Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-449/2026Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00143-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.17.1.3; 1.2.17.3.3; 2.1.15.3.3.1; 2.4.6.4.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Audriaus Juozapavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,nuteistojo E. R. gynėjai Lolitai Narmontienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Audronės Žentelienės ir nuteistojo E. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį (dėl 2024 m. gruodžio 11 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 1992 straipsnio 3 dalį (dėl 2024 m. gruodžio 11 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (dėl 2025 m. sausio 7 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal BK 1992 straipsnio 3 dalį (dėl 2025 m. sausio 7 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, ir E. R. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. R. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Į E. R. paskirtą bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2025 m. sausio 7 d. iki 2025 m. sausio 8 d.Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4, 5 dalimis, E. R. paskirtos 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas paskyrė nuteistajam intensyvią priežiūrą ir pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš nuteistojo E. R. nuspręsta konfiskuoti automobilius Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto – automobilio IVECO 35S14V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 610 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus dešimt eurų).Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 159 431 Eur ir 46 547 Eur civilinius ieškinius E. R. teismas paliko nenagrinėtus. Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I. Bylos esmėE. R. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL, išvengė jų muitinės kontrolės, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu R. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2024 m. gruodžio mėnesį sutarė dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių gabenimo dronais, išvengiant muitinės kontrolės, per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Nusikalstamos veikos darymui jis iš anksto įsigijo automobilius Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui R. perdavė 3 000 Eur dronų ir cigarečių įsigijimui Baltarusijoje. Taip pat kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu R. parinko vietą Švenčionių r. sav., Strūnaičio sen., Zelenkų kaimo prieigose neteisėtam cigarečių gabenimui iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. 2024 m. gruodžio 11 d., ne vėliau kaip 20.50 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jis, vykdamas automobiliu VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo R. vykdamas automobiliu Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į cigarečių atgabenimo vietą Švenčionių r. sav., Strūnaičio sen., Zelenkų kaime, turėdami tikslą perimti bei automobiliais išgabenti iš Baltarusijos Respublikos atgabentas cigaretes bei veikdami pagal išankstinį susitarimą, per „Telegram“ programą susisiekė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis Baltarusijos Respublikos teritorijoje ir nurodė jiems su dronais iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pergabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, buvusiems Baltarusijos Respublikos teritorijoje, palaikant ryšį su E. R. ir R., su dronais į iš anksto jų nurodytą vietą Švenčionių r. sav., Strūnaičio sen., Zelenkų kaime atgabenus 16 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos akcizo ženklais, kurių vertė yra 78 024 Eur ir viršija 900 MGL dydžio sumą, jis, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu R., priėmė atgabentas cigaretes ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo R. jas sukrovė į automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, nepateikiant muitinės kontrolei, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 16 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos akcizo ženklais, kurių vertė yra 78 024 Eur ir viršija 900 MGL dydžio sumą.Be to, E. R. pagal BK 1992 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimu metu nenustatytu asmeniu R., pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ su pakeitimais 3 punkto 3.1, 3.2, 3.1.1 papunkčių reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, kontrabandinius tabako gaminius, 4 punkto 4.1.2 papunkčio reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, įvežtus į Lietuvos Respubliką, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 200 vienetų cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 11 d., 20.50 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Švenčionių r. sav., Strūnaičio sen., Zelenkų kaime, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, įgijęs laikė 16 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ Baltarusijos akcizo ženklais, kurių vertė yra 78 024 Eur ir viršija 900 MGL dydžio sumą, kurie 2024 m. gruodžio 11 d., ne vėliau kaip 20.50 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos buvo atgabenti kontrabandos būdu, Švenčionių r. sav., Strūnaičio sen., Zelenkų kaimo prieigose, pagal E. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens R. nurodymus. Po akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių įgijimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo R. automobiliu Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusikalstamos veikos darymui įsigijo E. R., nuvyko į ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą vietą Švenčionių r. sav., Strūnaičio sen., Zelenkų kaime, tuo metu E. R. automobiliu VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjant ir stebint aplinkinius kelius siekiant pašalinti kliūtis ir išvengti sulaikymo, kur, žinant E. R., į automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. susidėjo 16 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos akcizo ženklais ir šias cigaretes gabeno automobilyje Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdamas be šviesų iki tol, kol 2024 m. gruodžio 11 d., apie 20.50 val., Švenčionių r., Zablatiškės kaimo prieigose (koordinatės 55.016533, 26,180488) susidūrė su E. R. vairuojamu automobiliu VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis taip pat buvo įsigijęs nusikalstamos veikos darymui, bei abu pasišalino iš įvykio vietos.Taip pat E. R. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL, išvengė jų muitinės kontrolės, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu R. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2025 m. sausio mėnesį dar kartą sutarė dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių gabenimo dronais, išvengiant muitinės kontrolės, per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Nusikalstamos veikos darymui jis įsigijo automobilį IVECO 35S14V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu R. iš anksčiau turėjo įsigijęs dronus. Taip pat, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu R. neteisėtam cigarečių gabenimui iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką parinko tą pačią vietą Švenčionių r. sav., Strūnaičio sen., Zelenkų kaimo prieigose, kaip ir 2024 m. gruodžio 11 d., nusikalstamos veikos darymui. 2025 m. sausio 7 d., ne vėliau kaip 23.25 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jis, vykdamas automobiliu IVECO 35S14V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu R., į cigarečių atgabenimo vietą Švenčionių r. sav., Strūnaičio sen., Zelenkų kaime ir turėdami tikslą perimti bei automobiliu išgabenti iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atgabentas cigaretes bei veikdami pagal išankstinį susitarimą, per „Telegram“ programą susisiekė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis Baltarusijos Respublikos teritorijoje ir nurodė jiems su dronais iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pergabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, buvusiems Baltarusijos Respublikos teritorijoje, palaikant ryšį su E. R. ir R., su dronais į iš anksto jų nurodytą vietą Švenčionių r. sav., Strūnaičio sen., Zelenkų kaime atgabenus 31 500 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 21 750 pakelių cigarečių „Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė yra 269 070,50 Eur ir viršija 900 MGL dydžio sumą, jis, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu R., priėmė atgabentas cigaretes ir jas sukrovė į automobilį IVECO 35S14V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, nepateikiant muitinės kontrolei, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 31 500 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 21 750 pakelių cigarečių „Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė yra 269 070,50 Eur ir viršija 900 MGL dydžio sumą.Be to, E. R. pagal BK 1992 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimu metu nenustatytu asmeniu R., pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto 3.1, 3.2, 3.1.1 papunkčių reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, kontrabandinius tabako gaminius, 4 punkto 4.1.2 papunkčio reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, įvežtus į Lietuvos Respubliką, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 200 vienetų cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, ne vėliau kaip 2025 m. sausio 7 d., 23.25 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su ikiteisminio tyrimu metu nenustatytu asmeniu R., automobiliu IVECO 35S14V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iš anksto buvo įsigytas nusikalstamos veikos darymui, atvyko į tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą Švenčionių r. sav., Strūnaičio sen., Zelenkų kaime prie laikomų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių ir į automobilį IVECO 35S14V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidėjo 31 500 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 21 750 pakelių cigarečių „Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė yra 269 070,50 Eur ir viršija 900 MGL dydžio sumą, kurie 2025 m. sausio 7 d., ne vėliau kaip 23.25 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos buvo atgabenti kontrabandos būdu, Švenčionių r. sav., Strūnaičio sen., Zelenkų kaimo prieigose pagal E. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens R. nurodymus. Akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes E. R. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu R. automobiliu IVECO 35S14V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iki Vilniaus r., Nemenčinėje esančių kapinių, kur, iš automobilio išlipus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui R., toliau automobiliu IVECO 35S14V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis cigaretes gabeno vienas iki tol, kol 2025 m. sausio 7 d., 23.25 val., Vilniaus rajone, Grigaičių kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų.II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymaiVilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Audronė Žentelienė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius patenkinti.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu palikti nenagrinėtais civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius. Skunde prokurorė nurodo, jog teisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalies nuostatas kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimą VMI civilinius ieškiniu palikti nenagrinėtus grindė tuo, kad nagrinėjamoje byloje civilinės ieškovės teikiamų civilinių ieškinių pagrindas savo esme yra žala, kilusi dėl neįvykdytos mokestinės prievolės (nesumokėto akcizų mokesčio). Pasak apeliantės, Valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniuose ieškiniuose nuteistojo E. R. mokestinės prievolės ir valstybei padarytos žalos dydis yra kildinami iš 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos Direktyvos Nr. 2020/262 (toliau – ir Direktyva) ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatų. Pagal galiojančios Direktyvos 6 straipsnio 2 dalį prievolė mokėti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje. Pagal Direktyvos 6 straipsnio 3 dalį šios direktyvos tikslais „išleidimas vartoti“ yra tokių prekių: 1) išėmimas iš akcizų mokėjimo režimo, įskaitant neteisėtą išėmimą; 2) laikymas arba saugojimas, įskaitant neteisėtus atvejus, joms netaikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, jei tos prekės nebuvo apmokestintos akcizais pagal taikomas Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės aktų nuostatas; 3) akcizais apmokestinamų prekių gamyba, perdirbimas, įskaitant neteisėtus atvejus; 4) akcizais apmokestinamų prekių importas, išskyrus, jei importavus tuoj pat pritaikytas akcizų atidėjimo režimas, taip pat akcizinių prekių neteisėtas įvežimas, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos tiek E. R. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje, tiek ir šiuo metu galiojančioje Akcizų įstatymo redakcijoje. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas mokesčio visuotinio privalomumo principas. Taigi valstybė, nustačiusi tokį teisinį reguliavimą, iš anksto numato, jog asmuo, disponuojantis akcizais apmokestinamomis prekėmis, privalo sumokėti nustatyto dydžio akcizo mokestį. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šioje byloje nustatyta, jog E. R., baigęs kontrabandos nusikaltimą, pradėjo realizuoti kito nusikaltimo – neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis sudėties požymius. Pas nuteistąjį rastos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos akcizo ženklais. Apmokestinimą akcizais bei pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat ir už importuotas prekes, reguliuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Taigi Lietuvos Respublikoje taikomas akcizo mokestis nelaikomas muito mokesčiu Sąjungos muitinės kodekso prasme. Pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 10 straipsnio 8 dalį, už Lietuvos Respublikoje laikomas banderolėmis nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, akcizais apmokestinamas prekes laikančiam asmeniui, taip pat už kitas laikomas akcizais apmokestinamas prekes (įskaitant pažeidimo atvejus), kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, bet už kurias akcizai vadovaujantis šio įstatymo ar savo esme tolygiomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis nesumokėti, atsiranda prievolė mokėti akcizus ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Mokėtina akcizų suma, vadovaujantis Akcizų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 10 straipsnio 7 dalies, 11 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio bei Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 2 dalies nuostatas E. R. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – 16 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 31 500 pakelių cigarečių „Minsk 5 Sumer Slims“, 21 750 pakelių cigarečių „Queen Menthol“, iš kurių pirmą kartą bendra cigarečių vertė buvo 78 024 Eur, antrą kartą – 269 070,50 Eur, t. y. abiem atvejais viršyta 900 MGL (45 000 Eur) dydžio suma. Taigi nuteistasis ne tik padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 straipsnio 3 dalyje, bet ir savo kaltais veiksmais, veikdamas tiesiogine tyčia, neįvykdė Akcizų įstatymo numatytų prievolių, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė akcizų deklaracijos, kur būtų deklaruotos su sulaikytomis cigaretėmis susijusios mokestinės prievolės, ir nesumokėjo 159 431 Eur ir 46 547 Eur akcizų mokesčio, tuo padarydamas 205 978 Eur dydžio žalą. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pagal naujai formuojamą teismų praktiką skola muitinei, kaip tai nurodyta tiek iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusiame Bendrijos muitinės kodekse, tiek ir šiuo metu galiojančiame Sąjungos muitinės kodekse, reiškia importo arba eksporto muitus ir neapima Lietuvos Respublikoje taikomų pridėtinės vertės ir akcizo mokesčių, todėl, sprendžiant mokestinį ginčą dėl mokestinės prievolės – akcizo, PVM, akcizo ir PVM delspinigių priteisimo, Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-697/2025). Apmokestinimą akcizais bei pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat ir už importuojamas prekes, reguliuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Taigi, Lietuvos Respublikoje taikomas akcizo mokestis nelaikomas muito mokesčiu Sąjungos muitinės kodekso prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-37-648/2023, 2K-133-489/2023). Tai reiškia, jog skolos muitinei išnykimas nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizo mokesčiu už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Apeliantė nurodo, kad E. R., darydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, suvokė, kad akcizais apmokestinamas prekes įgijo pažeisdamas nustatytą tvarką ir atlikus neteisėtus veiksmus su šiomis prekėmis jam asmeniškai kilo įstatyme numatyta pareiga nedelsiant sumokėti akcizo mokestį, ir neįvykdžius šios pareigos valstybei buvo padaryta žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Dėl E. R. nusikalstamų veiksmų – nesumokėtų akcizo mokesčių, Lietuvos valstybė patyrė žalą – negavo pajamų. Todėl civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas ieškinys turi būti tenkinamas priteisiant iš nuteistojo E. R. turtinės žalos atlyginimą, t. y. valstybės negautas pajamas – 159 431 Eur ir 46 547 Eur. Nuteistasis E. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog BK 41 straipsnyje greta kitų bausmės tikslų išskiriamas ir bausmės teisingumas. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu. Kad paskirta bausmė užtikrintų jos tikslų pasiekimą ir būtų teisinga, pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai įvertinti tiek padarytos veikos, tiek ir apelianto asmenybės pavojingumą. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę, turėjo tinkamai įvertinti jo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, elgesį, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, tinkamai įvertinti kokia bausmės rūšis yra teisinga. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo asmenybės ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Tiek BK 199 straipsnio 3 dalies, tiek BK 1992 straipsnio 3 dalies sankcija už šių sunkių nusikaltimų padarymą numato galimybę asmeniui skirti baudą arba laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Skundžiamame nuosprendyje neišdėstyta pakankamai argumentų, kodėl E. R. negalėjo būti paskirta bauda. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis turi sugyventinę ir su ja augina nepilnamečius vaikus, dirba vairuotoju MB „A.“, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Teismas turėjo tinkamai įvertinti ir tai, jog nuteistasis gailisi padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nesistengė išvengti atsakomybės. Pasak apelianto, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad E. R. gali būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Nuteistasis prašo atsižvelgti į jo šeimyninę bei socialinę padėti, galimybę sumokėti paskirtą baudą bei į jo norą gyventi sąžiningai ir dorai. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad už tokio pobūdžio nesmurtinius nusikaltimus įprastai teismai skiria baudos bausmes. Šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir jam neskiriant laisvės atėmimo bausmės, o paskiriant baudą. Teismo posėdyje prokuroras prašo prokurorės ir nuteistojo E. R. apeliacinius skundus atmesti. Gynėja prašo jos ginamojo nuteistojo E. R. apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Tačiau VMI civilinius ieškinius ne palikti nenagrinėtus, o juos atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosNuteistojo E. R. apeliacinis skundas atmetamas. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas netinkamai išsprendė šioje byloje Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštų civilinių ieškinių klausimus. Nuosprendžio dalis, kuria VMI pareikšti 159 431 Eur ir 46 547 Eur civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, naikinama, o šie civiliniai ieškiniai atmetami. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšti civiliniai buvo palikti nenagrinėtais ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – civilinius ieškinius patenkinti. Nuteistasis E. R. apeliaciniame skunde nesutinka tik su jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme, prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą. Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, šią bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrino tiek, kiek to prašoma prokurorės ir nuteistojo E. R. paduotuose apeliaciniuose skunduose. Dėl nuteistajam E. R. paskirtos bausmėsTeisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo E. R. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų ir paties nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl paskyrė neteisingą bausmę.Bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas bausmę teismas saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų. Kartu teismas turi pareigą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą – jo padarytai nusikalstamai veikai proporcingą bausmę. Teismas, parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2, 3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-122-719/2019 ir kt.).Už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos bausmės yra bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 1992 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės irgi yra bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Šie nusikaltimai, vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmių už BK 199 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 1992 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) numatytus nusikaltimus skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes E. R., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, taip pat pagrįstai taikė nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 75 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas.Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. R. bausmes, įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jog E. R. praeityje buvo tris kartus teistas, tačiau šie teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, turi sugyventinę, su ja augina du nepilnamečius vaikus, kaip nurodė pats nuteistasis, jis savaitę laiko dirba vairuotoju MB „A.“, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir galisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kitus BK 54 straipsnyje nurodytus kriterijus. Taigi apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis pripažino kaltę, nesiekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, gailisi padaręs nusikalstamas veikas ir kritiškai vertina savo elgesį, o taip pat aplinkybės, susijusios su jo šeimine padėtimi, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismui skiriant bausmes ir parenkant jų rūšį bei jų dydį. Vertindamas nusikalstamos veikos pavojingumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. R. padarytos nusikalstama veikos nebuvo atsitiktinės, o priešingai, jos buvo planuojamos iš anksto, E. R. įgijo nusikalstamoms veikoms daryti reikalingas priemones – automobilius. Skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta ir į tai, kad E. R. 2025 m. sausio 7 d. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis), kurių vertė beveik šešis kartus viršijo minimalią BK 199 straipsnio 3 dalyje bei BK 1992 straipsnio 3 dalyje nustatytą 900 MGL dydžio sumą. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumą, E. R. vaidmenį, jo asmenybę bei kitus BK 54 straipsnyje nurodytus kriterijus. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su šių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog bausmė individualizuota netinkamai. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad už tokio pobūdžio nesmurtinius nusikaltimus įprastai teismai skiria baudos bausmę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas net už tas pačias veikas neturi pagrindo skirti vienodų bausmių skirtingiems asmenims. Pagal teismų praktiką teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-449-942/2016 ir kt.). Bausmės dydį lemia ne tik nusikalstamos veikos kvalifikacija, bet ir konkretaus kaltininko vaidmuo, nusikalstamos veikos padarymo būdas, jos pavojingumas, neteisėtos veiklos mastas, kaltininko asmenybė bei kitos BK 54 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Taigi bausmės individualizavimas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių, todėl skirtingose bylose paskirtų bausmių dydis ir rūšis negali būti lyginami atsietai nuo nusikalstamos veikos pobūdžio, padarymo aplinkybių, kaltininko vaidmens ir kitų BK 54 straipsnyje įtvirtintų kriterijų. Vien aplinkybė, kad kitose bylose nuteistiesiems buvo paskirta kita bausmės rūšis, savaime nereiškia, jog nagrinėjamoje byloje paskirta bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Vien tai, kad nuteistasis E. R. nesutinka su paskirtos bausmės rūšimi ir laiko ją neteisinga, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant ir paskiriant intensyvią priežiūrą bei atitinkamas pareigas, neatitinka teisingumo ar proporcingumo principų. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos pirmosios instancijos teismui arba kurios leistų daryti išvadą, kad teismas netinkamai individualizavo bausmę.Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas E. R. už keturių sunkių nusikaltimų padarymą paskyrė bausmes, žymiai mažesnes, nei įstatymo sankcijose nustatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmių vidurkis, be to, taikė BK 641 straipsnį ir jam paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Tačiau ypač svarbu yra tai, kad teismas nepaskyrė nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės, o taikė jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Negana to, teismas taikė dar ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už sunkius tyčinius nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo ne iš dalies, o visiškai. Teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, 75 straipsnio 4, 5 dalis ir paskirtos 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams, taip pat paskyrė intensyvią priežiūrą ir pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Keisti E. R. paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės rūšies dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. E. R. paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant intensyvią priežiūrą bei BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą ir visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms. Nagrinėjamu atveju E. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, kartu nuteistajam nustatyta intensyvi priežiūra ir atitinkamos pareigos. Taigi tokiu būdu išvengiama neigiamo realaus laisvės atėmimo poveikio nuteistojo šeiminiams ir socialiniams ryšiams, tačiau siekiama sudaryti sąlygas kontroliuoti jo elgesį bei skatinti laikytis teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad E. R. pripažintas kaltu padaręs keturias sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, disponavimu, o taip pat privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 900 MGL, gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant jų muitinės kontrolės. 