- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-30
- Bylos Nr.
- BIK-510/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37505-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Darius Kantaravičius (pirm.), Alenas Piesliakas, Rima Ažubalytė (pran.)
- Civilinis ieškovas
- V. M.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
Kasacinio skundo Nr. DOK-2242/2026Bylos Nr. BIK-510/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37505-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininko) ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. M. ir jos atstovo advokato Romano Lupeikos kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasaciniu skundu nukentėjusioji V. M. ir jos atstovas advokatas R. Lupeika prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendį be pakeitimų; 2) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 19 d. nuosprendį dėl P. K. ir šiuo klausimu perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 3) priteisti kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų pažeidimus.Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. J. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Šis teismas taip pat nesivadovavo identiška nagrinėjamam atvejui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-495/2019, kurioje konstatuota, kad pagal BK 139 straipsnio 1 dalį yra atsakinga šuns savininkė – nuteistosios nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškė tuo, kad ji nenumatė, jog šuo, būdamas pririštas, gali nutraukti grandinę ir sužaloti žmogų, nors galėjo ir privalėjo tai numatyti. Skundžiamame nuosprendyje pripažinta, kad ne V. J., o P. K. yra faktinis šuns savininkas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui.Nors apeliacinės instancijos teismas byloje atliko įrodymų tyrimą, tačiau įrodymus vertino netinkamai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios V. M. parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Nukentėjusioji viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, dalyvavo atliekant parodymų patikrinimą vietoje, jos parodymai buvo lyginami su išteisintosios V. J. parodymais, liudytojų P. K., R. K., R. J. parodymais. Teismui atlikus pakartotinį įrodymų tyrimą, liko nepašalintos abejonės dėl naujos šuns grandinės įsigijimo aplinkybių. Nors apeliacinės instancijos teisme buvo pateikta ir apžiūrėta metalinė grandinė, kuria buvo pririštas šuo, tačiau byloje nesant neabejotinų duomenų dėl grandinės pirkimo, teismas buvo suklaidintas. Pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo padaryta išvada, kad grandinė yra brokuota, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka antrą kartą tokia išvada padaryta nebuvo. Byloje apklausto kinologo parodymai yra naudingi tik išteisintajai. Kinologas šuns charakteristiką pateikė praėjus trejiems metams po įvykio, duomenis kinologui pateikė išteisintoji V. J. ir P. K., o pagal nukentėjusiosios paaiškinimus kinologas išvados nepateikė. Kinologo išvada, kad šuns elgesys iki įvykio buvo kontroliuojamas neatitinka bylos duomenų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šuo iki įvykio buvo dresuojamas. V. J. ir P. K. turėjo pareigą užtikrinti tokias šuns laikymo sąlygas, kurios nekeltų grėsmės kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Tik po įvykio šuniui buvo įrengtas voljeras, taip pat šuo buvo pririštas nauja metaline grandine. Tokios atsargumo priemonės rodo, kad šuns šeimininkų veiksmai pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu.