Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-1865 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05413-2024-2 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 18 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ ir akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sobo sistemos“, uždaroji akcinė bendrovė „Structures“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies.

Atsakovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio nuostatas, neatribojo administratoriaus ir viešųjų nuotekų tinklų prižiūrėtojo funkcijų bei nepakankamai įvertino aplinkybes, reikšmingas priežastiniam ryšiui tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos nustatyti. Visą riziką perkėlęs atsakovei, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos, taip kartu pažeidė ir kasacinio teismo praktiką dėl priežastinio ryšio nustatymo, pagal kurią tarp neteisėtų veiksmų ir žalos neturi būti per daug didelis atotrūkis. Vien namo administravimo faktas nepatvirtina, jog atsakovė yra atsakinga už visas nelaimes, įvykusias name, nepaisant neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimo.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo išaiškinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017), nes nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai nustatytas vienas iš būtinųjų CK 6.266 straipsnio taikymo elementų – ginčo objekto valdymo faktas. Ieškovė nevaldė ir nekontroliavo fekalinių šulinių, kurie priklausė akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamiems viešiesiems nuotekų tinklams, todėl vien aplinkybė, kad atsakovė administravo daugiabutį namą, nesudaro pagrindo jai taikyti griežtąją atsakomybę už infrastruktūros elementus, nepriskirtus jos priežiūros ir kontrolės sričiai. Be to, teismai nepakankamai vertino priežastinio ryšio klausimą, t. y. ar žala kilo būtent dėl atsakovės administruojamų bendrojo naudojimo objektų trūkumų, ar dėl netinkamos akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ prižiūrimų fekalinių šulinių eksploatacijos ir priežiūros.

3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles. Byloje buvo duomenų, patvirtinančių, kad fekaliniai šuliniai buvo perpildyti, tačiau teismai tinkamai neįvertino šios aplinkybės reikšmės avarinės situacijos kilimui. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad laiku ir tinkamai išvalius fekalinius šulinius žalos būtų buvę galima išvengti, todėl egzistavo pagrindas vertinti akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“, kaip viešųjų nuotekų tinklų prižiūrėtojos, veiksmų reikšmę žalos atsiradimui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ (j. a. k. 140337250) 41 (keturiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. gegužės 18 d. AB Swedbank banke, mokėjimo kodas ZP51221. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.