Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių prevencinio ieškinio kaip autorių teisių gynimo būdo taikymo sąlygas, taip pat citavimo išimties taikymo sąlygas, autorių turtinių teisių perleidimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą dėl į bylą neįtrauko trečiojo asmens, taip pat ieškinio dalykui keliamus reikalavimus, aiškinimo ir taikymo.Ieškovas prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovei komercinėje veikloje atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamus A. V. (buv. J.) meno kūrinius, tekstus ir kitą kūrybą.Ieškovas nurodė, kad jis yra vienintelis A. V. turtinių ir neturtinių teisių paveldėtojas, todėl bet kokie veiksmai, susiję su A. V. kūryba, gali būti atliekami tik su ieškovo sutikimu. Atsakovė, neturėdama ieškovo sutikimo, siekdama komercinės naudos, atgamino, naudojo ir platino A. V. meno kūrinius – nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. el. parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pradėjo prekiauti A. V. kurtomis darbo knygomis, kuriose pateikiami jos tekstai, piešiniai, eskizai. Tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti ir pažeidžia ieškovo paveldėtas teises, ieškovas negauna jokio atlygio už A. V. kūrinių naudojimą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 2 d. sprendimu patenkino ieškinį ‒ uždraudė atsakovei atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamus A. V. meno kūrinius, tekstus ir kitą kūrybą.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. birželio 11 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, ginčą privalėjo spręsti vadovaudamasis specialiu teisiniu reguliavimu, t. y. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau ‒ ATGTĮ) nuostatomis, visų pirma, nustatydamas, ar ieškovo nurodomos iliustracijos ir tekstai yra saugotini autorių teisių objektai, ir tik tuomet spręsdamas dėl taikytinų teisių gynimo būdų.Kolegija taip pat nurodė, kad reikalavimas uždrausti atsakovės komercinėje veikloje atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamus A. V. meno kūrinius, tekstus ir kitą kūrybą savo esme yra aiškiai neapibrėžtas reikalavimas, juolab kad pagal ATGTĮ nuostatas saugomi tik kūriniai, kurie gali būti apibrėžti kaip saugotini autorių teisių objektai. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, atsižvelgdamas į ieškinio faktinį pagrindą, turėjo pareigą arba įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodant konkrečius saugotinus autorių teisių objektus, arba spręsti dėl ieškinio reikalavimo dalies (ne)tenkinimo, įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą, t. y. atsakovės veikloje naudojamus tekstus ir iliustracijas. Tačiau šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad aplinkybes, susijusias su atsakovės išleista 2023–2024 m. darbo knyga (toliau – ir Darbo knyga), teismas vertina kaip mažareikšmes ir (arba) neturinčias teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei, ieškovui nepareiškus reikalavimų, tiesiogiai susijusių su atsakovės jau išleista Darbo knyga. Tokios išvados, kolegijos vertinimu, nėra suderinamos su ATGTĮ nuostatomis.Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovas, patikslinęs prevencinio ieškinio reikalavimą, prašė uždrausti atsakovei komercinėje veikloje naudoti A. V. autorinius darbus, t. y. jos sukurtas iliustracijas, paveikslus ir tekstus, įskaitant kūrinių atgaminimą, išleidimą, platinimą, padarymą viešai prieinamų, bet tuo neapsiribojant.