2024 m. gruodžio mėnesį E. R., veikdamas bendrininkų grupe, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, nepateikiant muitinės kontrolei, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 16 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ Baltarusijos akcizo ženklais, kurių vertė 78 024 Eur, ir vėliau neteisėtai šias akcizais apmokestinamas prekes laikė. 2025 m. sausio mėnesį E. R., veikdamas bendrininkų grupe, padarė analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabeno ir vėliau laikė bei gabeno jau žymiai didesnį kiekį – 31 500 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 21 750 pakelių cigarečių „Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė 269 070,50 Eur. Taigi antru atveju kontrabandos būdu gabentų ir vėliau neteisėtai laikytų ir gabentų akcizais apmokestinamų prekių vertė beveik šešis kartus viršijo 900 MGL dydžio sumą. Tokios nusikalstamos veikos kelia didelę grėsmę valstybės ekonominiams interesams, pažeidžia teisėtą akcizais apmokestinamų prekių apyvartos tvarką. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad E. R. paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės rūšis ir jos dydis neatitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties ar BK 54 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo taisyklių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo E. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant intensyvią priežiūrą bei BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, yra teisinga, individualizuota ir proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl keisti paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės rūšį pagrindo nėra.Dėl civilinių ieškinių išsprendimoSkundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas Valstybinės mokesčių inspekcijos E. R. pareikštus civilinius ieškinius dėl 159 431 Eur ir 46 547 Eur nusikalstamomis veikomis valstybei padarytos žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo (t. 4, b. l. 85–97, 110–116) paliko nenagrinėtus. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinių ieškinių išsprendimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria šie civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais, ir priimti naują sprendimą – juos tenkinti. Pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras baigiamųjų kalbų metu prokurorės apeliacinio skundo nepalaikė ir prašė jį atmesti. Prokuroras nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje VMI civiliniai ieškiniai turi būti palikti nenagrinėtais, tačiau prokuroras pripažino ir tai, kad teismų praktika šiuo klausimu nėra nekintanti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aktualius kasacinės instancijos teismo išaiškinimus turėtų priimti atitinkamą sprendimą dėl VMI pareikštų civilinių ieškinių. Prokurorė apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir BPK 44 straipsnio 10 dalyje įtvirtintomis nuostatomis dėl asmens teisės reikalauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, taip pat Direktyvos (ES) 2020/262 ir Akcizų įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis akcizų mokėjimo prievolės atsiradimą. Pasak apeliantės, E. R., neteisėtai disponuodamas akcizais apmokestinamomis prekėmis, neįvykdė pareigos deklaruoti ir sumokėti akcizų mokestį, todėl valstybei padarė 205 978 (159 431 + 46 547) Eur dydžio turtinę žalą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.Teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienu atveju, kai nusikalstama veika susijusi su nesumokėtais mokesčiais, valstybei atsiranda tokio dydžio atlygintina turtinė žala. Sprendžiant dėl VMI pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo, būtina nustatyti, ar pagal konkrečiu atveju taikytiną teisinį reglamentavimą E. R. atsirado pareiga sumokėti civiliniuose ieškiniuose nurodytus akcizų mokesčius ir ar šios pareigos neįvykdymas lėmė valstybei atlygintinos turtinės žalos atsiradimą. Aplinkybė, kad E. R. pripažintas kaltu pagal BK 1992 straipsnio 3 dalį, savaime nereiškia, jog jam kilo pareiga sumokėti VMI nurodytą akcizų mokesčių sumą. Šios pareigos buvimas turi būti nustatomas pagal akcizų mokėjimą reglamentuojančias teisės normas, įvertinus konkrečias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir atitinkamu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, įvertinęs civilinio ieškinio pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, priima sprendimą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiu atveju civiliniam ieškovui išlieka teisė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareikšti civilinio proceso tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išimtiniais atvejais civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas ir pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį, kai teismas pripažįsta civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą, tačiau klausimą dėl atlygintinos žalos dydžio perduoda spręsti civilinio proceso tvarka. Ši nuostata taikytina tais atvejais, kai tikslaus civilinio ieškinio dydžio nustatyti neįmanoma neatidedant baudžiamosios bylos nagrinėjimo arba negavus papildomos medžiagos, taip pat kai neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi reikšmės kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-89-689/2021 ir kt.).Nagrinėjamu atveju E. R. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 199 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 1992 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) numatytus nusikaltimus. Civilinė ieškovė VMI pareiškė 159 431 Eur ir 46 547 Eur dydžio civilinius ieškinius dėl nusikalstamomis veikomis valstybei padarytos žalos atlyginimo, kuriuose prašė priteisti iš E. R. valstybės naudai 159 431 Eur ir 46 547 Eur padarytą žalą (nesumokėto akcizų mokesčio) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo. Pareikštuose civiliniuose ieškiniuose išsamiai pagrįstas valstybei padarytos žalos dydis ir pateiktas jo apskaičiavimas (t. 4, b. l. 85–97, 110–116). Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Tokios išvados nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, susiję su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-37-648/2023, Nr. 2K-78-891/2025 pateiktais išaiškinimais, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys savo esme susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu, bet su iš mokestinių teisinių santykių kylančiais santykiais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad VMI pareikštų reikalavimų nagrinėjimas ir išsprendimas baudžiamojo proceso tvarka BPK nereglamentuojamas, todėl civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais. Prokurorė apeliaciniame skunde remiasi naujesne teismų praktika, pagal kurią skola muitinei reiškia importo arba eksporto muitus ir neapima Lietuvos Respublikoje taikomų pridėtinės vertės ir akcizo mokesčių, todėl, sprendžiant mokestinį ginčą dėl mokestinės prievolės – akcizo, PVM, akcizo ir PVM delspinigių priteisimo, Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-697/2025). Pasak apeliantės, skolos muitinei išnykimas nelemia skolos, susijusios su akcizo mokesčiu už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. R. 2024 m. gruodžio 11 d., ne vėliau kaip 20.50 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe, kontrabandos būdu gabeno, be to, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – 16 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“, bei ne vėliau kaip 2025 m. sausio 7 d., 23.25 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe, kontrabandos būdu gabeno, taip pat neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – 31 500 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 21 750 pakelių cigarečių „Queen Menthol“. Nurodyti kiekiai cigarečių pakelių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų rasti ir paimti įvykio vietos apžiūros metu atitinkamai 2024 m. gruodžio 12 d. ir 2025 m. sausio 7 d. Akcizais apmokestinamos prekės abiem atvejais neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją atgabentos dronais į teritoriją Švenčionių r. sav., Strūnaičio sen., Zelenkų kaime, t. y. teritoriją, esančią šalia Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybių sienos (t. 1, b. l. 52–75, t. 3, b. l. 136–141). 2025 m. kovo 20 d. Tabako gaminių sunaikinimo akte Nr. 185–6 (t. 1, b. l. 193–198) nurodyta, kad sunaikinta 16 499 pakelių cigarečių „NZ Gold“ (nutarimas sunaikinti daiktus, t. 1, b. l. 187–188), 21 749 pakelių cigarečių „Queen Menthol“ ir 31 499 cigarečių pakelių „Minsk 5 Super Slim“ (nutarimas sunaikinti daiktus, t. 4, b. l. 12–13) su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais.Nuo 2023 m. vasario 13 d. įsigaliojo nauja Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje numatyta, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalies naujoje redakcijoje taip pat numatyta, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamus kaitinamojo tabako produktus, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Šios Akcizų įstatymo nuostatos priimtos derinant akcizų teisinį reguliavimą nacionalinėje teisėje su Direktyvos (ES) 2020/262 nuostatomis, pagal kurias neteisėtai įvežtų prekių, kurios realiai nebuvo pateiktos vartoti, konfiskavimas ir sunaikinimas pašalina ir teisinį apmokestinimo akcizais pagrindą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-43-788/2026 jau padaryta išvada, kad bylose dėl po 2023 m. vasario 13 d. padarytų veikų, kai neteisėtai įvežtos akcizais apmokestinamos prekės valstybės institucijų sulaikomos, vėliau konfiskuojamos ir sunaikinamos, užkertant kelią joms patekti į apyvartą, pagal akcizų teisinį reguliavimą prievolė mokėti akcizus neatsiranda. Tokiu atveju nėra pagrindo ir konstatuoti, kad valstybei padaryta turtinė žala dėl nesumokėtų akcizų mokesčių. Analogiškos pozicijos kasacinės instancijos teismas laikėsi ir baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-719/2026, Nr. 2K-29-594/2026, Nr. 2K-56-719/2026, t. y., kad bylose, kuriose nagrinėjamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d., ir kuriose valstybės institucijų pastangomis buvo užkirstas kelias neteisėtai įvežtas akcizines prekes išleisti vartoti jas sulaikius ir vėliau konfiskavus bei sunaikinus, tokios prekės neapmokestinamos akcizais. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pagal Tarybos Direktyvos (ES) 2020/262 6 straipsnio 2 ir 3 dalis bei Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą akcizų mokėjimo prievolė atsiranda ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis atvejais, o pagal Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius. Teisėjų kolegija sutinka, kad šios nuostatos įtvirtina bendrąją akcizų mokėjimo pareigą, tačiau pažymi, jog ji turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į teisės aktuose nustatytas šios pareigos išimtis.Taigi teisėjų kolegija vertina, ar nagrinėjamu taikytina įstatyme nustatyta išimtis, dėl kurios pareiga mokėti akcizus neatsiranda. Direktyvos (ES) 2020/262 preambulės 8 pastraipoje numatyta – kadangi akcizas yra prekių vartojimui nustatomas mokestis, neturėtų būti reikalaujama mokėti mokestį už akcizais apmokestinamas prekes, kurios tam tikromis aplinkybėmis buvo visiškai sunaikintos arba yra negrįžtamai prarastos. Šios Direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje. To paties straipsnio 3 dalies d punkte numatyta tiek bendra taisyklė, pagal kurią neteisėtas prekių įvežimas prilygsta jų išleidimui vartoti ir apmokestinimo akcizais pagrindui, tiek ir šios taisyklės išimtis, t. y. kai skola muitinei yra išnykusi pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Tokiu atveju valstybės narės gali savo nacionalinėje teisėje nustatyti sankcijas, atsižvelgdamos į akcizų skolos, kuri būtų susidariusi, dydį. Minėtos Direktyvos 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šios direktyvos tikslais prekės laikomos visiškai sunaikintomis arba negrįžtamai prarastomis, jei jų negalima panaudoti kaip akcizais apmokestinamų prekių. Reglamento (ES) Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose numatyta skolos muitinei išnykimo sąlyga, kai prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos arba sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn. Direktyvos (ES) 2020/262 nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir įsigaliojo 2023 m. vasario 13 d. Akcizų įstatyme nurodyta, kad šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, be kita ko, ir Direktyva 2020/262. Įgyvendinant šią Direktyvą, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis buvo papildyta nuo 2023 m. vasario 13 d. įsigaliojusia nuostata, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktus.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad cigaretės, paženklintos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, buvo sulaikytos šalia Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos. Neteisėto jų įvežimo (atskraidinimo dronais) iš Baltarusijos Respublikos į Europos Sąjungos muitų teritoriją faktas nustatytas. Cigaretės sulaikytos ir sunaikintos, taigi į apyvartą nepateko. Taigi tokia situacija visiškai atitinka Tarybos Direktyvoje (ES) 2020/262 ir Akcizų įstatyme nustatytą neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį, siejamą su šių prekių sulaikymu, konfiskavimu ir sunaikinimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prievolė valstybei mokėti akcizo mokestį yra išnykusi, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai negali būti tenkinami. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad akcizo mokestis nėra muitas, todėl Sąjungos muitinės kodekso nuostatos negali lemti akcizų mokėjimo prievolės išnykimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju reikšminga ne vien skolos muitinei sąvoka, bet ir tai, kaip Sąjungos muitinės kodekso nuostatos susietos su akcizų prievolės atsiradimu Direktyvoje ir Akcizų įstatyme. Būtent akcizų teisinis reguliavimas nustato išimtį, pagal kurią pareiga mokėti akcizus už neteisėtai įvežtas prekes neatsiranda, kai skola muitinei išnyksta įstatyme nurodytais pagrindais. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo vadovautis prokurorės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-697/2025 pateiktais išaiškinimais. Nagrinėjamu atveju ankstesnėje byloje pateiktas išaiškinimas, susijęs su skolos muitinei ir akcizų prievolės atskyrimu, savaime nepaneigia vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje pateikto aktualių Direktyvos (ES) 2020/262 ir Akcizų įstatymo nuostatų aiškinimo dėl neteisėtai įvežtų prekių sulaikymo, konfiskavimo ir sunaikinimo teisinių padarinių. Sprendžiant dėl prokurorės apeliaciniame skunde nurodyto prašymo tenkinti VMI civilinius ieškinius, esminę reikšmę turi ne vien aplinkybė, kad E. R. neteisėtai disponavo kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką dronais atgabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, bet ir tai, ar šios prekės buvo neteisėtai atgabentos į Europos Sąjungos muitų teritoriją, ar jos buvo sulaikytos, konfiskuotos ir sunaikintos, ar pateko į apyvartą bei ar pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą atsirado pareiga sumokėti akcizus. Nustačius, kad neteisėtai atgabentos cigaretės buvo sulaikytos ir sunaikintos, nepateko į apyvartą, o veikoms taikytina nuo 2023 m. vasario 13 d. galiojanti akcizų mokėjimo išimtis, darytina išvada, kad E. R. neatsirado pareiga sumokėti VMI civiliniuose ieškiniuose nurodytų akcizų ir valstybei nebuvo padaryta šiais ieškiniais prašoma atlyginti turtinė žala. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo VMI civilinius ieškinius tenkinti. Nenustačius, kad valstybei atsirado teisė reikalauti iš E. R. sumokėti civiliniuose ieškiniuose nurodytas sumas kaip nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, šie civiliniai ieškiniai atmestini. Išnagrinėjusi prokurorės apeliacinio skundą, teisėjų kolegija jo neatmetė, o jį iš dalies patenkino, nes pripažino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą. Teisėjų kolegija išsprendė VMI civilinių ieškinių klausimą vadovaudamasi paskutine kasacinės instancijos teismo praktika tokio pobūdžio bylose. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį dėl civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštų civilinių ieškinių išsprendimo pakeisti.Nuosprendžio dalį, kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšti 159 431 Eur ir 46 547 Eur civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, panaikinti. Valstybinės mokesčių inspekcijos 159 431 Eur ir 46 547 Eur civilinius ieškinius atmesti. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti. Teisėjai Eglė Gruodienė Audrius Juozapavičius Linas Šiukšta