Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas

1 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas

Valstybinis socialinis draudimas - valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus ginančios organizacijos.

2 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo reglamentavimasPakeista šioje redakcijoje

Valstybinį socialinį draudimą reglamentuoja šis, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros, Valstybinių socialinio draudimo pensijų, taip pat kiti Lietuvos Respublikos socialinio aprūpinimo įstatymai. Šių įstatymų nuostatų įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. IX-113, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3577 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

Ankstesnė redakcija

3 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo rūšys Lietuvos

Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio draudimo rūšys: 1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme; 2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą; 3) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal Bedarbių rėmimo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat kompensuojama už kitas nedarbo priemones, numatytas Bedarbių rėmimo įstatyme; 4) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. I-1369,

96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. VIII-1705, 00.05.23, Žin., 2000,

Nr.45-1299 (00.06.02), neteko galios nuo 2001.01.01

Nr. IX-98, 2000 12 20, Žin., 2000, Nr.

111-3570 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-113, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3577 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

4 straipsnis. Asmenys, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu

Valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami

šie asmenys:

1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys

pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose

organizacijose, dirbantys narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse

arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), viešojo

administravimo valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus

šios straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose);

2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į

teisėjus, prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo

pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti

valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento

paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos