Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovams A. M. ir antstolei V. Š. dėl 2012-11-15 turto perdavimo akto pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ir jo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo M. S. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, į nei vieną teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti, apie posėdžius informuotas.

Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieškinys turi būti išspręstas atsižvelgiant į ieškovės nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyrius nėra gavęs pranešimų apie netinkamą vaikų priežiūrą ar nesirūpinimą jais. Pažymėjo, kad butas (duomenys neskelbtini), yra vienintelis jos turimas butas. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktas skelbia, kad „nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė V. Š. nuo 2011 m. gruodžio mėn. vykdo 102 932,27 Lt skolos išieškojimą iš solidarių skolininkų M. S. ir A. I. išieškotojo A. M. naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-285-810/2011 (v.b. Nr. 0071/11/02623, 2-6 v.b.l.). Skolininkams per raginime nustatytą terminą skolos nesumokėjus, antstolė pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, užklausė duomenis apie skolininkų turtą, 2012-01-09 antstolė areštavo A. I. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Registrų centro vidutinių rinkos verčių paiešką 2012-01-01 dienai jo verte nurodydama 90 000 Lt, apie tai informuodama skolininkę ir išieškotoją (15-27 v.b.l.). Antstolei kilus abejonių dėl buto vertės 2012-02-28 patvarkymu buvo paskirta ekspertizė, pavedant ją atlikti IĮ „Eksperts“, įpareigojant A. I. netrukdyti ekspertui patekti į nekilnojamąjį turtą (51 v.b.l.). Atlikus ekspertizę nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini), vertė 2012-03-22 yra 107 000 Lt, atitinkamai 2012-03-29 antstolės patvarkymu patikslinta areštuoto buto vertė (65-68, 75 v.b.l.). Skolininkei antstolės dokumentai siųsti į minėtą butą, kuriame ji faktiškai gyvena, be to skolininkei asmeniškai tiek raginimas, tiek turto arešto aktas, tiek antstolės patvarkymai įteikti 2012-04-20 (89, 134-135 v.b.l.). Kadangi iš tų pačių skolininkų išieškoma ir kito antstolio T. U., kuris išieškojimą yra nukreipęs į skolininkų kilnojamą turtą, antstolė 2012-04-03 yra prisijungus prie išieškojimo iš šių daiktų (52-56, 73-74, 102-104 v.b.l.). Nesant galimybių išieškoti skolos iš skolininkų turimų piniginių lėšų, skolininkams neturint automobilių, antstolė paskelbė apie pirmąsias skolininkės buto varžytynes, kurios turėjo vykti 2012-06-26, paskelbiant apie varžytynes spaudoje ir specialioje interneto svetainėje www.evarzytynes.lt, kaip to reikalauja CPK 705 str. - 707 str., nustatant pradinę parduodamo buto vertę 85 600 Lt, t.y. 80 proc. nuo eksperto nustatytos kainos, kaip tą numato CPK 718 str. (109-111 v.b.l.). Skolininkei vengiant priimti antstolės dokumentus, paskelbtos pakartotinės pirmosios varžytynės, kurios turėjo vykti 2012-08-08, pranešant apie tai skolininkei ir išieškotojui, paskelbiant apie varžytynes spaudoje ir specialioje interneto svetainėje www.evarzytynes.lt, kurios pripažintos neįvykusiomis nedalyvavus varžytynėse nė vienam pirkėjui, turtą siūlyta perimti išieškotojui (139-143 v.b.l.). Pranešimai apie varžytynes skolininkei įteikti 2012-07-24 per darbovietę, skolininkė 2012-09-04 pateikė antstolei prašymą jai adresuotus dokumentus siųsti (duomenys neskelbtini)., o ne į darbovietę (146, 208 v.b.l.).

2012-05-21 areštuoti skolininkės kilnojami daiktai - virtuvinis baldų komplektas, garų surinktuvas Fagor AF3-647B, šaldytuvas ARDO, mikrobangų krosnelė Elektrolux, miegamojo baldų komplektas, svetainės ir miegamojo užuolaidos, vonios spintelė su veidrodžiu, prieškambario pufas ir sieninė kabykla, elektrinis virdulys, tosteris Bosch, priklausantys A. I. už 11 910,00 Lt; vaikų baldų komplektas grąžintas skolininkei (112-118 v.b.l.). 2012-10-10 turėjo vykti pirmosios kilnojamo turto varžytynės ir antrosios buto varžytynės, kur šio buto pradine kaina nurodyta 64 200 Lt, t.y. 60 proc. nuo eksperto nustatytos kainos, kaip tą numato CPK 722 str. 1 d. (176-204 v.b.l.). Apie varžytynes paskelbta spaudoje ir specialioje interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Kadangi varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas, 2012-10-10 išsiųstas pasiūlymas išieškotojui paimti nekilnojamą turtą už 64 200 Lt ir kilnojamą turtą už 8968,00 Lt už skolas natūra. 2012-10-17 gautas A. M. sutikimas paimti tiek butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiek kilnojamus daiktus už skolas. Išieškotojui apmokėjus vykdymo išlaidas (5066 Lt), 2012-11-15 surašyti turto perdavimo išieškotojui aktai ir butas, esantis Tilžės g. 60-22, Šiaulių m., bei kilnojami daiktai perduoti išieškotojui viso už 73 168,00 Lt.

