Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.

2 straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas

Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-211 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokosPakeista šioje redakcijoje

1. Apdraustasis asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 2 dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, šio įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu. 2 dalies redakcija nuo2008 m. sausio 1 d.: 2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, šio įstatymo nustatytos ir apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu. 3 dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

3. Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, profesinės reabilitacijos programos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, suma. 3 dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.: 3. Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų suma, pagal kurią apskaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpos.

4. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo draudimo išmokas, mokamas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

5. Pašalpos gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti įstatymų nustatytas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas.

6. Šeimos narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (tėvas), įmotė (įtėvis).

7. Einamųjų metų draudžiamosios pajamos – pajamos, apskaičiuotos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką. Jų apskaičiavimo ir tvirtinimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

Nr. X-211 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr.

X-1400,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)

Ankstesnė redakcija

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu 1 dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:Pakeista šioje redakcijoje

1. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami: 1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai į notarus (asesoriai), taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, skiriami į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo užmokestį asmenys; 2) Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje), taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys. 1 dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.: 1. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys.

2. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-211 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr.

X-1400,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)

Ankstesnė redakcija

5 straipsnis.

Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės

(tėvystės)

socialinio draudimo pašalpos

1. Pagal šį

įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės,

tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos.

2. Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims

šiais atvejais:

1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl

ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus

ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu

gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo

darbo;

4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros

įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši pašalpa

skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką,

taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką;

5)

vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis

režimas;

6 straipsnis. Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis

1. Jeigu

pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už

nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį

galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų

ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį

dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra

mažesnis už vaiko priežiūros ar tėvystės atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės

patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės)

ir tėvystės pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.

2.

Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms

skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų

draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos.

3. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis

apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo

pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

6 straipsnio

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

6 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis

1.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas

ligos ir profesinės reabilitacijos pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas,

turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo

nustatymo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį.

2.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės,

motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra

apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens

draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų

pradžios mėnesį. Nuo 2009 m. sausio 1 d. kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas

motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų

dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo

asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas šešis iš eilės mėnesius, praėjusius iki

užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo nėštumo

ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio.

3. Jeigu visą

šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustasis buvo

nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai,

atostogose, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės)

pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo

apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės)

pašalpa.

4. Jeigu

vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpai apskaičiuoti yra

mažesnis už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų

einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ši pašalpa skaičiuojama taikant

pastarąjį dydį. Jeigu vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis motinystės,

tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti yra mažesnis už nėštumo

ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių

Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį, šios pašalpos

skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu profesinės reabilitacijos pašalpos

gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už profesinės

reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusių dviejų valstybinių

socialinio draudimo bazinių pensijų sumą, profesinės reabilitacijos pašalpa

skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.

5. Vidutinis

mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti

teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų

einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos.

6. Vidutinis

mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms

apskaičiuoti apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės

socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. X-659 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

7 straipsnis. Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti

1. Ligos, profesinės reabilitacijos ir motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų sumos, kurios priklausė apdraustajam ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, kai jie pateikia paveldėjimo teisės liudijimą.

2. Neteko galios nuo 2006 m. liepos 1 d.

3. Neteko galios nuo 2005 m. liepos 1 d.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-211 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

8 straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą

1. Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie: 1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 1 dalies 2 punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.: 2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. 1 dalies 2 punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.: 2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. 2 ir 3 dalių redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

2. Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

3. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles. 8 straipsnis papildomas naujomis 2 ir 3 dalimis, buvusios 2 ir 3 dalys laikomos 4 ir 5 dalimis nuo 2008 m. sausio 1 d.: 2. Ligos pašalpą turi teisę gauti ir apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių. 3. Ligos pašalpą taip pat turi teisę gauti apdraustieji, jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.

4. Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

5. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-659 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

9 straipsnis. Ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba traumos mokėjimo trukmė

1.

Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šio įstatymo 5

straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2

pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo

dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo

dienos. Tuo atveju, kai asmenims NDNT nustato profesinės reabilitacijos

paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės

reabilitacijos programoje dienos.

2.

