Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1S-107-626/2026Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00143-2024-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.1.4(S)

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo NUT1 (NUT1) gynėjos advokatės Lolitos Narmantienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria netenkinti nuteistojo ir jo gynėjos prašymai atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio paduoti.

n u s t a t ė :Apygardos teismo nustatytos aplinkybėsVilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu NUT1 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) ir 1992 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) nuteistas subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT1 paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 7 d. 23.25 val. iki 2025 m. sausio 8 d. 16.13 val., vieną parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, NUT1, pritaikius BK 75 straipsnio 4, 5 dalis, paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą ir pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vilniaus apygardos teisme 2026 m. gegužės 6 d. gauti nuteistojo NUT1 ir jo gynėjos advokatės L. Narmontienės prašymai atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio paduoti (toliau – prašymai). Tokius prašymus nuteistasis ir gynėja pagrindė tuo, kad apeliacinis skundas pirmosios instancijos teismui buvo paduotas praleidus tik vieną dieną dėl žmogiškos skaičiavimo klaidos; kad nuteistasis negavo teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jo apeliacinį skundą dėl minėto nuosprendžio praleidus pastarojo padavimo terminą, taip pat negavo pranešimų apie byloje paduotą prokuroro skundą bei paskirtą teismo posėdį Lietuvos apeliaciniame teisme, todėl tik rengiantis bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, gynėjai tapo žinoma, jog nuteistojo apeliacinis skundas nepriimtas. Nuteistasis ir gynėja prašė atsižvelgti į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nuteistasis viso proceso metu elgėsi rūpestingai ir sąžiningai, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, apeliacinio skundo termino atnaujinimas nepažeis kitų proceso dalyvių teisių bei neprieštaraus teisingumo principui.Žemesniojo teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas, nenustatęs objektyvių ir svarbių priežasčių, sutrukdžiusių NUT1 laiku paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi nuteistojo ir jo gynėjos prašymų atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino. Apygardos teismas tokią išvadą pagrindė tuo, kad nuteistojo apeliacinį skundą parengė profesionalus teisininkas, kuriam gerai žinomos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios apeliacinio skundo padavimo terminus, todėl sprendė, jog apeliacinio skundo padavimo termino skaičiavimo klaida negali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Teismas taip pat kaip klaidinančius atmetė gynėjos prašymo argumentus, kad ji negavo jokios informacijos apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad faktą, jog gynėja gavo pranešimą, kad byla bus nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, įrodo jos apeliacinės instancijos teismui 2026 m. sausio 27 d. pateiktas orderis. Skundo argumentaiSkundu nuteistojo NUT1 gynėja prašo panaikinti apskųstą Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos bei nuteistojo prašymus, atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir suteikti galimybę NUT1 bylą peržiūrėti apeliacine tvarka. Gynėja skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo išdėstytos jos ir nuteistojo prašymuose. Gynėja papildomai pabrėžia, kad teismas tinkamai neįvertino, jog apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas tik vieną dieną. Tokiu būdu teismas įvykdė formalų teisingumą ir neproporcingai apribojo nuteistojo teisę į apeliaciją.Prašymų, pareiškimų dėl nušalinimo, atsiliepimų į skundą negauta. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvadosNuteistojo NUT1 gynėjos skundas tenkinamas.Aukštesnysis teismas, susipažinęs su NUT1 gynėjos skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, netenkinęs nuteistojo ir gynėjos prašymų atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, iš tiesų, kaip teisingai pažymi skunde gynėja, įvykdė ne konstitucinėmis teisės normomis pagrįstą, bet formalų (nominalų) teisingumą. Savo ruožtu konstitucinė vertybė yra tik teisingo teismo sprendimo priėmimas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves.Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymų leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 313 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi, apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (BPK 313 straipsnio 3 dalis), o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos (BPK 313 straipsnio 5 dalis). Taigi, įstatymų leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ir (ar) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Baudžiamojo proceso įstatyme aiškiai nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių padarinių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę nuosprendį priėmusį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis). Toks prašymas negali būti paduotas tik tuo atveju, jeigu nuo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis). Aplinkybių, kad būtų suėjęs prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą naikinamasis terminas, konkrečiu atveju nenustatyta. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėja siekia, kad apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys būtų pripažintos svarbiomis ir NUT1 būtų atnaujintas terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio paduoti. Įstatyme nėra reglamentuota, kokios termino praleidimo priežastys yra laikomos svarbiomis. Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Taigi, spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra teismo prerogatyva. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui.Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio pirmosios instancijos teismui buvo išsiųstas praleidus 1 (vieną) dieną, t. y. 2025 m. gruodžio 16 d., o paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena buvo 2025 m. gruodžio 15 d. Nors akivaizdu, kad apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio buvo paduotas praleidus jo apskundimo terminą, tačiau, kaip minėta pirmiau, nominalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 10 d. apeliacinį skundą nuteistojo vardu 2025 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos teismui išsiuntė profesionalus teisininkas, į kurį nuteistasis buvo kreipęsis dėl apeliacinio skundo parengimo. Taigi, įvertinus tai, kad nuteistąjį su apeliacinį skundą rengusiu profesionaliu teisininku siejo fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, byloje nėra pagrindo manyti, jog apeliacinio skundo parengimas ir jo padavimas teismui priklausė nuo nuteistojo valios. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kokie nors konkretūs nuteistojo veiksmai apeliacinį skundą rengusiam asmeniui individualiu atveju sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti jam nuteistojo perleistą proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą. Todėl aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad aptariamu atveju pagal šioje byloje konkrečiai nustatytas susidėjusias aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, jog NUT1 terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių, objektyvių, o ne subjektyvių, priežasčių, t. y. dėl profesionalaus teisininko nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Taigi, byloje užkirsti kelią nuteistajam pasinaudoti teise į apeliaciją nėra jokio pagrindo. Be kita ko, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ne tik į nustatytas, pirmiau aptartas, aplinkybes, bet ir į tai, kad nuteistasis ir jo gynėja tik sužinoję (Lietuvos apeliacinio teismo darbuotojui 2026 m. gegužės 5 d. susisiekus su gynėja), jog nuteistojo apeliacinį skundą buvo atsisakyta priimti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi, operatyviai, tą pačią dieną parengė ir teismui pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Tokį nuteistojo elgesį vertinant sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvų aspektais, teigtina, kad NUT1 laikėsi reikalavimo siekti aktyviai ginti, jo nuomone, pažeistas teises, nebuvo pasyvus. Kita vertus, kaip konstatuota anksčiau, nuteistasis prašymą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti padavė nepraleidęs įstatymo leidėjo nustatyto tokiam prašymui paduoti naikinamojo 6 mėnesių termino. Byloje taip pat nenustatyta, kad nuteistasis piktnaudžiauja šia jam suteikta baudžiamojo proceso įstatymo teise, siekdamas vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kad procese nuteistasis elgėsi nesąžiningai. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės dar nepradėtas, byloje paskelbta pertrauka, todėl konstatuoti, kad atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti bus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, bus pakenkta teisingumui, taip pat nėra jokių teisinių prielaidų.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad terminas nuteistojo apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl objektyviai pateisinamų priežasčių, todėl skundžiama nutartis naikintina, o terminas atnaujintinas. NUT1 ir jo gynėjos nurodytos įstatymo nustatyto termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo aplinkybės nėra tokio pobūdžio ir tokios, dėl kurių nuteistasis turėtų prarasti galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją. Priešingai, kitokia išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 3 dalimi, 317, 319 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,