Šiaulių apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. 2S-792-907/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06893-2026-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.11; 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1.(S)

Š I A U L I Ų A P Y G A R D O S T E I S M A SN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Čebatoriūtė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria buvo išnagrinėtas pareiškėjo S. F. skundas dėl antstolio G. B. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „N. P.“, akcinė bendrovė „M.“, antstolis G. B..

Teismasn u s t a t ė :I. Ginčo esmėLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.Pareiškėjas S. F. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio G. B. veiksmų, prašydamas panaikinti 2026 m. vasario 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-40-2751. Nurodė, kad kategoriškai ir vienareikšmiškai nesutinka su antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimu. Paaiškino, kad pareiškėjo gaunamos socialinės išmokos, vienišo žmogaus išmokos ir senatvės pensijos suma yra žemiau skurdo ribos, neužtikrinanti net egzistencinių žmogaus maitinimosi poreikių. Pareiškėjas mano, kad antstolis turėjo nedelsiant nutraukti vykdomą nusikalstamą veiką, ir jos toliau nebetęsti, nedelsiamai grąžinti neteisėtais pagrindais pasisavintas, pavogtas, lėšas iš pareiškėjui pradėtos mokėti senatvės pensijos. Mano, kad antstolis G. B. nusikalstamai aplaidžiai pradėjęs ir atlikęs procesinius veiksmus ir vykdymo išlaidų išieškojimą, akivaizdžiai ir vienareikšmiškai pažeidė bendruosius teisės principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsakmias nuostatas, Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos ir Protokolų, Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos įtvirtintas ne-nusavinamas, natūralias, prigimtines žmogaus teises ir laisves bei teisėtus interesus, Europos Socialinės Chartijos įsakmiose nuostatose įtvirtintus valstybės įsipareigojimus asmeniui bei galiojančių įstatymų nustatymus. Teismo išduotas dokumentas yra niekinis ir negaliojantis nuo pat jo išdavimo momento, kadangi iš neteisės teisė nekyla, lygiai kaip ir antstolio surašytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Teigia, kad antstolis pareiškėjo neįspėjo raštu apie galimą priverstinio vykdymo pradžią, todėl pažeidė CPK 655 straipsnio nuostatas. Antstolis 2026 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. S-26-40-4848 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad pareiškėjas puikiai žino apie vykdomas vykdomąsias bylas jo atžvilgiu. Raginimai bei kiti procesiniai dokumentai skolininkui įteikti tinkamai, t. y. asmeniškai. Skolininkas jau ne pirmą kartą teikia skundą dėl antstolio G. B. veiksmų, tačiau skundai teismų yra atmetami. Per visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį, t. y. nuo 2017 metų skolininkas priteistų skolų ir antstolio vykdymo išlaidų nemokėjo. Skolų išieškojimas iš S. F. gaunamų socialinių pašalpų bei socialinių išmokų nebuvo vykdomas. Tik skolininkui pradėjus gauti senatvės pensiją, antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 611, 733-743 straipsniais, priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko gaunamos pensijos dalies. 2016 m vasario 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra antstolio vykdomų vykdomųjų bylų vykdymo išlaidų detalizacija, kuri S. F. paprašius, jam buvo pateikta. Skolininkas nieko nepasisako apie antstolio minėtame vykdymo išlaidų apskaičiavime pateiktus duomenis, o tik abstrakčiai pasako, kad visi antstolio ir teisėjų atlikti veiksmai yra nusikalstamos veikos, kad antstolio patvarkymai bei teismo nutartys yra priimti pažeidžiant galiojančias įstatymo normas.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo S. F. skundą dėl antstolio G. B. veiksmų atmetė.Teismas nustatė, kad antstolis G. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0040/17/00495 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1633-816/2016 dėl 587,13 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. F., išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „N. P.“ naudai. Antstolis 2017 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. 0040/17/00495-JJ priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui, surašė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju bei apskaičiavo vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas. Šie procesiniai dokumentai skolininkui įteikti 2017 m. kovo 1 d. asmeniškai. Antstolis vykdomąją bylą Nr. 0040/18/00170 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-10678-599/2016 dėl 422,04 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. F., išieškotojos akcinės bendrovės „M.