Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas

1 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas

Valstybinis

socialinis draudimas - valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių

sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo

numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir

paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo

ir kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų

išlaidų. Įgyvendinant valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir

draudžiamųjų interesus ginančios organizacijos.

[1 straipsnio redakcija nuo

2003 m. liepos 1 d.:

1 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas

1. Valstybinis socialinis draudimas – valstybės

nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems

Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų

šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl

įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl

įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant

valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus

ginančios organizacijos.

2. Šio įstatymo sąvokos:

1) valstybinio socialinio draudimo įmoka –

šiame įstatyme draudėjui ar apdraustajam nustatyta piniginė prievolė

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

2) valstybinio socialinio draudimo

išmoka – apdraustiesiems mokamos pensijos, ligos, motinystės ir motinystės

(tėvystės) pašalpos bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

socialinio draudimo, Bedarbių rėmimo įstatymuose numatytos draudimo išmokos,

skiriamos įvykus draudiminiam įvykiui;

3) asmenys, kurie valstybiniu socialiniu draudimu

draudžiasi savanoriškai, – asmenys, kurie sutarčių pagrindu moka

valstybinio socialinio draudimo įmokas ir kurie turi teisę atsitikus

draudiminiam įvykiui gauti

valstybinio socialinio draudimo išmokas.]

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

2 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo reglamentavimas

Valstybinį socialinį draudimą reglamentuoja šis, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros, Valstybinių socialinio draudimo pensijų, taip pat kiti Lietuvos Respublikos socialinio aprūpinimo įstatymai. [1 dalies redakcija nuo 2003 m. liepos 1 d.: Valstybinį socialinį draudimą reglamentuoja šis, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros, Mokesčių administravimo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų, taip pat kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.] Šių įstatymų nuostatų įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. IX-113, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3577 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

3 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo rūšys Lietuvos

Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio draudimo rūšys: 1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme; 2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą; 3) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal Bedarbių rėmimo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat kompensuojama už kitas nedarbo priemones, numatytas Bedarbių rėmimo įstatyme; 4) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.