- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-28
- Bylos Nr.
- e2-13814-287/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00646-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- D. A., Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, tretiesiems asmenims D. A. ir Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarei N. D. dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas ieškovo A. L. ieškinys, kuriuo jis prašo panaikinti išduotą 2019 m. rugsėjo 26 d. Pakruojo rajono 1-ame notarų biure Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) į gyvenamą namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės P. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas A. L., priėmė palikimą po savo tėvo V. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Ieškinyje nurodė, kad jo tėvai – V. L. ir P. L.. Suinteresuotas asmuo šioje byloje yra jo sesuo D. A.. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini). jo tėvo V. L. vardu buvo įgytas nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas nekilnojamas turtas buvo įgytas santuokos metu, jis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priklausanti sutuoktiniams lygiomis dalimis. (duomenys neskelbtini) mirė jo mama P. L.. Jos sutuoktinis – ieškovo tėvas V. L. liko gyventi jų bendrame name, taip faktiškai paveldėdamas sutuoktinės P. L. turto dalį. Į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo jis nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas V. L.. Mirus tėvui ieškovas liko gyventi šiame name. Po tėvo mirties jis dėl paveldėjimo teisės liudijimo į notarų biurą nesikreipė, nes galvojo, kad tai galės padaryti bet kada. Be to, neturėjo lėšų notaro paslaugoms apmokėti. Sesuo taip pat nesikreipė, nes jai to turto nereikėjo. Likdamas gyventi tėvui priklausančiame name jis faktiškai jį paveldėjo. Taip pat paveldėjo ir tėvo asmeninius daiktus, baldus, buitinę techniką, todėl mano, kad faktiškai priėmė ir pradėjo nuosavybės teise valdyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kadangi dėl paveldėjimo teisės liudijimo į nekilnojamąjį turtą išdavimo po tėvo mirties jis nesikreipė, 2019 m. rugsėjo 26 d. Pakruojo rajono 1-ame notaro biure buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, pagal kurį valstybės įmonė Turto bankas perėmė nekilnojamąjį turtą, kuris buvo registruotas jo tėvo vardu ir jam niekas nepriklauso. Kadangi jis manė, kad nuginčyti liudijimą nepavyks ir neturėdamas lėšų, niekur nesikreipė. Liko gyventi šiuose namuose. 2020 m. lapkričio 10 d. valstybės įmonė Turto bankas sudarė su juo namo nuomos sutartį, kuri šiais metais buvo nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad jis neturi kur gyventi, pradėjo ieškotis kito būsto ir seniūnijoje, paaiškinus padėtį, buvo informuotas, kad galima nuginčyti turto perėmimo liudijimą ir tai padaryti jam gali būti skirtas nemokamas advokatas. Kadangi jis po tėvo mirties liko gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame name taip jį paveldėdamas, nutarė kreiptis į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo bei turinčio juridinę reikšmę fakto – kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, nustatymo. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimas bei turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas reikalingas tam, kad Pakruojo rajono notarų biure būtų užvesta paveldėjimo byla ir notaras išduotų jam paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo V. L. turtą.
Šalies argumentai
Ieškovas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad kreipėsi į teismą, nes jį norėjo Turto bankas iškeldinti. Jis nuvažiavo į seniūniją ir jam patarė kreiptis į teismą. Anksčiau nesikreipė į teismą, nes negalvojo, kad jį iškeldins. Po tėvo mirties nieko nesitvarkė, nes nerūpėjo, išgėrinėdavo. Kai sudarė su Turto banku nuomos sutartį, mokėjo po 15 Eur nuomos mokestį ir gyveno kaip bendrabutyje. Vėliau nebuvo darbo, nebemokėjo ir Turto bankas nutraukė nuomos sutartį. Kol tėvas buvo gyvas, viskas buvo prižiūrėta. Po tėvo mirties jam buvo priteista skola už elektrą ir vėliau atjungta elektra. Po tėvų mirties likę daiktai buvo seni, atgyvenę. Dujinę viryklę pardavė „į metalą“. Ieškinį palaiko.
Atsakydamas į klausimus, ieškovas nurodė, kad jis neturi teisinio išsilavinimo. Jo išsilavinimas – profesinis. Kad valstybė paveldėjo tėvų turtą sužinojo po antstolio apsilankymo. Nežinojo, kad galima apskųsti turto perėjimo valstybei paveldėjimo liudijimą, tai sužinojo tik šiais metais seniūnijoje. Kad jis ten gyveno galėtų paliudyti visas kaimas. Nurodė, kad jam globa nėra skirta, neturi neįgalumo, neturi sveikatos problemų. Nesuprato Turto banko raginimo kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.
Ieškovo A. L. atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir ieškinyje. Pažymėjo, kad ieškovas praleido terminą dėl objektyvių priežasčių, tai yra, ne tik dėl to, kad neturi teisinių žinių, be dėl to, kad tik šiais metais sužinojo, kad gali apskųsti palikimo perėjimą valstybei. Vienerių metų terminą skaičiuoja ne nuo to termino, kada valstybė priėmė palikimą, o nuo to, kada sužinojo apie galimybę apskųsti. Prašo minėtą terminą atnaujinti, jeigu jis yra praleistas, ir tenkinti kitus ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad iš ieškovo į bylą pateiktų dokumentų yra akivaizdu, kad V. L. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). Šio palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios palikėjų palikimų paveldėjimą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 587 straipsnį, yra nurodęs, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name, nuosavybės dokumentų tvarkymas ir kt.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad po palikėjo mirties, per 1964 m. CK nustatytą 6 mėnesių terminą, ieškovas priėmė V. L. palikimą faktiniu valdymu ir į jį įgyvendino savo teises kaip savininkas. Ieškovas, prašydamas konstatuoti juridinę reikšmę turintį faktą dėl minėto palikimo priėmimo, taip pat konkrečiai nenurodo kokius aktyvius veiksmus atliko po palikėjo mirties, per 1964 m. CK nustatytą 6 mėnesių terminą ir nepaaiškina, dėl kokių priežasčių nerealizavo savo paveldėjimo teisių į palikėjo palikimą visa apimtimi daugiau kaip 22 metus, taip pat jų neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Be to, iš šiuo metu į bylą pateiktų rašytinių įrodymų galima padaryti išvadą, kad ieškovas neišreiškė savo ketinimo paveldėti palikėjo palikimą, per įstatyme nustatytus terminus ir savo paveldėjimo teisės į palikėjo palikimą nerealizavo tinkamai. Paminėtina ir tai, kad VĮ Turto bankas, gavusi informaciją dėl palikėjo V. L. palikimo paveldėjimo ir informaciją apie tai, kad niekas nesikreipė dėl mirusiojo turto paveldėjimo, pradėjo palikėjo palikimo paveldėjimo procedūrą valstybei. Pagal tuo metu suformuotą Testamentų registro išrašą duomenų apie jame įregistruotą V. L. palikimo priėmimą nebuvo, todėl VĮ Turto bankas privalėjo atlikti jai teisės aktais nustatytas funkcijas ir kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. VĮ Turto bankui 2019 m. rugsėjo 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu, nebuvo jokių konkrečių duomenų, kad ieškovas buvo priėmęs palikėjo palikimą, todėl yra akivaizdu, jog per 1964 m. CK nustatytą terminą, paveldėtojams pagal įstatymą nesikreipus dėl minėto turto paveldėjimo į notarą ir šio turto tinkamai nepriėmus faktiniu valdymu, mirusiojo turtą turėjo teisę paveldėti valstybė. Taigi 2019 m. rugsėjo 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas VĮ Turto bankui kaip valstybę atstovaujančiam subjektui, buvo išduotas pagrįstai. VĮ Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie galėjo pažeisti ieškovo interesus. CK 5.8 straipsnis numato, kad pretenduojantis į palikimą asmuo gali nuginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo, kad palikimą priėmė kitas asmuo. VĮ Turto bankas mano, jog šiam reikalavimui ieškovas senaties terminą praleido. Šį faktą byloje patvirtina ir tai, kad ieškovas su VĮ Turto banku 2020 m. lapkričio 10 d. sudarė 63,41 kv. m gyvenamojo namo, vieno buto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo valstybė po palikėjo V. L. mirties, nuomos sutartį. Taigi apie tai, kad palikėjo palikimą priėmė valstybė ieškovas žinojo pakankamai senai ir terminą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo praleido dėl savo neapdairumo. Prašo įtraukti į šios civilinės bylos nagrinėjimą dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro notarę N. D., ir ieškovo A. L. reikalavimui dėl 2019 m. rugsėjo 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo taikyti ieškinio senatį ir jo netenkinti.
Valstybės įmonės Turto banko atstovė R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Visas šis turtas buvo apžiūrėtas ir Turto banko atstovai buvo nuvykę ir ieškojo ieškovo bei trečiojo asmens, kad kreiptųsi dėl juridinio fakto nustatymo - palikimo priėmimo, tačiau niekas į raginimus nereagavo. Turto bankas priėmė palikimą 2019 m. ir jį įregistravo Registrų centre. Vėliau pavyko susisiekti su ieškovu ir kad jo neiškeldinti, su juo buvo sudaryta nuomos sutartis ir jis dar kartą buvo paragintas kreiptis į teismą, tačiau ieškovas niekur nesikreipė. Vadovaujantis CK 5.8 straipsniu, prašo taikyti senatį. Net keli Turto banko atstovai buvo nuvykę pas ieškovą ir jis tikrai negalėjo nežinoti apie palikimo priėmimą, o dabar jau jis yra praleidęs terminą. Jam net buvo sudarytos nuomos sąlygos už simbolinę kainą, kad tik jo neiškeldinti. Tiksliai negali pasakyti, bet atrodo, kad ieškovas visai nemokėjo nuomos. Turto bankas du metus dėjo pastangas, lankėsi ir ragino, todėl tiek metų nedėti pastangų ir nesutvarkyti palikimo yra visiškai aplaidu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad tai yra tėvų namas. Kai mama mirė, ji dar gyveno tėvų name, tačiau prieš tėvo mirtį ištekėjo ir išsikraustė iš tėvų namų, tačiau gyveno tame pačiame kaime. Po tėvo mirties visą turtą, namą, baldus, paliko broliui. Broliui liepė tvarkytis ir prižiūrėti namą. Brolis toliau gėrė, valkatavo. Kol tėvas buvo gyvas, viską tvarkydavo, o brolis netvarkė. Jai palikimo nereikėjo ir ji į notarą nesikreipė. Ji iš Turto banko negavo jokių laiškų. Ji brolį buvo nuvežusi, kad elektrą atjungtų, kad skolų neprisidarytų. Jeigu Turto bankas atvažiuodavo, brolis pasislėpdavo, nes turėjo skolų. Brolis namo neprižiūrėjo, viskas išardyta: grindys, durys. Langai išbyrėję ir užkalti fanera. Stogas irgi nekoks. Virtuvėlės pečius išverstas. Ten kur buvo metalo, viskas išparduota ir pragerta. „Sušaldė“ radiatorius, jie susprogo. Kūrenasi tokiu pečiumi, vadinama „buržuika“. Dirbo pas ūkininką, tai jam atvežė lentelių, kad turėtų kuo kūrentis. Jis net maisto nesiperka, ateina paprašyti pavalgyti. Ji galėjo susitvarkyti dokumentus ir parduoti namą, bet paliko viską broliui. Ieškiniui pritaria.
Trečiasis asmuo Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarė N. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Ieškovas A. L. pateiktu ieškiniu prašo panaikinti Pakruojo rajono 1-ame notarų biure 2019 m. rugsėjo 26 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), į gyvenamą namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas V. L., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės P. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas A. L. priėmė palikimą po savo tėvo V. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Kaip jau minėta, ieškovas A. L. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas V. L., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės P. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo nustatyta, kad Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro notarė N. D., išduodama valstybei liudijimą, nurodė, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkas yra palikėjas V. L., o paveldimą turtą sudaro: gyvenamas namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Kadangi yra konstatuota, jog mirusysis V. L. savo mirties dieną buvo vienintelis viso turto, į kurį nuosavybės teisę siekia įgyti ieškovas, savininkas, ieškinio reikalavimas pripažinti, kad V. L. priėmė palikimą po P. L. mirties faktiškai jį valdydamas, atmestinas.
V. L. mirties metu, tai yra, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios, nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK (toliau – CK) 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą.
1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje, taikytinoje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
Ieškovas A. L. kitu ieškinio reikalavimu prašo pripažinti, kad jis priėmė palikimą, likusį po tėvo V. L. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, išskyrus pažymą, kad nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), tai yra, tėvui V. L. priklausiusiame name, teismui nepateikė.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūra, prievolių, susijusių su namu, vykdymas (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (paprastai tai nedidelės vertės daiktai). Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstamas palikimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.).
Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas mano, kad ieškovui nepavyko įrodyti, jog jis po tėvo V. L. mirties savo aktyviais veiksmais, per įstatymo nustatytą terminą, priėmė tėvo palikimą faktiškai jį valdydamas. Kaip nurodė ieškovas ir tas aplinkybes paliudijo trečiasis asmuo, po tėvo mirties A. L. liko gyventi tėvui priklausančiame name. Tačiau šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovas, pagal trečiojo asmens parodymus, visai nesirūpino likusiu turtu. Kaip nurodė trečiasis asmuo D. A. teismo posėdžio metu, ieškovas nemokėjo už name suvartojamą elektrą, dėl ko elektra buvo atjungta ir iki šiol yra atjungta. Be to, trečiojo asmens parodymais, name nebuvo daromi jokie remontai, o netgi priešingai, buvo išluptos grindys, išdaužyti langai, dėl nepriežiūros sprogo radiatoriai, ieškovas išardė ir išgriovė viską, kur buvo metalo, ir metalą pardavė.
Trečiojo asmens nurodytos aplinkybės ieškovo nebuvo paneigtos. Jis pats teismo posėdžio metu nurodė ir pripažino, kad turto neprižiūrėjo, kad jam tai nerūpėjo. Kad ieškovas A. L. savęs nelaikė minėto turto savininku, liudija ir tas faktas, jog ieškovas su atsakovu buvo sudaręs nuomos sutartį dėl gyvenamojo namo nuomos ir jį būtų tenkinusi nuomininko padėtis, jei atsakovas dėl nemokamos nuomos nebūtų nutraukęs su juo nuomos sutarties ir nusprendęs jo iškeldinti. Visos šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui spręsti, jog ieškovas per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, likusį po jo tėvo V. L. mirties, faktiškai jį valdydamas, kad laikė save minėto turto teisėtu savininku, juo rūpinosi, prižiūrėjo ir valdė, kaip savo.
Ieškovas A. L. ieškiniu prašė panaikinti (duomenys neskelbtini). Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo valstybei paveldėjimo teise perėjo turtas, kurio savininkas buvo palikėjas V. L..
CK 5.08 straipsnyje numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
Nagrinėjamu atveju, atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, atsiliepimu į ieškinį bei teismo posėdžio metu atstovė prašė taikyti ieškinio pareiškimo senatį, kurią ieškovas yra praleidęs dėl savo aplaidumo.
Pažymėtina, kad teismas klausimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nenagrinėja savo iniciatyva – tokio nagrinėjimo pagrindas yra ieškovo suformuluotas reikalavimas. CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai yra, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
Ieškovas A. L. savo ieškinyje nesuformulavo reikalavimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Ieškovo atstovas teismo posėdyje, sakydamas baigiamąją kalbą, užsiminė, jog teismui manant, kad buvo praleistas įstatyme numatytas terminas, prašo jį atnaujinti. Tačiau iš esmės atstovas nurodė, kad, jo nuomone, terminas nėra praleistas, nes jis vienerių metų terminą skaičiuoja nuo to momento, kai ieškovas sužinojo apie galimybę skųsti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012 ir kt.). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams, ieškinio senaties terminas paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista.
Iš byloje esančio valstybės įmonės Turto banko 2018 m. birželio 20 d. rašto Nr. (16.6-44)SK4-8212 „Dėl turto paveldėjimo“ matyti, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui buvo išsiųstas raginimas priimti palikimą, likusį po jų tėvo mirties.
Iš valstybės įmonės Turto banko 2019 m. rugsėjo 26 d. turto apžiūros akto matyti, kad ieškovui buvo paliktas jo gyvenamojoje vietoje pranešimas apie galimą turto perėjimą valstybei.
Iš (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad valstybės įmonė Turto bankas ir ieškovas A. L. sudarė nuomos sutartį dėl ieškovo tėvui V. L. priklausiusio gyvenamojo namo nuomos.
Byloje nėra duomenų, ar realiai ieškovui A. L. pirmi du pranešimai buvo įteikti, tačiau akivaizdu, kad nuomos sutartį ieškovas su atsakovu pasirašė, todėl darytina išvada, kad sutarties pasirašymo momentu ieškovas žinojo ir turėjo suprasti, jog jo teisės, kaip galimo paveldėtojo, galimai yra pažeistos.
Taigi, byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad ieškovas apie savo galimai pažeistą teisę sužinojo ne vėliau nei 2020 m. lapkričio 10 d. (nuomos sutarties pasirašymo dieną), todėl pareiškęs ieškinį teisme tik 2022 m. spalio 25 d., praleido CK 5.8 straipsnyje numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, ir atnaujinti praleistą terminą teisinio pagrindo nėra.
Todėl esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovo A. L. ieškinio reikalavimas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo atmestinas.
CPK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl iš ieškovo A. L. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-02367, 100 procentų atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovo A. L. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, tretiesiems asmenims D. A. ir Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarei N. D. dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.