“ naudai. Antstolis nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį raštą, 2018 m. sausio 16 d. patvarkymu Nr. 0040/18/00170-JJ priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui, surašė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju bei apskaičiavo vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas. Šie procesiniai dokumentai skolininkui įteikti 2018 m. sausio 26 d. asmeniškai.Teismas, susipažinęs su vykdomųjų bylų medžiaga bei dėstomais pareiškėjo argumentais nustatė, kad antstolis G. B., priimdamas vykdomuosius dokumentus (2017 m. vasario 1 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1633-816/2016; 2017 m. lapkričio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-10678-599/2016) vykdyti nepažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Nenustatytos kliūtys išieškotojų uždarosios akcinės bendrovės „N. P.“ ir akcinės bendrovės „M.“ pateiktiems vykdomiesiems dokumentams priimti vykdyti, todėl antstolis pagrįstai pradėjo išieškojimo procesą bei priėmė raginimus įvykdyti sprendimą (CPK 655 straipsnis), kurių turinys atitinka CPK 656 straipsnio reikalavimus ir kurie pareiškėjui buvo įteikti asmeniškai, dokumentų gavimą patvirtinant pareiškėjo S. F. parašu. Teismas įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, kad antstolis pareiškėjo raštu neinformavo apie vykdymo veiksmų pradžią, nustatė, kad jie yra priešingi byloje surinktiems ir nustatytiems rašytiniems įrodymams, todėl atmetė, kaip nepagrįstus.Teismas, iš vykdomosios bylos Nr. 0040/17/00495 medžiagos nustatė, kad antstolis, skolininkui S. F. pradėjus gauti senatvės pensiją, vadovaudamasis CPK 611 ir 733-743 straipsnių nuostatomis, 2026 m. sausio 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S-26-40-1538 dėl skolos išieškojimo ir skundžiamą 2026 m. vasario 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-40-2751. Iš antstolio 2026 m. vasario 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-26-40-2751 nustatyta, kad antstolis pagrįstai apskaičiavo vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas, kurių dydžiai, kaip matyti, atitinka įstatymo nustatytus dydžius (CPK 609 straipsnio, Sprendimų vykdymo instrukcija).Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodo konkrečių argumentų ir aplinkybių, dėl kurių antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidų dydis yra nepagrįstas. Antstolis apskaičiuodamas vykdymo išlaidų dydį griežtai laikėsi Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 – 109, 135, 136 punktų reikalavimų. Dėl to naikinti antstolio 2026 m. vasario 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-40-2751 nėra pagrindo. Pareiškėjas skundu mano, kad antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjui mokamos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, pažeidė įstatymus ir tokiu būdu vykdė nusikalstamą veiklą. Tačiau teismas nurodė, kad išieškojimas iš senatvės pensijos vykdomas pagal CPK 736 straipsnį, kuriame numatyti konkretūs išskaitų dydžiai, priklausomai nuo pensijos sumos ir skolos pobūdžio. Todėl, antstolis turėjo teisę vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo gaunamos senatvės pensijos. Iš 2026 m. sausio 26 d. patvarkymo Nr. S-26-40-1538 dėl skolos išieškojimo matyti, kad antstolis nustatydamas išskaitų dydį teisės aktuose nustatytų reikalavimų nepažeidė, veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.III. Atskirojo skundo teisiniai argumentaiAtskiruoju skundu (pareiškėjas) S. F. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ir pranešti prokurorui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo G. P. ir antstolio G. B. nusikalstamų veikų vykdymo institucijų veiklos priedangoje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas nesutinka ir kategoriškai atmeta skundžiamą nutartį, dėl realybės faktų nepaisymo ir teisės viršenybės pažeidinėjimo - materialinės ir procesinės teisės normų pažeidinėjimo (absoliutaus negaliojimo pagrindų egzistavimo). Pirmosios instancijos teismas, iš esmės nepaisė tikrovės faktų, ir iš esmės klaidingai aiškino ir taikė įstatymo nustatymus, dėl to nutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento;Paaiškina, kad dar 2026-03-17 jis pateikė skundą dėl nusikalstamu būdu priimtos VMAT teisėjos L. M. 2026-03-06 nutarties - civ. b. Nr. 2YT-13200-1101/2026, teismo proc. Nr. 