IX-110 2, 10, 11 ir 11-1 straipsnių pakeitimo įstatymas
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 10, 11 ir 11-1 straipsnių pakeitimo įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
- nuo 2024-07-01dabartinė
LIETUVOS RESPUBLIKOSLIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 2, 10, 11 IR 111 STRAIPSNIŲ PAKEITIMOĮSTATYMAS
2023 m. gruodžio 14 d. Nr. XIV-2358
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) įstatymų nustatytais atvejais kompensuojamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar jų šeimos narių arba budinčio globotojo, nuolatinio globotojo, globėjo, rūpintojo arba vaiką ar pagal formaliojo švietimo programą besimokantį asmenį su negalia iki 24 metų laikinai prižiūrinčio asmens, kai vaikui ar asmeniui su negalia nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis laikinai apgyvendintas pas fizinius asmenis, prižiūrimų vaikų ar asmenų su negalia ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautos pajamos arba jų dalis;“.
2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Turinčiai (-iam) teisę gauti ligos išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnį motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui, nuolatiniam globotojui, globėjui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis laikinai apgyvendintas pas fizinius asmenis, slaugančiam (-iai) sergantį vaiką iki 14 metų, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 21 kalendorinę dieną.“ 2. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Turinčiai (-iam) teisę gauti ligos išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnį motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui, nuolatiniam globotojui, globėjui, rūpintojui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis laikinai apgyvendintas pas fizinius asmenis, slaugančiam (-iai) stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį vaiką iki 7 metų ar slaugančiam (-iai) stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“ 3. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Turinčiai (-iam) teisę gauti ligos išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnį motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui, nuolatiniam globotojui, globėjui, rūpintojui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis laikinai apgyvendintas pas fizinius asmenis, slaugančiam (-iai) stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Turinčiai (-iam) teisę gauti ligos išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnį motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui, nuolatiniam globotojui, globėjui, rūpintojui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis laikinai apgyvendintas pas fizinius asmenis, slaugančiam (-iai) stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasibaigus šioje dalyje nurodytiems ligos išmokos mokėjimo terminams, toliau išmoka už to paties vaiko, sergančio ypač sunkia ar sunkia liga, slaugymą gali būti mokama ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“ 4. Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse nustatytais atvejais ligos išmoka mokama, jeigu slaugomas vaikas, kurio priežiūrai kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui)) nesuteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, išskyrus atvejus, kai kitas asmuo (motina (tėvas), įmotė (įtėvis) ar globėjas, ar senelė (senelis)), kuriam šio vaiko priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, dėl savo ar kito vaiko (globojamo vaiko), kurio priežiūrai jam suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko slaugyti. Šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse nustatytais atvejais budinčiam globotojui, nuolatiniam globotojui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis laikinai apgyvendintas pas fizinius asmenis, slaugančiam sergantį vaiką, ligos išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, ar jo priežiūrai kitam asmeniui suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos.“