Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 21-1, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2009, Nr. 49-1941

Neoficialus įstatymo tekstas

2009 m. balandžio 28 d. Nr. XI-237

Vilnius

(Žin., 2000, Nr.

111-3574; 2002,

123-5535; 2004,

2005, Nr. 71-2557; 2006, Nr.

72-2676; 2007,

2008, Nr. 81-3178,

1 straipsnis. 9 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Tuo atveju, kai asmenims NDNT nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Ligos pašalpa po atleidimo iš darbo mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas.“

2 straipsnis. 10 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų vaiką, taip pat šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“