Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimas

Byla 2-84-547/2015 Dėl pastato paskirties pakeitimo ginčijimo ir VĮ Registrų centro įrašo pripažinimo negaliojančiu

1Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovėms: B. P., O. D., jų atstovui advokatui A. P., atsakovų: Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovei I. M., VĮ Registrų centro atstovei J. T., Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus atstovei Gintarei Baziliukaitei, trečiajam asmeniui J. P., jo atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovių: B. P. ir O. D. ieškinį atsakovams: Varėnos rajono savivaldybės administracijai Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriui, VĮ Registrų centras, tretiesiems asmenims J. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl pastato paskirties pakeitimo ginčijimo ir VĮ Registrų centro įrašo pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

Nustatė

3Panaikinti Lietuvos Respublikos Varėnos rajono Varėnos apylinkės viršaičio pavaduotojos 1994 m. sausio 10 d. Alytaus inventorizacijos biurui pateiktą pažymą Nr.4;

4Pripažinti VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro įrašą, pagal kurį pastato, kurio unikalus Nr.3896-7009-4010, esančio ( - ), tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta kaip ,,Gyvenamoji(vieno buto pastatai)“, negaliojančiu;

5Panaikinti 2014 m. gruodžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-1776 ,,Dėl Varėnos rajono Perlojos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ dalį, kuria J. P., kaip XI eilės pretendentui, yra suprojektuotas 0,53 ha namų valdos žemės plotas Nr. 990 pirkti iš valstybės;

6bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7B. P., ir O. D., tėvo J. P. tėvai J. P. ir O. P. iki 1945 - 1947 m. įvykdytų trėmimų, jų žūties partizaninėse kovose ir nacionalizacijos ( - ), nuosavybės teise valdė du 9,87 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus. G. J. P. priklausiusio sklypo 1918 m. buvo įsteigta ( - ), pradžios mokykla, kuri sovietmečiu buvo perstatyta ir 1975-08-08 Varėnos rajono vykdomojo komiteto Valstybinės priėmimo komisijos aktu pripažinta tinkama naudoti.

81996-05-23 Alytaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 290 ir sprendimu Nr. 38-1706 Ieškovių tėvui buvo atkurta nuosavybės teisė į du 9,87 ha bendro ploto (atskirai - po 8,93 ir 0,94 ha) žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie iš esmės atitiko 1931 m. sudarytą teritorijų planavimo dokumentą. 1996-06-27 Ieškovės paveldėjo po 1/2 šio turto dalį. Nuosavybės atkūrimo Ieškovių tėvui metu Mokykla priklausė A. G., kuris šį pastatą įgijo iš A. Š., o 2001-07-05 Mokyklą įsigijo J. P.. 2005-08-04 Alytaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 38-20666 mirusiai J. P. motinai A. P. buvo atkurta nuosavybės teisė į namų valdos sklypą, buvusį ( - ), tačiau grąžinta ne natūra, o perkelta į aplink J. P. valdomą Mokyklą esantį 0,51 ha žemės sklypą (t.y. į privatų Ieškovių sklypą). Vis dėlto pati Alytaus apskrities viršininko administracija vėliau nustatė, kad A. P. nuosavybės teisė šioje vietoje atkurta neteisėtai, nes ši teisė atkuriama tik į paties asmens naudojamus namų valdos žemės sklypus, taigi atkūrimo aktas pačios institucijos 2009-01-23 buvo panaikintas. Tuomet 2006-05-02 J. P. Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą jam suformuoti namų valdos sklypą.

9Lietuvos Respublikos teismams tenkinus Varėnos rajono apylinkės prokuratūros ieškinį, susiklostė tokia situacija, jog Trečiasis asmuo J. P., šiuo metu turėdamas nuosavybės teisę į ( - ), esantį Pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), o paskirtis VĮ „Registrų centro" duomenimis - gyvenamoji, įgijo galimybę suformuoti namų valdos sklypą šalia esančio Pastato Ieškovių protėvių valdyto ir joms atkurto bei 12 metų valdyto žemės sklypo sąskaita vien dėl to, kad niekas neginčijo Pastato paskirties keitimo teisėtumo, nors jokių dokumentų dėl šio Pastato paskirties keitimo nebuvo ir nėra. Tai reiškia, kad teismų sprendimais buvo įteisinta tokia faktinė padėtis, kai esant akivaizdžių įrodymų dėl niekuomet nepakeistos Mokyklos paskirties, sąžiningi asmenys - šiuo atveju Ieškovės, valdančios žemės sklypą, į kurį patenka J. P. siekiamas suformuoti namų valdos sklypas - prarado galimybę nuosavybės teise valdyti dar jų tėvui J. P. atkurtą 0,4863 ha minėto 8,93 ha ploto žemės sklypo dalį. Akcentuotina, jog tokią teisę J. P. įgijo nepaisant to, jog prieš tai minėtame civiliniame ginče nei jis pats, nei kiti byloje dalyvavę asmenys nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio Pastato paskirties keitimą iš negyvenamosios (visuomeninės) į gyvenamąją.

12Apibendrinant galima konstatuoti, kad žemė aplink Pastatą niekada neatitiko nė vieno iš aukščiau paminėtų kriterijų, kadangi:

13i) nėra jokių duomenų, kad Perlojos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu žemė aplink Pastatą pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui, taip kad dėl to kas nors būtų kreipęsis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2012 išaiškino, kad „tinkamu asmeninio ūkio žemės suteikimo aktu laikytinas pagal ne vėliau kaip iki 1993 m. gruodžio 1 d. pateiktą asmens prašymą ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. priimtas apylinkės tarybos sprendimas dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui; nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 1997 m. liepos 23 d. priimtas apskrities valdytojo sprendimas, patvirtinantis asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą; <...>);

14ii) nėra jokių duomenų, kad aplink Pastatą kada nors buvo suformuota ar bent ketinta suformuoti namų valda (tai patvirtina ir dabartinio Pastato savininko kreipimasis dėl jos suformavimo tik 2006 m. gegužės 2 d.);

15iii) nėra duomenų ne tik apie tai, jog Pastatui bandymams ar kitoms mokslo reikmėms kada nors buvo suteiktas koks nors sklypas ar kad jis apskritai, Mokyklai nuo 1985 m. nustojus veikti, šioms reikmėms buvo reikalingas - tai patvirtina ir faktas, kad pažymos apie šio ploto poreikį nepateikė nei Žemės ūkio ministerija, nei kitos suinteresuotos ministerijos ir valstybinės tarnybos;

16iv) nėra jokių duomenų apie tai, kad Mokykla kada nors būtų buvusi perduota Perlojos bandymų stoties eksperimentiniam ūkiui, kuris būtų turėjęs teisę šiuo Pastatu disponuoti.

17Nekilnojamojo turto registre egzistuojantis Pastato tikslinę naudojimo paskirtį įvardijantis įrašas „Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: Gyvenamoji (vieno buto pastatai)" buvo įrašytas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, o tai patvirtina žemiau nurodytos aplinkybės.

18Tarp šalių nėra ginčo, jog Pastatas, dėl kurio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties yra kilę pagrįstų abejonių, dar 1975 m. buvo pastatytas, pripažintas tinkamu naudoti, priimtas eksploatuoti ir naudojamas kaip Mokykla (tai patvirtina ir 2012-02-20 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo 6 lape nurodyti teiginiai: „J. P. įgytas gyvenamasis namas iki jis buvo parduotas A. Š. buvo mokyklos pastatas", tačiau, nors nė vienas iš daugybės Pastato savininkų niekada nėra kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl Pastato paskirties keitimo, šiuo metu Pastato paskirtis viešame valstybės registre nurodyta kaip gyvenamoji. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir oficialus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas, kuriame nurodoma, kad nei buvę, nei esami savininkai dėl Pastato, kurio unikalus Nr. 3896-7009-4010, rekonstrukcijos ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo į šią instituciją nėra kreipęsi, taip pat jie įstatymų nustatyta tvarka nėra kreipęsi gauti pažymų apie statinio statybą, rekonstrukciją, kapitalinį remontą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, taip pat nėra žinių, ar šie pastatai pripažinti tinkamais naudoti, t. y. nurodyti pastatai yra nelegalūs. Vadinasi, ir pats Mokyklos tapimas gyvenamuoju namu yra neteisėtas, nes jokių duomenų, kada šis Pastatas perstatytas iš Mokyklos, Nekilnojamojo turto registre nėra, jie nebuvo pateikti ir įregistruoti. Atkreiptinas dėmesys, kad Pastato perstatymo faktą patvirtina ir paties J. P. paaiškinimai, kuriuos teikdamas jis yra nurodęs, jog namą jau pirko „su sumažintais langais", „pakeitė stogą" ir kt. Pažymėtina, jog dėl šių veiksmų ir savavališkos statybos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2011 m. lapkričio 8 d. trečiajam asmeniui surašė Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

19Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 1996-05-23, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo metu, Pastatas nuosavybės teise priklausė A. G., kuris Pastatą buvo įsigijęs iš A. Š.. Vėliau A. G. Pastatą pardavė V. G., o V. G. 2001-07-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pastatus perleido trečiajam asmeniui J. P.. Kaip minėta, ankstesnėje tarp šalių vykusioje byloje nustatyta, kad J. P. įgytas gyvenamasis namas, iki jis buvo parduotas A. Š., buvo mokyklos pastatas. Iš 1992-05-29 nuosavybės teisės liudijimo taip pat matyti, kad A. Š. iš Varėnos rajono Perlojos eksperimentinio ūkio nupirko 2-jų aukštų mūrinį pastatą (taigi jokiu būdu ne gyvenamąjį namą). Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro duomenų banke šis pastatas nuo 1992-09-30 yra nurodomas kaip gyvenamasis namas. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, jog Pastato paskirtis iš negyvenamosios (visuomeninės) į gyvenamąją galėjo būti pakeista tik 1992-05-29 - 1992-09-30 laikotarpiu, t. y. per 4 mėnesius nuo Pastato nuosavybės perėjimo privačiam fiziniam asmeniui.

20Remiantis nurodytu laikmečiu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, per nurodytą 4 mėnesių (1992-05-29 -1992-09-30) laikotarpį Pastato savininkas, siekdamas pakeisti bei vėliau - įregistruoti jau pasikeitusią Pastato paskirtį, privalėjo atlikti ne vieną vienas paskui kitą sekantį veiksmą: 1) Pastato savininkas turėjo pateikti prašymą išduoti leidimą pertvarkyti Pastatą; 2) gauti tuo metu buvusių savivaldos institucijų (šiuo atveju Varėnos rajono savivaldybės) leidimą, o norint jį gauti - miesto (rajono) vyriausiajam architektui turėjo būti pateikiami Pastato nuosavybės teisę įrodantys dokumentai ir Pastato pertvarkymo projektas, kurių pagrindu buvo išduodamas savivaldos institucijos leidimas; galiausiai, gavus tokį leidimą ir jį įregistravus, 3) pagal pertvarkymo projektą turėjo būti vykdomi statybos darbai, kurių kontrolę tuo metu vykdė Valstybinė statybos inspekcija; 4) užbaigus darbus, kadastro duomenų bylą su Valstybinės statybos inspekcijos išvada apie pastato pripažinimą tinkamu naudoti reikėjo pateikti tuometiniam Inventorizavimo biurui (nuo 1991-07-25 pastatus, statinius ir butus registravę bei registravimo pažymėjimus išduodavę valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai; žr. 1991-07-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo" 3 punktą).

21Be kita ko, 1992-05-29 - 1992-09-30 laikotarpiu kadastro duomenų pasikeitimai buvo fiksuojami vadovaujantis tuo metu galiojusiais 1980 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos įsakymu Nr. 264 patvirtintais Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodiniais nurodymais, kurie numatė, kad kartu su nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais turi būti pateikta ir kadastro duomenų byla. Tokia byla, kaip minėta, buvo parengta tik 1992-09-30, kurioje jau buvo užfiksuotas gyvenamasis namas, tačiau nei joje, nei VĮ „Registrų centro" Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 60/59636 nėra užfiksuota jokių duomenų apie keičiamą Pastato paskirtį. Vadovaujantis tuo, jog VĮ „Registrų centras", 1997 m. pab. perėmusi VĮ „Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro" teises ir pareigas, galimai įregistravo įrašą apie pasikeitusią Pastato paskirtį nesilaikydama teisės aktų reikalavimų bei neįsitikinusi, ar Pastato savininkas pateikė visus su aptariamu įrašo pakeitimu reikalingus dokumentus.

22Iš to nuosekliai seka, kad nesant nei Pastato pertvarkymo projekto, nei išduoto statybos leidimo, Lietuvos Respublikos Varėnos rajono Varėnos apylinkės viršaičio pavaduotoja (netgi ne pats viršaitis) neturėjo jokio teisinio pagrindo 1994 m. sausio 10 d. Alytaus inventorizacijos biurui pateikti pažymos Nr. 4 (toliau - Pažyma), kad „Pagal Varėnos apylinkės ūkinę knygą Nr. 10, asmen. sąsk. Nr. 1383 dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis namas, esantis ( - ), pagal nuosavybės teisės liudijimą <...> užregistruotas A. Š. vardu <...>"", nes gyvenamojo namo toje vietoje niekada nebuvo nei teisine, nei faktine prasme. Tai reiškia, kad, viena vertus, Pažyma yra neteisėta dėl joje nurodytų neteisingų duomenų (dėl to, kad Mokyklos paskirtis taip ir nebuvo pakeista), kita vertus -neaišku, ar: i) viršaičio pavaduotoja O. M. turėjo įgaliojimus apskritai rašyti panašaus pobūdžio pažymas, o jei ir turėjo, kuo remdamasi tai darė; ii) ar Alytaus inventorizacijos biurui pakako vien šios Pažymos, kad Mokykla būtų įregistruota kaip gyvenamasis namas. Labai realu, kad Pažyma buvo pateikta vien dėl to, jog Alytaus inventorizacijos biuras suabejojo ir kitu jam pateiktu dokumentu -1992-05-29 nuosavybės teisės liudijimu, ant kurio nėra nė vieno atsakingo subjekto parašo.

23Taigi, esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, 1994 m. sausio 10 d. Alytaus inventorizacijos biurui pateikta Pažyma Nr. 4 privalo būti panaikinta.

24Apibendrinant galima teigti, jog šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie Pastato tikslinę paskirtį neatitinka dokumentų, kurių pagrindu turėtų būti šie duomenys įrašyti, kadangi tokie dokumentai iš viso neegzistuoja: dėl Pastato paskirties keitimo nebuvo kreiptasi nė į vieną valstybinę instituciją, ir juo labiau nėra duomenų, jog šis Pastatas buvo rekonstruojamas. Dėl šios priežasties Nekilnojamojo turto registre Pastato tikslinę naudojimo paskirtį įvardijantis įrašas „Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: Gyvenamoji (vieno buto pastatai)" turi būti pripažintinas negaliojančiu.

26Teismo posėdžio metu, ieškovės palaikė savo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškovė B. P. nurodė, kad iš pradžių tame pastate buvo mokykla, vėliau zefyrų kepykla, po to – autoservisas. 1992 metais, kai buvo atkuriama nuosavybės teisė , ten buvo gyvenamasis namas, lakstė visokie pijokai, tačiau ten niekas negyveno. B. P. nurodė, kad jau nagrinėjant ir ankstesniąją bylą dėl žemės, buvo kalbama apie pastato paskirtį, bet niekas į tai nekreipė dėmesio. Ieškovė O. D. nurodė, kad raštu tokių reikalavimų nereiškė.

281996 m. birželio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. ( - ), pagrindu šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso J. P. įstatyminėms įpėdinėms B. P. ir O. D.. Paaiškėjus, kad į šio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), plotą buvo įtrauktas ir nuosavybės teisių atkūrimo metu A. G. priklausiusių statinių (pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) ir pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - ))) eksploatacijai būtinas žemės plotas, buvo konstatuota, kad Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 38-1706 yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Dėl to buvo inicijuotas šio sprendimo dalies panaikinimas, ginant viešąjį interesą, teismine tvarka.

29Galutiniu Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu 2012 m. vasario 20 d. priimtu civilinėje byloje Nr. 2-102-445/2012, nuspręsta Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį tenkinti pilnai: panaikinti Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 38-1706 dalyje dėl nuosavybės teisės atstatymo į 0,4863 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį sklype Nr. ( - ), kuriame yra pastatai, priklausantys J. P., taip pat panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. ( - ), išduotą 1996 m. birželio 27 d. O. D. ir B. P., dalyje dėl 0,4863 ha žemės sklypo paveldėjimo ( - ), po J. P. mirties 8,93 ha žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ). Šiuo Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu taip pat buvo panaikinta teisinė registracija O. D. ir B. P. vardais dalyje dėl 0,4863 ha žemės sklypo, įgyto pagal į paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. ( - ) išduotą 1996 m. birželio 27 d. Varėnos rajono l-ojo notarų biuro notarės, ( - ) po J. P. mirties 1995 m. gruodžio 23 d., 8.93 ha dydžio sklype, kurio unikalus Nr. ( - ).

30B. P. ir O. D. pateikė apeliacinį skundą, kurį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-288-431/2013 atmetė, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Sprendimas yra įsiteisėjęs.

31Varėnos rajono savivaldybės administracija (toliau - Savivaldybė) su pareikštu ieškiniu ir jame išdėstytais reikalavimais nesutinka, nes :

32Ginčo Pastatas kaip turtas niekada nepriklausė savivaldybei, nebuvo apskaitytas savivaldybės turto apskaitoje, pastato nuosavybės teisės niekada nebuvo registruotos savivaldybės vardu. Taip pat pažymi, kad nei archyvinių dokumentų, nei kitų rašytinių įrodymų apie ginčo pastatą, jo paskirtį ar paskirties keitimą savivaldybės archyve nėra.

33Iš byloje esančių dokumentų ir teismų sprendimų matyti, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę J. P. buvo grąžinta žemė po statiniais, kurie jam nuosavybės teise niekada nepriklausė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 1993 m. gegužės 23 d. (Alytaus apskrities valdytojo administracijos sprendimo Nr.38-1706 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui J. P." priėmimo dieną - 1996-05-23) pastatas - gyvenamasis namas -nuosavybės teise priklausė A. G., kuris šiuos pastatus pagal 1994 m. spalio 18 d. pirkimo -pardavimo sutartį Nr. GDM7-6190 įsigijo iš A. Š.. Vėliau ginčo pastatą įsigijo V. G., kuris 2001 m. liepos 5 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 471 lv( 182/01-0004) pagrindu pastatus - gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą - perleido J. P.. J. P. pastatus valdo iki šiol.

34Ieškovės nurodo, kad J. P. įgytas pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip gyvenamasis namas neteisėtai, nes iki jo pardavimo A. Š. tai buvo mokyklos pastatas, nors byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad pastatas iki pat jo pardavimo A. Š. pagal paskirtį buvo naudojamas kaip mokykla. Priešingai, Ieškovės savo ieškinyje nurodo, kad ginčo pastatas kaip mokykla nustojo veikti nuo 1985 metų (ieškinio lapas 5 iii) pastraipa), ginčo pastato patalpose buvo vykdoma įvairi veikla, t. y. šiame pastate buvo vykdoma gamybinė, ūkinė - komercinė ir kt. veikla. Taigi, Ieškovės pačios patvirtina, kad ginčo pastatas jau seniai buvo naudojamas ne pagal paskirtį ir iš byloje esančių Ieškovių pateiktų dokumentų negalima nustatyti kas, kada, kaip ir kokiai paskirčiai naudojo ginčo pastatą.

35Pažymėtina tai, kad A. Š. 2- jų aukštų mūrinį pastatą įsigijo iš ( - ), vykdant valstybinio turto privatizavimą pagal 1991 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo Nr.I-1115 nuostatas, t. y. aukciono būdu ir jam 1991 m. gegužės 29 d. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas. Šio dokumento pagrindu, VĮ Registrų centras 1992 m. rugsėjo 30 d. atliko pastato teisinę registraciją. Pastatų teisinė registracija atlikta vadovaujantis tuomečiais reikalavimais ir teisės aktais. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.262 str., Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

36Ieškovės teigia, kad vykdant pastato registraciją ir keičiant jo paskirtį, pagal 1992 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 937 punktą 18.5 buvo privalomas savivaldos institucijos leidimas.

37Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosavybės teisės liudijimas, patvirtinantis A. Š. teisę į Pastatą išduotas 1992 m. gegužės 29 d., ginčo Pastatas Registrų centre, atlikus kadastrinius matavimus, įregistruotas 1992 m. rugsėjo 30 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimas Nr. 937, įpareigojantis pastato eksploatavimo paskirties keitimą derinti su savivaldos institucija ir gauti jos leidimą, įsigaliojo tik 1993 m. sausio 11 d., t. y. po jo paskelbimo Valstybės žiniose (Žinios, 1993 Nr.1-13, 1993-01-10).

38Priimant ir vertinant šį Ieškovių argumentą, visų pirma būtina objektyviai įvertinti tai, kad Ieškovės savo ieškinio reikalavimus grindžia teisės aktu, kuris buvo priimtas ir įsigaliojo vėliau nei Nekilnojamojo turto registre atlikta ginčo pastato teisinė registracija A. Š. vardu ir pastatas įregistruotas gyvenamuoju namu. Todėl juo vadovautis nebuvo jokio teisinio pagrindo.

39Pastatas, esantis adresu ( - ), (toliau - pastatas), vadovaujantis 1991 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu Nr. I-1115 (toliau - Privatizavimo įstatymas) buvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą. Sutinkamai su Privatizavimo įstatymo nuostatomis valstybinio turto privatizavimą įgyvendino Centrinė privatizavimo komisija bei jai pavaldžios miestų ir rajonų privatizavimo komisijos. Privatizavimo komisijos ir tarnybos buvo laikini organai, sudaryti tik Privatizavimo įstatyme nustatytiems uždaviniams įgyvendinti. Pagal šį įstatymą valstybinis turtas buvo privatizuojamas: 1) parduodant privatizavimo objektus aukcione; 2) skelbiant viešąjį akcijų pasirašymą. Objektus privatizavimui parengdavo įmonių, įstaigų administracijos, steigėjai ar kiti valstybinės valdžios ir valdymo organai, kurių reguliavimo sferoje buvo privatizavimo objektas.

40Savivaldybė privatizavimo procese tiesiogiai nedalyvavo. Privatizavimo įstatyme nustatyta, kad vykdant valstybinio turto pirminį privatizavimą, jame dalyvauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskirtos privatizavimo tarnybos prie savivaldybių. Šioms tarnyboms buvo pavesta atlikti tik tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. paskelbti apie objektus įtrauktus į privatizuojamų objektų sąrašus, paskelbti apie aukciono vykdymo laiką ir vietą; registruoti dalyvių paraiškas ir pripažinti aukciono nugalėtoją bei kontroliuoti aukciono metu parduoto turto apmokėjimą. 1992 m. gegužės mėn. įvykusio aukciono rezultatai, Privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka, apskųsti ar nuginčyti nebuvo. 1992 m. gegužės 29 d. nuosavybės liudijimas išduotas A. Š., taip pat nebuvo apskųstas ir/ar pripažintas neteisėtu pagrindu nuosavybei registruoti.

41Taip pat atkreiptinas dėmesys į faktą, jog nuo ginčo pastato - nekilnojamojo daikto bei nuosavybės teisių į jį įregistravimo praėjo daugiau kaip 20 metų. Per šį laikotarpį įvyko ne vienas nuosavybės teisių perleidimo sandoris, kuriuose nurodoma, kad perleidžiamas nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas. Kaip jau buvo minėta, 2001 m. liepos 5 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 471 lv(l 82/01 -0004) pagrindu, nuosavybę į pastatus - gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą - įgijo J. P., kuris šiuos pastatus valdo iki šiol. Minėtoje sutartyje parduodamas nekilnojamasis daiktas yra pastatas - gyvenamasis namas. Sutarties sudarymo metu jokių teisminių ginčų dėl pastato paskirties nebuvo. Ieškinio prieduose pateiktų teismų sprendimais jau yra patvirtinta ta aplinkybė, kad pastato paskirtis - gyvenamasis namas - nekilnojamojo turto registre įregistruota nuo 1992 m. rugsėjo 30 dienos. Teismų sprendimai įsigalioję. Todėl akivaizdu, jog negali būti pažeistos sąžiningo įgijėjo teisės ir interesai nepagrįsto ieškinio, kuriame net nėra tinkamai suformuluoti reikalavimai, pagrindu.

42Kaip matyti, iš teismui pateikto Ieškinio turinio, ieškovės, ginčydamos pastato (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), paskirties keitimą, siekia įgyvendinti teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra. Ieškovės nurodo, kad nuginčijus ginčo pastato paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, J. P. naudojamas žemės sklypas nebūtų priskiriamas išperkamiems ir natūra negrąžinamiems žemės plotams, kadangi šio žemės sklypo paskirtis nebūtų namų valdos.

43Tokia ieškovių pozicija yra neteisinga ir su ja nesutiktina, nes Ieškovės ir toliau neturės jokio teisinio pagrindo reikalauti atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį po ginčo pastatais, natūra. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas žemė yra valstybės išperkama ne tik tuomet, kai ji kaimo vietovėje yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų, bet ir užimta visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, taip pat suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms. Mano, kad ieškovių ieškinys šioje civilinėje byloje turėtų būti atmestas tuo pagrindu, kad teismo sprendimas šioje civilinėje byloje nesukels ieškovėms materialiųjų teisinių pasekmių.

44Teismo posėdžio metu atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovė ieškinio nepripažino ir prašė jo netenkinti. Atsakovės atstovė paaiškino, kad kol nebuvo reikalavimo registruoti nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre, jis buvo registruojamas seniūnijose ūkinėse knygose. Ieškovių ginčijamoje pažymoje esantys duomenys visiškai atitinka duomenis esančius pirminiame dokumente, t. y. ūkinėse knygose, todėl neaišku, kokiu pagrindu ši pažyma turi būti ar galėtų būti pripažinta negaliojančia. Ši pažyma nesusijusi su pastato įregistravimu registre, nes ji buvo išduota 1994 metais, o ginčo pastatas nekilnojamojo turto registre jau buvo įregistruotas 1992 metais. Nuosavybės teisės liudijime, išduotame A. Š. buvo nurodyta, kad jis įgijo pastatą (tačiau pastato paskirtis neįvardinta). Ūkinėse knygose ir vėlesniuose sandoriuose jau buvo nurodoma, kad tai gyvenamasis namas ir toks faktas buvo įregistruotas registre.

46Nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. ( - ) (paskirtis - gyvenamoji, nekilnojamojo daikto pavadinimas - gyvenamasis namas, adresas - ( - ), nekilnojamojo turto registras Nr. ( - ), namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos inventorinis Nr. ( - )), kadastriniai matavimai buvo atlikti 1992-09-30 pil. Š. A. prašymu bei įregistruotos nuosavybės teisės pagal 1992-05-29 nuosavybės teisės liudijimą.

47Pažymi, kad VĮ ,,Registrų centras“ nei archyvinių dokumentų nei duomenų, jog ginčo objektas buvo mokykla, neturi.

48Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. ( - ), esanti Varėnos rajono Varėnos apylinkės viršaičio 1994-01-18 pažyma Nr. 4 nurodo, kad ginčo objektas yra gyvenamasis namas.

49Nuo šio nekilnojamojo daikto bei teisių į jį įregistravimo momento praėjo daugiau kaip 20 metų bei įvyko ne vienas nuosavybės teisės perleidimo sandoris (1994-10-18 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. GDM7-6190, 1998-04-07 turto pardavimo be varžytinių aktas, 2001-07-05 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4711 V), kuriuose taip pat nurodoma, kad perleidžiamas gyvenamasis namas. Todėl akivaizdu, jog negali būti pažeistos sąžiningo įgijėjo teisės nepagrįsto ieškinio pagrindu.

