Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Jie (pareiškėjai) teikia šį skundą dėl atsakovo Sprendimo dalies, kuria GTC ir LTG Wagons pripažinti perkančiaisiais subjektais ir įpareigoti pirkimus vykdyti taikant PĮ nuostatas. Skundžiama Sprendimo dalis priimta neišsamių ir nemotyvuotų argumentų pagrindu. VPT savo pozicijai pagrįsti rėmėsi neaktualia jurisprudencija arba netinkamai ją interpretavo. VPT visiškai nepasisakė dėl esminio klausimo – ar geležinkelio transporto bendrovių (pvz., akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „LTG Cargo“) įsteigtiems juridiniams asmenims, iš principo neišsiskiriantiems nuo savo konkurentų, kokiomis nors sąlygomis gali būti nepripažįstamas perkančiųjų subjektų statusas. Kitaip tariant, ar PĮ ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – ir Direktyva 2014/25, Direktyva 2014/25/ES) nuostatos iš tiesų turi būti aiškinamos ir taikomos tik tokiu būdu, kad perkančiųjų organizacijų įsteigtos ir valdomos bendrovės tik dėl šios aplinkybės pačios privalo taikyti PĮ nuostatų. Būtent tokio išsamesnio vertinimo stoka Sprendime lemia paradoksalią teisinę situaciją: pagal VPT pareiškėjams netaikytinas bendresnis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) reguliavimas, kuriame nustatyti daug griežtesni perkančiųjų organizacijų statuso pripažinimo kriterijai (įsteigimas būtent nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio veiklai, o tai suprantama kaip veikimas nekomerciniais pagrindais, rizikos neprisiėmimas, „favoritizavimo“ grėsmė, nesavarankiškumas, veiklos konkurencinė aplinka ir pan.), tačiau GTC ir LTG Wagons, VPT manymu, laikytini perkančiaisiais subjektais, kurių statusas vertinimas pagal daug siauresnes sąlygas.

VPT Sprendime selektyviai naudoja Europos Komisijos (toliau – ir EK) 2023 m. kovo 24 d. atsakymo tekstą, nepristatydama visų jo reikšmingų aspektų. Kaip pažymėjo pati EK, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aiškinimo funkcija nustatyta Teisingumo Teismui, todėl EK pateiktos pastabos negali būti laikoma oficialia jos pozicija. Be to, priešingai nei bando parodyti VPT, EK pozicija pagrįsta ne konkrečia galutine išvada, o prielaidomis, dėl kurių byloje sprendžiamas ginčas.

VPT išvados, pateiktos Sprendimo dalyje dėl GTC ir LTG Wagons, kaip perkančiųjų subjektų statuso, yra neobjektyvios, dviprasmiškos ir nenuoseklios. Be to, pareiškėjams nebuvo užtikrinta veiksminga pažeistų teisių gynyba, nes jie ir VPT disponavo skirtingos apimties medžiaga. VPT visiškai ignoravo ir neįvertino (nepasisakė) jai teiktų argumentų dėl GTC ir LTG Wagons veiklos pobūdžio kaip nepatenkančio į PĮ 8 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

Skundžiamoje Sprendimo dalyje VPT pernelyg plačiai aiškina ir taiko PĮ 8 straipsnio nuostatas. VPT vertinimu, iš esmės visos veiklos, kurios vienokiu ar kitokiu būdu turi sąsają su geležinkelio tinklo eksploatavimu, patenka į PĮ 8 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Toks apibendrintas vertinimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, formalus ir netinkamas.

