Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, surengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys skolininkas J. K., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. balandžio 17 d. gautas skolininko J. K. prašymas prijungti rašytinį įrodymą prie bylos medžiagos, t. y. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus raštą „Dėl daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekto bei projektinių sprendimų“. Nurodo, kad minėtas dokumentas įrodo, jog J. K. atlieka veiksmus siekiant suderinti projektinę dokumentaciją ir gauti tvarkybos darbų ir statybos leidimus, kurių pagrindu bus sutvarkyti ir įteisinti išieškotojos Privalomajame nurodyme, už kurio nevykdymą prašoma skirti baudą, nurodyti bute atlikti pakeitimai. Tokią galimybę numato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Teismo posėdžio metu skolininko atstovas papildomai nurodė, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, tačiau to nepakanka skirti baudą. Šiuo atveju turi būti nustatyta skolininko kaltė. Minėtas Privalomasis nurodymas surašytas dėl to, kad langai pakeisti netinkamai. Kadangi ginčo statinys yra kultūros vertybė, J. K. kreipėsi į institucijas dėl statybos įteisinimo. Reikia atlikti ir istorinius tyrimus, kurie ilgai trunka ir brangiai kainuoja. Be to, kaimynų langai yra tokie patys kaip ir pas J. K., tačiau kaimynų atžvilgiu nebuvo imtasi jokių veiksmų, skundai dėl kaimynų langų nepateikti. J. K. dėl nežinojimo leidimų negavo. Po atliktų veiksmų pasikeitė tik lango suskirstymas, o statinio tūris ir matmenys išliko tie patys. Įstatymas leidžia statytojui įteisinti statybą, sumokėti įmoką. Šio veiksmo J. K. ir siekia, todėl būtų neproporcinga skirti baudą už kiekvieną pažeidimo dieną. Nustačius visas sąlygas, skirtina fiksuoto dydžio 100–200 Eur bauda.

Teismo posėdžio metu dalyvausi liudytoja architektė M. M.-O. nurodė, kad skolininkas, negavęs statybos leidimo, darbus atliko savavališkai. Buvo paskirta bauda. Su skolininku J. K. sieja darbiniai santykiai, yra atlikę ne vieną projektą. Buvo pradėtas daryti projektas, apie gautas pastabas užsakovas informuotas. Istoriniai tyrimai gana brangūs, vertingų savybių tyrimas užtruktų nuo pusės iki poros metų. J. K. informavo liudytoją, kad parašė prašymą dėl vertingųjų savybių Kultūros departamentui. Yra galimybė įteisinti šią savavališką statybą (paprastąjį remontą).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 11 d. išieškotoja surašė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas J. K. įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodytus Savavališkos statybos akte, t. y. atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: atstatyti ypatingojo gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), išardytas dalis, kai atliekant paprastąjį remontą, pakeista statinio išvaizda, t. y. buto adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpoje, kuri 1981 metų kadastrinių matavimų byloje pažymėta 3a3, atstatyti išardytą polanginę sienos dalį ir medinį langą, bei atstatyti kitus tris medinius langus patalpose Kadastre žymimose 3a-1, 3a-2 ir 3a-3, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2023 m. rugpjūčio 10 d. Inspekcijai atlikus pakartotinį patikrinimą, Inspekcija 2024 m. sausio 17 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame užfiksavo, kad privalomasis nurodymas iki šiol nėra įvykdytas.

Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime ar antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas).

Taigi tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

Privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų t. y., 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę), taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus 2023 m. birželio 30 d. raštas „Dėl daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekto bei projektinių sprendimų“ Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad ginčo pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) yra nacionalinio lygmens registrinis Dvaro sodybos namas, kurio vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis ir kuris įeina į Dvaro sodybos kompleksą. Šiame rašte, be kita ko, pažymėtina, kad turi būti atlikti istoriniai tyrimai ir nustatytos vertingosios savybės. Taip pat nurodyta, kad yra gauti pranešimai apie atliekamus/atliktus galimai savavališkus statybos darbus, pažeidžiant namo vertingąsias savybes, Dvaro sodybos name (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė galutinį sprendimą dėl pritarimo/nepritarimo projektiniams sprendiniams galės priimti, kai Kultūros paveldo departamento (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriaus specialistai/techniniam atliks patikrinimą ir pateiks išvadas dėl gauto pranešimo. Taip pat pažymėjo, kad namo projektinę dokumentaciją derinimui teikia patys pareiškėjai.

Nors J. K. buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau bylos duomenys ir paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad J. K., Inspekcijai surašius Privalomąjį nurodymą, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad gautų visus reikiamus dokumentus įteisinti savavališką statybą: kreipėsi į architektę M. M.-O., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriui teikė ginčo objekto paprastojo remonto projektinę dokumentaciją, atsižvelgiant į gautas pastabas, kaip patvirtino liudytoja apklausta minėta architektė, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl vertingųjų savybių nustatymo. Liudytoja teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo atveju yra galimybė įteisinti savavališką statybą, tačiau vertingųjų savybių tyrimas gali užtrukti iki dvejų metų. Priešingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad teismas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad skolininkas sąmoningai nevykdo Privalomojo nurodymo, teismas neturi pagrindo spręsti, kad yra CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodytas pagrindas skirti J. K. baudą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymo. Dėl nurodytų priežasčių antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimas dėl baudos skyrimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Astai Stanišauskaitei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.