2-68-3- 06237-2026-7, kuri svarstė lygiai tą patį ginčą dėl teisės, tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dalyku, pirmą kartą, tik kiek kitu reikalavimo aspektu. Bet dabar atsirado dar ir teisėjo G. P. 2026-05-19 nutartis - civ. b. Nr. 2YT-14039-466/2026, teismo proc. Nr. 2-68-3- 06893-2026-5, kuris svarstė lygiai tą patį ginčą dėl teisės, tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dalyku, jau antrą kartą. Kurio abu minėtieji teisėjai nesugebėjo išspręsti teisėto proceso įvykdymo užtikrinimu, dėl nekompetentingumo ir korupcijos;Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė realybės faktų, dėl savo nekompetentingumo bei paviršutiniškumo, nelogiško protavimo, ir iš esmės klaidingai aiškino bei taikė teisės viršenybę. Apelianto skunde antstoliui ir teismui aiškiai ir tiksliai nurodyta, kad tikrasis ankstesnių teismų priteistų komunalinių neatsiskaitymų kaltininkas - Vilniaus miesto savivaldybės administracija (VMSA), jas yra apmokėjęs pavėluotai, ir su tais abiem apmokėjimo atvejais antstolis G. B. sutinka, pripažįsta. Deja, antstolis iš esmės klaidingai savo pasipelnymui nori išlupti iš žmogaus, tai, kam nėra nė mažiausio faktinio ir teisinio pagrindo. Nėra dėl to, kadangi jis pats yra kaltas dėl tuomet įvykdytų savo veikų - taip pat iš esmės nepaisęs realybės faktų ir pažeidinėjęs teisės viršenybę, kai nebuvo nuo ko atskaityti dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Ginčo dėl teisės taip pat neišsprendė tuomet turėję išspręsti teismai, prokuratūros ir kitos institucijos, nusikalstamai veikusios - neužtikrinusios teisėto proceso vykdymo; Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo užtikrinti teisėtą procesą, bet jis nori tik vykdyti ankstesnius teismo, iš esmės neteisėtus ir teisėtu proceso vykdymo neužtikrinimu priimtus sprendimus, nutartis, nepaisydamas, kad jie niekiniai ir negaliojantys. Net nesusipažinęs ir nenagrinėjęs esminių faktų ir teisės viršenybės nustatymų, matydamas tik savo įsipareigojimą patenkinti kitos administracinės galios, kuri Konstitucijos vienareikšmiškai apribota, savavaldžiavimą, ir pats užsitraukęs neišvengiamą realią atsakomybę. Dėl to nepaisė esamų faktų, dėl to ir netaikė teisės viršenybės esmės - šiuo atveju imtis visų priemonių, kad būtina apginti privatųjį ir viešąjį interesą, kadangi neįvykdžius nuoseklaus teisėto proceso ir teisingai neišsprendus ginčo dėl teisės, toliau pažeidinėjamos jau pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai;Apelianto įsitikinimu, teisėjo G. P. 2026-05-19 nutartis yra nuolat formaliai taikoma vis kartojamos praktinės veiklos nemotyvuotų teismo dokumentų surašymo pavyzdys. Pavyzdys - kaip teismui neveikti. Vien iš formaliosios pusės jo nutarties surašymas yra nelogiškas, su vienų kitiems prieštaraujančiais teoriniais teiginiais, tik formaliai sekant įstatymus, pagal jo subjektyvų išankstinį nusistatymą kaip pateisinti antstolio įvykdytas veikas. Dėl realybės faktų nepaisymo ir teisės viršenybės pažeidinėjimo teisėjo G. P. įvykdyti materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimai (Absoliutus negaliojimo pagrindų egzistavimas), dėl ko jo priimta nutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento;Apeliantas atkreipia dėmesį į antstolio G. B. padarytus ir visus kitus esminius teisės ir faktų pažeidimus (nuoroda į 2026-03-04 skundą jam ir VMAT). Paaiškina, kad net ir tuo atveju, jei iš nusikalstamų ankstesnių teismų priimtų sprendimų, kurie privalės būti peržiūrimi teisėto proceso įvykdymo užtikrinimu, antstoliui būtų kilusi teisė į sau prisiskaičiuotų sumą išieškojimą, kadangi padarytas kreditoriui skolas, kad ir pavėluotai, apmokėjo jų iniciavimo ir padarymo kaltininkas - VMSA, antstolis neturi teisės išieškoti iš jo nei vieno cento, dėl skunde jam nurodytos priežasties: Minimalus vartojimo poreikių dydis (MVPD) - CPK 739 straipsnyje - tai suma, nuo kurios antstolis negali vykdyti prievartinio išieškojimo, neišieškoma suma (NS), kad asmuo turėtų lėšų būtiniausiems poreikiams. Nuo 2026 m. vasario 1 d. MVPD yra 468 eurai. VSDFV jam nuo 2026 m. moka (po nusikalstamo jos nemokėjimo net 44 (keturiasdešimt keturis) mėn. 434,75Eur senatvės pensijos - įrodymai prieduose, buvo pateikti ir antstoliui bei VMAT. Bet jų nusikalstamai nepaisė, savavaldžiavus, sukčiavus;Apelianto įsitikinimu teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, todėl nurodo, kad 2026-03-12 yra pateiktas jo prašymas Konstituciniam Teismui byloje Nr. 12-1654-872/2024 dėl nusikalstamo senatvės pensijos nemokėjimo teisės akto reguliavimai neprieštarauja LR Socialinio draudimo pensijų įstatymui; dėl Konstitucinio teismo priimto 2026-04-08 sprendimo Nr. KT26-A-S23/2026. Pažymi, kad su šia byla neišspręstas teisės klausimas tiesiogiai yra susijęs tuo bylai teisingai išspręsti aspektu, kad tai yra tąsa ankstesnės savivaldybės lygmens analogiškų konstitucinių įsipareigojimų (socialinės piniginės paramos nusikalstamo neskyrimo ir nemokėjimo) žmogui nevykdymo atspindys. Ir vienu ir antru atveju teisės klausimas iki pat šiol dar nėra teismų išspręstas teisėto proceso įvykdymo užtikrinimu. Teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosAtskirasis skundas netenkintinasBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo.Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas.Dėl naujų (papildomų) įrodymųApeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikia naujus įrodymus – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus raštą dėl duomenų pateikimo, pažymą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštą dėl 2026 m. sausio 7 d. sprendimo, sprendimą dėl S. F. išmokų mokėjimo būdo, raštą dėl 2026 m. vasario 5 ir 6 d. prašymų, raštą dėl informacijos, raštai dėl mokėtinos senatvės pensijos sumos apskaičiavimo, raštas dėl mokėtinos vienišo asmens išmokos sumos apskaičiavimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį.Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, nustatė, kad apeliantas pakartotinai teikia dokumentus, kuriuos jau buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui civ. byloje Nr. 2YT-14039-466/2026, todėl šiuos dokumentus atsisako priimti. Dėl žodinio bylos nagrinėjimoApeliantas atskirojo skundo turinyje pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad byla turi būti išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai, atsakyti visi skundo pagrindiniai reikalavimai iš esmės, kad joje būtų priimtas teisingas, galutinis sprendimas.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).Nagrinėjamu atveju, įvertinus atskirojo skundo turinį, apeliantas iš esmės siekia žodinio proceso tvarka pateikti nesutikimą su skundžiama nutartimi, bei papildomai išplėtoti savo procesinę poziciją. Tačiau tokio pobūdžio argumentų pateikimas nesudaro pagrindo konstatuoti žodinio proceso būtinumą. Apeliantas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų nepakaktų bylai išnagrinėti, taip pat neįvardijo konkrečių įrodymų ar faktinių aplinkybių, kurių nebūtų galima tinkamai įvertinti rašytinio proceso tvarka. Byloje apelianto pozicija yra išsamiai išdėstyta atskirajame skunde, o sprendžiami klausimai iš esmės susiję su teisės normų aiškinimu ir byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas, o byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.Dėl bylos sustabdymoApeliantas prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėtas jo 2026 m. kovo 12 d. pateiktas prašymas Konstituciniam Teismui išspręsti klausimus administracinėje byloje Nr. 12-1654-872/2024. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju, kai negalima jos išnagrinėti tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos sustabdymas šiuo pagrindu galimas tik tada, kai kitoje byloje nustatytini faktai turės prejudicinę ar privalomąją reikšmę nagrinėjamai bylai ir be jų nustatymo nagrinėjamos bylos išspręsti nėra galimybės.Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, kad apelianto pateiktas minėtas prašymas Konstituciniam teismui turi privalomąją reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai, ar kad neturint Konstitucinio teismo išnagrinėjimo rezultato nebūtų galima išspręsti nagrinėjamo ginčo. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš priteistų įsiskolinimų apelianto atžvilgiu. Vien aplinkybė, kad abi bylos tam tikra apimtimi susijusios su tuo pačiu asmeniu (apeliantu), savaime nesudaro pagrindo stabdyti bylą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bylos sustabdymas negali būti grindžiamas vien hipotetinėmis prielaidomis apie galimą kitos bylos baigtį ar galimą netiesioginę įtaką nagrinėjamam ginčui. Teismas, nenustatęs nei privalomojo, nei fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindo, apelianto prašymą sustabdyti šią civilinę bylą, iki bus išnagrinėtas jo prašymas Konstituciniame teisme, nusprendžia atmesti.Dėl prašymo pranešti prokuratūrai dėl teisėjo ir antstolio veiksmųApeliantas atskiruoju skundu prašo antstolį G. B. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją G. P. traukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamų veikų vykdymo institucijų veiklos priedangoje.Remiantis CPK 300 straipsnio 1 dalimi, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismui nesusiformavo nuomonė, kad buvo padaryti nusikalstami veiksmai, todėl pagrindo apie tai pranešti prokurorui – nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad teisėjo padarytos teisės taikymo ar aiškinimo klaidos paprastai nesudaro pagrindo taikyti baudžiamąją ar drausminę atsakomybę teisėjui (žr., pvz., 2014 m. kovo 10 d. Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas „Dėl Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimo nuostatų, susijusių su konstituciniu teisėjo ir teismų nepriklausomumo principu, išaiškinimo“).Vien tai, kad apeliantas kategoriškai nesutinka su antstolio veiksmais vykdant išieškojimą apelianto atžvilgiu, bei teisėjo priimta skundžiama nutartimi, nesudaro pagrindo spręsti, kad apelianto prašymas pagrįstas. Apelianto argumentai, kad jo atžvilgiu vykdomi veiksmai yra nusikalstamo pobūdžio yra tik apelianto neteisingai interpretuojami proceso veiksmai antstolio vykdomojoje byloje, kurie yra nepagrįsti, todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apelianto prašymas atmetamas.Dėl atskirojo skundo argumentųTeismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo (apelianto) skundą dėl antstolio veiksmų, nustatęs, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o veikė teisėtai ir pagrįstai, pareiškėjo skundą dėl antstolio G. B. veiksmų atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad antstolis G. B., priimdamas vykdomuosius dokumentus (2017 m. vasario 1 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1633-816/2016; 2017 m. lapkričio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-10678-599/2016) vykdyti nepažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Nenustatytos kliūtys išieškotojų uždarosios akcinės bendrovės „N. P.“ ir akcinės bendrovės „M.“ pateiktiems vykdomiesiems dokumentams priimti vykdyti, todėl antstolis pagrįstai pradėjo išieškojimo procesą bei priėmė raginimus įvykdyti sprendimą (CPK 655 str.), kurių turinys atitinka CPK 656 straipsnio reikalavimus ir kurie pareiškėjui buvo įteikti asmeniškai, dokumentų gavimą patvirtinant pareiškėjo S. F. parašu. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo (apelianto) skundą dėl antstolio veiksmų ir konstatavo, kad antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones bei apskaičiuodamas vykdymo išlaidas, veikė neviršydamas jam įstatymų suteiktų įgaliojimų ir nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.Tuo tarpu apeliantas (pareiškėjas), nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, nustatė, kad jog apeliantas atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių konkrečių argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, neįvardija, kokius, jo nuomone, materialinės ar procesinės teisės normos pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas, o tik apsiriboja pasakymu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, atliko neteisėtus veiksmus. Apeliantas taip pat neargumentuoja, kodėl mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 510 straipsnio nuostatas. Atskirojo skundo turinys labiau susijęs su pareiškėjo dėstoma pozicija dėl nepasitenkinimo pradėtais vykdymo veiksmais (piniginių lėšų nurašymu, neteisėtais veiksmais), išreikšta kritika antstolio, teismų darbui, tai iš esmės nėra reikšminga ir vertintina, sprendžiant dėl atskirojo skundo pagrįstumo.Kadangi apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atskirojo skundo pagrįstumo, turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė pareiškėjo (apelianto) skundą dėl antstolio veiksmų, konstatuodamas, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagrįstai, detaliau neaptardamas atskirajame skunde dėstomų aplinkybių, kurios nėra reikšmingos.Pažymėtina, kad vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, vykdydami savo funkcijas, privalo teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų apsaugą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, vadovautis įstatymais ir neviršyti suteiktų įgaliojimų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 585 straipsnio 4 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Priverstinio vykdymo proceso paskirtis – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, todėl antstolis, vykdydamas jam pavestas funkcijas, privalo panaudoti visas įstatymo leidžiamas ir proporcingas priemones išieškojimui užtikrinti. Viena tokių priemonių yra išieškojimas iš skolininko turto, lėšų ir turtinių teisių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Nagrinėjamu atveju nustatyta, antstolis G. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0040/17/00495 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1633-816/2016 dėl 587,13 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. F., išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „N. P.“ naudai. Antstolis nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį raštą, 2017 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. 0040/17/00495-JJ priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui, surašė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju bei apskaičiavo vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas. Šie procesiniai dokumentai skolininkui įteikti 2017 m. kovo 1 d. asmeniškai.Be to, antstolis vykdomąją bylą Nr. 0040/18/00170 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-10678-599/2016 dėl 422,04 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. F., išieškotojos akcinės bendrovės „M.“ naudai. Antstolis nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį raštą, 2018 m. sausio 16 d. patvarkymu Nr. 0040/18/00170-JJ priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui, surašė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju bei apskaičiavo vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas. Šie procesiniai dokumentai skolininkui įteikti 2018 m. sausio 26 d. asmeniškai.Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas reiškia nesutikimą dėl antstolio veiksmų išskaičiuojant sumas iš jam priklausančios senatvės pensijos ir piniginės socialinės paramos, apelianto įsitikinimu antstolio taikytos priemonės yra neproporcingos ir pažeidžia pareiškėjo teisę į pragyvenimui būtinas lėšas. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad antstolis, skolininkui S. F. pradėjus gauti senatvės pensiją, vadovaudamasis CPK 611 ir 733-743 straipsnių nuostatomis, 2026 m. sausio 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S-26-40-1538 dėl skolos išieškojimo ir skundžiamą 2026 m. vasario 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-26-40-2751. Iš antstolio 2026 m. vasario 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-26-40-2751 nustatyta, kad antstolis pagrįstai apskaičiavo vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas, kurių dydžiai, kaip matyti, atitinka įstatymo nustatytus dydžius (CPK 609 straipsnio, Sprendimų vykdymo instrukcija). Apeliantas atskirajame skunde nenurodo konkrečių argumentų ir aplinkybių, dėl kurių antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidų dydis yra nepagrįstas. Antstolis apskaičiuodamas vykdymo išlaidų dydį griežtai laikėsi Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 – 109, 135, 136 punktų reikalavimų. Dėl to atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad taikytų apribojimų mastas akivaizdžiai viršijo vykdymo išlaidų dydį.Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad CPK 739 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Išieškojimas iš senatvės pensijos vykdomas pagal CPK 736 straipsnį, kuriame numatyti konkretūs išskaitų dydžiai, priklausomai nuo pensijos sumos ir skolos pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš 2026 m. sausio 26 d. patvarkymo Nr. S-26-40-1538 dėl skolos išieškojimo matyti, kad antstolis nustatydamas išskaitų dydį teisės aktuose nustatytų reikalavimų nepažeidė, todėl antstolis turėjo teisę vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo gaunamos senatvės pensijos. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar procesinės teisės normų taikymo pažeidimų ir/ar netikslumų dėl skundžiamos nutarties, atskirajame skunde tik įvardija, kad antstolio veiksmai neteisėti, nusikalstami, tačiau pats skundo turinys neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Apeliantas tik deklaratyviai teigia, kad jo asmens teisės pažeidžiamos, klaidingai interpretuodamas vykdymo procesą. Dėl procesinės bylos baigtiesApeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo klausimą, todėl panaikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Papildomai išaiškintina, kad pareiškėjui (apeliantui), siekiant ginti galimai pažeistas savo teises, pasiūlytina naudotis kvalifikuota teisininko pagalba, o neturint pakankamai lėšų, kreiptis dėl nemokamos ar iš dalies mokamos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tam, kad profesionalus teisininkas padėtų tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais, teismas,