Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gluk Media“ ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje uždarajai akcinei bendrovei „JP Interjero studija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo „Kretingos muziejaus vidaus ekspozicijos koncepcijos sukūrimo, projekto sukūrimo ir projekto autorinės priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 6437700, procedūras ir uždrausti atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai sudaryti pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta, sustabdyti sutarties vykdymą;

Įpareigoti atsakovę Kretingos rajono savivaldybės administraciją pateikti teismui kitų tiekėjų pasiūlymus, jų ekspertinius vertinimus, ekspertų skirtų balų motyvus bei kitus su pasiūlymų vertinimu susijusius dokumentus, reikšmingus tinkamam bylos aplinkybių nustatymui ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Taip pat duomenis, patvirtinančius ekspertų kvalifikaciją, kompetenciją ir profesinę patirtį.

Priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (jas patvirtinantys dokumentai bus pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ginčo esmės

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė vykdė supaprastintą viešąjį pirkimą „Kretingos muziejaus vidaus ekspozicijos koncepcijos sukūrimo, projekto sukūrimo ir projekto autorinės priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 6437700.

2026 m. balandžio 14 d. atsakovė informavo ieškovę UAB „Gluk Media“, kad Viešojo pirkimo komisija priėmė sprendimą atmesti jos pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir kriterijų, tai yra, konkurso sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų kokybės kriterijai ir jų vertinimas“ 3.3 punkto lentelėje „Balų skyrimo tvarka“ nurodyta, kad jeigu parametro (P1 ir (ar )P2 ir (ar) P3) ekspertų vertinimų aritmetinis vidurkis yra lygus 4 ar mažesnis už 4, pasiūlymas atmetamas. Ieškovės pasiūlymo techninės A dalies parametras „Konceptualumas“ (P1) ekspertų buvo įvertintas 3,80 balo, todėl pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis Konkurso sąlygose nustatytoms sąlygoms ir kriterijams.

2026 m. balandžio 16 d. Kretingos rajono savivaldybės administracija pagal jos 2026 m. balandžio 14 d. prašymą informavo ieškovę UAB „Gluk Media“, kad pasiūlymai vertinimui ekspertams buvo pateikti nuasmeninti, neatskleidžiant tiekėjų tapatybės, jiems suteikiant numerius, jos pasiūlymui buvo suteiktas Nr.1, pateikė susipažinti jos pasiūlymo A dalies kokybės kriterijaus kiekvieno parametro (P1-P3) ekspertų vertinimus su pagrindimu, tačiau ekspertų vardų ir pavardžių nepateikė.

Šiomis nuostatomis iš dalies įgyvendinamas Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnis ,,Sutarties skyrimo kriterijai“, o pastarojo turinys suponuotas Teisingumo Teismo praktikos. Teisingumo Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vertinami kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu, jais perkančiajai organizacijai negali būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė, jie turi būti tiksliai ir aiškiai nurodyti pirkimo dokumentuose ir atitikti visus fundamentalius Europos Bendrijos ne kartą yra nurodęs, kad vertinami kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu, jais perkančiajai organizacijai negali būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė, jie turi būti tiksliai ir aiškiai nurodyti pirkimo dokumentuose ir atitikti visus fundamentalius Europos Bendrijos praktikos. Teisingumo Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vertinami kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu, jais perkančiajai organizacijai negali būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė, jie turi būti tiksliai ir aiškiai nurodyti pirkimo dokumentuose ir atitikti visus fundamentalius Europos Bendrijos principus, įskaitant nediskriminavimo reikalavimą (pvz., Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas byloje Concordia Bus Finland, C-513/99, 62?63 punktai; 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje EVN ir Wienstorm, C-448/01, 34 punktas). Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis (pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 87 punktas). Perkančiajai organizacijai leidžiama pasirinkti kriterijus, kuriais remdamasi ji ketina sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tačiau rinktis galima tik iš kriterijų, kuriais siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (pvz., Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje , C-368/10, 87 punktas). Perkančiajai organizacijai leidžiama pasirinkti kriterijus, kuriais remdamasi ji ketina sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tačiau rinktis galima tik iš kriterijų, kuriais siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (pvz., Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 87 punktas). Perkančiajai organizacijai leidžiama pasirinkti kriterijus, kuriais remdamasi ji ketina sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tačiau rinktis galima tik iš kriterijų, kuriais siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (pvz., Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 87 punktas). Perkančiajai organizacijai leidžiama pasirinkti kriterijus, kuriais remdamasi ji ketina sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tačiau rinktis galima tik iš kriterijų, kuriais siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (pvz., Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Gebroeders Beentjes BV, C-31/87, 19 punktas; 1995 m. kovo 28 d. sprendimas byloje Evans Medical ir Macfarlan Smith ir Macfarlan Smith, C-324/93, 42 punktas; 2001 m. spalio 18 d. sprendimas byloje SIAC Construction Ltd, C-19/00, 36 punktas).

Teisingumo Teismo pabrėžiama, kad viešųjų pirkimų direktyvų tikslas yra sudarant viešojo pirkimo sutartis užtikrinti veiksmingą konkurenciją (pvz., Teisingumo Teismo sprendimas 1999 m. rugsėjo 16 d. byloje pabrėžiama, kad viešųjų pirkimų direktyvų tikslas yra sudarant viešojo pirkimo sutartis užtikrinti veiksmingą konkurenciją (pvz., Teisingumo Teismo sprendimas 1999 m. rugsėjo 16 d. byloje Fracasso ir Leitschung, C-27/98, 26 punktas).

Konkurencijos mažinimas viešajame pirkime yra susijęs su tiekėjų diskriminacijos, nelygiateisiškų, neskaidrių, neproporcingų sąlygų nustatymu, kadangi nė vienas viešojo pirkimo dalyvis neturi būti mažiau palankioje padėtyje nei kiti. Kuo daugiau tiekėjų turi galimybę dalyvauti viešajame pirkime, tuo didesnė konkurencija užtikrinama. Taigi VPĮ 17 straipsnio 3 dalis iš dalies sutampa su viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo principais (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje aktualus atsakovės pasirinktas pasiūlymų vertinimas pagal kainos ir kokybės santykį, atsižvelgiant į su pirkimo objektu susijusius kriterijus (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Pasirinkus tokį ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo ir išrinkimo būdą, yra atsižvelgiama tiek į pasiūlymo kainą, tiek į siūlomo pirkimo objekto kokybę. Santykis tarp kainos ir kokybės įvertinamas pagal kainos ir kokybės pusiausvyrą, aktualią kiekvienai konkrečiai perkančiajai organizacijai. Kompetentingos institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos – parengtose 2017 m. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse (toliau 2017 m. ENPV gairės) nurodyta, kad sąvoka „kainos / sąnaudų ir kokybės santykis“ reiškia optimalų įvairių kriterijų (susijusių su išlaidomis (ekonominiai kriterijai – kaina / sąnaudos) ir nesusijusių su išlaidomis (kokybės kriterijai)), kartu atitinkančių pirkimo vykdytojo reikalavimus, derinį, tačiau kiekviename pirkime šių įvairių kriterijų optimalaus derinio sudedamosios dalys skiriasi ir priklauso išimtinai nuo pirkimo vykdytojo siekiamo rezultato.

Pagal pirkimų sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų kokybės kriterijai ir jų vertinimas“ 1 punktą ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas – tai pasiūlymas, kurio balų suma, apskaičiuota pagal toliau nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygas, yra didžiausia. Atliekant koncepcijų vertinimų skaičiavimus, skaičiavimai nurodomi dviejų skaičių po kablelio tikslumu. Antras skaičius apvalinamas į didžiąją pusę, tik jei trečias skaičius po kablelio lygus 5 ar didesnis už 5. To paties priedo 3 punkte yra įtvirtinti pasiūlymų vertinimo kriterijai: pasiūlymo kaina (C), kuri sudaro 40 dalų lyginamojo svorio ekonominio naudingumo įvertinime, ir kokybė (T), kuri sudaro 60 dalių lyginamojo svorio ekonominio naudingumo įvertinime. Tame pačiame punkte yra nurodyta, kad tiekėjas pateikia preliminarią kūrybinę ekspozicijos įgyvendinimo koncepciją (rašytinė dalis), kuri pagrįstų koncepcijos atitikimo vertinimo kriterijus, ir pasiūlo preliminarius kūrybinių sprendimų pavyzdžius (po 1 eskizą) ekspozicijai „Grafai Tiškevičiai – šeima, į Kretingą atvežusi Vakarų Europą“ (Pirkimo sąlygų 6 priede „Pasiūlymo forma A dalis pateikta informacija). Kokybės kriterijus yra išskaidytas į konceptualumą (P1), vizualumą (P2), funkcionalumą ir lankstumą (P3). Yra nurodyta, kad ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos (C) ir kriterijų (T) balus. To paties priedo 3 punkte yra nurodyta, kad kriterijaus (T) parametrų (P1-P3) vertinimas atliekamas ekspertiniu metodu balais nuo 1 iki 10, 3.2 punkte aprašyta, į kokius pagrindinius kiekvieno kokybinio parametro aspektus bus atsižvelgiama, 3.3 punkte yra aprašyti pasiūlymų vertinimo parametrai, nurodyta, kad, jeigu ekspertų vertinimų aritmetinis vidurkis yra lygus 4 ar mažesnis už 4, pasiūlymas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčo pirkimų sąlygų neginčijo, su jomis sutiko, prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas dėl ginčo pirkimo, ir įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti pakartotinį ieškovės pasiūlymo vertinimą.

Teismo vertinimu (CPK 178 straipsnis), pirkimo sąlygų 7 priede nustatyti kokybinio vertinimo kriterijai buvo išdėstyti aiškiai ir išsamiai, jie pritaikyti ginčo pirkimo objektui, pirkimo sąlygose buvo įvardyta, kokie pasiūlymo parametrai turės reikšmę vertinimui (7 priedo 3.2 punktas), 10 balų vertinimo skalė, kuria turėjo vadovautis pasiūlymus vertinę ekspertai, yra padalyta į kokybinius intervalus – rekomendacijas kriterijaus vertinimui (7 priedo 3.4 punktas), todėl ieškovė, nusprendusi dalyvauti ginčo pirkime, turėjo suprasti, į kokius pasiūlymo parametrus bus atsižvelgta vertinant jos pasiūlymą.

Byloje esantys ieškovės pasiūlymo ekspertiniai vertinimai patvirtina, kad:

Ieškovės pasiūlymą vertinęs ekspertas Nr.1, vertindamas P1 kriterijaus „Konceptualumas“ ir skyręs už P1 kriterijų 3 balus, nurodė, kad: „ekspozicijos koncepcija minimaliai atitinka Kretingos muziejaus siekį pristatyti grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835-1891) šeimos reikšmę Kretingos krašto istorinei raidai, jos pėdsaką Lietuvos istorijoje. Trūksta aiškios idėjinės ašies, teiginiai bendri, nėra loginio perėjimo ir emocinio ryšio, siejančio atskiras temas vieną su kita į bendrą visumą. Sprendiniai fragmentiški, netikslios tokios temos kaip „Dvaro bažnyčia“, „Dvaro medicina“, „Dvaras ir karai“, kurias atskleisti iš muziejaus kolekcijų dėl eksponatų trūkumo ir informacijos fragmentiškumo yra labai sudėtinga; be to, neargumentuotai į dvi temas („Dvaro žemdirbystė ir polivarkai“, „Dvaro pramonė“) išskaidyta dvaro ūkinė veikla, kuriai atskleisti iš muziejinės kolekcijos pakanka vienos ekspozicinės erdvės. Muziejus neketina ekspozicijos atnaujinti ekspozicinėse salėse 2-2 ir 2-17, todėl koncepcijoje pateiktas pasiūlymas įveiklinti minėtas sales yra perteklinis ir neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Ekspozicijos koncepcijos žinutė įvardinta, bet ji neaiški, neįrodanti kaip koncepcija atitinka Kretingos muziejaus ekspozicijos tikslus ir uždavinius. Pasiūlyme koncepcija perteikiama per ryškiai dominuojančias skaitmenines technologijas, tuo tarpu pagrindinis, autentiškas ekspozicijos resursas – muziejaus kolekcija, jos unikalūs artefaktai neišryškinti, atsiduria antraeiliame plane. Nors ekspozicija turi scenografijos elementų, tačiau pasakojimas gan vienpusis, perduodamas per Juozapą ir Sofiją Tiškevičius, jam trūksta išsamesnio kitų grafų Tiškevičių šeimos asmenybių (ryškius pėdsakus istorijoje palikusių sūnų, dukterų) aktualizavimo. Pateiktas pasiūlymas deklaruoja dialogą su auditorija, tačiau argumentuotai neatskleidžia kaip atskiri ekspozicijos elementai prie vieningos žinutės perteikimo keliais sluoksniais siekiant sukurti skirtingus supratimo lygius nuo paprastų žinučių vaikams iki sudėtingų interpretacijų suaugusiems“.

Ieškovės pasiūlymą vertinęs ekspertas Nr. 3, vertindamas P1 kriterijaus „Konceptualumas“ ir skyręs už P1 kriterijų 4 balus, nurodė, kad „siūloma nauja Kretingos muziejaus ekspozicija visuomenei pristato grafų Tiškevičių šeimą, Tiškevičių valdyto dvaro ekonomines ir socialines veiklas bei pasiekimus. Plėtojant šios šeimos naratyvą bandoma paliesti net tokius netikėtus aspektus kaip „Dvaras ir karai“. Susipažinus su teikiama koncepcija, ji palieka dvejopą įspūdį. Kai kurie momentai ir pateikiamos vizualizacijos atrodo pernelyg abstraktūs ir stokojantys istoriškai patvirtintų sąsajų su Tiškevičiais („Dvaras ir karai“, „Dvaro bažnyčia“), o kai kur pernelyg „išsimulkinama“ ir bandoma detalizuoti kasdienę dvaro gyvenseną („Dvaro medicina“, „Dvaro mokyklos ir darželiai“, „Dvaro polivarkai“), bet ir čia trūksta istorinės faktologijos, sąryšio su pagrindine tema bei ekspozicinės medžiagos. Tai siūloma kompensuoti šiuolaikinių technologijų teikiamomis galimybėmis ir priemonėmis, kurios galbūt galėtų tapti inspiracija edukacinėms veikloms. Tik čia ir vėl kyla ta pati dilema: kuo Tiškevičių dvaro vaistinė skirtųsi nuo kito to meto dvaro vaistinės ? Tas pats su mokyklėle. Ar siūlomi sprendiniai „nepameta“ siūlo, galinčio lankytoją nuvesti į kilmingos giminės istoriją, vertybes, vizionieriškumą, darbus ir planus, juos atskleisti ir išplėtoti taip, kad suvoktumėme, jog tokio mastelio ūkius/dvarus kūrė ne aplinkybės, o asmenybės. Koncepcijos kūrėjai, sakyčiau, „nepajuto“, „neišgyveno“ Tiškevičių rūmų aplinkos. Kitaip nebūtų pasiūlę VR akinių hub‘u paversti Baltosios salės, o III-iojo aukšto salės, iš kurios galima pateikti į rūmų balkonėlį, nebūtų užtamsinę ir transformavę į bažnyčią, taip atimdami galimybę iš balkono apžvelgti parką. Juk tai autentiška pojūčio galimybė, kurią pasiūlo pati istorinė praeitis ir pastato architektūra. Mygtukų gausa, ekranai, butaforinės dekoracijos – priemonės, kurios labiau tinka kino ar pramogų žanrams, muziejuje tikiesi autentiškumo, įdomios istorijos ir komforto čia būti. Šių elementų pateiktoje koncepcijoje pasigedau“.

Ieškovės pasiūlymą vertinęs ekspertas Nr. 2, vertindamas P1 kriterijaus „Konceptualumas“ ir skyręs už P1 kriterijų 4 balus, nurodė, kad: „pasiūlyme pateikta bendra ekspozicijos idėja, orientuota į Tiškevičių giminės istorijos atskleidimą platesniame istoriniame kontekste, taip pat numatoma lankytojo įtrauktis per patirtinius ir interaktyvius sprendinius. Pasiūlyme nurodoma, kad ekspozicijos turinys bus perteikiamas kaip surežisuotų istorijų seka, o lankytojas taps aktyviu pasakojimų dalyviu. Taip pat aprašytos skirtingos tikslinės grupės ir joms skirtos įtraukimo priemonės. Vis dėlto vertinant pagal pirkimo sąlygose nustatytus P1 aspekto elementus, pasiūlyme trūksta aiškesnio ir nuoseklesnio konceptualios ašies išgryninimo. Nors bendras siekis atskleisti Tiškevičių istoriją yra matomas, pasiūlyme nepakankamai sistemiškai pagrįsta, kokia yra viena centrinė koncepcijos žinutė, kaip ji nuosekliai išlaikoma visose erdvėse ir kokiu būdu atskiri sprendiniai tarnauja būtent tai žinutei. Taip pat dialogo su auditorija aspektas labiau grindžiamas numatomų priemonių sąrašu nei nuosekliai išplėtota komunikacine logika, paaiškinančia, kaip skirtingos auditorijos per ekspozicijų patirtų skirtingus, bet tarpusavyje susietus naratyvo sluoksnius. Dėl to konstatuotina, kad konceptualumo kriterijus pasiūlyme yra pagrįstas tik iš dalies ir vidutiniškai“.

Ieškovės pasiūlymą vertinęs ekspertas Nr. 4, vertindamas P1 kriterijaus „Konceptualumas“ ir skyręs už P1 kriterijų 4 balus, vertindamas „Ekspozicijos idėjinę ašį ir koncepcijos originalumą“, nurodė, kad: „Pasiūlyme deklaruojama idėja – atskleisti Tiškevičių istorijos individualumą platesniame kontekste – išlieka gana bendrinė ir nepakankamai išgryninta. Trūksta aiškios, visą ekspoziciją vienijančios idėjinės ašies, kuri leistų nuosekliai struktūruoti turinį. Originalumas labiau grindžiamas technologinių sprendimų gausa, tačiau trūksta konceptualaus pagrindimo, kaip šie sprendimai kuria vientisą naratyvą. Dėl to ekspozicija labiau primena atskirų teminių instaliacijų rinkinį, o ne nuoseklią, autorinę koncepciją. Vertindamas „Koncepcijos žinutės perdavimą ir aiškumą, atitikimą tikslui ir uždaviniams“ tas pats ekspertas nurodė, kad „Pagrindinė žinutė nėra aiškiai suformuluota ir nuosekliai plėtojama. Nors atskirose dalyse pateikiami įdomūs istoriniai aspektai (progresas, pramonė, kultūra, religija), jie nėra pakankamai susieti į vieną aiškų pasakojimą. Ryšys su ekspozicijos tikslu ir uždaviniais yra fragmentiškas – pristatoma daug skirtingų temų, tačiau ne visada aišku, kaip jos padeda atskleisti Tiškevičių giminės reikšmę, vertybes ar jų poveikį visuomenei. Trūksta gilesnio vertybinio ir analitinio sluoksnio, kuris leistų lankytojui suvokti platesnę istorijos prasmę“. Vertindamas „Ekspozicijos dialogą su auditorija“ ekspertas Nr.4 nurodė, kad: „pasiūlyme numatyta daug interaktyvių sprendinių, kurie potencialiai gali įtraukti lankytoją (žaidimai, VR patirtys, halogramos), tačiau dialogas dažniausiai kuriamas per technologinį efektą, o ne per turinio gylį. Lankytojo įsitraukimas labiau orientuotas į veiksmą ir pramogą, bet mažiau į refleksiją, diskusiją ar asmeninį santykį su nagrinėjama tema. Trūksta aiškesnių priemonių, kurios skatintų kritinį mąstymą, vertybinį santykį ar dialogą su istorija.“

Ieškovės pasiūlymą vertinęs ekspertas Nr. 5, vertindamas P1 kriterijaus „Konceptualumas“ ir skyręs už P1 kriterijų 4 balus, nurodė, kad: „pasiūlyme nuolat kartojama, kad ekspozicija „atskleis Tiškevičių istorijos individualumą“, tačiau ši idėja niekur nėra sukonkretinama į projekcinę ašį. Pavyzdžiui, rašoma, kad „Pagrindinė ekspozicijos idėja – atskleisti Tiškevičių šeimos istorijos individualumą plačiame kontekste“. Tačiau nėra naratyvo struktūros, dramaturginės schemos, erdvinės logikos, jokio vienijančio dizaino principo. Kiekviena salė aprašoma kaip atskiras pasaulis, todėl idėjinė ašis neišsivysto į sistemą. Pasiūlyme deklaruojama, kad ekspozicija „leidžia istorinius faktus perteikti per asmenines patirtis, sprendimus, ir vertybinius pasirinkimus“. Tačiau nėra parodyta kaip šis principas įgyvendinamas konkrečiose salėse, kaip technologijos padeda perteikti žinutę, kaip lankytojas supranta pagrindinę mintį. Pavyzdžiui, VR parkas, hologramos, mišrios realybės orkestras, interaktyvi knyga – visi šie elementai neturi aiškaus ryšio su pagrindiniu tikslu. Jie aprašomi kaip įspūdingi efektai, bet ne kaip žinutės nešėjai. Dokumente dažnai vartojamos frazės: „lankytojai galės tyrinėti“, „bus sudaromos sąlygos analizuoti“, „galės atlikti užduotis“, „bus įtraukiančios veiklos“. Tačiau nėra interaktyvumo, scenarijų, lankytojo veiksmų logikos, edukacinių tikslų, pasirinkimų struktūros. Pvz., apie kinetines stoteles rašoma: „suteikiančias galimybę lankytojams fiziškai įsitraukti į pažinimo procesą“. Bet nepaaiškinama ką jie daro, kaip tai susiję su turiniu, kokia patirtis sukuriama. Interaktyvumas lieka deklaracija, o ne suprojektuota patirtis. Pvz.: kalbama apie dvarų laikotarpį primenančius paveikslus, bet nepateiktas pagrindimas ar jie tokie buvę Tiškevičių dvare“.

Anksčiau nurodytuose penkių ekspertų ieškovės pateikto pasiūlymo P1 kriterijaus vertinimuose priešingai nei teigia ieškovė, yra nurodyta, ko trūksta ieškovės pateiktame siūlyme ginčo pirkime, taip pat nurodyti argumentai, kodėl ieškovės pasiūlymas yra įvertintas tokiu balu, visų ekspertinių vertinimų argumentai yra individualūs. Ta aplinkybė, kad ieškovei tų motyvų nepakanka ar ji su šiais motyvais nesutinka, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ieškovės pasiūlymas buvo įvertintas neobjektyviai ar tokiu ieškovės pasiūlymo vertinimu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (CPK 178 straipsnis). Svarbu pažymėti ir tai, kad ginčo pirkime dalyvavusių tiekėjų pavadinimai ekspertams buvo pateikti užšifruoti, ši aplinkybė, teismo vertinimu, prisidėjo prie vertinimo objektyvumo – ekspertai nežinojo, kokio tiekėjo pasiūlymą vertina, jų vertinimui nedarė įtakos nei galimas tiekėjo žinomumas ar reputacija, kiekvienas ekspertas vertinimą atliko individualiai, savo vertinimo nederino su kitais ekspertais.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovės pateikti ekspertų kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės pasiūlymą ginčo pirkime vertino asmenys, pagal savo išsilavinimą ir darbinę patirtį galintys atlikti tokio pobūdžio vertinimą (CPK 178 straipsnis). Ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas argumentas dėl vertinimo skaidrumo, nepriklausomumo, konfidencialumo ir objektyvumo dėl to, kad kitas ginčo pirkime dalyvavęs tiekėjas turėjo įvairių projektų su Kretingos muziejumi, ir dėl to, kad Kretingos muziejaus aukščiausias pareigas užimantys darbuotojai dalyvavo kaip ekspertai tiekėjų pasiūlymų vertinime, yra tik subjektyvi ieškovės nuomonė, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs įrodymai. Net jeigu kitas tiekėjas, dalyvavęs ginčo pirkime anksčiau, yra turėjęs sutartinių santykių su Kretingos muziejumi, tai nevaržo jo teisės dalyvauti pirkimuose, susijusiuose su Kretingos muziejumi, – tokio draudimo nenumato nei Viešųjų pirkimų įstatymas, nei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai ar teismų praktika. Priešingas aiškinimas ribotų tiekėjų konkurenciją, nes tiekėjas, anksčiau turėjęs sutartinių santykių su organizacija, kurios naudai atliekamas pirkimas, negalėtų dalyvauti kituose pirkimuose, susijusiuose su organizacija, kurios naudai atliekamas pirkimas nepaisant jos kvalifikacijos. Ieškovei bylos nagrinėjimo metu buvo išviešintos ekspertų pavardės, tačiau ieškovė jokių įrodymų apie šių ekspertinį vertinimą atlikusių asmenų sąsajas su kitu tiekėju nepateikė.

Darytina išvada, kad vertinant ieškovės pasiūlymą supaprastintame viešajame pirkime „Kretingos muziejaus vidaus ekspozicijos koncepcijos sukūrimo, projekto sukūrimo ir projekto autorinės priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 6437700, viešųjų pirkimų principai pažeisti nebuvo (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

Išdėstytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad kiti ieškovės procesinių dokumentų argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovė vykdydama supaprastintą viešąjį pirkimą „Kretingos muziejaus vidaus ekspozicijos koncepcijos sukūrimo, projekto sukūrimo ir projekto autorinės priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 6437700, Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų nepažeidė, ieškinys nepagrįstas, dėl to atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir įrodymus, kad byloje patyrė 8 451,85 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti surašymas – 266,20 Eur, atsakovės 1,5 val. konsultacija – 399,30 Eur, atsiliepimo į ieškinį pateikimas – 3 993,00 Eur, tripliko parengimas – 3 438,41 Eur, lydraščio su atsakovės rašytiniais paaiškinimais ir prašymu pateikimas dėl ekspertų ir dalyvių skaičiaus – 754,23 Eur. Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, atsakovei iš ieškovės priteistinas 8 451,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo 2026 m. gegužės 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 18815222) pirkimo „Kretingos muziejaus vidaus ekspozicijos koncepcijos sukūrimo ir projekto autorinės priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 6437700, procedūros, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gluk Media“ ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gluk Media“ 8 451,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 18815222) pirkimo „Kretingos muziejaus vidaus ekspozicijos koncepcijos sukūrimo ir projekto autorinės priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr.6437700, procedūrų sustabdymą – sprendimui įsiteisėjus panaikinti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.