Skundžiamoje Sprendimo dalyje dėl GTC ir LTG Wagons, kaip perkančiųjų subjektų statuso, savarankišką ES teisės sąvoką „veiklos rūšis, susijusi su tinklų, kuriais teikiama paslauga visuomenei vežimo geležinkeliais, suteikimu arba eksploatavimui“ VPT išaiškino vadovaudamasi savo subjektyviu nacionalinės teisės supratimu. Tai akivaizdžiai netinkamas ir neteisėtas ES teisės aiškinimo būdas, kuris suponuoja ginčijamų VPT išvadų ydingumą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir LTG) 2022 m. gruodžio 14 d. paaiškinimuose buvo detaliai atskleidusi poreikį Direktyvą 2014/25 aiškinti pagal atitinkamas 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (toliau – ir Direktyva 2012/34, Direktyva 2012/34/ES) nuostatas bei pastarųjų turinį. Vis dėlto, VPT į šias pastabas neatsižvelgė, deklaruodama, kad į PĮ 8 straipsnio 1 dalies taikymo sritį gali patekti ne tik geležinkelio bendrovės. VPT nepagrįstai neatsižvelgė į bendrojo ES teisės akto šioje srityje – Direktyvos 2012/34, nuostatas, ypač šios direktyvos 3 straipsnyje įtvirtintas sąvokas „geležinkelio įmonė“, „infrastruktūros valdytojas“, „geležinkelių infrastruktūra“, „paskirstymas“, „tinklas“. Pirmiau nurodytų sąvokų kontekste VPT turėjo prieiti prie išvados, kad GTC ir LTG Wagons (i) nėra geležinkelio įmonės; (ii) nėra infrastruktūros valdytojos; (iii) neatlieka pajėgumo paskirstymo; (iv) neatsako už geležinkelio tinklo priežiūrą ir valdymą. Būtent pirmiau nurodytos ir pacituotos ES teisės sąvokos ir jų pagrindu pateikti GTC ir LTG Wagons veiklos vertinimai turėjo lemti išvadą, kad pareiškėjai nevykdo veiklos, patenkančios į Direktyvos 2014/25 11 straipsnio 1 dalies ir PĮ 8 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

VPT bendro pobūdžio įpareigojimas GTC ir LTG Wagons taikyti PĮ nuostatas yra per plačios ir neaiškios apimties. Sprendime VPT nurodė, kad GTC ir LTG Wagons nelaikytinos perkančiosiomis organizacijomis, tačiau jiems pripažįstamas perkančiojo subjekto statusas, todėl pareiškėjai įpareigojami pirkimus vykdyti taikant PĮ nuostatas. Vis dėlto, skundžiamoje Sprendimo dalyje VPT nedetalizavo, ar šis įpareigojimas taikyti PĮ nuostatas apima visus ar tik kai kuriuos pirkimus, t. y. nedetalizavo šio įpareigojimo turinio (apimties).

Iš VPĮ ir PĮ nuostatų matyti, jog perkantieji subjektai, kurie nelaikytini perkančiosiomis organizacijomis, neprivalo taikyti PĮ nuostatų pirkimams, jei jie nesusiję su viena iš komunalinio sektoriaus veiklų. PĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, kurie reikalingi kitai, negu nustatyta šio įstatymo 5–11 straipsniuose, veiklai vykdyti ar kai nurodyta veikla vykdoma trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami Europos Sąjungos teritorijoje esantys tinklai ar Europos Sąjungos geografinė erdvė, ar tokiems tikslams rengiamiems projekto konkursams. VPĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų organizacijų pirkimams ir projekto konkursams: 1) kurie reikalingi PĮ 5–11 straipsniuose nurodytai veiklai ar kelioms veikloms vykdyti; 2) kuriems PĮ netaikomas vadovaujantis jo 14, 18 ir 27 straipsnių nuostatomis.

Teisinis neaiškumas, kurio visiškai neišsprendė VPT skundžiamoje Sprendimo dalyje, yra tas, kad nėra iki galo aiški sutarčių, susijusių su komunalinio sektoriaus subjektų veikla, nagrinėjamu atveju transporto sritimi. VPT abstraktus įpareigojimas pirkimus vykdyti taikant PĮ nuostatas, gali reikšti, kad bet kokios sutartys (įsigijimai) bus laikytinos kaip ipso iure (pagal įstatymą; dėl įstatymo) susiję su perkančiojo subjekto vykdoma veikla. Pareiškėjams nėra aišku, ar pagal skundžiamo Sprendimo dalį jie turi taikyti PĮ dėl visų ar tik dėl atitinkamos dalies (tiesiogiai susijusiems su geležinkelio transporto veikla, kaip ji apibrėžta PĮ 8 str.) pirkimų. GTC ir LTG Wagons bei VPT laikosi nevienodos pozicijos dėl PĮ 8 straipsnio turinio. Vis dėlto, net ir platesnis šios nuostatos aiškinimas, kurio laikosi VPT, lemia tai, kad esama pirkimų, kurie nebus tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su plečiamai aiškinama geležinkelio transporto veiklos sritimi (pvz., renginio organizavimas, maistas, kanceliarinės prekės, tarnybinis (ne gamybos) transportas ir pan.).

Pareiškėjai nuosekliai laikosi pozicijos, jog jie nėra nei perkančiosios organizacijos, nei perkantieji subjektai. Bet kokiu atveju VPT bendro pobūdžio įpareigojimas savo veikloje taikyti PĮ nuostatas sukuria neapibrėžtos pareigos sukūrimą ir potencialių ginčų su pačia VPT ar kitais ūkio subjektais kilimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Sprendimo dalis yra nekonkreti ir neatitinka viešojo administravimo išsamumo, objektyvumo ir proporcingumo principų.

Kadangi ginčo šalys laikosi visiškai priešingų pozicijų dėl GTC ir LTG Wagons, kaip perkančiųjų subjektų statuso, įskaitant atitinkamų Direktyvos 2014/25 sąvokų aiškinimą, Direktyvos 2014/25 ir Direktyvos 2012/34 santykį bei suformuotos jurisprudencijos aktualumą byloje nagrinėjamai situacijai, yra poreikis kreiptis į ESTT dėl išaiškinimų.

Ar Direktyvos 2014/25 4 straipsnio 1 dalies a) punktas, 2 dalis ir 11 straipsnio 1 dalis kartu su Direktyvos 2012/34 nuostatomis turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kad ūkio subjektas,

- kurio vienintelė steigėja ir akcininkė yra perkančioji organizacija, atliekanti vertikaliosios integracijos įmonių grupės, sudarytos iš dukterinių įmonių, atliekančių geležinkelių infrastruktūros valdymo (priežiūros, eksploatavimo atnaujinimo,) krovinių, bagažo ir keleivių vežimo, valdytojos funkcijas,

- kurio pagrindinė veikla susijusi su geležinkelių infrastruktūros objektų projektavimu ir statybos ranga,

- kuris su kitais ūkio subjektais, atliekančiais geležinkelių infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos darbus, veikia konkurencinėje aplinkoje,

- kurio esminės pajamos yra gaunamos tik laimėjus viešojo pirkimo konkursus, paskelbtus geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir

- kuriam suteikiama (skiriama) geležinkelių infrastruktūros objektų projektavimo ir (ar) statybos rangos sutartis tik viešojo pirkimo konkurso laimėjimo atveju, laikytinas perkančiuoju subjektu?

Ar Direktyvos 2014/25 4 straipsnio 1 dalies a) punktas, 2 dalis ir 11 straipsnio 1 dalis kartu su Direktyvos 2012/34 nuostatomis turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kad ūkio subjektas,

- kurio vienintelė steigėja ir akcininkė yra perkančioji organizacija (perkantysis subjektas), priklausanti pirmiau nurodytai vertikaliosios integracijos įmonių grupei ir atliekanti krovinių vežimo, vagonų varymo, vagonų nuomos, krovinių ekspedijavimo, muitinės tarpininkavimo, riedmenų remonto ir modernizavimo paslaugas,

- kurio paties pagrindinė veikla susijusi su krovinių pervežimui geležinkeliu naudojamų vagonų ir konteinerių nuoma, tačiau,

- kuris šiuo metu faktiškai nevykdo jokios veiklos,

- kuris ketina vagonų ir konteinerių nuomos veiklą vykdyti (sudaryti sutartis) tik privačių klientų ar krovinių ekspeditorių naudai, t. y. nesudaryti tiesioginių sutarčių su krovinių vežėjais, laikytinas perkančiuoju subjektu?

