Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-1789 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02965-2022-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 12 d. paduotu ieškovo R. Z. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. Z. ir D. Z. patikslintą ieškinį atsakovams antstoliui Eduardui Sergėjevui, V. K., V. A. K., Kauno miesto savivaldybės administracijai, K. M., S. M., V. M., J. B., V. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys notarė Renata Krūvelytė, notarė Aušra Urbonienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas.Ieškovo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar valstybės garantija, kuri pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų įstatymo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau - Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnio 13 punktą yra laikoma įvykdyta tik nuo gyvenamojo namo, jo dalies, buto perdavimo savininkui ir perdavimo – priėmimo akto pasirašymo, gali būti laikoma įvykdyta net ir neįvykdžius šio reikalavimo, t. y. patalpų perdavimo-priėmimo akto nepasirašius. Ar jo nebuvimas yra kliūtis turto grąžinimo proceso užbaigimui (t. y. ar dėl jo nebuvimo buvusių savininkų turto grąžinimo procesas laikytinas nebaigtu, o valstybės garantija ryšium su tuo - neįvykdyta). Ar kitoks, nei šiame įstatyme įtvirtintas valstybės garantijos įvykdymo traktavimas yra leistinas (t. y. laikant, jog perdavimo - priėmimo akto pasirašymas nėra esminis ir būtinas elementas, dėl ko jo nebuvimas grąžinimo procesui įtakos neturi), ir jei taip, tai kokioms sąlygoms esant, galima nevykdyti minėtame įstatyme įtvirtinto reikalavimo.2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė valstybės garantijos termino pabaigą, taip paneigė ieškovo teisę į būsto pirmumo teise įsigijimą. Dėl šių priežasčių kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar laikant, kad valstybės garantija nuomininkui, numatyta Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pasibaigė savivaldybės administracijai priėmus sprendimą skirti nuomininkui kitą gyvenamąją patalpą, dėl ko jis nuo to momento praranda savo, kaip nuomininko statusą, nėra paneigiama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šio asmens teisė į nuomoto būsto įgijimą. Tuo atveju jei įvykdžius valstybės garantiją nuomininkas iš tiesų yra laikomas praradusiu šį statusą ir dėl to negali realizuoti įstatyme numatytos nuomininko subjektinės teisės, tuomet keliamas klausimas, kokiam apskritai asmenų ratui yra skirta ši įstatymo nuostata, t. y., kas pagal šį straipsnį yra subjektas, galintis pretenduoti į nuomojamo būsto įsigijimą pirmenybės teise.3. Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.4. Teismai netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui viso bylos nagrinėjimo metu dėl blogos turtinės padėties (jo gaunamas pajamas sudaro 305,29 Eur dydžio senatvės pensija bei 42,29 Eur dydžio vienišo asmens pensija, kitų pajamų ir turto neturi) buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Kadangi jam šiuo metu jau yra 75 metai, dėl šios priežasties realios galimybės gauti papildomas pajamas iš kokios nors darbinės veiklos jis neturi (metinės pajamos siekia – 4211 Eur). Dėl šios priežasties atlyginti iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas jis objektyviai negali.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.