Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo (rangovo) atsakomybę už netinkamą prekės (saulės elektrinės) įdiegimą ir jos techninį suderinamumą su esamais elektros tinklais, įrodinėjimo naštos paskirstymą vartojimo pirkimo–pardavimo ir statybos rangos santykiuose, rangovo pareigą informuoti užsakovą apie kliūtis tinkamam sutarties įvykdymui, taip pat dėl įrodymų vertinimo taisyklių bei sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo, į bylą kaip trečiojo asmens neįtraukus elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus, aiškinimo ir taikymo.Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 4 055,78 Eur turtinės žalos atlyginimą, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2020 m. birželio 9 d. saulės energijos elektrinės pirkimo–pardavimo ir įrengimo sutartimi (toliau – Sutartis) atsakovė įsipareigojo perduoti jam nuosavybės teise 48 vienetus monokristalinių saulės modulių, keitiklį, antžeminę montavimo konstrukciją, kabelius, įrangos naudojimo instrukciją ir organizuoti saulės energijos elektrinės sumontavimo, bandymų ir paleidimo darbų atlikimą, parengti projektinę dokumentaciją, o ieškovas įsipareigojo sudaryti sąlygas atlikti šiuos darbus, priimti saulės energijos elektrinę ir sumokėti Sutartyje nurodytą kainą. Elektrinės įrengimo vieta pagal Sutartį nustatyta ieškovo žemės sklype. Ieškovas visas Sutarties sąlygas įvykdė. Saulės elektrinė pradėjo veikti 2020 m. rugsėjo mėnesį, tačiau nepagamino tiek elektros, kiek turėjo pagaminti: nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. turėjo būti pagaminta 34 848 kWh, o buvo pagaminta 25 250 kWh (nepagaminta 9 598 kWh elektros energijos). Ieškovas, mokėdamas už elektrą vidutiniškai po 11 ct/kWh, patyrė 1 055,78 Eur nuostolių (9 598 × 0,11 Eur). Dėl atsakovės nebendradarbiavimo ieškovas buvo priverstas sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokatu dėl teisinių paslaugų teikimo ikiteisminio ginčo bei teisminio ginčo nagrinėjimo metu, už atskirą apmokėjimą buvo atliktas saulės elektrinės monitoringas (jį atliko UAB „Emsolis“), todėl ieškovas papildomai patyrė 3 000 Eur išlaidų, kurias kaip nuostolius turi atlyginti atsakovė. Dėl netinkamai įgyvendinto statinio projekto ieškovas gavo kitokios kokybės daiktą, nei buvo nustatyta Sutartyje, todėl patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių, emocinę depresiją, bemieges naktis, gaišo laiką įtikinėdamas atsakovę, kad ji yra neteisi. Dėl to iš atsakovės priteistinas ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nesilaikė Sutarties, nepateikė projektinės dokumentacijos, neorganizavo įrenginių techninės būklės patikrinimo. Atsakovės iniciatyva buvo du kartus keičiamas saulės elektrinės įvadinis kabelis, kurio skerspjūvis buvo per mažas; po kabelio pakeitimo atsijungimų skaičius sumažėjo, tačiau problema neišnyko. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 23 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neidentifikavo ir teisiškai nekvalifikavo nagrinėjamos bylos šalių teisinių santykių, nenustatė, neištyrė, neįvertino faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl atsakovei taikytinos civilinės atsakomybės, nenustatė konkrečias būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas patvirtinančių arba paneigiančių aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp šalių pateiktų rašytinių įrodymų, nenustatė, dėl kokių priežasčių atsakovės sumontuota saulės elektrinė neveikia tinkamai, tuo tikslu nepasiūlė šalims skirti teismo ekspertizės.