Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Rasai Bužavienei,

viešame teismo posėdyje, surengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – skolininkas J. K., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vykdant vykdomąją bylą, antstolė 2024-02-13 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Šiame akte remiamasi išieškotojos Inspekcijos pranešime nurodytais duomenimis, jog įpareigojimas atlikti veiksmus nėra įvykdytas.

Teismo posėdžio metu skolininko atstovas advokatas Marius Monkevičius antstolė pareiškimą dėl baudos skyrimo prašė atmesti. Paaiškino, kad, atstovo žiniomis, langai pakeisti dėl to, kad netinkamai atliko lango funkciją šaltuoju metų laiku, nebuvo sandarūs. Neturėjo tyčios darkyti namo, nei dydžiu, nei spalviniais sprendiniais nieko nekeitė, priderino prie kitų asmenų sudėtų langų. omai nurodė, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, tačiau to nepakanka skirti baudą. Šiuo J. K. kreipėsi į institucijas dėl statybos įteisinimo, nėra duomenų, kad tokių statybų nebūtų galima įteisinti. Reikia atlikti tyrimus prieš atliekant statybos darbus. Tyrimai ilgai trunka. Tai nurodė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-7261-1077/2024 apklausta architektė, kuri paaiškino, kad kreipėsi į už kultūros paveldą atsakingas institucija, atstovas neturi pagrindo netikėti jos žodžiais. Šioje byloje taip pat turėtų būti remiamasi aukščiau paminėtu teismo sprendimu, neaišku, kodėl išskaidyta į atskiras bylas, objektas tas pats. Jei būtų sprendžiama dėl baudos skyrimo, turėtų būti skiriama vienkartinė bauda. Įteisinimo procedūros trunka ilgai ne tik dėl asmens, bet dėl institucijų užimtumo (apie didelį užimtumą nurodė ir Inspekcijos atstovė), neproporcinga būtų baudą už kiekvieną dieną skirti.

Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė Rasa Bužavienė patvirtino, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, o skolininkas po 2023-08-10 nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Tai patvirtina ir pateiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. gegužės mėnesio raštas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas

Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime ar antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas).

Privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų t. y., 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę), taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Į bylą pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus 2023-06-30 raštas „Dėl daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), butų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekto bei projektinių sprendimų“ Nr. A655-480/23(2.3.3.14E-KPA) patvirtina, kad ginčo pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), yra nacionalinio lygmens registrinis Dvaro sodybos namas, kurio vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis ir kuris įeina į Dvaro sodybos kompleksą. Šiame rašte, be kita ko, pažymėtina, kad turi būti atlikti istoriniai tyrimai ir nustatytos vertingosios savybės. Taip pat nurodyta, kad yra gauti pranešimai apie atliekamus/atliktus galimai savavališkus statybos darbus, pažeidžiant namo vertingąsias savybes, Dvaro sodybos name (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybė galutinį sprendimą dėl pritarimo/nepritarimo projektiniams sprendiniams galės priimti, kai Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam skyriaus specialistai/techniniam atliks patikrinimą ir pateiks išvadas dėl gauto pranešimo. Taip pat pažymėjo, kad namo projektinę dokumentaciją derinimui teikia patys pareiškėjai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7261-1077/2024, kuri yra įsiteisėjusi, konstatavo, kad J. K., Inspekcijai surašius Privalomąjį nurodymą, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad gautų visus reikiamus dokumentus įteisinti savavališką statybą: kreipėsi į architektę M. M.-O., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriui teikė ginčo objekto paprastojo remonto projektinę dokumentaciją, atsižvelgiant į gautas pastabas, kaip patvirtino liudytoja apklausta minėta architektė, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl vertingųjų savybių nustatymo. Liudytoja teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo atveju yra galimybė įteisinti savavališką statybą, tačiau vertingųjų savybių tyrimas gali užtrukti iki dvejų metų. Priešingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nebuvo pateikta. Teismas padarė išvadą, kad nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų, kad skolininkas sąmoningai nevykdo Privalomojo nurodymo, teismas neturi pagrindo spręsti, kad yra CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodytas pagrindas skirti J. K. baudą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymo, pareiškimą atmetė.

Nagrinėjamoje byloje Inspekcijos atstovė teigė, kad minėta nutartimi teismas neturėtų remtis, kadangi į bylą pateiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. gegužės mėnesio raštas, patvirtinantis išieškotojos poziciją, kad po 2023-08-10 skolininkas jokių aktyvių veiksmų nesiėmė.

Pastarajame rašte nurodoma, kad skyrius neturi duomenų apie pateiktą prašymą tikslinti namui (duomenys neskelbtini), nustatytas vertingąsias savybes. Dėl atliktų procedūrų išieškotoja informuota, kad skyrius apžiūrėjo minimą namą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą. Patikrinimo metu užfiksuoti viduje vykdomi statybos darbai, kurie pagal patikrintą dokumentaciją vykdomi be išduotų leidimų, pažeista langų medinės konstrukcijos. Surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir reikalavimas atstatyti medinių langų konstrukcijas. Rašte taip pat pažymima, kad dėl patalpų savininko nebendradarbiavimo skyrius nėra įvertinęs ar fiksavęs fakto apie bute Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikintas vertingąsias savybes.

Teismo vertinimu, iš pateikto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus rašto nėra aišku apie kokio laikotarpio pažeidimus teigiama ir apie kokį laikotarpį informacija teikiama. Ginčo dėl to, kad skolininkas langus keitė, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, nėra.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus 2023-06-30 rašto „Dėl daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), butų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekto bei projektinių sprendimų“, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-7261-1077/2024 liudytoja apklaustos architektės M. M.-O. paaiškinimų akivaizdu, kad skolininkas yra ėmęsis veiksmų, įteisinant statybos darbus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus rašte nurodyta ir tai, kad prieš tvarkymo darbus reiki atlikti istorinius fizinius tyrimus.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7261-1077/2024 spręsta dėl darbų tame pačiame (duomenys neskelbtini), name, nėra pagrindo kitaip vertinti skolininko nurodytų ir teismo konstatuotų aplinkybių, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įteisinti savavališkas statybas.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, sprendžia, kad šiuo metu tenkinti antstolės prašymo dėl baudos skyrimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Astai Stanišauskaitei vykdomąją bylą Nr. 0177/23/01630.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.