Jei atsakymai į pirmiau nurodytus klausimus yra neigiami, t. y. pristatyti ūkio subjektai, vykdantys (vykdysiantys) geležinkelių infrastruktūros projektavimo ir rangos darbus, nelaikytini perkančiais subjektais pagal Direktyvos 2014/25 4 straipsnio ir 11 straipsnio nuostatas, ar toks statusas šiems ūkio subjektams pripažįstamas tik dėl to, kad jų steigėjai ir valdytojai yra atitinkamai perkančioji organizacija ir perkantysis subjektas, veikiantys geležinkelių transporto paslaugų veiklos srityje?

Jei pirmasis aprašytas ūkio subjektas nelaikytinas perkančiuoju subjektu, ar, vadovaujantis Teisingumo Teismo sprendimais bylose Pegaso ir Sistemi di Sicurezza bei LitSpecMet, toks statusas jam pripažįstamas, vertinant, kad jo vykdoma geležinkelių infrastruktūros objektų projektavimo ir rangos darbų veikla faktiškai padeda vykdyti geležinkelio transporto paslaugų sektoriui priskiriamą veiklą ir leidžią ją atlikti tinkamai, atsižvelgiant į įprastas šios veiklos sąlygas?

Jei antrasis aprašytas ūkio subjektas nelaikytinas perkančiuoju subjektu, ar, vadovaujantis Teisingumo Teismo sprendimais bylose Pegaso ir Sistemi di Sicurezza bei LitSpecMet, toks statusas jam pripažįstamas, vertinant, kad jo vykdysima geležinkelio vagonų ir konteinerių nuomos tretiesiems asmenims veikla faktiškai padės vykdyti geležinkelio transporto paslaugų sektoriui priskiriamą veiklą ir leis ją atlikti tinkamai, atsižvelgiant į įprastas šios veiklos sąlygas?

Pareiškėjai Sprendimo neteisėtumą siekia pagrįsti aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjams pateiktu Sprendimo projektu. Tarnyba Išvados projektą pareiškėjams susipažinti teikė vadovaudamasi Tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1S-44 „Dėl Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašo 42 punktu.

Tarnyba savo poziciją dėl to, ar juridinis asmuo tinkamai įgyvendina pirkimus reglamentuojančių įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, lemiančias juridinio asmens pareigą taikyti pirkimus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, išsamiai motyvavo, o tai, kad tie motyvai nebuvo formuluojami kaip tiesioginis atsakas (atsikirtimai) pareiškėjų pateiktiems papildomiems paaiškinimams, negali būti pagrindas Sprendimą vertinti kaip formalų ar nemotyvuotą. Tarnyba Sprendime nustatė, kad: i) GTC veikla yra glaudžiai susijusi su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio transporto paslaugas, statyba, įrengimu ir eksploatavimu, bei patenka į PĮ 8 straipsnio 1 dalies taikymo apimtį; ii) LTG Wagons veikla yra glaudžiai susijusi su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio transporto paslaugas, eksploatavimu bei patenka į PĮ 8 straipsnio 1 dalies taikymo apimtį. Tokias išvadas Tarnyba padarė įvertinusi reikšmingų aplinkybių visetą.

Pagal suformuotą ESTT jurisprudenciją, terminų, kurių apibrėžtis ES teisėje nepateikiama, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma remiantis jų įprasta reikšme bendrinėje kalboje, kartu atsižvelgiant į kontekstą, kuriame jos vartojamos, ir teisės aktų, kuriuose jos įtvirtintos, tikslus (žr., pvz., ESTT 2019 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Nr. C-388/17). Nei Direktyvoje 2014/25, nei PĮ nėra atskleistos / nedetalizuotos pagal papildomus požymius sąvokų „statyba“, „tinklų statyba“, „įrengimas“, „tinklų įrengimas“, „eksploatavimas“, „tinklų eksploatavimas“ reikšmės, todėl PĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas Tarnyba aiškino plačiai (pagal bendrinę minėtų terminų prasmę) ir pagrįstai padarė išvadą, kad į PĮ taikymo apimtį gali patekti veikla, susijusi su geležinkelių tinklų statybos, įskaitant projektavimo, procesu bei jų įrengimu ir eksploatavimu.