Pranešimai apie vyksiančias varžytines taip pat turto perdavimo išieškotojui aktai A. I. buvo įteikti tinkamai, ji nustatytu terminu antstolės veiksmų neskundė, nustatytu terminu nereiškė prieštaravimų dėl jos turto perkainojimo (CPK 510 str., 512 str., 681 str.). Skolininkė nepasinaudojo teise siūlyti savo pirkėją iš varžytynių parduodamam turtui (CPK 704 str.), kreipėsi į teismą dėl tariamai jos pažeistų teisių gynimo tik kaip ją pradėjo keldinti iš išieškotojui perduoto buto (Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-52-291/2014). Skundus antstolei taip pat pradėjo reikšti jau pavėluotai (6-8 b.l.), skundas nepriimtas, laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos (Šiaulių apylinkės teismo įsiteisėjusi 2013-01-02 nutartis c.b. Nr. 2-380-251/2013). Taip pat pažymėtina, kad ir nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimus galutinai suformulavo tik antrojo parengiamojo posėdžio metu pateikdama patikslintą ieškinį, o papildomą pagrindą dėl ko jos atstovo teigimu turto perdavimo išieškotojui aktai dar yra neteisėti ieškovės atstovas nurodė tik 2013-10-23 teismo posėdžio metu (I t. 123-125 b.l.). Būtent tik tada ieškovė pradėjo ginčyti eksperto nustatytą buto kainą, nes ekspertas nepateko į butą, o antstolė tariamai neišnaudojo visų priemonių užtikrinti eksperto patekimą į butą, todėl galimai neteisingai įvertintas turtas. Minėto teismo posėdžio metu pateiktas ieškovės prašymu UAB „Verslavita“ atliktas buto vertinimas, kuriame buto vertė 2012 m. vasario mėn. nurodyta 140 000 Lt.

CPK 602 str. nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą (turto perdavimo išieškotojui aktą) teismas gali pripažinti negaliojančiu tik esant šiems pagrindams: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas - nagrinėjamu atveju buvo realizuotas (perduotas išieškotojui) skolininkei A. I. priklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse - šių asmenų ratą nustato CPK 709 straipsnis; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, nenustatė nei vieno iš minėtų pagrindų, dėl ko turto perdavimo išieškotojui aktai galėtų būti pripažinti negaliojančiais (CPK 185 str.). Tai, kad būtent dėl skolininkės kaltės (jai neįsileidus) ekspertas A. L. negalėjo patekti į vertinamą butą ir jį įvertino lyginant su panašiais objektais, taip pat pagal skolininkės nurodymus dėl buto renovacijos bei ką išoriškai pavyko pamatyti (keisti langai, prie buto laukinės sienos sumontuota kondicionavimo sistema) (65-68 v.b.l.), teismo vertinimu nėra kažkokie esminiai skolininkės, kuri buto įvertinimo laiku neginčijo, o apie tai pradėjo kalbėti tik daugiau kaip po pusantrų metų (2013-10-23), pažeidimai. Susipažinus su ieškovės užsakymu UAB „Verslavita“ 2013-10-14 atliktu vertinimu 2012 m. vasario mėn., kuriame taip pat naudotas lyginamasis metodas, teismui kelia abejonių nurodyta buto vertė, kuri žymiai skiriasi nuo buvusio vertinimo ir VĮ Registrų centro pateikiamų vidutinių analogiško turto verčių, be to remiantis Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2014-07-24 išvada šis vertinimas neatitinka LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 4 d. 13 ir 14 punktų bei LR finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ 62.3 p.p. ir 62.4 p.p. (II t. 44-48 b.l.). Pažymėtina, kad net ir šioje byloje atlikus šio buto ekspertizę, UAB korporacijos „Matininkai“ eksperto D. M., apžiūrėjusio butą iš vidaus, taip pat naudojusio lyginamąjį metodą, vertės iš esmės nesiskiria nuo turto įvertinimo, kuriuo rėmėsi antstolė V. Š. (107 000 Lt), - 2012 m. vasario mėn. nustatyta šio buto vertė 119 000 Lt, ginčijamų aktų priėmimo dienai 114 000 Lt ir ekspertizės paskyrimo dienai 125 000 Lt. Ieškovės atstovo interpretacijos dėl įvertinimo datos esminės reikšmės neturi.

