Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūrą, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.

2. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apdraustieji asmenys –

fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka valstybinio socialinio

draudimo įmokas moka patys ir (arba) už juos šias įmokas moka draudėjai.

2. Draudėjai – visi juridiniai

asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie

įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo

įmokas.

3. Draudiminis įvykis – juridinis

faktas, dėl kurio atsiranda teisė į valstybinio socialinio draudimo

išmoką įstatymų nustatyta tvarka.

*4. Draudžiamosios pajamos –

visos asmens pajamos, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos

ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio

draudimo įmokos, taip pat priskaičiuotos ligos, motinystės,

tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos, ligos dėl

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų valstybinio socialinio draudimo pašalpos bei nedarbo valstybinio socialinio draudimo

išmokos. Apskaičiuota pardavimo pridėtinės vertės mokesčio suma už patiektas

prekes ir suteiktas paslaugas draudžiamosioms pajamoms nepriskiriama.

5. Kaupiamoji pensijų įmoka –

valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos dalis, kaupiama pagal Pensijų

kaupimo įstatymą.

6. Pensijų išmokos – išmokos,

nustatytos Pensijų kaupimo įstatyme, mokamos iš pensijų fonde asmens sukaupto

pensijų turto.

7. Pensijų kaupimo bendrovės –

pensijų fondų valdymo įmonė ar gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros

institucijos išduotą leidimą ar licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje

verstis Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta pensijų kaupimo veikla.

8. Savarankiškai dirbantys asmenys

– individualių įmonių savininkai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių

ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla,

kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų

padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti

asmenys); ūkininkai ir jų partneriai, tuo atveju, kai žemės ūkio valdos,

įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre,

ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo

centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio

1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 europinio dydžio vienetams arba didesnis,

nustatomi vadovaujantis 1985 m. birželio 7 d. Europos Komisijos sprendimu

85/377/EEB (su vėlesniais pakeitimais), nustatančiu Bendrijos žemės ūkio valdų