Kaip nurodyta Sprendime, siekiant įvertinti PĮ 8 straipsnio, kuris perkelia Direktyvos 2014/25/ES 11 straipsnio taikymo apimtį, Tarnybos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė (toliau – ir Darbo grupė) kreipėsi konsultacijos į Europos Komisiją. Buvo klausiama, ar ūkio subjekto, nesančio geležinkelio įmone ir neteikiančio krovinių gabenimo geležinkelių keliais paslaugų, prekinių vagonų nuomos veikla nepatenka į Direktyvos 2014/25 11 straipsnio taikymo apimtį kaip naudojimosi geležinkelių tinklais veikla. EK nuomone, Teisingumo Teismas nėra nurodęs, kad į Direktyvos 2014/25/ES 11 straipsnio taikymo apimtį patenka tik tos veiklos, kurios yra teikiamos geležinkelio įmonių (kaip jos apibrėžtos Direktyvos 2012/34 3 straipsnio 1 punkte) kartu su (geležinkelių) transporto paslaugomis visuomenei. Aiškinimas (kad prekinių vagonų nuomos veikla galėtų būti pripažinta geležinkelių tinklų naudojimu / eksploatavimu, tik jeigu tai atliktų ūkio subjektas, esantis geležinkelio įmone ir kartu teikiantis krovinių gabenimo geležinkelių keliais paslaugas) nepagrįstai apribotų Direktyvos 2014/25 (7–14 straipsnių) taikymo sritis. Taigi, EK nuomone, vagonų nuomos veikla patenka į Direktyvos 2014/25 11 straipsnyje (perkeltame į PĮ 8 straipsnį) nurodytą transporto paslaugų sritį, nes tai yra krovinių pervežimo geležinkeliais paslaugos teikimo visuomenei dalis. Darbo grupė 2021 m. gruodžio 10 d. rašte palaikė šią EK poziciją, atsižvelgdama į tai, kad, krovinių vežimas geležinkelių tinklais visuomenės ir ūkio subjektų poreikių patenkinimui be vagonų nėra galimas, todėl tai yra veiklos rūšis, susijusi su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio transporto paslaugas, eksploatavimu. Manytina, kad vien ta aplinkybė, jog komunalinė veikla yra išskaidoma per kelias įmones, neturėtų keisti tokiai veiklai vykdomiems pirkimams taikytino teisinio režimo. Tarnyba neturi jokio pagrindo neatsižvelgti į EK ir Darbo grupės išdėstytą nuomonę, todėl ir šia aplinkybe, be kita ko, grindžia Sprendime padarytas išvadas.

Tarnyba Sprendime minėtas pozicijas analogiškai pritaikė ir GTC atveju, kadangi be geležinkelių infrastruktūros pastatymo ir įrengimo, geležinkelių eksploatavimas būtų neįmanomas ir padarė nuoseklią išvadą, kad GTC veikla yra glaudžiai susijusi ne tik su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio transporto paslaugas, statyba bei įrengimu, bet ir su jų eksploatavimu (kadangi nesuprojektavus, nepastačius ir neįrengus geležinkelių infrastruktūros nebūtų įmanomas tinkamas tinklų eksploatavimas / nebūtų ką eksploatuoti), ir todėl tokia veikla patenka į PĮ 8 straipsnio 1 dalies taikymo apimtį.

Pareiškėjai skunde klaidingai interpretuoja Tarnybos argumentus. Tarnyba Sprendime neteigia, kad Direktyvos 2014/25 11 straipsnio taikymas nepriklauso nuo Direktyvos 2012/34 nuostatų. Tarnyba neturi jokio pagrindo nesutikti su EK nuomone, kad Teisingumo Teismas nėra nurodęs, jog į Direktyvos 2014/25 11 straipsnio taikymo apimtį patenka tik tos veiklos, kurios yra teikiamos geležinkelio įmonių (kaip jos apibrėžtos Direktyvos 2012/34 3 straipsnio 1 punkte) kartu su (geležinkelių) transporto paslaugomis visuomenei.

