Panevėžio apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

n u s t a t ė :Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Biržai) prokuroras Petras Janulis 2026 m. liepos 15 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokuroras pareiškime nurodė, kad įtariamasis I. C., 2026 m. birželio 27 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) ant pėsčiųjų tilto per Širvėnos ežerą, turėdamas tikslą atvirosios vagystės būdu užvaldyti svetimą turtą, matant R. Z., nuo kaklo nutraukdamas jam priklausančią auksinę grandinėlę 1820 Eur vertės, šią grandinėlę atvirai pagrobė ir padarė nukentėjusiajam R. Z. 1820 Eur turtinę žalą, t.y. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Prokuroras prašė, skirti I. C. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dirbti, o darbo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2025 m. sausio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 40 MGL (2000 Eur) baudos bausme.Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 16 d. nutartimi ( toliau-skundžiama nutartis), baudžiamoji byla, kurioje I. C. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, perduota Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai. Teismas nurodė, kad nors byloje yra 2026 m. liepos 14 d. surašytas kaltinamojo I. C. įsipareigojimas per vienerius metus laiko atlyginti padarytą žalą, tačiau, sudaryto konkretaus susitarimo dėl žalos atlyginimo su civiliniu ieškovu byloje nėra, o toks nekonkretus įsipareigojimas negali būti laikomas tinkamu perduodant bylą kartu su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo, nes jis negali būti įtrauktas į teismo baudžiamojo įsakymo rezoliucinę dalį kaip įpareigojimas atlyginti padarytą turtinę žalą. Be to, nėra jokių duomenų, kad šis įtariamojo įsipareigojimas realiai bus įvykdomas įvertinus, I. C. jau turimus įsipareigojimus. Teismo manymu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytas įsipareigojimas atlyginti žalą turėtų būti konkretus ir sudarytas rašytine forma su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu), o ne vienasmenis, niekuo realiai nepagrįstas kaltinamojo pasižadėjimas apklausoje ar atskirame lape, apie kurį, tikėtina, civilinis ieškovas net nežino ir neaišku, ar pritartų tokiam kaltinamojo įsipareigojimui. Skundu Prokuroras prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams Kupiškyje sprendimo priėmimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 9 toliau-BK ) 420 straipsnio 1 dalį. Nurodo tokius argumentus: Nesutinkama, kad byloje nėra I. C. įsipareigojimo atlyginti žalą, nes yra 2026 m. liepos 14 d. surašytas I. C. įsipareigojimas per vienerius metus laiko nuo sprendimo priėmimo dienos atlyginti nukentėjusiam R. Z. jo nusikalstama veika padarytą 1820 Eur turtinę žalą. Iš įtariamojo I. C. apklausos protokolo matyti, kad jis sutiko padarytą turtinę žalą j bandyti atlyginti dalimis, per vienerius metus laiko, nuo sprendimo priėmimo datos. Tai yra kaltininko įsipareigojimas atlyginti padarytą turtinę žalą.Apylinkės teismas gali nagrinėti baudžiamąją bylą pagal pateiktą pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyti, ar šie duomenys laikytini įrodymais ar ne, ir kokius faktus šie įrodymai įrodo ar paneigia, taip pat, remdamasis atlikta analize, teismas turi priimti atitinkamo turinio procesinį sprendimą, tą numato BPK 420 straipsnio 1 dalis, kuri cituojama skunde.Teismui nustačius, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, kilusios abejonės šalinamos nagrinėjimo teisme metu, priimant nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme. Tokią situaciją reglamentuoja BPK 423 straipsnis. Šiuo atveju bylos grąžinimas prokurorui būtų neekonomiškas ir neracionalus, prieštarautų operatyvumo principui. Bylos nagrinėjimas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese vyksta laikantis BPK XXXI skyriaus pirmojo skirsnio taisyklių, o remiantis BPK 2421 straipsnio 1 dalies nuostatoms, teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir, net ir būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-1-696/2016).Apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išvardintos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad surašant prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, trukdantis bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Perdavus baudžiamąją bylą prokurorui būtų pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio nuostatos ir vilkinamas bylos nagrinėjimas.