Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja A. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 25S272819 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad:Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi. Pareiškėjai Sprendimas nepateiktas, todėl teikdama skundą pareiškėja priversta atspėti atsakovo argumentus. Sprendimas nepagrįstas ir neproporcingas, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus objektyvumo ir proporcingumo principus. Priimant Sprendimą, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, o tik remiamasi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadoje pateikta informacija, neatlikus faktinių aplinkybių individualaus vertinimo dėl pareiškėjos teisės į mokslą ribojimo, nepaisyta jos šeimos narių, Lietuvos Respublikos piliečių, interesų ir nesilaikyta proporcingumo principo. Skundžiamas sprendimas tikėtina priimtas atsakovo 2025 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 25S236007 (toliau – ir 2025 m. spalio 31 d. Sprendimas) pagrindu, t. y. Sprendimas remiasi pareiškėjos buvusia stažuote Baltarusijos banke, o grėsmė identifikuojama bendrosios prevencijos pagrindu. Pareiškėja banke atliko stažuotę, jos su banku darbo santykiai nesiejo, Sprendimas negali būti priimtas tinkamai neįvertinus šios faktinės aplinkybės. Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, kadangi, sprendžiant iš 2025 m. spalio 31 d. Sprendimo, jis pagrįstas tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Pareiškėjos grėsmė turi būti vertinama iš naujo, atsižvelgiant į jos santykių su „Belagroprombank“ pobūdį. Uždraudžiant pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, nebuvo vertintos pasekmės pareiškėjos faktiniam partneriui ir judviejų teisei į privatų gyvenimą proporcingumo aspektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuoja praktiką, paneigiančią galimybę apriboti teisę atvykti į Lietuvos Respubliką bendrosios prevencijos pagrindu asmeniui, kurio sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Sprendime neįvertintos pasekmės pareiškėjos faktiniam partneriui (Lietuvos Respublikos piliečiui), kuris, galiojant ginčijamiems sprendimams, norėdamas išlaikyti šeimyninius ryšius, turėtų išvykti iš Lietuvos. Sprendimas neproporcingai apriboja pareiškėjos galimybę tęsti studijas aukštojoje mokykloje. Pareiškėja Lietuvos Respublikos išduotos humanitarinės vizos pagrindu atvyko į Lietuvą tam, kad tęstų studijas ir įgytų aukštąjį išsilavinimą laisvoje aukštojoje mokykloje – viešojoje įstaigoje „Europos humanitarinis universitetas“ (toliau – ir EHU). Pareiškėja yra trečiojo kurso studentė, 2023 m. liepos 28 d. įrašyta į pirmąjį kursą nuolatinės formos bakalauro studijų programoje „Informatika“. Mokymo pradžia – 2023 m. spalio 1 d., numatoma mokymų pabaigos data – 2027 m. vasario 28 d. EHU yra „universitetas tremtyje“, kurį Baltarusijos režimas laiko priešišku. Asmuo, lojalus režimui, nesirinktų studijų universitete, kuris ugdo kritinį mąstymą ir vakarietiškas vertybes. Byloje pateikiami studijų įvertinimai patvirtina, kad pareiškėja mokosi tik puikiai arba labai gerai. Pareiškėjos dėstytojai pažymi pareiškėjos aukštą drausmės lygį, aktyvų dalyvavimą paskaitose ir nuoseklų akademinį pasiekimą (pažymių vidurkis yra 9,3). Universiteto rekomendacijoje, be kita ko, pažymima, kad pareiškėja dalyvavo programoje „UPinLT“ (užsienio studentų praktikų Lietuvoje programa, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis). Ši programa orientuota į gabių užsienio šalių piliečių pritraukimą dirbti ir kurti pridėtinę vertę Lietuvos darbo rinkoje. Pareiškėjos dalyvavimas šioje programoje rodo jos siekį integruotis į Lietuvos visuomenę, prisidėti prie šalies inovacijų ekosistemos ir taikyti įgytas žinias praktinėje veikloje. Priimant ginčijamą Sprendimą neatsižvelgta į šias aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjos integracijos lygį, taip pat paneigiančias hipotetinę nelojalumo galimybę. Be to, pareiškėjai leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu išduotas 2023 metais VSD atlikus pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimą. Tuomet pareiškėja pildydama klausimyną pateikė tą pačią informaciją, tačiau pastabų dėl jos keliamo pavojaus nebuvo pateikta. Taigi, atsakovas pažeidė pareiškėjos teisėtą lūkestį, kad esant tokiomis pačiomis aplinkybėmis jos leidimas laikinai gyventi bus pratęstas.Pareiškėjos teisės atvykti į Lietuvos Respubliką apribojimas nėra būtinas demokratinėje visuomenėje, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtintą žmogaus teisę į privatų gyvenimą. Akcentuotinos individualios aplinkybės, kurias atsakovas turėjo atidžiai įvertinti priimdamas Sprendimą. Pareiškėja treji metai gyvena faktinėje santuokoje su S. K., faktinės santuokos egzistavimas nebuvo vertintas atsižvelgiant į taikomus ribojimus proporcingumo kontekste. Stabilioje faktinėje partnerystėje