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto

darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2

dalies 1 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau

kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

3. Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo

alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose,

ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti

šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 14

kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-211 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Straipsnio

pavadinimo redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

10 straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti mokėjimo trukmė

Straipsnio

pavadinimo redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

10 straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti mokėjimo trukmė

1. Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios

slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

2 dalies

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

2. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje

nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki keturiolikos

metų vaiką, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama

mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių

dienų.

2 dalies redakcija

nuo 2008 m. sausio 1 d.:

2.

Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka

šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki keturiolikos metų vaiką, arba

motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai

suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui,

kuris dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmos vaiko

slaugymo ar priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

3.

Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka

šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų

vaiką, taip pat šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare

ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki

aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos

apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrai, pašalpa iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos

ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per

kalendorinius metus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-659 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

11 straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų epidemijų metu mokėjimo trukmė

1. Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomas karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.

2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3. Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje, kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

4. Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-211 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

12 straipsnis. Ligos pašalpos asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, mokėjimo trukmė

1. Apdraustajam asmeniui, kuris gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, pašalpa mokama 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka už visą gydymosi joje laiką, tai pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.

2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-211 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

13 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimas atostogų metu

1. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl ligos arba traumos atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu arba šių atostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama šio įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti šio įstatymo 9–12 straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo nušalinamas nuo darbo ligos metu.

14 straipsnis. Ligos pašalpos dydis

1. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

3. Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos pašalpa nemokama 1 dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

1. Ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo: 1) tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką; 2) sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu; 3) laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. 1 dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.: 1. Ligos pašalpa nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad: 1) apdraustasis asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką; 2) apdraustasis asmuo sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu; 3) apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.

2. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1419,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1664 (2003-04-24)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

16 straipsnis. Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu

1 dalies

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

1. Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdrausti asmenys,

kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo

ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12

mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir

motinystės socialinio draudimo stažą.

1 dalies

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

1. Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdrausti asmenys,

kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo

ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12

mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio

straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

2 ir 3 dalių

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

2. Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba

nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos

likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo

sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme ir Valstybės politikų,

teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų

paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir turinčiai šio straipsnio

1 dalyje nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės

pašalpa mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir

gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,

išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas

Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo

taisykles.

Straipsnis

papildomas naujomis 2 ir 3 dalimis, buvusios 2 ir 3 dalys laikomos 4 ir 5

dalimis nuo 2008 m. sausio 1 d.:

2. Teisę gauti

motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų

pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto

stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka

įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose

skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį

dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis,

neviršija 3 mėnesių.

3. Teisę gauti

motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu taip pat turi

apdraustieji, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad

nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio

socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka

nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.

4. Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba

nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos

likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo

sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme ir Valstybės politikų,

teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų

paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir turinčiai šio straipsnio

1 dalyje nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės

pašalpa mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir

gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,

išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų

patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų

davimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1248,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)

Nr. IX-1333,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)

Nr. IX-2483,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)

Nr. X-659 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

17 straipsnio

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

17 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokėjimo trukmė

1. Moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių, motinystės

pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas. Komplikuoto gimdymo atveju ir kai

gimė daugiau negu vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14 kalendorinių

dienų. Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo

savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas, motinystės

pašalpa mokama už 56 kalendorines dienas po gimdymo, komplikuoto gimdymo atveju

ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas – už 70 kalendorinių dienų.

2. Moterims, pagimdžiusioms 22–27 nėštumo savaitę, motinystės

pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28

paras ir ilgiau, pašalpa mokama už 70 kalendorinių dienų po gimdymo. Moterims,

pagimdžiusioms 28–30 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa mokama už 56

kalendorines dienas po gimdymo, komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau

negu vienas vaikas – už 70 kalendorinių dienų. Moterims, pagimdžiusioms 22–30

nėštumo savaitę negyvą vaiką, motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorines

dienas po gimdymo.

3.

Apdraustam asmeniui, įvaikinusiam naujagimį ar paskirtam jo globėju, motinystės

pašalpa mokama nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70

dienų.

17 straipsnio

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

17 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokėjimo trukmė

1. Moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių, motinystės pašalpa

mokama už 126 kalendorines dienas. Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė

daugiau negu vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų.

Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių)

nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas, motinystės pašalpa mokama

už 56 kalendorines dienas po gimdymo.

2. Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau

nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas,

komplikuoto gimdymo atveju ar kai gimė daugiau negu vienas vaikas, motinystės

pašalpa mokama už 70 kalendorinių dienų po gimdymo.

3. Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa

mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir

ilgiau, pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas po gimdymo. Moterims,

pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę negyvą vaiką, motinystės pašalpa mokama už

28 kalendorines dienas po gimdymo.

4. Moterims,

pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę, komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė

daugiau negu vienas vaikas, pašalpa papildomai mokama už 14 kalendorinių dienų.

5.

Apdraustajam asmeniui, įvaikinusiam naujagimį ar paskirtam jo globėju,

motinystės pašalpa mokama nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol

kūdikiui sueis 70 dienų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1248 (2002-12-10)

Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)

Nr. X-659 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338 (2007-12-04)

Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

18 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu dydis

1 dalies

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

1. Motinystės

pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos

gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti

mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų

metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

1 dalies

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

1. Motinystės

pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos

gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti

mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų

draudžiamųjų pajamų trečdalį. Jei gimė daugiau negu vienas vaikas,

motinystės pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių

(gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t. t.).

2. Motinystės pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės

tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

18(1)

straipsnio redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

181 straipsnis. Teisė gauti tėvystės pašalpą

1. Teisę gauti tėvystės pašalpą turi tėvas, kuris: 1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį; 2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas tėvystės atostogų, kol vaikui sueis vienas mėnuo; 3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse; 4) pripažino tėvystę.

2. Teisę gauti tėvystės pašalpą tėvystės atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių.

3. Teisę gauti tėvystės pašalpą, tėvystės atostogų laikotarpiu taip pat turi apdraustieji, jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios šio stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-659 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

18(2) straipsnis. 18(2) straipsnis. Tėvystės pašalpos mokėjimo trukmė

Tėvystės

pašalpa mokama tėvystės atostogų laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki tol,

kol vaikui sueis vienas mėnuo.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-659 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

18(3)

straipsnio redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

183 straipsnis. Tėvystės pašalpos dydis

Tėvystės

pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši

pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už tėvystės atostogų suteikimo mėnesį

galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Pašalpa apskaičiuojama

ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo

pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-659 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

19 straipsnio

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

19 straipsnis. Teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą

1. Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų

(įtėvių) ar globėjas, kuris:

1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, išskyrus

atvejus, numatytus 19 straipsnio 4 ir 5 dalyse;

2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų,

iki vaikui sukaks vieneri metai;

3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros

atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio

draudimo stažą.

2. Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą,

suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės

pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokama didesnioji iš šių

pašalpų arba pagal pasirinkimą.

3. Asmeniui, neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės)

pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal

Išmokų vaikams įstatymą.

4. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, įstatymų nustatyta tvarka

išleistam vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų bei gaunančiam motinystės

(tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos

likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo

sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme ir Valstybės politikų,

teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų

paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, motinystės (tėvystės)

pašalpa mokama šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip

iki įsidarbinimo.

5. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, turinčiam šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,

atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto,

taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba

Valstybės tarnybos įstatyme ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų

darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar

įgaliojimų laikas, ir dėl to negavusiam vaiko iki vienerių metų priežiūros

atostogų, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 straipsnyje

nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo.

19 straipsnio

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

19 straipsnis. Teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą

1. Teisę gauti

motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris:

1) apdraustas

pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, numatytus šio

straipsnio 6 ir 7 dalyse;

2) įstatymų

nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus šio įstatymo 21

straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį;

3) per

paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne

trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,

išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

2. Teisę gauti

motinystės (tėvystės) pašalpą turi apdraustieji

asmenys iki 26 metų (vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas), jeigu jie iki

vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo šio

straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo

dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų

aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir

pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol

jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių.

3. Teisę gauti

motinystės (tėvystės) pašalpą taip pat turi tie apdraustieji asmenys,

kurie iki vaiko priežiūros atostogų

pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte

nustatyto stažo dėl to, kad

nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio

socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka

nuo jų statuso pasikeitimo neviršija 3

mėnesių.

4. Kai moteriai,

gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą, suteikiamos nėštumo ir gimdymo

atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo

atostogų laikotarpiu, jai mokamos abi šios pašalpos.

5. Asmeniui,

neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal Išmokų vaikams įstatymą.

*6. Vienam iš tėvų

(įtėvių) ar globėjui, įstatymų nustatyta tvarka išleistam vaiko priežiūros

atostogų ir gaunančiam motinystės (tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl

įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad

pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme

ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme

nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, motinystės

(tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka.

*7. Vienam iš tėvų

(įtėvių) ar globėjui, turinčiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir

motinystės socialinio draudimo stažą arba atitinkančiam šio straipsnio 2 ar 3

dalių reikalavimus, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos

likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo

sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme ir Valstybės politikų,

teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų

paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to negavusiam vaiko

priežiūros atostogų, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 ir 21

straipsniuose nustatyta tvarka.

*Pastaba. Vaiko priežiūros

atostogose esantiems apdraustiesiems asmenims

(nepaisant to, ar vaiko priežiūros atostogos tęsiamos, ar suteikiamos iš naujo)

ir nurodytiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo

įstatymo 19 straipsnio 6 ir 7 dalyse asmenims, kuriems motinystės

(tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimo laikas buvo pasibaigęs, nes

vaikui (vaikams) suėjo vieni metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. šių pašalpų mokėjimas tęsiamas, jeigu vaikui (vaikams) dar nėra suėję dveji

metai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1333,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)

Nr. IX-2483,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)

Nr. X-659 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

20 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė

1 dalies

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

1.

Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo

nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukanka vieneri metai.

1 dalies

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

1.

Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo

nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai.

2. Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo

atostogų laikotarpį, tai motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją

gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko

gimimo dienos.

3. Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpį gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę

ją gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos

mirties dienos.

4. Tėvystės atostogų metu tėvui, gaunančiam tėvystės pašalpą,

motinystės (tėvystės) pašalpa nemokama.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-659 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

21 straipsnio

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

21 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis

1.

Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis yra 70 procentų pašalpos gavėjo

kompensuojamojo uždarbio dydžio, nuo 2007 m. sausio 1 d. šios pašalpos dydis yra 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo 2007 m. liepos 1 d. šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis 6

mėnesiai, yra 100 procentų, o likusį laiką – 85 procentai pašalpos gavėjo

kompensuojamojo uždarbio dydžio.

2.

Apdraustajam, jeigu gimsta du ir daugiau vaikų, esančiam vaiko iki vienų metų

priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpos dydis yra 100 procentų

pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

3.

Motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė nei vaiko

priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų

pajamų trečdalis. Kai apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje, motinystės

(tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uždarbį tik

tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas vaiko priežiūros atostogų. Pašalpa

apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio

draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

21 straipsnio

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

21 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis

1. Motinystės

(tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui

sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 85 procentai

pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

2. Motinystės

(tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė nei vaiko priežiūros atostogų

pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalis.

3. Jeigu

apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra

šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa (šio straipsnio

1 ir 2 dalys) didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus

dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t.t.).

4. Jeigu apdraustasis,

kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų

pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą, jam mokamas šios

pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas

Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų

nustatyta tvarka.

5. Motinystės

(tėvystės) pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

6. Jeigu

apdraustasis, esantis vaiko priežiūros atostogose, įsidarbina kitoje

darbovietėje ir šioje darbovietėje jam suteikiamos vaiko priežiūros atostogos,

motinystės (tėvystės) pašalpa už šį laikotarpį iš naujo neskiriama.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. IX-1975,

2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 25-750 (2004-02-14)

Nr. X-659 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Įstatymas papildomas nauju ketvirtuoju skirsniu nuo 2005 m. liepos 1 d.:

Nr. X-211 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

22 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos ligos ir motinystės socialiniam draudimui

1. Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos lėšos įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta tvarka pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo nustatytus šios valstybinio socialinio draudimo rūšies įmokų tarifus.

2. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.

3. Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidas sudaro lėšos, skirtos šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytoms ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms mokėti.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-211 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

23 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės socialiniam draudimui

Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

24 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka

Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

25 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Pasiūlymas

Vyriausybei Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatus.

27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, nuo šio įstatymo įsigaliojimo tapusiems laikinai nedarbingais dėl motinystės, motinystės (tėvystės), taip pat dėl ligos arba traumos, išskyrus atvejus, kuriuos numato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.

3. Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.

4. Iki bus patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai, vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatais tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.