Turto perdavimo išieškotojui aktai negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kai suinteresuotų asmenų esminės teisės pažeistos nebuvo (CPK 602 str. 1 d. 7 p., (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-603/2008, 2009-04-23 nutartis c.b. Nr. 3K-7-90/2009). Teismas sutinka su antstolės teiginiais, kad CPK nėra nustatyta, kad perdavus turtą išieškotojui, privalomai turi būti priimamas patvarkymas dėl nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo išieškotojui, kadangi šiuo atveju sutinkamai su CPK normomis perduodant turtą surašomas tik turto perdavimo išieškotojui aktas pagal specialią CPK 702 str. normą, papildomas patvarkymas sutinkamai su CPK 613 str. 2 d. nėra priimamas. A. I. apie turto pardavimą iš varžytynių žinojo, jai buvo įteikti dokumentai. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenustato antstoliui pareigos informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybos apie įkeisto turto, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, realizavimą. Tokia pareiga CPK 644 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad skolininkas (A. I.) turi pareigą „nedelsdamas pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir antstoliui apie tai, kad būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečių vaikų". A. I. šios savo pareigos neįvykdė, neinformavo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos apie turto realizavimą. Pagal kasacinio teismo praktiką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka, skolininkai privalo įvertinti savo galimybes grąžinti paskolą, turint galvoje ir vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-58/2012). Tai, kad ieškovės teigimu tai vienintelė jos gyvenamoji patalpa (įrodymų nepateikė) taip pat nedaro turto perdavimo akto išieškotojui negaliojančiais.

Kilnojamų daiktų įvertinimo ieškovė neginčijo, kodėl šių daiktų perdavimo išieškotojui aktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, ieškovė nenurodė ir neįrodė (CPK 178 str.).

Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, teismas laiko, jog ieškovė neįrodė nei vieno pagrindo dėl ko antstolės V. Š. 2012-11-15 turto perdavimo aktai dėl buto, (duomenys neskelbtini)., ir kilnojamų daiktų perdavimo išieškotojui A. M. turėtų būti pripažinti negaliojančiais ir kad būtų pagrindas juos naikinti, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje laikytinas nepagrįstu, neįrodytu, todėl atmestinas.

Ieškovė nepaaiškino ir neįrodė ir kodėl minėto buto registracija, atlikta nenuginčyto 2012-11-15 turto perdavimo išieškotojui A. M. pagrindu, VĮ Registrų centre turėtų būti pripažinta negaliojančia (CPK 178 str.), ieškovė nenurodė jokių registravimo procedūros pažeidimų, Nekilnojamo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str.). Be to, teritorinio registratoriaus, t.y. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo priimtą sprendimą dėl registracijos ieškovė turėjo skųsti ne apylinkės teismui, o Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas galėjo būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str.). Taigi ieškovė pareikštas reikalavimas net nenagrinėtinas bendros kompetencijos teisme. Galiojantis ir nenuginčytas 2012-11-15 turto perdavimo išieškotojui aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl šio akto ir minėto buto nuosavybės registracijos A. M. vardu (I t. 24-25, 94 b.l.) registracijos panaikinimo, todėl ir šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi, todėl teismas plačiau dėl jų neapsisako.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nustatyta, kad sprendimu priteista skola gali būti laikoma „nuosavybe“ (angl. „possession“) Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme arba “reikalavimas“ gali sudaryti nuosavybę, jei jis yra pakankamai apibrėžtas, kad galėtų būti vykdomas (žr. B. v. Russia, no. 59498/00, ECHR 2002-III, par. 40). Pagal šią nuostatą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, valstybė privalo pasinaudoti visomis jos dispozicijoje esančiomis priemonėmis, kad būtų įgyvendintas galutinis sprendimas, netgi bylose, kuriose bylinėjasi privačios šalys (žr. F. v. Ukraine, par. 89-91; S. H. v. Ukraine, no. 48553/99, ECHR 2002-VII, par. 96). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe, kaip apibrėžta Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje (žr. cituotus B. v. Russia, par. 40; J. v. Lithuania, par. 45).

Skolininkai savo turimomis teisėmis turi naudotis sąžiningai, nepažeisti suinteresuotų asmenų teisių ir interesų, nekliudyti antstoliui operatyviai atlikti vykdymo veiksmus (CPK 7 str., 644 str.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas privalo būti vykdomas. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą; asmeniui, nevykdančiam teisėtų antstolio reikalavimų ar kitaip kliudančiam antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą (CPK 585 str. 1 d., 2 d.).

Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, atsakovui iš ieškovės priteistina 1000,00 Lt išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, 2000,00 Lt už ekspertizę ir 583,00 Lt už Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvadą, viso 3583,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str., I t. 54, 116, 160 b.l., II t. 49, 60 b.l.).

Ieškinį atmetus, valstybei priteistina iš ieškovės 65,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 3583,00 Lt (1037,71 EUR) (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt tris litus) (vieną tūkstantį trisdešimt septynis eurus, 71 euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) 65,81 Lt (19,06 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Įsiteisėjus sprendimui grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. 0071/11/02623.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.