gyvenančios poros santykiai patenka į šeimos gyvenimo sąvoką pagal Konvencijos 8 straipsnį. Pareiškėjos partneris patvirtina, kad priverstinis Alinos išvykimas, o taip pat ir draudimas atvykti padarytų didelę, galbūt neatitaisomą, žalą šeimai ir viskam, ką pora iki šiol kartu sukūrė. Pareiškėja taip pat treji metai prižiūri negalią turinčią savo partnerio senelę. I. B. pažymi, kad be anūko merginos pagalbos jai būtų labai sunku. Nėra daugiau artimų žmonių, kurie 15 proc. dalyvumo turinčiam senyvo amžiaus žmogui galėtų padėti kasdienybėje. Pareiškėjos teisę tęsti studijas, teisę į privatų gyvenimą, teisę pasirinkti gyvenamąją vietą nuo neproporcingo valstybės kišimosi saugo Konvencijos 8 straipsnis, Konvencijos 2 ir 4 protokolai. Pareiškėjai taikyti apribojimai nėra būtini demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024). Šiuo atveju atsakovas neįvertino minėtų aplinkybių, Sprendimą grindė klaidingai nustatyta aplinkybe dėl pareiškėjos darbo santykių, todėl skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Migracijos departamentas Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką galėjo priimti kartu su sprendimu atsisakyti išduoti / panaikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje arba per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo. Priimant skundžiamą Sprendimą pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punkte nustatytas imperatyvus terminas, todėl Sprendimas naikintinas.Pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar taikyta Taisyklių 20 punkto nuostata, pagal kurią užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, nesiunčiant paties sprendimo, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą gero administravimo principą, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos principą, VAĮ nuostatas, įtvirtinančias motyvavimo ir atsakingo valdymo pareigą, ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatas, įtvirtinančias teisę kreiptis į teismą. Minėta teisės norma asmeniui, kurio teisės yra apribojamos, neleidžia suvokti tokio apribojimo pagrindo ir atima veiksmingą galimybę jį ginčyti. Vyriausybės nutarimas yra poįstatyminis teisės aktas, o Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Pareiškėja 2026 m. gegužės 4 d. pateikė Regionų administraciniam teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose akcentavo, kad ji banke atliko praktiką, pareiškėjos kilmės valstybėje EHU paskelbtas ekstremistine organizacija, todėl turi būti vertinamas jos lojalumas atsižvelgiant ir į šią aplinkybę. Pareiškėja detalizavo argumentus, kuriais tvirtino, kad jai nustatytas draudimas atvykti neproporcingai riboja Lietuvoje faktinę šeimą sukūrusios pareiškėjos judėjimo laisvę ir galimybę įgyti išsilavinimą. Pareiškėja prašė trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti viešąją įstaigą „Europos humanitarinis universitetas“.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad: Pareiškėja apie ginčijamą Sprendimą buvo informuota 2025 m. gruodžio 30 d. per asmeninę paskyrą Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, kaip nustatyta Taisyklių 20 punkte. Migracijos departamentas 2026 m. sausio 6 d. gavo pareiškėjos prašymą dėl ginčijamo sprendimo pateikimo, Migracijos departamentas 2026 m. sausio 13 d. raštu Nr. 26SD764 atsakė pareiškėjai kartu pateikdamas ginčijamo Sprendimo nuorašą. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui. VSD 2025 m. spalio 9 d. pateikė išvadą Nr. 18-11079 (toliau – ir VSD išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tyrimo metu buvo įvertinti ir pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Iš jų matyti, kad tyrimo metu nebuvo nustatyti reikšmingi pareiškėjos socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika: pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė studijų pagrindu; jai leidimas laikinai gyventi 2023 metais buvo išduotas taip pat studijų pagrindu, kas reiškia, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika siejo išimtinai studijų santykiai. Aplinkybė, kad pareiškėja periodiškai vyko į Baltarusiją, kelia papildomas rizikas ir tikėtina sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Kartu tai reiškia, kad pareiškėja nėra nutraukusi ryšių su kilmės šalimi, o tai tik patvirtina stiprius ryšius su Baltarusija ir kad Baltarusijos režimas nelaiko jos nelojalia. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas gyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Uždraudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, atsižvelgus į individualią jos situaciją, laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad tikėtina, jog ginčijamas Sprendimas remiasi jos buvusia stažuote Baltarusijos banke, kad pareiškėjos su banko darbo santykiai nesiejo. Būtent pati pareiškėja informaciją apie darbą banke pateikė Migracijos departamentui, tą patį nurodė ir atliktos apklausos metu. Pareiškėja apklausos Migracijos departamente metu nurodė, kad buvo įgijusi buhalterės profesiją, todėl norėjo įgyti patirties dirbdama banke kasininke, be to, banke mokėjo didesnį atlyginimą nei ankstesnėje darbovietėje. Aplinkybė, jog pareiškėja darbinius santykius nutraukė ne dėl ideologinių priežasčių, ne darbdavio atleista, o savo iniciatyva dėl asmeninių priežasčių, – apklausos metu nurodė, kad darbinius santykius nutraukė dėl netinkamų darbo sąlygų parodo pareiškėjos pažeidžiamumą ir patikimumą bei lojalumą ne tik įmonei, bet ir Baltarusijos režimui, o tai kelia papildomas rizikas ir galbūt sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Aplinkybė, kad pareiškėja nebedirba Baltarusijos valstybės banke, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su buvusia darboviete yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą, ypač atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją (vizos ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu fiksuoti 34 valstybės sienos kirtimai), kas reiškia, kad pareiškėja nėra nutraukusi ryšių su kilmės šalimi ir Baltarusijos režimas nelaiko jos nelojalia.Atsižvelgus į šiandieninę geopolitinę situaciją ir pareiškėjos buvusius darbinius ryšius, šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste darbiniai ryšiai gali aktualizuotis, kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas Dėl pareiškėjos pozicijos, kad Sprendimas pažeidžia teisėtumo, išsamumo, proporcingumo, objektyvumo, gero administravimo, sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių principus, pažymėtina, kad pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi ir uždraudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. aplinkybė, jog pareiškėja 2023 metais buvo priimta į studijas ir pildydama klausimyną pateikė tą pačią informaciją, tačiau jokių pastabų dėl jos keliamo pavojaus nebuvo pateikta, o jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjos biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėja turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jai bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Dėl skundo teiginių, kad uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką, nebuvo vertintos pasekmės pareiškėjos faktiniam partneriui ir judviejų teisei į privatų gyvenimą, atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos sugyventinis, savaime nepaneigia jos keliamos grėsmės valstybės saugumui. Antra, pareiškėjai ginčijamu Sprendimu nėra uždrausta atvykti ar lankytis kitose Europos Sąjungos, Šengeno zonos valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse, Migracijos departamentas taip pat neturi duomenų (tokių duomenų nepateikė ir pati pareiškėja), kad jos sugyventiniui būtų uždrausta vykti ar lankytis minėtose šalyse. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nenurodė, koks teisės aktas ar nuostata neatitinka Konstitucijos, o tik pateikė savo deklaratyvų nesutikimą dėl teisės aktų nuostatų, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. VSD prašė teismo jo 2025 m. gruodžio 10 d. pateiktą atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (byloje Nr. eI2-4603-644/2026) laikyti kartu ir atsiliepimu į pareiškėjos skundą šioje byloje. VSD atsiliepime nurodė, kad:Sprendimas priimtas pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra pagrįstas ir teisėtas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Sprendimas priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD Išvadoje Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja, 2025 m. balandžio 17 d. pildydama Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2020–2021 metais dirbo „Belagroprombank“. Pareiškėjos darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Tikėtina, kad pareiškėja, dirbdama „Belogroprombank“, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Pareiškėjai išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Pareiškėjos ryšiai, susiklostę jai dirbant „Belagroprombank“ (nepaisant to, kad užėmė praktikantės pareigas), leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjos pažeidžiamumą šios valstybės žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, nes atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine ir profesine informacija apie pareiškėją, jos kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis.Pareiškėjos dažnas keliavimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti su ja kontaktus. VSD įvertino pareiškėjos socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuva, kiek tai susiję su pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje keliama grėsme valstybės saugumui. Pareiškėja nepateikė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Baltarusijos valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Kadangi pareiškėja pripažinta keliančia grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai negali būti svarbesni už Lietuvos valstybės saugumą.