciją taikiu būdu).
4. Teigia, kad atsakovės melagingi argumentai, dėl ko jis negali užimti laisvos darbo vietos laimėjus viešąjį konkursą, yra šmeižimas ir įžeidimas, bandymas ieškovą sumenkinti ir pažeminti. Taip pat, atsakovė nuslėpė faktą, kad kreipėsi į buvusį darbdavį rinkdama apie ieškovą informaciją, nors prieš tai turėjo informuoti ieškovą.
5. Ieškovo teigimu, jis pilnai atitinka tiek Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo tiek Valstybės tarnybos įstatymo reglamentuojamą nepriekaištingos reputacijos apibrėžimą ir tinka užimti laisvą Viešųjų pirkimų vyresniojo specialisto darbo vietą. Pažymi, kad viešųjų pirkimų srityje sėkmingai dirbo daugiau nei 7 metus, darbdaviams niekada nekilo iki šiol jokių klausimų dėl ieškovo kvalifikacijos, gebėjimų, moralės nuostatų ar neatitikimo įstatymų nuostatomis.
6. Nurodo, kad per visą gyvenimą ieškovas administracine tvarka baustas tik du kartus: įspėjimu už netinkamą deklaravimą VMI sistemoje ir 8 Eur bauda už tai, kad mėnesio pravažiuojantis bilietas pridedant prie žymeklio netinkamai pasižymėjo. Pažymi, kad STT pažymoje nurodyti minėti du administraciniai nusižengimai yra mažareikšmiai ir labai smulkūs, neturintys jokios reikšmės ir įtakos, negalintys apibūdinti ieškovo asmenybės, kvalifikacijos ar išsilavinimo, gebėjimų, asmens moralės ir savybių.
7. Be to, STT pažymoje nurodytas atsitiktinis faktas, kad ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl dokumento klastojimo. Pažymi, kad nutartis nebuvo įsiteisėjusi – Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas baudžiamąją bylą nutraukė, o prokuroro kasacinį skundą atmetė. Be to, nurodytas faktas buvo labai seniai, prieš 12 metų, ir niekaip nebuvo susijęs su ieškovo darbine, profesine veikla.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė su ieškiniu nesutinka, teigia, kad sprendimas nepriimti ieškovo į darbą buvo teisėtas ir pagrįstas, priimtas apsvarsčius visas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir teismų praktika. Ligoninė turėjo teisę atsisakyti sudaryti darbo sutartį su ieškovu, rašytinė sutartis su ieškovu sudaryta nebuvo, todėl atsakovei nekyla pareiga išmokėti ieškovui kompensaciją už darbo sutarties neįsigaliojimą. Taip pat, ieškovas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia jokių įrodymų, kad būtų patyręs bet kokios formos neturtinę žalą.
9. Atsakovė nurodo, kad 2021 m. liepos 5 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-l .4.-119 buvo paskelbtas konkursas ligoninės Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigoms eiti. Nustatytas pretendentų atrankos būdas – testas žodžiu (pokalbis). Į šias pareigas pretendavo ir dokumentus pateikė vienintelis asmuo – ieškovas. Kadangi ieškovas surinko daugiau nei 6 balus, jis buvo paskelbtas konkurso nugalėtoju. Konkursas įvyko 2021 m. liepos 29 d.
10. Teigia, kad konkurso metu komisijos nariai uždavinėjo ieškovui klausimus, buvo vertinama pretendento profesinė/darbo patirtis ir dalykinės savybės. Didelė dalis ieškovui konkurso metu užduotų klausimų buvo bendro pobūdžio, o jų vertinimas priklausė nuo klausimą užduodančio komisijos nario lūkesčių ir subjektyvaus vertinimo. Pažymi, jog formaliai ieškovas pateikė informaciją apie jo darbo patirtį viešųjų pirkimų srityje, tačiau į visus komisijos užduotus profesinius klausimus, susijusius su viešųjų pirkimų organizavimu, ieškovas atsakė neteisingai. Kita vertus, komisijos nariai įžvelgė potencialą ieškovo deklaruojamose savybėse ir vertybėse – ieškovas pasirodė motyvuotas, atsakingas, bendraujantis, žingeidus, komisijos nariams kėlė pasitikėjimą. Atitinkamai, buvo nuspręsta suteikti pretendentui šansą, priimti jį į darbą, tuomet tobulinti jo profesinius gebėjimus.
11. Nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo gautas STT raštas Nr. 4-01-6092. Ligoninė, įvertinusi STT pažymoje nurodytos informacijos visumą, nusprendė ieškovo į pareigas neskirti, nes ieškovas neatitinka atsakovės puoselėjamų vertybių bei pasitikėjimo. 2021 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas buvo informuotas apie sprendimą jo neskirti į Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, taip pat buvo persiųsta STT pažyma. Gavus ieškovo prašymą apsvarstyti kandidatūrą dar kartą, toks prašymas buvo pakartotinai apsvarstytas administracijos posėdyje, tačiau buvo nutarta jau priimto sprendimo nekeisti.
12. Pažymi, kad informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, į pareigas asmenį skiriančiam subjektui pateikiama siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse. Informacija apie asmenį renkama, teikiama ir vertinama neatsižvelgiant į tai, ar jis atitinka įstatymuose numatytus specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, ar ne. Būtent konkursą laimėjusio asmens patikimumas, o ne nepriekaištinga reputacija yra vertinama. Taigi, ieškovo pabrėžiama aplinkybė, jog jis atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, pati savaime nėra pakankama, kad ligoninei atsirastų prievolė pripažinti jį patikimu ir sudaryti su juo darbo sutartį.
13. Pastebi, kad viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė yra susijusi su didele atsakomybe bei pasitikėjimu darbuotoju. Viešųjų pirkimų įstatymu viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems asmenims yra nustatyti aukšti moralės, skaidrumo, principingumo bei atsakingumo standartai. Ligoninei vykdant didelį kiekį įvairios apimties viešųjų pirkimų (dažnai ir itin didelės vertės), kiekvienam darbuotojui keliami reikalavimai dirbti kruopščiai, atsakingai, didinti visuomenės pasitikėjimą ligonine bei jos darbuotojais, nesukelti abejonių dėl vykdomų pirkimų teisingumo bei teisėtumo.
14. Iš STT pažymos matyti, kad ieškovas buvo baustas administracine tvarka už ataskaitų, deklaracijų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo pažeidimus bei važiavimą be bilieto, kas šiuo atveju pademonstruoja ieškovo atsakingumo, kruopštumo stoką. Be to, vien aplinkybė, kad jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, susijusio su suklastoto dokumento panaudojimu teisme, ligoninei pagrįstai sukėlė abejonių ieškovo, kaip potencialus darbuotojo, pretenduojančio į viešųjų pirkimų specialisto pareigas, patikimumu. Atitinkamai, darbdavio vertinimu, ieškovas neatitinka ligoninėje puoselėjamų vertybių bei nekelia pasitikėjimo, kuris būtinas darbuotojui vykdant Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, bendradarbiaujant su kolegomis bei tiesioginiu vadovu.
15. Pastebi, kad šiuo atveju tai nėra vienas atsitiktinis pažeidimas, o ieškovo elgesį, atsakingumą bei kitas asmenines savybes ir vertybes apibūdinančios aplinkybės. Tuo atveju, jeigu nebūtų pagrindo abejoti ieškovo profesine kompetencija bei žiniomis, t. y. jis būtų teisingai atsakęs į konkurso komisijos pateiktus profesinius klausimus, tokios aplinkybės greičiausiai ir nebūtų lėmusios sprendimo nepriimti ieškovo į darbą. Kadangi ieškovas laimėjo konkursą tik dėl savo asmeninių savybių bei keliamo pasitikėjimo, gauta informacija turėjo esminės įtakos darbdavio apsisprendimui dėl asmens tinkamumo eiti Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.
16. Atsakovė taip pat pažymi, kad 2021 m. lapkričio 10 d. įvyko konkursas Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigoms užimti. Ieškovas konkurse nedalyvavo, o konkurso nugalėtoju pripažintas kitas asmuo. Taigi, bet kuriuo atveju, ligoninė nebegalėtų priimti ieškovo į Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.
Šalies argumentai
17. Teismo posėdžio metu ieškovas A. A. palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
18. Teismo posėdžio metu VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės įgaliota atstovė A. G. K. palaikė argumentus išdėstytus atsiliepime, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
19. Byloje pateiktas VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pretendentų į pareigas konkurso komisijos posėdžio 2021 m. liepos 29 d. protokolas Nr. KK-6.10.-6, kuris patvirtina, kad ieškovas A. A. pripažintas konkurso eiti Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto laimėtoju.
20. 2021 m. liepos 30 d. elektroniniu laišku VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė informavo ieškovą, kad laukia ieškovo sprendimo dėl pasiūlymo įsidarbinti įstaigoje Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniuoju specialistu, siūlomas darbo užmokestis 1 200 Eur atskaičius mokesčius. 2021 m. liepos 30 d. raštu ieškovas A. A. informavo darbdavį, kad pasiūlymą priima.
21. Darbo kodekso (toliau ir DK) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų. Draudžiama iš darbuotojo reikalauti informacijos, kuri nėra susijusi su jo sveikatos būkle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šios pareigos nevykdomos ar netinkamai vykdomos, kita darbo sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą ir reikalauti atlyginti padarytą žalą arba naudotis kitomis šio kodekso suteiktomis pažeistų teisių gynimo priemonėmis.
22. DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Taigi, pagal DK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, tol, kol darbuotojas faktiškai nepradėjo dirbti, t. y. kol darbo sutartis neįsigaliojo, tiek darbuotojas, tiek ir darbdavys paprastai gali, atitinkamais atvejais prisiimdami kompensacijos (žalos) atlyginimo mokėjimo prievolę, atsisakyti darbo sutarties, apie tai informuodami kitą šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021). DK 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
23. DK 41 straipsnis, taigi ir jo 3 dalis, reglamentuoja darbo sutarties šalių ikisutartinius santykius, t. y. santykius iki darbo sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo. Ikisutartinių santykių buvimas savaime nereiškia, kad darbo sutartis tikrai bus sudaryta. Jie gali pasibaigti tiek darbo sutarties sudarymu, tiek ir jų šalims nesusitarus, t. y. nors darbo sutartis ir nebūtų sudaryta. Tačiau, kaip minėta, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021).
24. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant materialiosios teisės normas bylose dėl viešąjį konkursą laimėjusio asmens skyrimo į pareigas, konstatuota, kad organizuojant viešąjį konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009). Atsisakymas priimti į darbą asmenį, turintį specialiąją teisę sudaryti darbo sutartį, turi būti pagrindžiamas konkrečiais argumentais, nurodant pagrįstas priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2013; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633-421/2015).
25. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ir savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau - Konkursų aprašas) 24 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę, išskyrus specialisto pareigybę, priimantis asmuo kreipiasi į kompetentingą valstybės instituciją dėl informacijos apie konkursą laimėjusį pretendentą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo konkurso pabaigos.
26. Darbdavys 2021 m. liepos 29 d., pripažinęs ieškovą konkurso laimėtoju bei pateikęs pasiūlymą dėl darbo sutarties sudarymo, kitą dieną, t. y. 2021 m. liepos 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą dėl duomenų apie ieškovą gavimo.
27. Konkurso metu galiojusios Korupcijos prevencijos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 1 dalyje buvo apibrėžta, kad informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, (toliau – asmuo) pateikiama į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam valstybės ar savivaldybės įstaigos ar įmonės vadovui, kolegialiam valdymo organui arba valstybės politikui (toliau – į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs subjektas) siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse. Informacija apie asmenį renkama, teikiama ir vertinama neatsižvelgiant į tai, ar jis atitinka įstatymuose numatytus specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, ar ne.
28. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kad patikrinus informaciją apie A. A., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2021 m. liepos 30 d. duomenimis 2010 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto 3 policijos komisariatas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 300 straipsnio 1 dalimi (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), A. A. atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą <...>. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pripažino A. A. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam skyrė baudą. Nuosprendis panaikintas apeliacinės instancijos dėl suėjusios senaties. Administracinių nusižengimų registro duomenimis A. A. 2020 m. gruodžio 2 d. už administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekse (toliau ir ANK) 187 straipsnio 1 dalyje „Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimas“, priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. 2020 m. spalio 22 d. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 446 straipsnio 4 dalyje „Važiavimas be bilieto, važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų, be bilieto ir su neteisėtai įsigytu bilietu su nuolaida važiuojančių keleivių ar neapmokėto bagažo vežimas keleivinėmis transporto priemonėmis, atsisakymas sumokėti už važiavimą taksi“, surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei paskirta bauda, bauda sumokėta. Rašte pažymima, kad informaciją galima naudoti tik priimant sprendimą dėl asmens tinkamumo siekiamoms pareigoms.
29. Iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavus informaciją apie ieškovą A. A., VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Teisės ir personalo skyriaus vedėja 2021 m. rugpjūčio 18 d. teikimu kreipėsi į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės administraciją. Teikime nurodoma, kad Viešųjų pirkimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė susijusiu su didele atsakomybe bei turi nekelti abejonių dėl vykdomų pirkimų teisingumo bei teisėtumo. Pažymima, kad pagrindinės šias pareigas užimančio darbuotojo funkcijos apima visą viešojo pirkimo vykdymo procesą, įskaitant, bet neapsiribojant šiomis pareigomis: užtikrinti teisingą ir savalaikį patvirtintų pirkimo paraiškų registravimą EcoCost programoje; užtikrinti teisingą ir savalaikį atliktų pirkimų registravimą EcoCost programoje; teisingai ir laiku rengti ir Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka teikti metines mažos vertės pirkimų ataskaitas (pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 96 straipsnio 2 dalies 2 punktą); kiekvienam ketvirčiui įpusėjus, skyriaus vedėjui raštu pateikti informaciją apie tame ketvirtyje suplanuotus bei neinicijuotus viešuosius pirkimus; vadovaujantis EcoCost programine įranga atlikti prekių, paslaugų ir darbų verčių skaičiavimą ir kontrolę; organizuoti, kontroliuoti ir atsakyti už teisingos su skyriaus veikla susijusios informacijos paskelbimą CVP IS ir ligoninės tinklapyje; laiku teikti viešųjų pirkimų dokumentus tiekėjams bei CVP IS priemonėmis informuoti tiekėjus apie priimtus sprendimus; tikrinti ligoninės padalinių pateiktų techninių specifikacijų ir (ar) kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymui. Nurodoma, kad įvertinus Specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. 4-01-6092 „Dėl informacijos apie A. A. pateikimo“ pateiktos informacijos visumą daroma išvada, kad A. A. neatitinka ligoninėje puoselėjamų vertybių bei nekelia pasitikėjimo, kuris būtinas darbuotojui vykdančiam Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas <...>.
30. Kaip jau aptarta, šiuo atveju patikrinus konkursą laimėjusio asmens duomenis nustatytos aplinkybės, kurių ieškovas nei prieš konkursą, nei konkurso metu vykstant pokalbiui su komisija neatskleidė, t. y. nenurodė aplinkybių, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), taip pat 2020 m. ieškovui taikytos administracinės baudos pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį (Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimas) bei ANK 446 straipsnio 4 dalį (Važiavimas be bilieto, važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų, be bilieto ir su neteisėtai įsigytu bilietu su nuolaida važiuojančių keleivių ar neapmokėto bagažo vežimas keleivinėmis transporto priemonėmis, atsisakymas sumokėti už važiavimą taksi). Tai, kad baudžiamosios atsakomybės ieškovas išvengė panaikinus teismo nuosprendį dėl senaties, nereiškia, kad tokios aplinkybės neturėjo būti atskleistos. Pažymėtina, kad aplinkybės baudžiamajame ir civiliniame procese vertinamos pagal skirtingas taisykles, ir tai, kad asmuo neturi teistumo, nepatvirtina, kad jo elgesys tinkamas civilinių teisinių santykių kontekste. Juo labiau kai pagal nurodomus duomenis matyti, kad ieškovui buvo taikyta atsakomybė dėl dokumentų klastojimo, dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimų, o siekiamos užimti Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos tiesiogiai susiję su dokumentų valdymu. Šiuo atveju atsisakymo sudaryti su darbuotojų darbo sutartį priežastys, teismo nuomone, yra svarbios ir pagrįstos. Dar kartą pažymėtina ir tai, kad darbuotojas jokiais būdais nei raštu, nei žodžiu nepateikė darbdaviui minėtos informacijos, kurią atskleidė STT pateikti duomenys. Toks ieškovo elgesys, teismo vertinimu, laikytinas nesąžiningu DK 41 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi pagal šią įstatymo nuostata sąžiningumo standartai ikisutartiniuose santykiuose taikomi ne tik darbdaviui, bet ir darbuotojui, o jau aptartos priežastys dėl ko darbdavys atsisakė sudaryti su ieškovu sutartį, laikytinos reikšmingomis ir pagrįstomis.
31. Tai pat pažymėtina ir tai, kad DK 41 straipsnio 3 dali apibrėžia terminą per kiek laiko laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su būtų sudaryta darbo sutartis (ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų). Šiuo atveju, kaip minėta, konkurso į Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas laimėtoju ieškovas pripažintas 2021 m. liepos 29 d. Darbdavys, vadovaudamasis Konkursų aprašo 24 punkte nustatyta tvarka, kitą dieną po ieškovo paskelbimo konkurso laimėtoju, t. y. 2021 m. liepos 30 d. kreipėsi į STT dėl duomenų apie ieškovą pateikimo. Duomenys iš STT gauti 2021 m. rugpjūčio 12 d. (t. y. po 10 darbo dienų po konkurso laimėtojo paskelbimo), gavus šiuos duomenis darbdavys 2021 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą nesudaryti sutarties su ieškovu (praėjus 14 darbo dienų po konkurso), taigi sprendimas nesudaryto darbo sutarties priimtas nepasibaigus DK 41 straipsnio 3 dalyje nustatytam maksimaliam terminui per kurį būsimas darbuotojas turi teisę reikalauti, kad būtų sudaryta darbo sutartis.
32. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas būsimam darbdaviui neatskleisdamas informacijos ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai, tuo tarpu darbdavys, pagal galiojusius teisės aktus, turėjo ne tik teisę bet ir pareigą, patikrinti duomenis apie konkursą laimėjusį asmenį ir įvertinti jo patikimumą eiti būsimas Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, bei nustačius, kad asmuo nuslėpė reikšmingą informaciją, darbdavys pagrįstai atsisakė sudaryti darbo sutartį su ieškovu.
33. Pažymėtina, kad duomenų, jog šiuo atveju duomenų, kad ieškovas ikisutartiniuose santykiuose buvo diskriminuojamas kuriuo nors iš DK 2 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų byloje nėra.
34. Aptartos aplinkybės nuosekliai patvirtina, kad ieškovo reikalavimai dėl darbo sutarties sudarymo bei su tuos susijusių padarinių taikymu atsakovei VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl neturtinės žalos.
35. Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą dėl 6 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Grįsdamas šį reikalavimą nurodo, kad prašo priteisti moralinę žalą dėl jo niekinimo, žeminimo bei šmeižimo, sukeliant stresą, nervinę įtampą, neigiamas emocijas išgyvenimus bei nepasitikėjimą savimi.
36. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
37. Kasacinio teismo dėl šių įstatymo nuostatų išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).
38. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomi išgyvenimai, teismo vertinimu, yra labiau susiję su paties ieškovo subjektyviu situacijos vertinimu. Jokių duomenų, kad būsimas darbdavys su ieškovu elgėsi nepagarbiai, jį šmeižė, įžeidė ar kitaip menkino kaip asmenį byloje nėra. Darbdavio atsisakymas sudaryti su ieškovu darbo sutartį nėra laikytinas aplinkybe menkinančia ieškovą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad teismas nustatė, jog darbo sutartis su darbdaviu nebuvo sudaryta dėl paties ieškovo nesąžiningumo ikisutartiniuose darbo teisiniuose santykiuose, taigi atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas daro išvadą, jog ieškovo A. A. reikalavimas dėl 6 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
39. Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovę atstovavo įmonės darbuotoja, todėl atsakovei nepatyrus papildomų bylinėjimosi išlaidų, nėra pagrindo jų priteisti iš ieškovo.
40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo A. A. ieškinį atsakovei VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė dėl darbo ginčo atmesti.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.