50Sutinkamai su Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu visi duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, nuo 1998-01-01 buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą be atskiro jų revizavimo, t. y. vykdant Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo reikalavimus.

51Nekilnojamojo turto registre Nr. ( - ) įregistruoti šie nekilnojamieji daiktai, esantys ( - ).:

53gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - ), 1967 statybos m.);

55ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - ) 1995 statybos m.).

56Minėtos archyvinės bylos duomenimis, t. y. statinių išdėstymo plane yra nurodytas faktiškai naudojamas žemės sklypas - 5204 kv. m., tačiau duomenų apie žemės sklypą, kuriame yra minėti nekilnojamieji daiktai, bei daiktinių teisių į jį įregistravimą, neturi.

57Informuojame, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-01-19 duomenimis žemės sklypas (8, 9300 ha), kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (registro Nr. ( - )), nuosavybės teise įregistruotos po 1/2 dalį pil. O. D. ir B. P. vardu (pagrindas: 1996-06-27 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. ( - )), yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

58Sutinkamai su Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 str., visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

59VĮ Registrų centro Alytaus filialas (teritorinis registratorius) neatliko jokių veiksmų, pažeidžiančių ieškovių teisėtus interesus, todėl VĮ Registrų centras šioje byloje yra netinkamas atsakovas.

62Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (ankstesnėje civilinėje byloje) kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą ir prašė panaikinti Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 38-1706 dalį dėl nuosavybės teisių J. P. į 0,4863 ha namų valdos žemės sklypą (kadastro Nr. ( - ) ( - ), atkūrimo, kuriame yra dabartiniam savininkui J. P. nuosavybės teise priklausantys pastatai, ir panaikinti Varėnos rajono l-ojo notarų biuro notarės atsakovėms B. P. ir O. D. 1996 m. birželio 27 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 937V dėl minėtojo 0,4863 ha žemės sklypo ( - ), paveldėjimo.

632013 m. gruodžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje buvo gautas J. P. prašymas suformuoti 0,51 ha namų valdos žemės sklypą ( - ), kurį J. P. galėtų išsipirkti iš valstybės. Tuo metu jau buvo įsiteisėję teismo sprendimai dėl žemės sklypo.

64Varėnos rajono Perlojos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014

65m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1776 „Dėl Varėnos rajono Perlojos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo" (toliau - Žemėtvarkos projektas), J. P., kaip XI eilės pretendentui, yra suprojektuotas 0,53 ha namų valdos žemės plotas Nr. 990 pirkti iš valstybės.

67Taip pat pažymėtina, kad teismine tvarka nuginčijus ar teisės aktų nustatyta tvarka pakeitus ginčo statinio paskirtį atitinkamai būtų keičiama ir šio pastato eksploatacijai reikalingo žemės sklypo paskirtis.

68Pažymėtina, kad ieškovių ieškinys šioje civilinėje byloje turėtų būti atmestas tuo pagrindu, kad teismo sprendimas šioje civilinėje byloje nesukels ieškovėms teisinių pasekmių.

69Kaip matyti iš teismui pateikto Ieškinio turinio, ieškovės, ginčydamos pastato (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), paskirties keitimą, siekia įgyvendinti teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra.

70Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau -Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja.

Motyvuojamoji dalis

71Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji:

72kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

73suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specializuotą veislininkystės bei sėklininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų. Šios žemės naudotojų sąrašą ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius nustato Vyriausybė (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

74Pažymėtina, kad turto grąžinimas natūra yra tik vienas nuosavybės teisių atkūrimo būdų. Įstatymų leidėjui pasirinkus ribotą restituciją, piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais, kurių parinkimą lemia ne tik pretendentų pageidavimai, bet ir objektyvios aplinkybės (dėl susiklosčiusių faktinių žemėnaudos santykių ir visuomenės poreikių atsiradusios kliūtys grąžinti turtą natūra ar atlyginti lygiaverčiu turtu). Dėl to piliečio, atitinkančio Atkūrimo įstatyme nustatytus reikalavimus nuosavybės teisėms atkurti, valios išreiškimas dar nereiškia, kad būtent jo pageidaujamu būdu nuosavybės teisės jam ir bus atkurtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2012). Konstitucinio Teismo priimtuose nutarimuose ne kartą (1994 m. gegužės 27 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos 5 d.) pabrėžta, kad nuostata, jog negalint turto grąžinti natūra, skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą.

75Nagrinėjamu atveju ieškovių subjektinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą grąžinant žemę natūra galėtų būti įgyvendinta tuo atveju, jeigu žemės plotas, reikalingas ginčo pastato su priklausiniu eksploatacijai, nebūtų valstybės išperkamas.

77Remiantis minėtomis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis darytina išvada, kad žemė yra valstybės išperkama ne tik tuomet, kai ji kaimo vietovėje yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų, bet ir užimta visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, taip pat suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms.

78Kaip matyti iš kartu su Ieškiniu pateiktų dokumentų (priedas Nr. 2), ginčo pastatas 1975 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės priėmimo komisijos aktu buvo priimtas naudoti kaip ( - ) pradinė mokykla. Taigi vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis žemė, reikalinga mokslo paskirties pastato eksploatacijai, taip pat yra valstybės išperkama ir natūra piliečiams negrąžinama.

79Todėl darytina išvada, kad Ieškinio reikalavimų patenkinimas šioje civilinėje byloje nesukeltų ieškovėms siekiamų teisinių pasekmių, kadangi nuginčijus pastato (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), paskirties keitimą ieškovės neįgytų teisių į žemės plotą, nes jis reikalingas šio pastato eksploatacijai.

80Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pastato valdymui žemė yra būtina, nepriklausomai nuo pastatų paskirties. Nurodė, kad piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d. nurodoma, jog žemė grąžinama natūra, išskyrus šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei. To paties įstatymo 12 str. 1 d. nurodoma, kad žemė negrąžinama, jei ji užimta namų valdų, visuomeninės paskirties, ar mokslo ir studijų institucijų. Tokio reikalavimo patenkinimas nesukels ieškovėms teisinių padarinių. Ieškovės nenurodo ir tokio įsakymo panaikinimo pagrindo.

82Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996-05-23 sprendimu Nr. 38-1706 J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės, kurioje atkūrimo metu buvo A. Š., vėliau A. G., V. G. , o nuo 2001-07-05. man. J. P. priklausantis gyvenamais namas, ( Nekilnojamojo turto registro duomenys) . Taip pat jau šioje byloje ( t.3. b. I. 17 ) pateikta duomenys, kad pagal 1994-01-10 Varėnos apylinkės viršaičio pažymą, Varėnos rajono apylinkės ūkinėje knygoje Nr. 10, asmeninė sąskaita Nr. 1383, dviejų aukštu mūrinis gyvenamasis namas, esantis ( - ) pagal nuosavybės liudijimą, išduotą Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybos, registruotas A. Š. vardu, pirktas iš Perlojos eksperimentinio ūkio, esantis 5204 ha žemės sklype. Teismas, priimdamas sprendimą , vadovavosi ir 2009-01-27 teismo vietos apžiūros protokolu, kur nurodyta, kad mano namų valdoje yra gyvenamasis dviejų aukštų mūrinis namas, ūkinis pastatas, taip pat yra sodas, ariamos žemės plotelis ir kt. Byloje nustatyta, kad J. P. įrodęs kokį žemės sklypą naudojo ir naudoja kaip namų valdą, kad žemės sklypas yra išsidėstęs betarpiškai jo gyvenamojo namo , ūkinio pastato, komunikacijų, sodo, privažiavimo kiemo įrenginių ribose. Teismo sprendime pažymėta, kad pažeidus imperatyvias įstatymų ir teisės aktų reikalavimus buvo pažeistos J. P. teisės turėti namų valdos žemės sklypą prie jam priklausančio gyvenamojo namo, kad įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais , kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka ( CK 4.262str. ). Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. P. nuosavybės teisėmis valdo gyvenamąjį namą su priklausiniais, tai yra įrodyta ir nenuginčyta. Nurodytas teismo sprendimas turi prejudicinę galią ir šiame ieškovių vėl nepagristai keliamame ginče. Priimtu teismo sprendimu išsamiai pasisakyta, kad J. P. nuosavybės teisėmis nuo pat įgijimo 2001-07-05 pirkimo-pardavimo sandoriu valdo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, ir šis faktas nebuvo ginčijamas iki šiol. Pastatą įgijo tik vienintelei paskirčiai - šeimos gyvenimui. Ieškovės, kurios aktyviai dalyvavo ankstesnių bylų teismo posėdžiuose, tuo metu neginčijo pastato paskirties, nors bylose buvo pateikti visi gyvenamojo namo įgijimą patvirtinantys dokumentai. Nagrinėjat bylą ankstesniuose procesuose, pavyzdžiui, ieškovės ginčijo sodybos ir namų valdos sąvokas, teigdamos, kad sodyba negali būti laikoma, jei joje yra tik gyvenamasis namas, o nėra ūkio pastato. Kaip matyti iš NTR duomenų, J. P. naudojamoje namų valdoje yra ir gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kurio unik. Nr. ( - ), jo kadastro duomenys užfiksuoti 1995-01-24, ūkinis pastatas nuosavybės teise buvo įregistruotas A. G. vardu pagal 1995-01-24 Statybos inspektoriaus pažymą. Iš to galima spręsti, kad ankstesnės civilinės bylos ( Nr. 2-144-308/2009 ir Nr. 2-102-445/2012 ) nagrinėjimo eigoje ieškovės neginčijo fakto, kad J. P. priklauso gyvenamasis namas, o ne kitos paskirties pastatas. Ieškovės tik akcentavo, kad anksčiau toje vietoje buvo mokykla, bet ginčo dėl pastato paskirties nekėlė.

83Pažymėtina, ir tai, kad net ir tuo metu, kai pastatas dar priklausė ( - ), jis buvo naudojamas kaip gyvenamosios paskirties pastatas, nes šiame name gyveno M. šeima ir kiti asmenys.

86Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad jis jau seniai naudojasi namu, tad reikėtų taikyti ieškinio senatį. Ieškovėms nuo pat jo pastatų įsigijimo yra žinoma, kad jis savininkas, tačiau anksčiau pretenzijų nekėlė. J. P. nurodė, kad ieškovių motina Julė sakė, kad čia yra jo žemė, nes ji priklausė anksčiau mokyklai. Todėl mano, kad ieškinys turi būti atmestas.

87Liudytoja V. V. paaiškino, kad ji šioje ginčo mokykloje baigė tris klases. Liudytoja nurodė, kad tame name gyveno ir viena mokytoja. Vėliau šiame pastate buvo pieno supirkimo punktas, autoservisas, žuvies rūkykla. Liudytoja patvirtino, kad mokykla yra jos tėvų, senelių (M. B.) žemėje. Pastaruoju metu šiame name gyvena P. .

88Liudytoja D. K. paaiškino, kad J. P. atsikraustė 2001metais. Ji paaiškino, kad iš pradžių tame pastate buvo mokykla. 1990-1994 metais pastatas buvo apleistas ir tuščias, o 1994 m. pabaigoje įsigijo G. ir pradėjo veikti zefyrų cechas, vėliau žuvų rūkykla. Vėliau įsigijo G. ir ten veikė autoservisas.

89Ieškinys atmestinas.

90Byloje neginčijamai yra nustatyta, jog Perlojos mokykla buvo pastatyta ir priimta į eksploataciją 1975 metais (b. l. 20-23, 24-26, T1).

91Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-11-05 išrašu su istorija patvirtinama, kad pastatas, esantis( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), yra gyvenamasis namas, prie kurio yra ūkinis pastatas. Šio pastato pirmasis savininkas buvo A. Š. įgijęs pastatą 1992-05-29. Vėliau pastato savininku tapo A. G., kuris 1998-11-10 perleido V. G., o šis 2001-09-17 – J. P. (b. l. 29-31, T1).

92Nuosavybės teisės liudijimu patvirtinama, kad 1992-05-29 A. Š. aukcione įgijo iš ( - ) 2 aukštų mūrinį pastatą (b. l. 73, T1).

93Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. ( - ), adresas ( - ). nurodoma, kad pastato paskirtis yra gyvenamasis namas (b. l. 77-91,T1).

94Taip pat byloje yra Perlojos kaimo ūkinė knyga, kurioje pažymėta asmeninė sąskaita Nr. ( - ), Š. A. ir yra atžyma apie priklausantį gyvenamąjį namą, kurio gyvenamasis plotas yra 106,74 kv.m. (b. l. 42-44, T3). Asmeninės sąskaitos Nr. ( - ) A. G. taip pat yra įrašai apie gyvenamąjį namą, kuris turi 106,74 kv.m. gyvenamojo ploto. Pastaboje pažymėta, kad pastatus pirko iš A. Š. ir įrašyti sutarties duomenys (b. l. 154-155,T3).

96Ieškovės ginčija Varėnos rajono Varėnos apylinkės viršaičio 1994-01-10 išduotą pažymą Alytaus inventorizacijos biurui, kurioje nurodyta, jog pagal Varėnos apylinkės ūkinę knygą Nr. 10, asmen. Sąsk. Nr. ( - ) dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis namas, esantis ( - ), pagal nuosavybės teisės liudijimą, išd. Varėnos apyl. agrarinės reformos tarnybos, užregistruotas A. Š. vardu. Pirko iš ( - ), 5204 m2 žemės sklype (b. l. 46, T2). Iš esmės toks įrašas, kuris yra padarytas pažymoje yra ir teismui pateiktoje ( - ) ūkinėje knygoje, kurioje pažymėta asmeninė sąskaita Nr. ( - ) Š. A. ir yra atžyma apie priklausantį gyvenamąjį namą, kurio gyvenamasis plotas yra 106,74 kv.m. (b. l. 42-44, T3).

97Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad A. Š. 2- jų aukštų mūrinį pastatą įsigijo iš ( - ), vykdant valstybinio turto privatizavimą pagal 1991 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo Nr.I-1115 nuostatas, aukciono būdu ir jam 1991 m. gegužės 29 d. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas. Šio dokumento pagrindu, VĮ Registrų centras 1992 m. rugsėjo 30 d. atliko pastato teisinę registraciją. Pastatų teisinė registracija atlikta vadovaujantis 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo" pavirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija (toliau - Instrukcija). Šios instrukcijos 8 punkte pateiktas išsamus sąrašas pagrindinių dokumentų, teisinei registracijai atlikti ir patvirtinančių nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus. Privatizavimo komisijos 1992 m. gegužės 29 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas A. Š. buvo tinkamas ir teisėtas pagrindas įregistruoti aukcione įgytą pastatą ir nuosavybės teises į jį nekilnojamojo turto registre ir tai atitiko registracijos metu galiojusius teisės aktų reikalavimus (Instrukcijos punktas 8, pap. 8.6, 8.12). 1991 07-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr.297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo" buvo numatyta, kad pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, yra šie: paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimai (8.6 p); privatizacijos dokumentai (8.12 p.). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.262 str., Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

98Ieškovės tvirtindamos, jog ginčo objekto paskirtis buvo pakeista nepagrįstai, pažeidžiant nustatytąją tvarką, jog turėjo būti laikomasi 1992 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.937 reikalavimų ir atliekant pastato paskirties keitimą, turėjo būti gautas savivaldos institucijos leidimas. Tačiau iš aptartų dokumentų matyti, kad jau 1992 metų viduryje pastatas buvo nurodomas kaip gyvenamasis namas. Nuosavybės teisės liudijimas, patvirtinantis A. Š. teisę į Pastatą išduotas 1992 m. gegužės 29 d., ginčo Pastatas Registrų centre, atlikus kadastrinius matavimus, įregistruotas 1992 m. rugsėjo 30 d. Ieškovių nurodomas teisės aktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimas Nr. 937, įpareigojantis pastato eksploatavimo paskirties keitimą derinti su savivaldos institucija ir gauti jos leidimą, įsigaliojo tik 1993 m. sausio 11 d., t.y. po jo paskelbimo Valstybės žiniose (Žinios, 1993 Nr.1-13, 1993-01-10). Todėl teismas daro išvadą, kad Ieškovės savo ieškinio reikalavimus grindžia teisės aktu, kuris buvo priimtas ir įsigaliojo vėliau nei Nekilnojamojo turto registre atlikta ginčo pastato teisinė registracija A. Š. vardu ir pastatas įregistruotas gyvenamuoju namu. Todėl, LRV 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr.937 punkte 18.5 numatytas reikalavimas, jog keičiant pastato paskirtį būtina turėti savivaldos institucijos leidimą, nagrinėjamuoju atveju neturi būti taikomas ir negali būti laikomas pažeidimu. CK 1.7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad „Civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka". Ši nuostata reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi tiems civiliniams santykiams, kurie atsirado, o nagrinėjamuoju atveju ir pasibaigė, iki tam tikro teisės akto paskelbimo, nes galimi atvejai, kad asmenys, žinodami, kad yra tokie teisės aktai, nebūtų sukūrę sau šių teisinių santykių.

99Kaip jau buvo nurodyta aukščiau A. Š. nuosavybę į ginčo pastatus įgijo nuosavybės teisės liudijimo pagrindu, pastatus įgijęs aukcione; A. G. – pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, V. G. - turto pardavimo be varžytinių akto pagrindu, o J. P. – pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Visi šie sandoriai teismine tvarka nebuvo ginčijami ir nebuvo įrodyta, jog jie buvo sudaryti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šiuo ieškiniu taip pat nebuvo reikalavimų ginčyti ir sudarytus sandorius. Trečiasis asmuo J. P. yra sąžiningas ginčo pastatų įgijėjas CK 4.96 str. 1 d. prasme.

100Teismas laiko, kad ieškovės neįrodė, jog 1994-01-10 išduota pažyma neatitiko pirminių įrašų, esančių ūkinėse knygose. CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

101Dėl reikalavimo pripažinti VĮ Registrų centras padarytą įrašą negaliojančiu

102Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2014-07-16 priėmusi sprendimą nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. ( - ) yra įregistruotas pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), kurį nuosavybės teise valdo J. P.. Juridinis pagrindas – 2001-07-05 notariškai patvirtinta sutartis, kurios 1 p. nustatyta, ,,kad pardavėjas V. G. pardavė, o pirkėjas J. P. nupirko gyvenamosios paskirties gyvenamąjį namą 1A2b...“. Pirminė šio nekilnojamojo daikto teisinė registracija atlikta 1994-01-11 tuometiniame Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure A. Š. vardu pagal 1992-05-29 nuosavybės teisės liudijimą, kuriame nurodyta, kad paminėtam asmeniui nuosavybės teise priklauso dviejų aukštų mūrinis pastatas ir kartu su 1992-05-29 nuosavybės teisės liudijimu pateikta 1994-01-10 Varėnos rajono Varėnos apylinkės viršaičio pažyma, kurioje nurodyta, kad ,,Pagal Varėnos apylinkės ūkinę knygą Nr. 10, asmen. Sąsk. Nr ( - ) dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis namas, esantis ( - ), pagal nuosavybės teises liudijimą, išd. Varėnos apyl. agrarinės reformos tarnybos, užregistruotas A. Š. vardu. Pirko iš ( - ), 5204 kv. m. žemės sklype.“ Nuo 1994-11-02 iki 1998-11-10 gyvenamąjį namą nuosavybės teise valdė A. G.. Juridinis pagrindas – 1994-10-18 notariškai patvirtinta sutartis, kurios 1 p. nustatyta, kad A. Š. pardavė, o A. G. pirko ,,...gyvenamąjį namą 1A2/b...“. Nuo 1998-11-10 iki 2001-07-05 gyvenamąjį namą nuosavybės teise valdė V. G.. Juridinis pagrindas – 1998-04-07 turto pardavimo be varžytinių aktas, kuriame nustatyta, Varėnos rajono apylinkės teismo antstolė Marytė Čironienė V. G. pardavė ,,Dviejų aukštų gyvenamąjį namą su rūsiu 1A2b...“.

103Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. J. P. nuosavybės teisės įregistruotos pagal 2001-07-05 notariškai patvirtintą sutartį, kurioje nustatyta, kad jis įsigijo gyvenamosios paskirties gyvenamąjį namą. Kadastro duomenų byloje ir Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. ( - ) taip pat užfiksuota, kad nekilnojamasis daiktas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), yra pastatas – gyvenamasis namas. Pirminiuose šio nekilnojamojo daikto įsigijimo ir registracijos dokumentuose, esančiuose teisinės registracijos byloje taip pat užfiksuota, kad šis nekilnojamasis daiktas yra gyvenamasis namas.

104Byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad VĮ Registrų centras, atlikdama juridinių faktų registravimą būtų padariusi kokių pažeidimų. Ieškovės, keldamos reikalavimą dėl šių įrašų nuginčijimo, nekėlė reikalavimų pripažinti ir įvykusius sandorius negaliojančiais, nors tik įrodžius sandorių neteisėtumą, galima būtų ginčyti padarytą teisinį registravimą.

105Dėl panaikinimo NŽT Varėnos skyriaus vedėjo įsakymo dalies

106Ieškovės prašo panaikinti 2014-12-03 įsakymo Nr.3VĮ-(14.3.2)-1776 ,, Dėl Varėnos rajono Perlojos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ dalį, kuria J. P., kaip XI eilės pretendentui yra suprojektuotas 0,53 ha namų valdos žemės plotas Nr. 990 pirkti iš valstybės. Ieškovės nurodė, kad jeigu būtų patenkintas jų ieškinys, tai negali likti galioti ir šis Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo sprendimas, nes VĮ Registrų centras panaikinus Mokyklos pastato pakeitimo į gyvenamąją patalpą, neliks jokio teisinio pagrindo J. P. pretenduoti į namų valdą.

108Šią aplinkybę patvirtina ir Perlojos kadastro vietovės žemėtvarkos projekto autoriaus V. B. 2008-10-15 raštas, kuriame jis nurodė, kad išnagrinėjęs ištrauką iš ( - ) išskirstymo viensėdžiais plano sudaryto 1931 metais ir tenkindamas J. P. prašymą įbraižė buvusių savininkų J. P. valdytos žemės sklypų (archyvinis Nr. 45 ir Nr. 53) ir B. M., Petro valdytos žemės sklypo (archyvinis Nr. 54) ribas. Pažymėjus archyvinių žemės sklypų ribas žemės sklypo Nr. 231 plane, kurį 2005-03-14 parengė buvęs ( - ) kadastro vietovės projekto autorius P. U., matyti, kad J. P. namų valdos sklypas patenka į buvusio savininko B. K. valdytos žemės ribas, o ne J. P.. Tai reiškia, kad NŽT Varėnos skyriaus vedėjo įsakymu suprojektavus J. P. 0,53 ha namų valdą pirkti iš valstybės niekaip nėra pažeidžiamos ieškovių teisės ir teisėti interesai.

109Žemės sklypo paskirtis yra nustatoma atsižvelgiant į pastatų, esančių tame žemės sklype, nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo" 16 punktu žemės sklypams, skirtiems vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, yra nustatoma naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

110Vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo, esančio po ginčo statiniu, projektavimo metu pastato (unikalus Nr. ( - )) pagrindinė naudojimo paskirtis nekilnojamojo turto kadastre buvo nurodyta kaip gyvenamoji (vieno buto pastatai), Žemėtvarkos projekte žemės sklypui Nr. 990 buvo nustatyta kita paskirtis, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

111Nors ieškovės tvirtino, jog pakeitus pastato paskirtį, nebebūtų pagrindo apie pastatą formuoti sklypą, tai pažymėtina, kad jeigu teismine tvarka būtų nuginčyta ar teisės aktų nustatyta tvarka pakeista ginčo statinio paskirtis, atitinkamai būtų keičiama ir šio pastato eksploatacijai reikalingo žemės sklypo paskirtis. Tai reiškia, kad žemės sklypas vienokio ar kitokio dydžio apie pastatą būtų formuojamas. Nuo pastato paskirties priklausytų tik žemės sklypo dydis: vienu atveju (jei gyvenamoji paskirtis) jis būtų didesnis, kitu – mažesnis.

112Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės neįrodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjo priimtas įsakymas buvo priimtas pažeidžiant nustatytą tvarką ir galiojančius teisės aktus. Tokią išvadą iš esmės padaro ir Seimo kontrolierius, atlikęs ieškovių skundo tyrimą. Todėl ir šis, išvestinis reikalavimas, atmestinas.

114Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, turinys - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas - įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014).

115Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CPK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami; tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo - asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

116Pažymėtina, kad ieškovių ieškinys šioje civilinėje byloje turėtų būti atmestas tuo pagrindu, kad teismo sprendimas šioje civilinėje byloje nesukels ieškovėms teisinių padarinių.

117Kaip matyti iš teismui pateikto Ieškinio turinio, ieškovės, ginčydamos pastato (unikalus Nr. 3896-7009-4010), esančio Varėnos r. sav., Perlojos k., Dainavos g. 4, paskirties keitimą, siekia įgyvendinti teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra.

119Nuo šio nekilnojamojo daikto bei teisių į jį įregistravimo momento praėjo daugiau kaip 20 metų bei įvyko ne vienas nuosavybės teisės perleidimo sandoris (1994-10-18 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. GDM7-6190, 1998-04-07 turto pardavimo be varžytinių aktas, 2001-07-05 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4711 V), kuriuose taip pat nurodoma, kad perleidžiamas gyvenamasis namas. Todėl akivaizdu, jog negali būti pažeistos sąžiningo įgijėjo teisės.

120Ieškovės nurodė, kad jos jau ankstesniame teisme kalbėjo apie pastato paskirtį, bet patvirtino, kad raštu tokių reikalavimų nekėlė.

121Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). teismas laiko, kad šiuo atveju ieškovės yra praleidusios ieškinio senatį tokiems reikalavimams reikšti. Jos nurodė, kad aktyviai dalyvavo nuosavybės atkūrimo procese, o šis trunka jau daugiau nei 20 metų. Nuo to momento , kai trečiasis asmuo įsigijo ginčo pastatus jau praėjo 14 metų. Todėl neginčijamai yra praleista ieškinio senatis. Tačiau kaip jau buvo nurodyta anksčiau, šiuo atveju net ir ne šis momentas yra svarbiausias, nes teismas pripažino, kad ieškovės neįrodė, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, taip pat jos neįrodė, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko.

122Kadangi ieškovių ieškinys atmetamas visa apimtimi, tai iš ieškovių priteistinos trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos 665 Eur ir procesinės išlaidos 46,34 Eur valstybei.

123Bylos duomenimis patvirtinama, kad trečiasis asmuo J. P. turėjo išlaidų samdant advokatą, rengiant procesinius dokumentus ir tai patvirtina advokato kvitai (b. l. 40, 132, T2). Nurodytos advokatų išlaidos yra realios, atsižvelgiant į didelę bylos apimtį, sudėtingumą bei ilgą bylos nagrinėjimą. Nurodyta suma atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytiems dydžiams ir neviršija nurodytų maksimalių dydžių. Todėl nurodytos išlaidos priteistinos J. P. iš ieškovių lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Nutarė

125Ieškinį atmesti.

126Priteisti iš O. D., a.k ( - ) J. P., a.k. ( - ) tris šimtus trisdešimt du euro 50 euro centų (332,5 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

127Priteisti iš B. P., a.k ( - ) J. P., a.k. ( - ) tris šimtus trisdešimt du euro 50 euro centų (332,5 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

128Priteisti iš O. D., a.k ( - ) ir B. P., a.k ( - ) iš kiekvienos po 23,17 Eur (dvidešimt tris euro 17 euro centus) procesinių išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybei.

129Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.).

130Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per trisdešimt (30) dienų nuo jo paskelbimo , skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.