Tarnyba Sprendime nustatė tokios apimties įpareigojimą, koks yra nustatytas įstatymu. Tarnybai ne tik kad nesuteikta kompetencija detalizuoti ar nurodyti konkretų sąrašą objektų, kurių įsigijimą perkantysis subjektas būtų įpareigojamas vykdyti pagal PĮ, bet Tarnyba net ir negali žinoti viso sąrašo objektų, kuriuos per atitinkamus kalendorinius metus pareiškėjas planuoja įsigyti. Tarnyba, priimdama Sprendimą, laikėsi galiojančio teisinio reguliavimo ir nustatė už Tarnybai PĮ 101 straipsnio 2 dalies suteiktos kompetencijos ribų neišeinantį įpareigojimą.

Įvertinęs PĮ 101 straipsnio nuostatas, teismas konstatavo, kad Tarnyba Sprendime, atlikdama AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupei priklausančių ūkio subjektų statuso atitikties perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto požymiams, nustatytiems VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje ir PĮ 4 straipsnyje vertinimą, veikė jai PĮ suteiktos kompetencijos apimtyje.

Pareiškėjas byloje įrodinėjo, jog atsakovo pozicija ir ginčijamas Sprendimas yra prieštaringas, kadangi vienu metu naudojamos dvi tarpusavyje nesuderinamos koncepcijos. Teismas dėl to visiškai nepasisakė. Viena vertus, VPT pareiškėjų, kaip perkančiųjų subjektų, statusą kvalifikuoja tiesiogine jų veiklos atitiktimi teisiniam reguliavimui (PĮ ir Direktyvos 2014/25 nuostatoms). Šiuo aspektu byloje tarp šalių ir kilo ginčas, ką reiškia sąvokos „tinklo suteikimas“ ir „tinklo eksploatavimas“, taip pat ar jos atitinka apibrėžtis, įtvirtintas nacionalinėje teisėje. VPT vertina, kad pareiškėjo GTC veikla atitinka (reiškia) tinklo suteikimą (arba statybą, įrengimą), o pareiškėjo LTG Wagons veikla – tinklo eksploatavimą. Pareiškėjai su tokiu vertinimu nesutinka. Kita vertus, nors, VPT ir nurodo, kad pareiškėjų veikla tiesiogiai patenka į komunalinio sektoriaus viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, tačiau kartu įrodinėja, jog pareiškėjų veikla ir netiesiogiai atitinka transporto paslaugas Direktyvos 2014/25 11 straipsnio ir PĮ 8 straipsnio nuostatų prasme. Tokiu būdu VPT ir teismas daro akivaizdžią teisinio argumentavimo klaidą, kadangi įrodinėja du vienas kitam priešingus aspektus. Jei pareiškėjų veikla neva tiesiogiai patektų į PĮ ir Direktyvos 2014/25 teisinio reguliavimo sritį, prarastų prasmę aiškintis, ar jų veikla į šį reguliavimą patenka netiesiogiai ir atvirkščiai.

Pareiškėjų veikla negali būti laikoma kaip susijusi su geležinkelio transporto paslaugų veikla tik dėl savo steigėjų statuso ir veiklos. PĮ 8 straipsnio ir Direktyvos 2014/25 11 straipsnio nuostatos išskiria dvi atskiras (savarankiškas) veiklas, kurias vykdo skirtingi subjektai, o būtent: geležinkelių tinklo suteikimą (valdymą) atlieka infrastruktūros valdytojas (Direktyvos 2012/34 3 str. 2 p.), šiuo tinklu naudojasi geležinkelio įmonės, kurios teikia transporto paslaugas (keleivių ir (ar) krovinių vežimą) (Direktyvos 2012/34 3 str. 1 p.). Kad ir kokia teisinga būtų EK pozicija (nors galbūt jos prasmė nulemta netinkamos užklausos), kurios iškarpą į bylą pateikė atsakovas, pareiškėjo LTG Wagons padėties vertinimas negali lemti pareiškėjo GTC situacijos. Juolab, kaip ne kartą pažymėta, nei vienas iš pareiškėjų nepatenka į aptariamą viešųjų pirkimų reguliavimą nei kaip tinklo valdytojai, nei kaip naudotojai juo.

Pareiškėjai laikosi pozicijos, jog šioje byloje nagrinėjami klausimai nėra tapatūs Teisingumo teismo Pegaso byloje (ESTT 2020 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Pegaso Srl Servizi Fiduciari, Sistemi di Sicurezza Srl, YW prieš Poste Tutela SpA, C-521/18) nagrinėtiems klausimams. Šiuo atveju nėra ginčo, kad pareiškėjų steigėjai privalo vykdyti viešųjų pirkimų procedūras pagal VPĮ ir PĮ, būtent jiems, o ne pareiškėjams yra aktualus Pegaso sprendimas. Priešingu atveju, pareiškėjai atsidurtų blogesnėje padėtyje lyginant su analogiška veikla užsiimančiais ūkio subjektais tik dėl savo steigėjų statuso.

Pareiškėjai byloje įrodinėjo, jog susiklostė paradoksali situacija, kai pareiškėjai nelaikytini perkančiosiomis organizacijomis, bet pripažintinos perkančiaisiais subjektais, nors pastarajam statusui taikomas daug griežtesnis, sektorinis reguliavimas, o ne bendro pobūdžio sąlygos dėl nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio veiklos. Todėl neaišku, kodėl pareiškėjai neva netiesiogiai prisidedantys prie savo steigėjų viešojo intereso užtikrinimo veiklos, patys nelaikomi kaip tokia veikla užsiimantys.

Dėl kreipimosi į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo pareiškėjai nurodo, kad byloje aktualių klausimų nagrinėjimas Teisingumo Teisme ne leistų kompensuoti nacionalinio proceso trūkumus, bet ir užtikrintų nacionalinės teisės ir jį aiškinančios jurisprudencijos atitiktį ES teisei. Perkančiojo subjekto statusas – ES teisės norma, aiškintina ir taikytina vienodai visoje Bendrijoje. Šalys skirtingai aiškina Teisingumo Teismo išaiškinimus Pegaso bylose, nesutaria, ar jie apskritai aktualūs nagrinėjamoje byloje. Dar daugiau, pačios EK pozicija, kuria atsakovas ir pirmosios instancijos teismas rėmėsi, dėl šių Teisingumo Teismo išaiškinimų nėra vienoda vertinant iš esmės analogiškus atvejus. Šios bylos pagrindu bus pradėta formuoti ne tik jurisprudencija, bet ir VPT pozicija dėl atitinkamų PĮ (ar VPĮ) nuostatų. Taigi, byloje nagrinėjami klausimai yra svarbūs ne tik patiems pareiškėjams, bet ir visai rinkai, ypač subjektams, atsidūrusiems (ar atsidursimiems) panašioje situacijoje tiek Lietuvoje, tiek galbūt kitose valstybėse narėse. Tai leistų užtikrinti ir įgyvendinti realų teisingumą byloje, įskaitant naujos praktikos formavimą. Be to, bylos nagrinėjimo sustabdymas šiuo aspektu nedarys neigiamos įtakos VPT Sprendimo galiojimui ir taikymui, kadangi šiuo metu pareiškėjas GTC vykdo atsakovo įpareigojimą, o pareiškėjas LTG Wagons faktiškai veiklos nevykdo.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutikdami su teismo sprendimu nurodė, kad jis yra nemotyvuotas, teismas ginčijamo Sprendimo teisėtumą konstatavo formaliai perrašydamas jo argumentus; nepagrįstai teikė prioritetą EK išaiškinimams, kurie neatitinka Teisingumo Teismo išaiškinimų; akcentavo, kad pareiškėjo LTG Wagons padėties vertinimas negali lemti pareiškėjo GTC situacijos; nesutiko su teismo išvada, kad pareiškėjų veikla įeina į jų steigėjų bendros veiklos, kuri išskaidyta į sudėtines dalis, integralią apimtį, nors tai neatitinka naujo viešųjų pirkimo teisinio reguliavimo, draudžiančio sudaryti vidaus sandorius. Pareiškėjai nesutinka su VPT vertinimu, kad jų veikla yra atitinkanti sąvokas „tinklo suteikimas“ ir „tinklo eksploatavimas“; VPT vertinimas prieštaringas, nes nurodoma, kad pareiškėjų veikla tiesiogiai patenka į komunalinio sektoriaus viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, tačiau kartu įrodinėja, jog pareiškėjų veikla ir netiesiogiai atitinka transporto paslaugas Direktyvos 2014/25 11 straipsnio ir PĮ 8 straipsnio nuostatų prasme; teismas nepagrįstai vertino, kad sąvokos „tinklų statyba“ ir „tinklų įrengimas“ (PĮ) yra tapačios sąvokai „tinklų suteikimas“ (Direktyva 2014/25). Pareiškėjai teigė, kad jų veikla negali būti laikoma kaip susijusi su geležinkelio transporto paslaugų veikla tik dėl savo steigėjų statuso ir veiklos; nagrinėjamoje byloje nėra aktualūs Teisingumo teismo Pegaso byloje (ESTT 2020 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Pegaso Srl Servizi Fiduciari, Sistemi di Sicurezza Srl, YW prieš Poste Tutela SpA, C-521/18) pateikti išaiškinimai; prašė kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo.

Pareiškėjas GTC į bylą pateikė 2026 m. gegužės 26 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose, remiantis viešais duomenimis, nurodė, kad pareiškėjas LTG Wagons veiklos nevykdo, bendrovė išregistruota, duomenų, kad jos teises ir pareigas būtų perėmęs kita subjektas, nėra. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas bylą nutraukia, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad pareiškėjas LTG Wagons yra išregistruotas, teismo sprendimą dalyje pagal pareiškėjo LTG Wagons skundą panaikina ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukia.

Pareiškėjo argumentai, kad Direktyvos 2014/25/ES 11 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką tinklų teikimas /suteikimas VPT Sprendime nepagrįstai išplečia sąvokomis „tinklų statyba“ ir „tinklų įrengimas“ ir pakeičia paslaugos esmę yra nepagrįsti, nes minėta direktyvos nuostata taikoma veiklos rūšims, susijusioms su tinklų, kuriais teikiama paslauga visuomenei vežimo geležinkeliais, suteikimu; be susijusių pagrindinės paslaugos teikimas taptų negalimas.

Tarnyba, spręsdama klausimą, ar GTC laikytinas PS, taip pat nustatinėjo, ar jis atitinka bent vieną iš PĮ 4 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų sąlygų. Tarnyba sprendė, kad GTC atitinka PĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus kriterijus dėl LTG (turinčios PO statusą) jai daromos tiesioginės ar netiesioginės lemiamos įtakos: 100 procentų GTC akcijų priklauso LTG; GTC įstatuose nustatyta: Bendrovės organai yra šie: visuotinis akcininkų susirinkimas; vadovas (17 punktas); visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės organas (19 punktas); visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija atitinka ABĮ ir kitų įstatymų nustatytą kompetenciją, išskyrus šių įstatų 22 punkte nustatytą papildomą kompetenciją (21 punktas); bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, atsakingas už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą (23 punktas); vadovas atskaitingas bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui (24 punktas); bendrovės vadovą 5 (penkerių) metų kadencijai renka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas (25 punktas); esant vieninteliam akcininkui (LTG), GTC vadovo skyrimo tvarka, pirmiau Išvadoje aprašyta GTC įstatinio kapitalo kilmė, LTG turima nuosavybė GTC, sąlygoja GTC atitiktį visiems trims iš PĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčiuose aprašytų alternatyvių požymių.