Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2026-06-30 · Civilinė byla Nr. e2-545-826/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-06-30
Bylos Nr.
e2-545-826/2026
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00125-2026-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis (pran.)
Ieškovas
"Gluk Media"
Atsakovas
Kretingos rajono savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
"JP interjero studija"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-545-826/2026 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00125-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.1.18.6; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 30 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gluk Media“ ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje uždarajai akcinei bendrovei „JP Interjero studija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gluk Media“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo „Kretingos muziejaus vidaus ekspozicijos koncepcijos sukūrimo, projekto sukūrimo ir projekto autorinės priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 6437700, procedūras ir uždrausti atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai sudaryti pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta, sustabdyti sutarties vykdymą;

Įpareigoti atsakovę Kretingos rajono savivaldybės administraciją pateikti teismui kitų tiekėjų pasiūlymus, jų ekspertinius vertinimus, ekspertų skirtų balų motyvus bei kitus su pasiūlymų vertinimu susijusius dokumentus, reikšmingus tinkamam bylos aplinkybių nustatymui ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Taip pat duomenis, patvirtinančius ekspertų kvalifikaciją, kompetenciją ir profesinę patirtį.

Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2026-04-14 sprendimą, dokumento reg. Nr.(8.18E)D3-2877, atmesti UAB „Gluk Media“ ir UAB „JP Interjero studija“ pasiūlymą pirkime Nr. 6437700 ir įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją atlikti pakartotinį UAB „Gluk media“ ir UAB „JP Interjero studija“ pasiūlymo ekspertinį vertinimą.

Priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (jas patvirtinantys dokumentai bus pateikti.

Ieškovės ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Ieškovė dalyvavo supaprastintame viešajame pirkime atviro konkurso būdu – pirkimas Nr. 6437700 „Kretingos muziejaus vidaus ekspozicijos koncepcijos sukūrimo, projekto sukūrimo ir projekto autorinės priežiūros paslaugos “ (toliau – Pirkimas). 2026 m. balandžio 14 d. atsakovės sprendimu, dokumento Nr. (8.18 E) D3-2877 (toliau – Sprendimas) ieškovės Pasiūlymas buvo atmestas Pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų kokybės kriterijai ir jų vertinimas“ (toliau – Pirkimo sąlygų 7 priedas) 3.3 punkto pagrindu, t. y. kaip neatitinkantis Pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir kriterijų. Pirkimo sąlygų 7 priedo 3.3 punkte nustatyta, kad, jeigu ekspertų vertinimų aritmetinis vidurkis yra lygus 4 arba mažesnis nei 4, pasiūlymas atmetamas.

Ieškovės pasiūlymas, kaip ir kitų Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai, buvo vertinamas pagal ekonominio naudingumo kriterijus: P1 (Konceptualumas), P2 (Vizualumas) ir P3 (Funkcionalumas). Ieškovės Pasiūlymas buvo įvertintas taip: P1 (Konceptualumas) – 3,8, P2 (Vizualumas) – 6,6, P3 (Funkcionalumas) – 4,2. Ieškovės Pasiūlymo P1 kriterijaus vidurkio balas sudarė 3,8. Keturi iš penkių ekspertų pagal P1 kriterijų skyrė 4 balus, o vienas ekspertas – 3 balus.

Šalies argumentai

2026 m. balandžio 14 d. ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Prašymas), prašydama pateikti Pasiūlymo A dalies kokybės kriterijaus kiekvieno parametro (P1–P3) ekspertinių vertinimų išsamią detalizaciją ir nurodyti konkrečius ir objektyvius ekspertų / komisijos narių skirtų balų pagrindimus, įskaitant kiekvieno parametro vertinimo argumentus, taikytus vertinimo kriterijus bei jų taikymo aplinkybes, taip pat pateikti informaciją, leidžiančią įvertinti vertinimo pagrįstumą, nuoseklumą ir atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams; pateikti pasiūlymus vertinusių ekspertų / komisijos narių vardus, pavardes.

2026 m. balandžio 16 d. Perkančioji organizacija atsakydama į 2026 m. balandžio 14 d. Prašymą nurodė, kad pasiūlymai vertinimui buvo pateikti nuasmeninti, neatskleidžiant tiekėjų tapatybės. Vadovaudamasi Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau VPT) išaiškinimais atsisakė teikti duomenis apie ekspertus. Tiekėjo teisė susipažinti su vertinimo turiniu neapima teisės gauti duomenų apie vertinimą atlikusius ekspertus. Kartu su atsakymu buvo pateiktas A dalies kokybės kriterijaus kiekvieno parametro (P1-P3) ekspertų vertinimas su pagrindimu.

2026 m. balandžio 21 d. Ieškovė pateikė pretenziją reikalaudama peržiūrėti Pasiūlymo vertinimo rezultatus ir paskirti naują ekspertų grupę pakartotiniam Pasiūlymo kokybės vertinimui pagal P1-P3 kriterijus, užtikrinant objektyvų, išsamų ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį vertinimo procesą (toliau – Pretenzija). Pretenzijoje buvo ginčijamas perkančiosios organizacijos atliktas Pasiūlymo vertinimas, pažymint, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatytų reikalavimų, nes buvo formalaus ir deklaratyvaus pobūdžio, nepakankamai motyvuotas bei grindžiamas abstrakčiais, konkrečiais duomenimis nepagrįstais teiginiais. Pretenzijoje taip pat pažymėta, jog ekspertai nepateikė konkrečių argumentų bei aiškių nuorodų į Pasiūlymo turinį, kurie pagrįstų skirtus balus, neatskleidė balų skyrimo logikos bei vertinimo metodikos taikymo. Ieškovė pažymėjo, kad ekspertų pateiktos išvados yra ne tik nenuoseklios, bet ir prieštaringos, o vertinant Pasiūlymą nebuvo tinkamai įvertinti Pasiūlyme detaliai pateikti konceptualūs, vizualiniai ir funkciniai sprendiniai.

2026-04-28 raštu Nr. (8.18 E) D3-3422 (toliau – Atsakymas) Atsakovė Pretenziją atmetė. Pretenzijos atmetimą atsakovas motyvavo tuo, kad ekspertinis vertinimas yra savarankiškas ir ekspertų nuomonių skirtumai savaime nepatvirtina vertinimo klaidų. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji kaip perkančioji organizacija turi diskreciją vertinti pasiūlymus. Vien tai, kad Pasiūlymas atmestas dėl 3,8 balo, nesudaro pagrindo pakartotiniam Pasiūlymo vertinimui.

Nagrinėjamu atveju Ieškovė, susipažinusi su ekspertų komisijos vertinimais, daro pagrįstą išvadą, kad ekspertų vertinimai buvo abstraktūs ir deklaratyvūs. Vertinimo abstraktumą ir deklaratyvumą patvirtina vartojamos bendrinės formuluotės, pvz., „trūksta“, „nepakankamai išvystyta“, „neaišku“ ir kt., neargumentuojama, kurios konkrečios Pasiūlymo dalys ar sprendiniai buvo laikyti neatitinkančiais vertinimo kriterijų reikalavimų, nepaaiškinta, kodėl konkretūs Pasiūlymo sprendiniai ar dalys nebuvo pripažinti pakankamais ir (ar) tinkamais. Iš pateiktų vertinimų nėra aišku, kokiais konkrečiais kokybiniais ar kiekybiniais kriterijais vadovaujantis buvo skiriami atitinkami balai, t. y. kodėl tam tikri pasiūlymo sprendiniai buvo įvertinti mažesniu balu, o ne aukštesniu, kokie vertinimo aspektai lėmė tokį ekspertinį vertinimą bei kaip buvo atribotos skirtingos balų reikšmės tarpusavyje. Vertinimuose taip pat neatskleista, kokiu būdu buvo taikoma vertinimo metodika ir kokie objektyvūs požymiai nulėmė konkretaus balo skyrimą, todėl Ieškovėms nebuvo sudaryta galimybė suprasti tikrųjų jų Pasiūlymo vertinimo motyvų ir patikrinti vertinimo pagrįstumo ir skaidrumo. Tik pakankamai motyvuotas vertinimas užtikrina tiekėjo teisę į veiksmingą gynybą, galimybę patikrinti perkančiosios organizacijos Sprendimo pagrįstumą bei veiksmų skaidrumą ir atitiktį viešųjų pirkimų principams.

Atsakovė, nagrinėdama Ieškovės Pretenziją, ne tik nepateikė argumentuotų atsakymų į konkrečius Ieškovės keliamus klausimus dėl Pasiūlymo vertinimo pagrįstumo, bet ir neatskleidė esminių Pasiūlymo vertinimo aplinkybių bei taikytų vertinimo kriterijų. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kokiomis konkrečiomis vertinimo metodikomis vadovavosi ekspertai, kokiais principais buvo užtikrinamas pasiūlymų vertinimo objektyvumas ir nešališkumas, ir neatskleidė ekspertų kvalifikacijos ir kompetencijos pakankamumo vertinant Pasiūlymą pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus kokybinius kriterijus. Taigi Ieškovėms buvo faktiškai apribota galimybė suprasti realias Pasiūlymo atmetimo priežastis ir efektyviai ginti savo pažeistas teises.

Deklaratyvus vertinimų pobūdis ir abstraktus Atsakymas į Pretenziją sudaro pagrindą abejoti, ar perkančioji organizacija užtikrino, kad ekspertinis vertinimas būtų atliktas pakankamai kvalifikuotai, nuosekliai ir laikantis profesionaliam ekspertiniam vertinimui keliamų objektyvumo bei motyvavimo standartų. Pasiūlymo vertinimo nenuoseklumas ir prieštaringumas taip pat leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad Pasiūlymo vertinimą galėjo atlikti nepakankamą kompetenciją ar kvalifikaciją turintys ekspertai, arba kad vertinimas buvo grindžiamas subjekyviomis ekspertų interpretacijomis, o ne aiškiais, iš anksto nustatytais ir vienodai visiems tiekėjams taikytais vertinimo kriterijais. Tokios aplinkybės nesuderinamos su VPĮ įtvirtintais skaidrumo, lygiateisiškumo ir objektyvaus pasiūlymų vertinimo principais. Atsakovės Atsakyme į Pretenziją pateikti argumentai neatitinka VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto motyvavimo standarto, nes neatskleidžia Pasiūlymo vertinimo metodikos taikymo, neparodo ryšio tarp nustatytų trūkumų ir skirtų balų, nepateikia pakankamo analitinio vertinimo ir bei neleidžia objektyviai patikrinti ekspertų išvadų pagrįstumo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad Atsakovė tinkamai neįvykdė pareigos priimti motyvuotą sprendimą, taip pažeisdama VPĮ 103 straipsnio 3 dalies reikalavimus bei iš jų kylančius skaidrumo ir veiksmingos tiekėjų teisių gynybos principus.

Atsiliepimas

Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, juo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsakovė vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Kretingos muziejaus vidaus ekspozicijos koncepcijos sukūrimo, projekto sukūrimo ir projekto autorinės priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 6437700. Pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijus: P1 – Konceptualumas, P2 –Vizualumas, P3 – Funkcionalumas. Pirkimo dokumentuose buvo aiškiai apibrėžti kriterijai, jų reikšmė ir vertinimo tvarka. Ieškovės pasiūlymo rezultatai: P1 – 3,8 balo, P2 – 6,6 balo, P3 – 4,2 balo. P1 kriterijaus vidurkis buvo žemesnis nei Pirkimo sąlygų 7 priedo 3.3 punkte nustatyta riba, todėl Pasiūlymas buvo atmestas 2026 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (8.18 E) D3-2877. 2026-04-14 sprendime Nr. (8.18 E) D3-2877 buvo aiškiai nurodyta, kad ekspertai vertino kartu su pasiūlymu pateiktą preliminarią kūrybinę ekspozicijos įgyvendinimo koncepciją, jos rašytinę dalį ir preliminarius kūrybinių sprendimų pavyzdžius ekspozicijai „Grafai Tiškevičiai – šeima, į Kretingą atvežusi Vakarų Europą“. Ekspertai vertino pasiūlymo A dalies techninius duomenis, detalumą, pilnumą, logiškumą, pateiktus dokumentus ir kitą informaciją, kiekvienas skirdamas balus nuo 1 iki 10. Tai paneigia – šeima, į Kretingą atvežusi Vakarų Europą“. Ekspertai vertino pasiūlymo A dalies techninius duomenis, detalumą, pilnumą, logiškumą, pateiktus dokumentus ir kitą informaciją, kiekvienas skirdamas balus nuo 1 iki 10. Tai paneigia Ieškovės teiginį, kad sprendimas buvo priimtas neatskleidus vertinimo objekto ar vertinimo logikos. 2026 m. balandžio 16 d. Atsakovė pateikė Ieškovėms papildomą informaciją: nurodė, kad pasiūlymai vertinimui buvo pateikti nuasmeninti, tiekėjų tapatybės ekspertams neatskleidžiant, taip pat pateikė A dalies kokybės kriterijų P1–P3 ekspertų vertinimą su pagrindimu. 2026-04-21 Ieškovės pateikė pretenziją, kuri 2026-04-28 motyvuotu Atsakovės atsakymu Nr. (8.18E) D3-3422 buvo atmesta. Atsakovė paaiškino, kad ekspertinis vertinimas yra savarankiškas, o ekspertų vertinimų skirtumai savaime nereiškia neteisėtumo ar vertinimo klaidos. Teismai ne kartą yra pažymėję, kad tiekėjo nesutikimas su vertinimu savaime nereiškia perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumo.

Ieškinyje iš esmės nėra nurodytas konkretus Pirkimo sąlygų ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) pažeidimas, kuris galėtų lemti 2026 m. balandžio 14 d. sprendimo atmesti pasiūlymą neteisėtumą. Ieškovės nesutinka ne su procedūra, o su ekspertų profesionaliu vertinimu ir siekia, kad Teismas pakeistų pirkimo dokumentuose nustatytą ekspertinio vertinimo rezultatą pačių Ieškovės subjektyviu savo Pasiūlymo vertinimu.

Pirkimo sąlygų 7 priedo 3.3 punkte buvo aiškiai nustatyta, kad, jeigu ekspertų vertinimų aritmetinis vidurkis yra lygus 4 arba mažesnis nei 4, pasiūlymas atmetamas. Ši sąlyga buvo iš anksto paskelbta, žinoma visiems tiekėjams ir vienodai taikytina kiekvienam Pirkimo dalyviui. Ieškovės pasiūlymo P1 kriterijaus „Konceptualumas“ vidurkis sudarė 3,8 balo. Taigi Atsakovė ne tik turėjo teisę, bet ir pareigą taikyti iš anksto paskelbtą Pirkimo sąlygų taisyklę ir atmesti pasiūlymą. Priešingas elgesys būtų pažeidęs lygiateisiškumo ir skaidrumo principus kitų tiekėjų atžvilgiu.

Ieškovė neginčijo Pirkimo sąlygų, vertinimo kriterijų, balų intervalų, ekspertinio vertinimo modelio ar 7 priedo 3.3 punkte įtvirtintos atmetimo taisyklės iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Tiekėjas, dalyvaudamas pirkime ir pateikdamas pasiūlymą pagal paskelbtas sąlygas, negali po nepalankaus rezultato ginčo tvarka iš esmės perrašyti vertinimo metodikos ar reikalauti naujos ekspertų grupės tik todėl, kad gautas balas neatitinka jo lūkesčių. Atsakovė Ieškovėms pateikė ne vien formalų balą, bet ir ekspertų vertinimus su argumentais pagal P1–P3 kriterijus. Viešųjų pirkimų teisė nereikalauja, kad vertindama kūrybinio, ekspozicinio ir architektūrinio pobūdžio kokybinius pasiūlymus perkančioji organizacija parengtų akademinio pobūdžio recenziją ar pažodžiui aptartų kiekvieną tiekėjo pasiūlymo sakinį. Pakanka, kad tiekėjui būtų aišku, kokio kriterijaus aspektai įvertinti nepakankamai ir kokios priežastys lėmė balą. Šis standartas nagrinėjamu atveju buvo įvykdytas. Ginčijamas sprendimas buvo ne formalus ar nemotyvuotas, bet aiškiai susietas su Pirkimo dokumentuose iš anksto nustatyta vertinimo ir atmetimo tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad perkančioji organizacija privalo laikytis pačios nustatytų pirkimo sąlygų ir užtikrinti vienodą jų taikymą visiems tiekėjams. Pavyzdžiui, LAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 pažymėta, kad skaidrumo ir lygiateisiškumo principai neleidžia po pasiūlymų pateikimo sudaryti tiekėjui galimybės ištaisyti esminių pasiūlymo trūkumų ar kitaip pakeisti jo padėties konkurse. Nors ši byla buvo susijusi su pasiūlymo tikslinimo ribomis, joje išdėstyti principai aktualūs ir nagrinėjamu atveju: iš anksto paskelbtos pirkimo taisyklės turi būti taikomos vienodai visiems dalyviams, o jų taikymo pasekmės negali būti eliminuojamos vien todėl, kad konkretus tiekėjas nesutinka su vertinimo rezultatu. Šie principai saugo ne tik nepalankų rezultatą ginčijantį tiekėją, bet ir kitus konkurso dalyvius, kurie pagrįstai tikisi, kad iš anksto paskelbtos pirkimo sąlygos, įskaitant pasiūlymo atmetimo pagrindus, po pasiūlymų pateikimo ir vertinimo nebus keičiamos ar taikomos selektyviai.

Žemesnės instancijos teismas

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad tiekėjas savo teises viešojo pirkimo procedūrose privalo įgyvendinti aktyviai, sąžiningai ir nuosekliai. Tiekėjas, kuris susipažino su pirkimo sąlygomis, jų neginčijo, pateikė pasiūlymą ir dalyvavo pirkimo procedūrose, negali, paaiškėjus jam nepalankiam rezultatui, iš esmės keisti savo pozicijos ir pradėti ginčyti tų pačių sąlygų turinio, jų aiškinimo ar taikymo teisėtumo. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas piktnaudžiauti teisminės gynybos priemonėmis, pažeistų viešųjų pirkimų procedūrų stabilumą, teisinio tikrumo bei sąžiningos konkurencijos principus. LAT yra pažymėjęs, kad viešųjų pirkimų dalyvių elgesiui taikomas bendrasis draudimo elgtis prieštaringai (venire contra factum proprium) principas, todėl tiekėjo procesinis elgesys vertintinas pagal jo veiksmų nuoseklumą viso pirkimo proceso metu (žr., pvz., LAT 2022 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022).

Papildomai pažymėjo, kad LAT 2025 m. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-378/2025 išaiškino, jog perkančiajai organizacijai suteikiama plati diskrecija nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kokybės kriterijus ir jų vertinimo modelį, jeigu jie yra susiję su perkamo objekto kokybe bei kuriama pridėtine verte. Nagrinėjamu atveju Ieškovės iki pasiūlymų pateikimo neginčijo nei pačių vertinimo kriterijų teisėtumo, nei jų atitikties VPĮ reikalavimams. Todėl vien aplinkybė, kad ekspertų atlikto vertinimo rezultatas Ieškovėms buvo nepalankus, savaime nesudaro pagrindo abejoti pačių kriterijų teisėtumu ar reikalauti iš naujo vertinti pasiūlymą pagal tą pačią metodiką. Dėl nurodytų priežasčių Ieškovės argumentai dėl tariamo vertinimo metodikos neaiškumo ar netinkamumo yra pavėluoti ir negali būti pagrindu panaikinti ginčijamą Atsakovės sprendimą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad tiekėjas, sąmoningai pasirinkęs dalyvauti pirkime pagal jam žinomas ir neginčytas sąlygas, po nepalankaus rezultato galėtų inicijuoti faktinę šių sąlygų peržiūrą teisme, nors tokia teisė turėjo būti įgyvendinama pirkimo procedūrų metu. Tai būtų nesuderinama su VPĮ siekiamu viešųjų pirkimų procedūrų stabilumu, operatyvumu ir teisiniu tikrumu.

Ieškovės reikalavimas įpareigoti Atsakovę organizuoti naują ekspertinį vertinimą iš esmės reikštų siekį suteikti joms papildomą galimybę pakeisti jau gautą rezultatą, nors tokia galimybė nėra numatyta nei VPĮ, nei Pirkimo sąlygose. Tokiu būdu būtų paneigta Pirkimo dokumentuose nustatyto minimalaus kokybės slenksčio paskirtis, pažeisti kitų tiekėjų teisėti lūkesčiai bei sudarytos prielaidos kiekvieną nepalankų ekspertinį vertinimą ginčyti vien dėl jo rezultato, nesant konkrečių duomenų apie vertinimo proceso neteisėtumą. Dėl nurodytų priežasčių Atsakovės 2026 m. balandžio 14 d. sprendimas buvo ne tik teisėtas, bet ir vienintelis su VPĮ, Pirkimo sąlygomis bei viešųjų pirkimų principais suderinamas sprendimas. Todėl Ieškovės reikalavimas panaikinti ginčijamą sprendimą ir įpareigoti atlikti pakartotinį vertinimą neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo ir atmestinas visa apimtimi.

Šalies argumentai

Ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė teismui dubliką, jame nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

Jos neginčija atsakovės kaip perkančiosios organizacijos teisės taikyti ekspertinį pasiūlymų vertinimą, taip pat neginčija fakto, kad pagal Pirkimo sąlygų 7 priedo 3.3 punktą pasiūlymas yra atmetamas tuo atveju, jeigu ekspertų skirtų balų aritmetinis vidurkis lygus 4 arba mažesnis nei 4. Esminis ginčo klausimas nagrinėjamu atveju yra tai, ar ekspertinis vertinimas, kurio pagrindu buvo priimtas sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą, buvo atliktas skaidriai, objektyviai ir tinkamai motyvuotas, užtikrinant galimybę patikrinti pasiūlymo vertinimo teisėtumą bei VPĮ principų laikymąsi.

Atsakovė iš esmės remiasi vien abstrakčia nuoroda į ekspertinio vertinimo diskreciją, tačiau tokio pobūdžio argumentacija negali paneigti pareigos užtikrinti, kad ekspertinis vertinimas būtų pakankamai aiškus ir patikrinamas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai tiekėjo pasiūlymas gali būti eliminuotas remiantis subjektyviu kokybiniu vertinimu, tačiau tiekėjas neturi realios galimybės patikrinti, kokiais konkrečiais argumentais ir kriterijų taikymo aspektais toks sprendimas yra grindžiamas. Ekspertinio vertinimo diskrecija viešųjų pirkimų procedūrose taip pat negali būti aiškinama kaip eliminuojanti perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti vertinimo skaidrumą ir galimybę patikrinti jo teisėtumą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad tiekėjo pasiūlymo eliminavimas galėtų būti grindžiamas iš esmės nepatikrinamu subjektyviu vertinimu, o tai neatitiktų VPĮ įtvirtintų skaidrumo bei veiksmingos tiekėjų teisių gynybos principų.

Motyvuojamoji dalis

VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Nagrinėjamu atveju P1 kriterijus turėjo ne vien ekonominio naudingumo vertinimo, bet ir tiesioginį eliminacinį poveikį, kadangi būtent šio kriterijaus įvertinimas lėmė ieškovės pasiūlymo pašalinimą iš konkurso. Tokiu atveju ekspertinio vertinimo motyvavimo standartui keliami didesni reikalavimai, nes abstraktaus pobūdžio vertinamosios frazės savaime nesudaro galimybės patikrinti, kodėl pasiūlymas buvo įvertintas būtent taip, kad sukeltų jo eliminavimo pasekmes.

Ekspertų vertinimų turinys papildomai patvirtina vertinimo subjektyvumą ir nepakankamą jo nuoseklumą. Iš pateiktų ekspertinių vertinimų matyti, kad net tais atvejais, kai pačiame vertinimo aprašyme pripažįstama, jog pasiūlymas pasižymi originaliais elementais, stipria vizualine ambicija ar konceptualiais sprendimais, tiekėjui vis tiek skiriami eliminaciniai balai. Tokios aplinkybės rodo, kad nėra aiškios ir objektyviai patikrinamos ribos tarp „silpno“ ir „patenkinamo“ vertinimo, o galutinis rezultatas iš esmės priklauso nuo individualios eksperto interpretacijos. Nepakankamas ekspertinio vertinimo konkretumas nagrinėjamu atveju taip pat neleidžia patikrinti, ar vertinimo kriterijai visiems tiekėjams buvo taikomi vienodai. Kadangi ekspertų motyvai apsiriboja abstraktaus pobūdžio vertinamosiomis frazėmis, nėra galimybės nustatyti, kokie konkretūs konceptualumo kriterijaus taikymo standartai buvo taikomi ieškovės pasiūlymui bei ar analogiški sprendiniai kitų tiekėjų pasiūlymuose buvo vertinami pagal tuos pačius kriterijus ir tuo pačiu griežtumo standartu.

Prašė pakeisti UAB „JP Interjero studija procesinį statusą į trečiojo asmens.

Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė teismui tripliką, prašė ieškinį atmesti ir atsakovei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Jame nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

Atsakovė atsiliepime nurodė Pirkimo sąlygose nustatytą vertinimo modelį, P1 kriterijaus reikšmę, minimalią kokybės ribą, ekspertų skirtus balus, ekspertų komentarų esmę, ekspertų kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis ir taikytas nešališkumo bei objektyvumo užtikrinimo priemones. Todėl ieškovių teiginys, kad atsakovė apsiribojo abstrakčiomis nuorodomis į ekspertinę diskreciją, yra nepagrįstas.

Jeigu Ieškovės manė, kad Pirkimo sąlygose iš anksto įtvirtintos kokybinio vertinimo kategorijos, tokios kaip „originalumas“, „vizualinė kalba“, „naratyvo logika“, „emocinis poveikis“, „įtaigumas“, „funkcionalumas“ ar kitos panašios sąvokos, yra neaiškios, neobjektyvios ar suteikiančios ekspertams pernelyg plačią diskreciją, jos turėjo šias sąlygas ginčyti VPĮ nustatyta ikiteismine ir teismine tvarka bei terminais. Viešųjų pirkimų ginčų sistema grindžiama operatyvumo, tiekėjų aktyvumo ir teisinio tikrumo principais, todėl tiekėjas negali, sulaukęs jam nepalankaus pasiūlymų vertinimo rezultato, retrospektyviai kelti klausimo dėl tų pirkimo sąlygų ar vertinimo metodikos aspektų, kurie jam buvo žinomi arba turėjo būti žinomi dar pasiūlymo pateikimo metu.

Šio Pirkimo objektas nėra standartizuotas techninis produktas, kurio kokybę būtų galima įvertinti tik matematiniais rodikliais. Tai yra intelektinio ir kūrybinio pobūdžio rezultatas, kuriam reikšmingas koncepcijos nuoseklumas, ekspozicijos pasakojimo logika, lankytojo patirtis, vizualinis vientisumas, emocinis poveikis ir funkcinis pritaikomumas. Dėl tokio Pirkimo objekto pobūdžio ekspertinis kokybinis vertinimas buvo ne procedūros trūkumas, o objektyviai būtina ir teisės aktų leidžiama vertinimo forma (VPĮ 55 str.; VPT Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės). Teismo kontrolė tokio pobūdžio ginčuose turi būti nukreipta į tai, ar vertinimas atliktas pagal paskelbtas sąlygas, o ne į ekspertų profesinio vertinimo pakeitimą tiekėjo subjektyvia nuomone.

Žemesnės instancijos teismas

Bendrojoje vertinimo metodikos dalyje tiekėjams buvo aiškiai nurodyta, kad pasiūlymai bus vertinami ne formaliai ar atsietai nuo pateikto turinio, o pagal pasiūlyme esančios informacijos detalumą, pagrįstumą, pilnumą ir atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams.

Pirkimo sąlygose buvo detaliau aprašyta, kaip ir už ką skiriamas konkretus balų skaičius, t. y. kokio kokybės lygio pasiūlymas gali būti įvertintas atitinkamu balu. Tokia balų skyrimo sistema leido tiekėjams iš anksto suprasti, kokie požymiai lems aukštesnį ar žemesnį įvertinimą, ir kartu ribojo ekspertų diskreciją. Ekspertai negalėjo vertinti pasiūlymų bet kaip – jie turėjo remtis iš anksto paskelbtais Pirkimo sąlygų 7 priedo kriterijais, balų skyrimo aprašymais ir Pasiūlyme pateiktais argumentais.

Ekspertų komentarai pakankamai aiškiai nurodė pagrindines Pasiūlymo silpnąsias vietas: nepakankamą koncepcijos išvystymą, vidinės sistemos ir nuoseklumo stoką, deklaratyvų interaktyvumo pobūdį, fragmentiškumą ir sprendinių neaiškumą. Šie aspektai tiesiogiai susiję su P1 kriterijaus esme - koncepcijos kokybe, naratyvo logika, lankytojo patirtimi, ekspozicinės idėjos įtaigumu ir jos praktiniu įgyvendinamumu.

Anoniminis ekspertinis vertinimas buvo taikomas siekiant užtikrinti objektyvumą, nešališkumą ir eliminuoti riziką, kad vertinimui įtakos turėtų tiekėjo pavadinimas, reputacija ar ankstesni santykiai. VPT gairėse pripažįstama, kad vertinimo objektyvumą gali didinti vertintojų skaičius ir tai, kad vertintojai nežino, kurio tiekėjo pasiūlymą vertina.

Ieškovės nepateikė nė vienos konkrečios, objektyviai patikrinamos aplinkybės, kuri leistų pagrįstai abejoti Pirkimo ekspertų nešališkumu ar interesų konflikto nebuvimu. Vien bendro pobūdžio teiginiai apie tai, kad kokybinis ekspertinis vertinimas galėjo būti subjektyvus, arba vien nepasitenkinimas gautais balais nėra pakankami konstatuoti viešųjų pirkimų principų pažeidimą.

Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad:

Atsakovė nepateikė kito tiekėjo vertinimo, todėl ieškovė negalėjo įsitikinti, kad kito tiekėjo pasiūlymas buvo įvertintas tokiais pat kriterijais kaip ieškovės.

Net keturi iš penkių vertinimą atlikusių ekspertų yra tarpusavyje susiję darbo ir pavaldumo teisiniais santykiais, ši aplinkybė kelia abejonę dėl komisijos narių gebėjimo formuluoti savarankišką ir nuo vadovo pozicijos nepriklausomą vertinimą. Perkančiai organizacijai kyla pareiga pagrįsti ir įrodyti, kad kiekvieno eksperto vertinimas buvo individualus ir objektyvus;

Antras konkurse dalyvavęs tiekėjas iki šiol yra turėjęs nemažai projektų su Kretingos muziejumi;

Eliminacinio kriterijaus P1 vertinimas išskirtinai žemais balais sudaro pagrindą kelti pagrįstas abejones dėl vertinimo nepriklausomumo, konfidencialumo ir objektyvumo užtikrinimo;

Kilusios abejonės dėl vertinimo skaidrumo negali būti paneigtos vien deklaratyviais teiginiais apie ekspertų nešališkumo deklaracijų pasirašymą ar anoniminio vertinimo taikymą. Pareiga pašalinti šias abejones tenka atsakovei.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. birželio 3 d. nutartimi nutarė pakeisti UAB „JP Interjero studija“ procesinį statusą iš ieškovės į trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje.

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. birželio 3 d. nutartimi nutarė pripažinti nenuasmenintą 2026 m. kovo 16 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr.A1-105 „Dėl ekspertinio gautų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo, vykdant viešąjį pirkimą „Kretingos muziejaus vidaus ekspozicijos koncepcijos sukūrimo, projekto sukūrimo ir projekto autorinės priežiūros paslaugos“ atlikimo“ nevieša bylos dalimi.

Teismas konstatuoja:

Dėl ginčo esmės

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė vykdė supaprastintą viešąjį pirkimą „Kretingos muziejaus vidaus ekspozicijos koncepcijos sukūrimo, projekto sukūrimo ir projekto autorinės priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 6437700.

2026 m. balandžio 14 d. atsakovė informavo ieškovę UAB „Gluk Media“, kad Viešojo pirkimo komisija priėmė sprendimą atmesti jos pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir kriterijų, tai yra, konkurso sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų kokybės kriterijai ir jų vertinimas“ 3.3 punkto lentelėje „Balų skyrimo tvarka“ nurodyta, kad jeigu parametro (P1 ir (ar )P2 ir (ar) P3) ekspertų vertinimų aritmetinis vidurkis yra lygus 4 ar mažesnis už 4, pasiūlymas atmetamas. Ieškovės pasiūlymo techninės A dalies parametras „Konceptualumas“ (P1) ekspertų buvo įvertintas 3,80 balo, todėl pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis Konkurso sąlygose nustatytoms sąlygoms ir kriterijams.

2026 m. balandžio 16 d. Kretingos rajono savivaldybės administracija pagal jos 2026 m. balandžio 14 d. prašymą informavo ieškovę UAB „Gluk Media“, kad pasiūlymai vertinimui ekspertams buvo pateikti nuasmeninti, neatskleidžiant tiekėjų tapatybės, jiems suteikiant numerius, jos pasiūlymui buvo suteiktas Nr.1, pateikė susipažinti jos pasiūlymo A dalies kokybės kriterijaus kiekvieno parametro (P1-P3) ekspertų vertinimus su pagrindimu, tačiau ekspertų vardų ir pavardžių nepateikė.

2026 m. balandžio 21 d. ieškovė UAB „Gluk Media“ pateikė pretenziją Kretingos rajono savivaldybės administracijai, prašė peržiūrėti Tiekėjo pasiūlymo vertinimo rezultatus ir paskirti naują ekspertų grupę pakartotiniam pasiūlymo Nr. 1 kokybės vertinimui pagal P1–P3 kriterijus, užtikrinant objektyvų, išsamų ir teisės aktus atitinkantį vertinimo procesą.

2026 m. balandžio 28 d. atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisija atmetė ieškovės UAB „Gluk Media“ pretenziją kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pasiūlymo techninės dalies įvertinimas buvo atliktas vadovaujantis Konkurso sąlygose pateikta metodologija, pasiūlymus vertino 2026 m. kovo 16 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A1-105 paskirti ekspertai. Tiekėjų pasiūlymų techninės dalys ekspertų vertinimui buvo pateiktos neišviešinant pasiūlymą pateikusių tiekėjų pavadinimų, t. y. kiekvieno tiekėjo pasiūlymui buvo suteiktas numeris (UAB „Gluk Medija“ pasiūlymui suteiktas numeris „1“). Ekspertai buvo supažindinti su ekspertinio vertinimo instrukcija ir įsipareigojo pasiūlymus vertinti griežtai laikantis Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, be išankstinio nusistatymo, nešališkai ir objektyviai. Pretenzijoje nurodyti teiginiai, jog Perkančioji organizacija pažeidė skaidrumo principą ir apribojo tiekėjo teisę į veiksmingą savo interesų gynybą, yra atmestini kaip nepagrįsti. Perkančioji organizacija pirkimą vykdo vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis, Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktomis Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėmis ir griežtai laikydamasi savo pačios nustatytų Konkurso sąlygų.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar perkančioji organizacija, vertindama ieškovės pasiūlymą ir jį atmesdama kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir kriterijų ginčo viešajame pirkime, nepažeidė viešųjų pirkimo skaidrumo, lygiateisiškumo ir objektyvaus pasiūlymo vertinimo principų.

Tiekėjo pasiūlymo vertinimo bendruosius principus reglamentuojančiame VPĮ 45 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytos sąlygos, susijusios su pasiūlymo ir tiekėjo atitiktimi skelbimo sąlygoms, reikalavimams ir kriterijams, laimėjusiu pripažįstamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kurį perkančioji organizacija nustato vadovaudamasi VPĮ 55, 56, 57 straipsnių nuostatomis. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo sąvoka įstatyme nėra konkrečiai apibrėžiama, tačiau lingvistinė, loginė ir sisteminė šios sąvokos turinio analizė suponuoja tokią jos sampratą, pagal kurią ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu pripažįstamas geriausias, labiausiai perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantis pasiūlymas, išrinktas pagal perkančiosios organizacijos iš anksto pasirinktus vertinimo kriterijus.

VPĮ 55 straipsnyje įtvirtintos pasiūlymų vertinimo ir palyginimo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą gali išrinkti taikydama vieną iš trijų pasiūlymų vertinimo kriterijų (būdų), kurie yra: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) sąnaudos (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) kaina VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įstatyme nėra įtvirtintų taisyklių, kuriomis perkančiosios organizacijos būtų įpareigojamos vienu ar kitu atveju pirkime pasirinkti konkretų pasiūlymų vertinimo kriterijų, išskyrus VPĮ 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą apribojimą. Taigi perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecija, atsižvelgiant į jos poreikius ir konkretaus pirkimo ypatybes, pasirinkti vieną iš nurodytų ekonominio naudingumo vertinimo būdų, kuriuo vadovaudamasi ji vertins pirkime pateiktus pasiūlymus ir rinksis pirkimo laimėtoją.

Nors VPĮ nėra nustatyti konkretūs lyginamojo svorio dydžiai kiekvienam iš kriterijų, įskaitant ir kainos kriterijų bei kokybės subkriterijus, perkančioji organizacija, spręsdama, kokią sąlyginę svarbą suteikti kiekvienam iš pasirinktų kriterijų, turi atsižvelgti į pirkimo objektą, pirkimo tikslą, poreikius ir galimybes, t. y. atsižvelgti į įstatyme įtvirtintą tikslą išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau Teisingumo Teismas) 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje (toliau Teisingumo Teismas) 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Teisingumo Teismo (toliau Teisingumo Teismas) 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje EVN ir Wienstrom, C-448/01). Taigi perkančioji organizacija turi siekti racionaliai naudoti pirkimams skirtas lėšas ir įsigyti reikalingas ir tinkamos kokybės prekes, paslaugas ar darbus priimtinomis sąlygomis už geriausią kainą (VPĮ 1 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 2 dalis).

Vertinimo kriterijams keliami reikalavimai įtvirtinti, be kita ko, VPĮ 55 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse – pirkimo sąlygose nustatomas (-i) kokybės kriterijus (subkriterijai) turi būti susijęs su pirkimo objektu, jis neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti.

Šiomis nuostatomis iš dalies įgyvendinamas Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnis ,,Sutarties skyrimo kriterijai“, o pastarojo turinys suponuotas Teisingumo Teismo praktikos. Teisingumo Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vertinami kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu, jais perkančiajai organizacijai negali būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė, jie turi būti tiksliai ir aiškiai nurodyti pirkimo dokumentuose ir atitikti visus fundamentalius Europos Bendrijos ne kartą yra nurodęs, kad vertinami kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu, jais perkančiajai organizacijai negali būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė, jie turi būti tiksliai ir aiškiai nurodyti pirkimo dokumentuose ir atitikti visus fundamentalius Europos Bendrijos praktikos. Teisingumo Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vertinami kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu, jais perkančiajai organizacijai negali būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė, jie turi būti tiksliai ir aiškiai nurodyti pirkimo dokumentuose ir atitikti visus fundamentalius Europos Bendrijos principus, įskaitant nediskriminavimo reikalavimą (pvz., Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas byloje Concordia Bus Finland, C-513/99, 62?63 punktai; 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje EVN ir Wienstorm, C-448/01, 34 punktas). Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis (pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 87 punktas). Perkančiajai organizacijai leidžiama pasirinkti kriterijus, kuriais remdamasi ji ketina sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tačiau rinktis galima tik iš kriterijų, kuriais siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (pvz., Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje , C-368/10, 87 punktas). Perkančiajai organizacijai leidžiama pasirinkti kriterijus, kuriais remdamasi ji ketina sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tačiau rinktis galima tik iš kriterijų, kuriais siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (pvz., Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 87 punktas). Perkančiajai organizacijai leidžiama pasirinkti kriterijus, kuriais remdamasi ji ketina sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tačiau rinktis galima tik iš kriterijų, kuriais siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (pvz., Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 87 punktas). Perkančiajai organizacijai leidžiama pasirinkti kriterijus, kuriais remdamasi ji ketina sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tačiau rinktis galima tik iš kriterijų, kuriais siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (pvz., Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Gebroeders Beentjes BV, C-31/87, 19 punktas; 1995 m. kovo 28 d. sprendimas byloje Evans Medical ir Macfarlan Smith ir Macfarlan Smith, C-324/93, 42 punktas; 2001 m. spalio 18 d. sprendimas byloje SIAC Construction Ltd, C-19/00, 36 punktas).

Teisingumo Teismo pabrėžiama, kad viešųjų pirkimų direktyvų tikslas yra sudarant viešojo pirkimo sutartis užtikrinti veiksmingą konkurenciją (pvz., Teisingumo Teismo sprendimas 1999 m. rugsėjo 16 d. byloje pabrėžiama, kad viešųjų pirkimų direktyvų tikslas yra sudarant viešojo pirkimo sutartis užtikrinti veiksmingą konkurenciją (pvz., Teisingumo Teismo sprendimas 1999 m. rugsėjo 16 d. byloje Fracasso ir Leitschung, C-27/98, 26 punktas).

VPĮ 55 straipsnio 5 dalies, Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 4 dalies nuostatomis dėl veiksmingos konkurencijos užtikrinimo atrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą tiesiogiai įgyvendinama VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji konkurencijos užtikrinimo pareiga – planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Pagal VPĮ 17 straipsnio 3 dalį, laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnio 1 dalyje.

Konkurencijos mažinimas viešajame pirkime yra susijęs su tiekėjų diskriminacijos, nelygiateisiškų, neskaidrių, neproporcingų sąlygų nustatymu, kadangi nė vienas viešojo pirkimo dalyvis neturi būti mažiau palankioje padėtyje nei kiti. Kuo daugiau tiekėjų turi galimybę dalyvauti viešajame pirkime, tuo didesnė konkurencija užtikrinama. Taigi VPĮ 17 straipsnio 3 dalis iš dalies sutampa su viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo principais (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Teismo jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 punktą; 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktą).

Nagrinėjamoje byloje aktualus atsakovės pasirinktas pasiūlymų vertinimas pagal kainos ir kokybės santykį, atsižvelgiant į su pirkimo objektu susijusius kriterijus (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Pasirinkus tokį ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo ir išrinkimo būdą, yra atsižvelgiama tiek į pasiūlymo kainą, tiek į siūlomo pirkimo objekto kokybę. Santykis tarp kainos ir kokybės įvertinamas pagal kainos ir kokybės pusiausvyrą, aktualią kiekvienai konkrečiai perkančiajai organizacijai. Kompetentingos institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos – parengtose 2017 m. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse (toliau 2017 m. ENPV gairės) nurodyta, kad sąvoka „kainos / sąnaudų ir kokybės santykis“ reiškia optimalų įvairių kriterijų (susijusių su išlaidomis (ekonominiai kriterijai – kaina / sąnaudos) ir nesusijusių su išlaidomis (kokybės kriterijai)), kartu atitinkančių pirkimo vykdytojo reikalavimus, derinį, tačiau kiekviename pirkime šių įvairių kriterijų optimalaus derinio sudedamosios dalys skiriasi ir priklauso išimtinai nuo pirkimo vykdytojo siekiamo rezultato.

Pagal pirkimų sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų kokybės kriterijai ir jų vertinimas“ 1 punktą ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas – tai pasiūlymas, kurio balų suma, apskaičiuota pagal toliau nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygas, yra didžiausia. Atliekant koncepcijų vertinimų skaičiavimus, skaičiavimai nurodomi dviejų skaičių po kablelio tikslumu. Antras skaičius apvalinamas į didžiąją pusę, tik jei trečias skaičius po kablelio lygus 5 ar didesnis už 5. To paties priedo 3 punkte yra įtvirtinti pasiūlymų vertinimo kriterijai: pasiūlymo kaina (C), kuri sudaro 40 dalų lyginamojo svorio ekonominio naudingumo įvertinime, ir kokybė (T), kuri sudaro 60 dalių lyginamojo svorio ekonominio naudingumo įvertinime. Tame pačiame punkte yra nurodyta, kad tiekėjas pateikia preliminarią kūrybinę ekspozicijos įgyvendinimo koncepciją (rašytinė dalis), kuri pagrįstų koncepcijos atitikimo vertinimo kriterijus, ir pasiūlo preliminarius kūrybinių sprendimų pavyzdžius (po 1 eskizą) ekspozicijai „Grafai Tiškevičiai – šeima, į Kretingą atvežusi Vakarų Europą“ (Pirkimo sąlygų 6 priede „Pasiūlymo forma A dalis pateikta informacija). Kokybės kriterijus yra išskaidytas į konceptualumą (P1), vizualumą (P2), funkcionalumą ir lankstumą (P3). Yra nurodyta, kad ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos (C) ir kriterijų (T) balus. To paties priedo 3 punkte yra nurodyta, kad kriterijaus (T) parametrų (P1-P3) vertinimas atliekamas ekspertiniu metodu balais nuo 1 iki 10, 3.2 punkte aprašyta, į kokius pagrindinius kiekvieno kokybinio parametro aspektus bus atsižvelgiama, 3.3 punkte yra aprašyti pasiūlymų vertinimo parametrai, nurodyta, kad, jeigu ekspertų vertinimų aritmetinis vidurkis yra lygus 4 ar mažesnis už 4, pasiūlymas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčo pirkimų sąlygų neginčijo, su jomis sutiko, prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas dėl ginčo pirkimo, ir įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti pakartotinį ieškovės pasiūlymo vertinimą.

Teismo vertinimu (CPK 178 straipsnis), pirkimo sąlygų 7 priede nustatyti kokybinio vertinimo kriterijai buvo išdėstyti aiškiai ir išsamiai, jie pritaikyti ginčo pirkimo objektui, pirkimo sąlygose buvo įvardyta, kokie pasiūlymo parametrai turės reikšmę vertinimui (7 priedo 3.2 punktas), 10 balų vertinimo skalė, kuria turėjo vadovautis pasiūlymus vertinę ekspertai, yra padalyta į kokybinius intervalus – rekomendacijas kriterijaus vertinimui (7 priedo 3.4 punktas), todėl ieškovė, nusprendusi dalyvauti ginčo pirkime, turėjo suprasti, į kokius pasiūlymo parametrus bus atsižvelgta vertinant jos pasiūlymą.

Ieškovės nuomone, jos pasiūlymo ginčo pirkime ekspertinis įvertinimas yra neaiškus, nepakankamai motyvuotas, neleidžiantis objektyviai suprasti, kokiais konkrečiais argumentais remiantis ieškovės pasiūlymui buvo skirtas eliminacinį poveikį sukėlęs vertinimas pagal P1 kriterijų.

Byloje esantys ieškovės pasiūlymo ekspertiniai vertinimai patvirtina, kad:

Ieškovės pasiūlymą vertinęs ekspertas Nr.1, vertindamas P1 kriterijaus „Konceptualumas“ ir skyręs už P1 kriterijų 3 balus, nurodė, kad: „ekspozicijos koncepcija minimaliai atitinka Kretingos muziejaus siekį pristatyti grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835-1891) šeimos reikšmę Kretingos krašto istorinei raidai, jos pėdsaką Lietuvos istorijoje. Trūksta aiškios idėjinės ašies, teiginiai bendri, nėra loginio perėjimo ir emocinio ryšio, siejančio atskiras temas vieną su kita į bendrą visumą. Sprendiniai fragmentiški, netikslios tokios temos kaip „Dvaro bažnyčia“, „Dvaro medicina“, „Dvaras ir karai“, kurias atskleisti iš muziejaus kolekcijų dėl eksponatų trūkumo ir informacijos fragmentiškumo yra labai sudėtinga; be to, neargumentuotai į dvi temas („Dvaro žemdirbystė ir polivarkai“, „Dvaro pramonė“) išskaidyta dvaro ūkinė veikla, kuriai atskleisti iš muziejinės kolekcijos pakanka vienos ekspozicinės erdvės. Muziejus neketina ekspozicijos atnaujinti ekspozicinėse salėse 2-2 ir 2-17, todėl koncepcijoje pateiktas pasiūlymas įveiklinti minėtas sales yra perteklinis ir neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Ekspozicijos koncepcijos žinutė įvardinta, bet ji neaiški, neįrodanti kaip koncepcija atitinka Kretingos muziejaus ekspozicijos tikslus ir uždavinius. Pasiūlyme koncepcija perteikiama per ryškiai dominuojančias skaitmenines technologijas, tuo tarpu pagrindinis, autentiškas ekspozicijos resursas – muziejaus kolekcija, jos unikalūs artefaktai neišryškinti, atsiduria antraeiliame plane. Nors ekspozicija turi scenografijos elementų, tačiau pasakojimas gan vienpusis, perduodamas per Juozapą ir Sofiją Tiškevičius, jam trūksta išsamesnio kitų grafų Tiškevičių šeimos asmenybių (ryškius pėdsakus istorijoje palikusių sūnų, dukterų) aktualizavimo. Pateiktas pasiūlymas deklaruoja dialogą su auditorija, tačiau argumentuotai neatskleidžia kaip atskiri ekspozicijos elementai prie vieningos žinutės perteikimo keliais sluoksniais siekiant sukurti skirtingus supratimo lygius nuo paprastų žinučių vaikams iki sudėtingų interpretacijų suaugusiems“.

Ieškovės pasiūlymą vertinęs ekspertas Nr. 3, vertindamas P1 kriterijaus „Konceptualumas“ ir skyręs už P1 kriterijų 4 balus, nurodė, kad „siūloma nauja Kretingos muziejaus ekspozicija visuomenei pristato grafų Tiškevičių šeimą, Tiškevičių valdyto dvaro ekonomines ir socialines veiklas bei pasiekimus. Plėtojant šios šeimos naratyvą bandoma paliesti net tokius netikėtus aspektus kaip „Dvaras ir karai“. Susipažinus su teikiama koncepcija, ji palieka dvejopą įspūdį. Kai kurie momentai ir pateikiamos vizualizacijos atrodo pernelyg abstraktūs ir stokojantys istoriškai patvirtintų sąsajų su Tiškevičiais („Dvaras ir karai“, „Dvaro bažnyčia“), o kai kur pernelyg „išsimulkinama“ ir bandoma detalizuoti kasdienę dvaro gyvenseną („Dvaro medicina“, „Dvaro mokyklos ir darželiai“, „Dvaro polivarkai“), bet ir čia trūksta istorinės faktologijos, sąryšio su pagrindine tema bei ekspozicinės medžiagos. Tai siūloma kompensuoti šiuolaikinių technologijų teikiamomis galimybėmis ir priemonėmis, kurios galbūt galėtų tapti inspiracija edukacinėms veikloms. Tik čia ir vėl kyla ta pati dilema: kuo Tiškevičių dvaro vaistinė skirtųsi nuo kito to meto dvaro vaistinės ? Tas pats su mokyklėle. Ar siūlomi sprendiniai „nepameta“ siūlo, galinčio lankytoją nuvesti į kilmingos giminės istoriją, vertybes, vizionieriškumą, darbus ir planus, juos atskleisti ir išplėtoti taip, kad suvoktumėme, jog tokio mastelio ūkius/dvarus kūrė ne aplinkybės, o asmenybės. Koncepcijos kūrėjai, sakyčiau, „nepajuto“, „neišgyveno“ Tiškevičių rūmų aplinkos. Kitaip nebūtų pasiūlę VR akinių hub‘u paversti Baltosios salės, o III-iojo aukšto salės, iš kurios galima pateikti į rūmų balkonėlį, nebūtų užtamsinę ir transformavę į bažnyčią, taip atimdami galimybę iš balkono apžvelgti parką. Juk tai autentiška pojūčio galimybė, kurią pasiūlo pati istorinė praeitis ir pastato architektūra. Mygtukų gausa, ekranai, butaforinės dekoracijos – priemonės, kurios labiau tinka kino ar pramogų žanrams, muziejuje tikiesi autentiškumo, įdomios istorijos ir komforto čia būti. Šių elementų pateiktoje koncepcijoje pasigedau“.

Ieškovės pasiūlymą vertinęs ekspertas Nr. 2, vertindamas P1 kriterijaus „Konceptualumas“ ir skyręs už P1 kriterijų 4 balus, nurodė, kad: „pasiūlyme pateikta bendra ekspozicijos idėja, orientuota į Tiškevičių giminės istorijos atskleidimą platesniame istoriniame kontekste, taip pat numatoma lankytojo įtrauktis per patirtinius ir interaktyvius sprendinius. Pasiūlyme nurodoma, kad ekspozicijos turinys bus perteikiamas kaip surežisuotų istorijų seka, o lankytojas taps aktyviu pasakojimų dalyviu. Taip pat aprašytos skirtingos tikslinės grupės ir joms skirtos įtraukimo priemonės. Vis dėlto vertinant pagal pirkimo sąlygose nustatytus P1 aspekto elementus, pasiūlyme trūksta aiškesnio ir nuoseklesnio konceptualios ašies išgryninimo. Nors bendras siekis atskleisti Tiškevičių istoriją yra matomas, pasiūlyme nepakankamai sistemiškai pagrįsta, kokia yra viena centrinė koncepcijos žinutė, kaip ji nuosekliai išlaikoma visose erdvėse ir kokiu būdu atskiri sprendiniai tarnauja būtent tai žinutei. Taip pat dialogo su auditorija aspektas labiau grindžiamas numatomų priemonių sąrašu nei nuosekliai išplėtota komunikacine logika, paaiškinančia, kaip skirtingos auditorijos per ekspozicijų patirtų skirtingus, bet tarpusavyje susietus naratyvo sluoksnius. Dėl to konstatuotina, kad konceptualumo kriterijus pasiūlyme yra pagrįstas tik iš dalies ir vidutiniškai“.

Ieškovės pasiūlymą vertinęs ekspertas Nr. 4, vertindamas P1 kriterijaus „Konceptualumas“ ir skyręs už P1 kriterijų 4 balus, vertindamas „Ekspozicijos idėjinę ašį ir koncepcijos originalumą“, nurodė, kad: „Pasiūlyme deklaruojama idėja – atskleisti Tiškevičių istorijos individualumą platesniame kontekste – išlieka gana bendrinė ir nepakankamai išgryninta. Trūksta aiškios, visą ekspoziciją vienijančios idėjinės ašies, kuri leistų nuosekliai struktūruoti turinį. Originalumas labiau grindžiamas technologinių sprendimų gausa, tačiau trūksta konceptualaus pagrindimo, kaip šie sprendimai kuria vientisą naratyvą. Dėl to ekspozicija labiau primena atskirų teminių instaliacijų rinkinį, o ne nuoseklią, autorinę koncepciją. Vertindamas „Koncepcijos žinutės perdavimą ir aiškumą, atitikimą tikslui ir uždaviniams“ tas pats ekspertas nurodė, kad „Pagrindinė žinutė nėra aiškiai suformuluota ir nuosekliai plėtojama. Nors atskirose dalyse pateikiami įdomūs istoriniai aspektai (progresas, pramonė, kultūra, religija), jie nėra pakankamai susieti į vieną aiškų pasakojimą. Ryšys su ekspozicijos tikslu ir uždaviniais yra fragmentiškas – pristatoma daug skirtingų temų, tačiau ne visada aišku, kaip jos padeda atskleisti Tiškevičių giminės reikšmę, vertybes ar jų poveikį visuomenei. Trūksta gilesnio vertybinio ir analitinio sluoksnio, kuris leistų lankytojui suvokti platesnę istorijos prasmę“. Vertindamas „Ekspozicijos dialogą su auditorija“ ekspertas Nr.4 nurodė, kad: „pasiūlyme numatyta daug interaktyvių sprendinių, kurie potencialiai gali įtraukti lankytoją (žaidimai, VR patirtys, halogramos), tačiau dialogas dažniausiai kuriamas per technologinį efektą, o ne per turinio gylį. Lankytojo įsitraukimas labiau orientuotas į veiksmą ir pramogą, bet mažiau į refleksiją, diskusiją ar asmeninį santykį su nagrinėjama tema. Trūksta aiškesnių priemonių, kurios skatintų kritinį mąstymą, vertybinį santykį ar dialogą su istorija.“

Ieškovės pasiūlymą vertinęs ekspertas Nr. 5, vertindamas P1 kriterijaus „Konceptualumas“ ir skyręs už P1 kriterijų 4 balus, nurodė, kad: „pasiūlyme nuolat kartojama, kad ekspozicija „atskleis Tiškevičių istorijos individualumą“, tačiau ši idėja niekur nėra sukonkretinama į projekcinę ašį. Pavyzdžiui, rašoma, kad „Pagrindinė ekspozicijos idėja – atskleisti Tiškevičių šeimos istorijos individualumą plačiame kontekste“. Tačiau nėra naratyvo struktūros, dramaturginės schemos, erdvinės logikos, jokio vienijančio dizaino principo. Kiekviena salė aprašoma kaip atskiras pasaulis, todėl idėjinė ašis neišsivysto į sistemą. Pasiūlyme deklaruojama, kad ekspozicija „leidžia istorinius faktus perteikti per asmenines patirtis, sprendimus, ir vertybinius pasirinkimus“. Tačiau nėra parodyta kaip šis principas įgyvendinamas konkrečiose salėse, kaip technologijos padeda perteikti žinutę, kaip lankytojas supranta pagrindinę mintį. Pavyzdžiui, VR parkas, hologramos, mišrios realybės orkestras, interaktyvi knyga – visi šie elementai neturi aiškaus ryšio su pagrindiniu tikslu. Jie aprašomi kaip įspūdingi efektai, bet ne kaip žinutės nešėjai. Dokumente dažnai vartojamos frazės: „lankytojai galės tyrinėti“, „bus sudaromos sąlygos analizuoti“, „galės atlikti užduotis“, „bus įtraukiančios veiklos“. Tačiau nėra interaktyvumo, scenarijų, lankytojo veiksmų logikos, edukacinių tikslų, pasirinkimų struktūros. Pvz., apie kinetines stoteles rašoma: „suteikiančias galimybę lankytojams fiziškai įsitraukti į pažinimo procesą“. Bet nepaaiškinama ką jie daro, kaip tai susiję su turiniu, kokia patirtis sukuriama. Interaktyvumas lieka deklaracija, o ne suprojektuota patirtis. Pvz.: kalbama apie dvarų laikotarpį primenančius paveikslus, bet nepateiktas pagrindimas ar jie tokie buvę Tiškevičių dvare“.

Anksčiau nurodytuose penkių ekspertų ieškovės pateikto pasiūlymo P1 kriterijaus vertinimuose priešingai nei teigia ieškovė, yra nurodyta, ko trūksta ieškovės pateiktame siūlyme ginčo pirkime, taip pat nurodyti argumentai, kodėl ieškovės pasiūlymas yra įvertintas tokiu balu, visų ekspertinių vertinimų argumentai yra individualūs. Ta aplinkybė, kad ieškovei tų motyvų nepakanka ar ji su šiais motyvais nesutinka, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ieškovės pasiūlymas buvo įvertintas neobjektyviai ar tokiu ieškovės pasiūlymo vertinimu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (CPK 178 straipsnis). Svarbu pažymėti ir tai, kad ginčo pirkime dalyvavusių tiekėjų pavadinimai ekspertams buvo pateikti užšifruoti, ši aplinkybė, teismo vertinimu, prisidėjo prie vertinimo objektyvumo – ekspertai nežinojo, kokio tiekėjo pasiūlymą vertina, jų vertinimui nedarė įtakos nei galimas tiekėjo žinomumas ar reputacija, kiekvienas ekspertas vertinimą atliko individualiai, savo vertinimo nederino su kitais ekspertais.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovės pateikti ekspertų kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės pasiūlymą ginčo pirkime vertino asmenys, pagal savo išsilavinimą ir darbinę patirtį galintys atlikti tokio pobūdžio vertinimą (CPK 178 straipsnis). Ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas argumentas dėl vertinimo skaidrumo, nepriklausomumo, konfidencialumo ir objektyvumo dėl to, kad kitas ginčo pirkime dalyvavęs tiekėjas turėjo įvairių projektų su Kretingos muziejumi, ir dėl to, kad Kretingos muziejaus aukščiausias pareigas užimantys darbuotojai dalyvavo kaip ekspertai tiekėjų pasiūlymų vertinime, yra tik subjektyvi ieškovės nuomonė, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs įrodymai. Net jeigu kitas tiekėjas, dalyvavęs ginčo pirkime anksčiau, yra turėjęs sutartinių santykių su Kretingos muziejumi, tai nevaržo jo teisės dalyvauti pirkimuose, susijusiuose su Kretingos muziejumi, – tokio draudimo nenumato nei Viešųjų pirkimų įstatymas, nei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai ar teismų praktika. Priešingas aiškinimas ribotų tiekėjų konkurenciją, nes tiekėjas, anksčiau turėjęs sutartinių santykių su organizacija, kurios naudai atliekamas pirkimas, negalėtų dalyvauti kituose pirkimuose, susijusiuose su organizacija, kurios naudai atliekamas pirkimas nepaisant jos kvalifikacijos. Ieškovei bylos nagrinėjimo metu buvo išviešintos ekspertų pavardės, tačiau ieškovė jokių įrodymų apie šių ekspertinį vertinimą atlikusių asmenų sąsajas su kitu tiekėju nepateikė.

Darytina išvada, kad vertinant ieškovės pasiūlymą supaprastintame viešajame pirkime „Kretingos muziejaus vidaus ekspozicijos koncepcijos sukūrimo, projekto sukūrimo ir projekto autorinės priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 6437700, viešųjų pirkimų principai pažeisti nebuvo (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

Išdėstytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad kiti ieškovės procesinių dokumentų argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovė vykdydama supaprastintą viešąjį pirkimą „Kretingos muziejaus vidaus ekspozicijos koncepcijos sukūrimo, projekto sukūrimo ir projekto autorinės priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 6437700, Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų nepažeidė, ieškinys nepagrįstas, dėl to atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir įrodymus, kad byloje patyrė 8 451,85 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti surašymas – 266,20 Eur, atsakovės 1,5 val. konsultacija – 399,30 Eur, atsiliepimo į ieškinį pateikimas – 3 993,00 Eur, tripliko parengimas – 3 438,41 Eur, lydraščio su atsakovės rašytiniais paaiškinimais ir prašymu pateikimas dėl ekspertų ir dalyvių skaičiaus – 754,23 Eur. Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, atsakovei iš ieškovės priteistinas 8 451,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo 2026 m. gegužės 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 18815222) pirkimo „Kretingos muziejaus vidaus ekspozicijos koncepcijos sukūrimo ir projekto autorinės priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 6437700, procedūros, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gluk Media“ ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gluk Media“ 8 451,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 18815222) pirkimo „Kretingos muziejaus vidaus ekspozicijos koncepcijos sukūrimo ir projekto autorinės priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr.6437700, procedūrų sustabdymą – sprendimui įsiteisėjus panaikinti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis