Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus ir struktūrą, valstybinio socialinio draudimo sistemos dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę, valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, sumokėjimą ir priverstinį išieškojimą, išmokų permokų išieškojimą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų apskundimo tvarką.

2. Vykdant privalomąjį sveikatos draudimą, šis įstatymas taikomas tiek, kiek konkrečių sveikatos draudimo klausimų tiesiogiai nereglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apdraustieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (ar) už juos šias įmokas moka draudėjai.

2. Automatinis draudėjų registravimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos priemonėmis automatiškai atliekamas asmenų, priklausančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoms kategorijoms, registravimas draudėjais, kai jie įgyja atitinkamą statusą.

3. Draudėjai – juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (filialai, atstovybės), taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.

4. Draudžiamasis įvykis – juridinis faktas, dėl kurio atsiranda teisė į valstybinio socialinio draudimo išmoką įstatymų nustatyta tvarka.

5. Draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą asmeniui priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokos.

6. Kaupiamoji pensijų įmoka – valstybės biudžeto ir dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka, kaupiama pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą.

Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIII-1336 (2018-06-28)

7. Kaupiamosios pensijų išmokos – išmokos, nustatytos Pensijų kaupimo įstatyme, mokamos iš pensijų fonde asmens sukaupto pensijų turto.

8. Pensijų kaupimo bendrovė – pensijų fondų valdymo įmonė ar gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą leidimą ar licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje verstis Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta pensijų kaupimo veikla.

9. Savarankiškai dirbantis asmuo:

1) individualios įmonės savininkas;

2) mažosios bendrijos narys;

3) tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys;